2019-12-30 Nr. AB-24331-3-62-3-00405-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5109-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00405-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai, prijungus prie Marijampolės pataisos namų, pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai, prijungus prie Marijampolės pataisos namų, pasibaigė dėl reorganizavimo) (toliau – Kybartų PN), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1,40 Eur turtinei žalai atlyginti bei įstatymo numatytas 5 proc. procesines palūkanas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:

2.1. Pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. iš Kybartų gyvenvietės pašto skyriaus išsiuntė registruotą laišką, adresuotą trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž., kurio siuntimo kaina buvo 1,40 Eur. Minėtame laiške buvo tik popierius. Kybartų PN šį laišką gavo, tačiau laiško adresatui E. Ž. neperdavė, o padėjo į sandėlį. E. Ž. pateikė Kybartų PN administracijos vadovui prašymą įteikti jam adresuotą registruotą laišką. Į šį prašymą Kybartų PN 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 7/1-884 E. Ž. pateikė atsakymą, kuris motyvuotas nepagrįstai argumentais. Tokiu būdu neteisėtais Kybartų PN veiksmais buvo pažeista pareiškėjo teisė siųsti laiškus ir kitokią korespondenciją, o tuo pačiu pažeistos ir pareiškėjo teisės.

2.2. Popierius nėra įtrauktas į laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems (toliau – nuteistieji) draudžiamų turėti daiktų baigtini sąrašą nepriklausomai nuo popieriaus rūšies, storio, o švarus popierius apskritai negali būti minėto draudimo objektu. Lietuvos Respublikos pašto įstatymas taip pat nedraudžia siųsti popierių paštu, o pagal šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalį popierius, nepriklausomai nuo to ar ant šio popieriaus kas nors užrašyta, vienareikšmiškai yra korespondencija. Kybartų PN neturėjo teisės neįteikti E. Ž. paštu atsiųsto popieriaus tiek jį vertinant kaip korespondenciją, tiek kaip daiktą.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidžiant pareiškėjo teises veikė ne vienas statutinis valstybės pareigūnas, o teisių pažeidimas tęsiasi nuo 2018 m. birželio 20 d., todėl neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas vien tik simboline suma. Byloje nagrinėjamas pažeidimas nėra atsitiktinis, tai yra sistemingo ir netgi piktybiško pareiškėjo teisių ignoravimo ir nepripažinimo pasekmė, nes per pastaruosius keletą metų įvairių instancijų teismai pareiškėjo teisių pažeidimus yra konstatavę net penkiolikoje bylų. Pareiškėjo nuomone, pakankama suma neturtinei žalai už jo teisių pažeidimą atlyginti yra 3 000 Eur. Pareiškėjo patirta turtinė žala įvertintina 1,40 Eur suma.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 95 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 83, 842, 90 punktus. Pabrėžė, kad pareiškėjo siųstas registruotas laiškas buvo atidarytas ir apžiūrėtas E. Ž. akivaizdoje. Pareiškėjo siųstame registruotame laiške buvo modeliavimo lapai, kurie nėra numatyti Taisyklių 83 punkte, kuriame nustatytas leidžiamas daiktų sąrašas, perduodamas siuntiniu. Atsižvelgiant į tai, minėti modeliavimo lapai buvo perduoti saugoti. E. Ž. 2018 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kybartų PN administraciją pateikdamas prašymą, kuriuo prašė grąžinti registruotu laišku gautą modeliavimo popierių. E. Ž. gavo raštišką atsakymą, kuriame buvo pateikta visa reikiama informacija apie tai, kokie daiktai nuteistiesiems gali būti perduodami su siuntiniu. Į Kybartų PN administraciją taip pat kreipėsi ir pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. pateikdamas skundą, kuriuo reikalavo E. Ž. grąžinti paką popieriaus. Pareiškėjui buvo atsakyta raštu ir paaiškinta, jog jis registruota siunta siuntė ne rašymo, bet modeliavimo popierių, kuris nėra įtrauktas į nuteistiesiems siuntiniu perduodamų daiktų sąrašą. Taip pat buvo pateikta informacija apie tai, kokie daiktai nuteistiesiems gali būti perduodami siuntiniu. Taigi Kybartų PN pareigūnai nagrinėjamu atveju elgėsi tinkamai ir teisėtai, vadovaudamiesi galiojančių tesės aktų nuostatomis. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Kybartų PN pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jo teisė gauti pašto korespondenciją buvo pažeista, tačiau savarankiško reikalavimo šioje byloje nereiškia.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Kybartų PN veiksmų, kuriais, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo teisė siųsti korespondenciją trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. iš Kybartų gyvenvietės pašto skyriaus išsiuntė registruotą laišką, adresuotą trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kybartų PN administraciją pateikdamas prašymą, kuriuo prašė grąžinti registruotu laišku gautą modeliavimo popierių. Kybartų PN 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 7/1-884 pateikė informaciją apie tai, kokie daiktai nuteistiesiems gali būti perduodami siuntiniu, ir nurodė, kad prašymas netenkintinas. Pareiškėjas taip pat 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kybartų PN administraciją pateikdamas skundą, kuriuo reikalavo E. Ž. grąžinti paką popieriaus. Kybartų PN 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 7/1-883 pareiškėjui paaiškino, jog pareiškėjas registruota siunta siuntė ne rašymo, bet modeliavimo popierių, kuris nėra įtrauktas į nuteistiesiems siuntiniu perduodamų daiktų sąrašą. Taip pat buvo pateikta informacija apie tai, kokie daiktai nuteistiesiems gali būti perduodami siuntiniu.

8. Teismas pažymėjo, kad BVK 95 straipsnyje nustatyta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė gauti siuntinius. BVK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Taisyklės (BVK 95 str. 4 d.). Taisyklių 83 punkte numatyta, kad siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Taisyklių 842 punkte numatyta, kad pašto siuntinys ar smulkusis paketas, išskyrus šiame punkte nurodytą atvejį, atidaromas ir patikrinamas, ar jame nėra maisto produktų, reikmenų ar kitų daiktų, kurių perdavimas nenustatytas ir šiose taisyklėse. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas atidaromas ir patikrinamas nuteistojo, kurio vardu jis gautas, akivaizdoje. Taisyklių 90 punkte nustatyta, kad pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete rasti daiktai, kurių perdavimas BVK nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami Taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

9. Teismas, atsižvelgęs į pacituotas teisės nuostatas, pabrėžė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja viešoji teisė. Viešoji teisė remiasi principu, kad viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Taigi nuteistasis laišku, smulkiuoju paketu ar siuntiniu gali gauti tik tuos daiktus, kurie yra įtraukti į siuntiniu perduodamu daiktų sąrašą. Pareiškėjas E. Ž. siuntė modeliavimo popierių, kuris nėra įtrauktas į nuteistiesiems siuntiniu perduodamų daiktų sąrašą. Todėl Kybartų PN administracija, neįteikdama E. Ž. pareiškėjo siųsto registruoto laiško su modeliavimo popieriumi, teisės aktų nepažeidė.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo atstovas veikė vadovaudamasis teisės aktais, nepažeisdamas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl tokie veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Nenustačius bent vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:

11.1. Pareiškėjas nurodo, kad oficialia konstitucine doktrina ir BVK 5, 10 straipsniais yra apibrėžtas baigtinis skaičius teisės aktų rūšių, kuriais bausmes atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių teisės ir laisvės gali būti apribotos – tai Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Tiek draudimai, tiek pareigos gali būti nustatyti tik įstatymu. Draudimai ir pareigos negali būti deleguoti nustatyti poįstatyminiais teisės aktais. Ne tik įstatymų leidėjas neturi teisės deleguoti savo konstitucinę kompetenciją, bet ir poįstatyminius teisės aktus kuriančios institucijos neturi teisės tokius įgaliojimus priimti. Taigi nuteistajam asmeniui yra leidžiama viskas, kas nėra eksplicitiškai uždrausta įstatymais ir teismo nuosprendžiu. Viešosios teisės subjektai (valstybės institucijos ir pareigūnai) neturi veiksmų pasirinkimo laisvės, nes jiems teisės aktų suteikti įgaliojimai yra skirti pareigoms atlikti. Principą, kad valstybės institucijos ir pareigūnai neturi veiksmų pasirinkimo laisvės, o gali veikti tik teisės aktų apibrėžtų įgaliojimų ribose, įgyvendina ir BVK 5 straipsnio 3 dalis. Byloje itin aktualus yra konstitucinės doktrinos principas, kad įstatymais ribojant žmogaus teises ir laisves privalu laikytis konstitucinio proporcingumo principo, t. y. teisės ir laisvės negali būti ribojamos labiau, nei yra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus. Šios nuostatos suponuoja ir aiškumo reikalavimą – nuteistų asmenų teisių ir laisvių ribojimo tikslai turi būti arba visiškai akivaizdūs, arba turi būti aiškiai deklaruoti tokius ribojimus nustatančiuose įstatymuose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į nuosavybės ir susirašinėjimo neliečiamumą nėra apribota jokiu įstatymu. Bylos nagrinėjimo dalyku yra pareiškėjo teisės siųsti laiškus ir kitokią korespondenciją pažeidimas, suponavęs nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą, susirašinėjimo neliečiamumo principo pažeidimą, žmogiškojo orumo pažeminimą.

11.2. Nors skundžiamame teismo sprendime nurodomas BVK 95 straipsnis, kuriame numatyta nuteistųjų teisė gauti siuntinius, tačiau šios nuostatos neturi jokio sąryšio su nagrinėjama byla. Bylos nagrinėjimo dalyku yra pareiškėjo teisės siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų, įtvirtintos BVK 99 straipsnyje, pažeidimas.

11.3. Teismas nenurodė jokio teisinio reglamentavimo, atitinkančio oficialios konstitucinės doktrinos ir įstatymo (BVK 5, 10 str.) reikalavimus, kad bet kokie draudimai gali būti įtvirtinti tik įstatymu. Todėl teismo sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu oficialiąją konstitucinę doktriną.

11.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo santykius reguliuoja viešoji teisė, nes nei pareiškėjas, kaip laiško siuntėjas ir savininkas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip laiško adresatas, nėra viešosios teisės subjektais. Tiek pareiškėjas, tiek trečiasis asmuo yra privatinės teisės subjektai, kurių teisės ir laisvės yra prigimtinės. Minėti asmenys turi BVK 99 straipsnyje įtvirtintą teisę siųsti ir gauti laiškus, kuri nagrinėjamu atveju buvo pažeista. Nėra įtvirtintos įstatymo normos, kuri ribotų minėtą teisę. Teismo nurodomos Taisyklės nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai. Privatinės teisės subjektų tarpusavio santykiams negali būti taikoma viešoji teisė, ši teisė turėjo būti taikoma išimtinai tik atsakovo atstovo atžvilgiu.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad sutinka su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais argumentais, teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pareiškėjas paduotu apeliaciniu skundo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiomis argumentų grupėmis: 1) atsakovo atstovo veiksmais buvo pažeista teisė siųsti neribotą kiekį laiškų, įtvirtintą BVK 99 straipsnyje, o skundžiamame teismo sprendime nurodytos BVK 95 straipsnio, Taisyklių nuostatos nėra aktualios nagrinėjamoje byloje; 2) bausmes atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių teisės ir laisvės gali būti apribotos tik Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismo nuosprendžiais; 3) pažeidus pareiškėjo teisę siųsti laiškus ir kitokią korespondenciją, buvo taip pat pažeisti susirašinėjimo neliečiamumo ir nuosavybės neliečiamumo principai, pažemintas orumas.

15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo paduoto apeliacinio skundo ribas.

16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo pažeista jo teisė išsiųsti popierių trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž., kuris atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. trumpalaikės išvykos metu iš Kybartų pašto skyriaus išsiuntė E. Ž. popierių, nėra ginčijama. Tai patvirtina ir byloje pateiktas fiskalinis kvitas už pašto paslaugas (b. l. 5). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės siųsti laiškus, siuntinius turinys aiškintinas, be kita ko, BVK 95 straipsnyje, reglamentuojančiame nuteistųjų teisę gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus, ir BVK 99 straipsnyje, reglamentuojančiame nuteistųjų teisę susirašinėti, įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste.

17. Atsakant į pirmąją pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupę, pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Ž. siuntė būtent modeliavimo lapus (popierių). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui siuntė pašto siuntinį BVK 95 straipsnio prasme, t. y. siųstas tam tikras daiktas, o ne laiškas, kuriuo komunikuojama (susirašinėjama) su kitais asmenis, BVK 99 straipsnio prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė BVK 95 straipsnį ir šį straipsnį detalizuojančias Taisyklių nuostatas, o ne BVK 99 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė siųsti laiškus trečiajam suinteresuotam asmeniui.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl antrosios pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupės, pabrėžia, kad ginčo santykiai reguliuojami BVK, kuris turi įstatymo galią, normomis, t. y. būtent BVK yra numatytas daiktų, kuriuos galima perduoti pašto ir ne pašto siunta laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, sąrašas (žr., pvz., BVK 95 str. 4 d.). Tai, kad Taisyklėse irgi yra numatytas siunta perduodamų daiktų sąrašas, nepaneigia, jog toks sąrašas yra įtvirtintas įstatymo lygmeniu, t. y. BVK. Tarp BVK numatytų daiktų, kuriuos galima perduoti pašto siunta, nėra modeliavimo popieriaus. Pagal BVK 95 straipsnio 4 dalį pašto ar ne pašto siunta laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui gali būti siunčiamas tik rašymo popierius. BVK nustatytas reguliavimas patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį. Todėl, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju galioja principas „viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama“. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Kybartų PN pareigūnai, neįteikdami E. Ž. pareiškėjo siųstos modeliavimo popieriaus, pareiškėjo teises apribojo be įstatyminio pagrindo.

19. Pasisakant dėl trečiosios pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupės pažymėtina, kad: 1) šioje byloje nenustatytas pareiškėjo teisės siųsti laiškus (korespondenciją) pažeidimas, dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti ir susirašinėjimo neliečiamumo principo, įtvirtinto Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, pažeidimą; 2) pareiškėjo argumentai apie tai, kad buvo pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje, ir kad buvo pažemintas orumas, yra abstraktūs, nedetalizuoti, grindžiami tik, kaip jau nustatyta, nepagrįstais argumentais, kad buvo apribota pareiškėjo teisė siųsti laiškus (korespondenciją), dėl to taip pat vertinami kaip nepagrįsti.

20. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nurodytos tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir teisės aktų normų (principų) citatos, kurių reikšmės nagrinėjamam ginčui pareiškėjas išsamiau neargumentuoja, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Šioje byloje nenustačius vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimus jam priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas už priteistą sumą teisme.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė