1e617d3d-eb50-46bf-9f04-74eb52c5ef92 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-594/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53916-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. P., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 29 d. 2. 2019 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam E. P. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ .

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2019 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Nuteistojo nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta nesilaikant Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 nuostatų, neatitinkanti Teismų įstatymo 33 straipsnio reikalavimų, Konstitucinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo formuojamos praktikos.

Jis yra atlikęs reikiamÄ bausmės dalį lygtiniam paleidimui, todėl teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimÄ , negali remtis didele neatlikta bausmės dalimi, nes to nenumato įstatymas. Be to, remiantis BVK nuostatomis, teismas, gavęs kompetentingos Komisijos nutarimÄ tvirtinimui, neturėtų iÅ¡ naujo vertinti visų sÄ lygų ir savaip jas interpretuoti, nes tokiu bÅ«du yra abejojama komisijos, kuri betarpiÅ¡kai dirba su nuteistaisiais ir stebi jų reabilitacijÄ , kompetencija ir paverčia Komisijos darbÄ niekiniu. 3.2.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti nutarimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir vertindamas jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ bei pobÅ«dį dar kartÄ baudžia nuteistÄ jį ir taip pažeidžiamas dvigubo nebaudžiamumo principas. 3.3. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra suprantamas kaip atleidimas nuo bausmės, tai yra alternatyva realiai laisvės atėmimo bausmei. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi aiÅ¡kius tikslus, kurių sieks laisvėje – dirbs, sukurs Å¡eimÄ , palaikys socialinius ryÅ¡ius, laikysis visų teismo paskirtų įpareigojimų, gerbs priežiÅ«rÄ vykdančius pareigÅ«nus, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir sieks tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

4. Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti E. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien to, prieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

7. Atlikus nuteistojo E. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balÄ , kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra, bÅ«tina įvertinti ir E. P. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri analizuojamu atveju turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å i pažanga nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

8. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia ir nesudaro teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės Å¡iuo klausimu taip pat iÅ¡siskyrė.

9. Ä®vertinus E. P. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. P. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros ir neiÅ¡reiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų. Už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymÄ ar režimo reikalavimų pažeidimÄ nebaustas, du kartus skatintas, darbÄ turės ir lygtinio paleidimo atveju – dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamÄ vietÄ .

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama E. P. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 31 balÄ , nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tina, kadangi kintančių svertinių taÅ¡kų, kurie iÅ¡imtinai priklauso nuo nuteistojo dedamų pastangų pasitaisyti, suma siekia net 26 balus.

Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli E. P. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Atmetant nuteistojo skundÄ pažymėtina ir tai, kad nors Å¡is teistumas E. P. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymÄ (bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusios bÅ«kle, jÄ išžagino) kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Å iame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir E. P. skunde, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio ir toks vertinimas įstatymų nuostatų nepažeidžia.

12. Analizuojant nuteistojo skundÄ ir jame iÅ¡dėstytus motyvus akcentuotina, kad E. P. savo kaltės dėl sunkaus nusikaltimo padarymo nepripažino. Nors Å¡iuo metu jis kaltės nebeneigia ir sugeba atpažinti socialinius veiksnius, sÄ lygojančius nusikalstamÄ elgesį, tačiau jo gebėjimas suprasti savo indėlį į turimų problemų atsiradimÄ prieÅ¡taringas. NusikaltimÄ nuteistasis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis neigia piktnaudžiavimÄ alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog Å¡iuo metu E. P. vis dar negeba kritiÅ¡kai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme nesistengia.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, teigia, jog alkoholis neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau, sprendžiant iÅ¡ E. P. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, jokių programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, bÅ«damas pataisos namuose jis nelankė, kas neabejotinai nuteistÄ jį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis rimtai nevertina savo turimų problemų.

Juo labiau, jog, paties E. P. įsitikinimu vienintelė jo turima problema yra bausmės atlikimas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Abejonių tinkamu E. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. P. yra įgijęs vos 11 klasių iÅ¡silavinimÄ , specialybės neturi, tačiau jos įgyti nesiekė ir bÅ«damas pataisos namuose. Nors nuteistasis nurodo, kad bÅ«damas laisvėje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išėjęs į laisvę taip pat bus įdarbintas Å¡ioje įmonėje, tačiau įvertinus jo esamus finansinius įsipareigojimus (pažyma apie gautus vykdomuosius raÅ¡tus nustatyta, kad nuteistasis privalo iÅ¡mokėti 3157,78 Eur, iÅ¡mokėta tik 58,73 Eur) bei jokių santaupų neturėjimÄ , menkÄ darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimÄ , pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus E. P. įsiliejimo į darbo rinkÄ , kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimÄ .

14. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju E. P. turės pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko socialinius santykius su artimaisiais, yra vienÄ kartÄ skatintas pataisos namuose, kadangi, sprendžiant iÅ¡ nuteistojo Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaikė santykius su artimaisiais, tačiau akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybės nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo metu nuteistojo skunde pabrėžiamos minėtos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino nusikalstamumo.

Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad yra skatintas pataisos namuose, tačiau Å¡ie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakankami. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, Teismų įstatymo 33 straipsnio reikalavimų, Konstitucinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo formuojamos praktikos nesilaikymo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo svarstymas Lietuvoje vyksta pagal Å¡ioje Å¡alyje galiojančius teisės aktus. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo E. P. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumÄ , teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

16. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis