2019-06-26 Nr. AB-13459-3-61-3-01456-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-558-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1.; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto (viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos edukologijos universitetas (teisių perėmėja viešoji įstaiga Vytauto Didžiojo universitetas, toliau – ir pareiškėjas, Universitetas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymus Nr. 4-233 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, susigrąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-233) ir Nr. 4-234 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-234).

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami Įsakymai priimti remiantis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA, Agentūra) 2015 m. lapkričio 27 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035/IT01 (toliau – ir Tyrimo išvada), kurioje LVPA teikė siūlymą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (dabar - Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, toliau – ir Ministerija) susigrąžinti sumokėtų lėšų, vykdant iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ bendrai finansuojamą projektą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 „Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso renovacija (rekonstrukcija)“ (toliau – ir Projektas), dalį, nes pareiškėjas, papildomai, nepaskelbęs apie supaprastintą pirkimą, tačiau deklaravęs jo išlaidas, iš tiekėjo nupirkęs cokolio, fasado, stogo šiltinimo, apdailos, langų sandarinimo ir parapetų pakėlimo darbus, pasirinko netinkamą pirkimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte; ir išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą, nes, vykdydamas Projektą, pareiškėjas be Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) sutikimo atliko techninių sprendinių pakeitimus – pakeitė statybines medžiagas (parapetų stogelių skardą) pigesnėmis ir turinčiomis kitokias technines charakteristikas, negu buvo numatyta techniniame projekte, ir tokiu būdu padidino Projekto sąnaudas (kurias deklaravo), proporcingai nepadidindamas Projekto vertės.

3. Pareiškėjas dėl papildomų darbų įsigijimo ir LVPA konstatuoto pirmojo pažeidimo teigė, kad LVPA netinkamai vadovavosi VPĮ, netinkamai taikė vien tik VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai netaikė kitų VPĮ 92 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių supaprastintų pirkimų ypatumus, įskaitant atvejus, kada perkančioji organizacija gali atlikti supaprastintą pirkimą jo neskelbdama. Pažymėjo, kad VPT 2016 m. birželio 20 d. pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-2082 (toliau – ir VPT išvada) yra teisiškai (pagal VPĮ) įvertinti visi minėti papildomi pirkimai vykdant Projektą, tokio vertinimo esmė – nepaisant, kad kai kuriose pareiškėjo sudarytose papildomų darbų rangos sutartyse (ir / ar kituose susijusiuose dokumentuose) nurodytas konkretus pirkimo teisinis pagrindas (VPĮ 92 str. 7 d. 1 p.), tai savaime nereiškia, jog tam tikrų pirkimų nebegalima vertinti pagal kitas VPĮ nuostatas, o tai atlikus, pasikeistų VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymo pasekmės. Pateikia pavyzdį, kad VPT išvadoje teigiama, jog pagal 2013 m. rugpjūčio 6 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS13VP13-111 nupirkti darbai, kurių kaina 21 464,81 Eur, galėjo būti įsigyjami, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu, ir tokiu būdu jų vertę galima būtų atimti iš kitų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą nupirktų darbų verčių bei tokią gautą sumą lyginti su pradinės pirkimo sutarties kainos 30 proc. VPT išvadoje taip pat pažymėta, kad perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimus ir įsigyti darbus, vadovaudamasi skirtingais VPĮ pagrindais ir tokiais atvejais, taikant VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą, jų vertės neprivalo būti sumuojamos. Pareiškėjas sutinka su tokiu VPT išvadoje pateiktu teisės aiškinimu, pažymėdamas, kad toks teisės aiškinimas atitinka ir turinio viršenybės prieš formą principo aiškinimą ir taikymą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju LVPA nederėjo apsiriboti vien tik VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymu, ji privalėjo įvertinti kiekvieną papildomą pirkimą atskirai pagal tai, kokioms įstatymo nuostatoms jis atitinka, nepaisant, koks pirkimo pagrindas buvo deklaruojamas.

4. Nurodė, kad tai, jog, vykdant Projektą, ne visi atlikti papildomi pirkimai atlikti pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, pareiškėjas grindžia pasitelktų UAB Statybos teismo ekspertizių centro ekspertų atliktu tyrimu, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokie papildomi darbų pirkimai atitiko VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų bei 3 dalies 6 punkto nuostatas. 2016 m. balandžio 25 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 16-16 (toliau – ir Ekspertinio tyrimo aktas) pateiktos išvados, kad: 1) 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. 10/VP13-011/1 papildomų darbų pirkimas (vertė 75 248,85 Eur) atitinka VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punkto sąlygas dėl darbų tapatumo, t. y. nupirkti darbai yra tokie patys, kaip ir nurodyti pagrindinėje pirkimo sutartyje; 2) 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-111 papildomų darbų pirkimas (vertė 21 464,81 Eur) atitinka VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto sąlygas, t. y. tuos darbus dėl techninių priežasčių galėjo atlikti tik tas pats rangovas (tiekėjas) ir nebuvo jokios kitos alternatyvos; 3) 2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108 dalies papildomų darbų pirkimas (langų sandarinimo darbai, kurių vertė 17 966,67 Eur) atitinka VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto sąlygas, t. y. tuos darbus dėl techninių priežasčių galėjo atlikti tik tas pats rangovas (tiekėjas) ir nebuvo jokios kitos alternatyvos.

5. Atsižvelgdamas į Ekspertinio tyrimo aktą ir VPT išvadoje pateikiamą teisės aiškinimą ir taikymą, pareiškėjas vertino, kad, vykdant Projektą, pareiškėjas iš tiekėjo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir Tiekėjas) pirko papildomus statybos rangos darbus, vadovaudamasis skirtingais VPĮ pagrindais, t. y. iš visų papildomų darbų už 457 666,08 Eur pareiškėjas nupirko darbų: a) pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą už 75 248,85 Eur (2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. 10/VP13-011/1); b) pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą už 39 613,48 Eur (21 464,81 Eur – 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-111 ir 17 966,67 Eur – 2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108); c) pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą už 342 985,75 Eur (25 677,00 Eur – 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-110; 30 883,21 Eur – 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-112; 286 425,54 Eur – 2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108). Taigi, pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą, pareiškėjas nupirko papildomų darbų ne už 457 666,08 Eur, kaip nurodyta LVPA Tyrimo išvadoje, o už 342 985,75 Eur ir ši suma neviršija 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas pažeidęs VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir kitų Tyrimo išvadoje nurodomų teisės aktų nuostatų, kurios yra išvestinės.

6. Pareiškėjas nesutiko su VPT išvadoje pateikta išvada, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-011/1 atliktas papildomas darbų pirkimas už 75 248,85 Eur negali būti pripažintas atliktu pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes, nors sąlyga dėl darbų tapatumo yra tenkinama, tačiau neišpildyta kita būtina sąlyga – apie galimybę pirkti papildomai pareiškėjas nenurodė skelbime apie viešąjį pirkimą. Nurodo, kad pareiškėjas 2009 m. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVPIS) įkėlė skelbimą apie supaprastintą pirkimą, kuriame, kiek tai nustatė atitinkamas tuometinis teisinis reguliavimas, reglamentuojantis tokio pobūdžio informacijos paskelbimo formą ir turinį, pateikė visą teisės aktų nustatytą privalomą informaciją bei papildomą informaciją, įskaitant ir informaciją apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus. Minėto skelbimo V.2. punkte pareiškėjas nurodė, kad pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS, t. y. pareiškėjas kaip papildomą informaciją skelbime pateikė nuorodą į CVPIS, kur bet kuris viešuoju pirkimu besidomintis subjektas galėjo pamatyti pagrindinės pirkimo sutarties projektą ir tokiu būdu sužinoti (gauti informaciją) apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus.

7. Pažymėjo, kad nei LVPA, nei VPT nevertino to fakto, kad dalis pareiškėjo papildomų darbų pirkimų galėjo būti pripažinti kaip atlikti pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, t. y. pripažinti mažos vertės darbų pirkimais (VPĮ 2 str. 15 d.), kurių vertės neįskaitomos į darbų, nupirktų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto, vertes.

8. Pareiškėjas taip pat nesutiko su LVPA Tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, kad, įvertinus visus pareiškėjo, vykdant Projektą, atliktus papildomų darbų pirkimus kaip atliktus pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir nustačius, kad jų vertė 54 676,20 Eur viršijo 30 proc. pradinės pirkimo sumos, neteisėtu pripažintas visas paskutinysis 304 392,21 Eur vertės pirkimas, nepaisant, kad tik nedidelė jo dalis (54 676,20 Eur) yra virš 30 proc. pradinės pirkimo sumos ribos. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.226 straipsnyje įtvirtintą dalinį sutarčių negaliojimo teisės institutą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011, teigia, kad konstatavus, jog, vykdant Projektą, papildomų darbų pirkimų negalima laikyti kaip atliktų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 3 dalies 4 ir 6 punktus, reikėtų nustatyti, kiek (kokios vertės) papildomų darbų nupirkta, pažeidus VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, ir tik tą, viršijančią 30 proc. pradinės pirkimo kainos, darbų vertę pripažinti su pažeidimu susijusiomis išlaidomis, ir tik nuo jos – nuo neteisėtos vertės, o ne nuo visos pirkimo sutarties kainos, kaip tai atliko LVPA, taikant korekcijas, apskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas.

9. Pareiškėjas dėl antrojo Tyrimo išvadoje nustatyto pažeidimo nurodė, kad parapetų renovacijos (atnaujinimo) darbus pareiškėjas iš Tiekėjo pirko kaip papildomus pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108. Tirdama šį pažeidimą, LVPA nustatė, kad faktiškai sumontuotų parapetų kaina yra 16 proc. mažesnė už projektinių parapetų kainą. Kainų skirtumas – 1 730,03 Eur. Ši suma Tyrimo išvadoje įvardinta kaip padidinanti Projekto sąnaudas, proporcingai nepadidinanti jo vertės. LVPA šią sumą pripažino ir netinkamomis finansuoti išlaidomis. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jau nustačiusi su pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti išlaidas ir jas pagrindusi, LVPA toliau tęsė jų skaičiavimą už tą patį pažeidimą: minėta suma (1 730,03 Eur) buvo sumažinta pakeistų medžiagų vertė (16 396,31 Eur) ir nuo tokios sumažintos pakeistų medžiagų vertės – 14 666,28 Eur, kurią LVPA įvardijo kaip tinkamų finansuoti pakeistų medžiagų išlaidų vertę, taikant 25 proc. finansinę korekciją, papildomai apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma 3 666,57 Eur, kuri kartu su minėta, LVPA jau už šį pažeidimą nustatyta ir pagrįsta netinkamų finansuoti išlaidų suma (1 730,03 Eur), sudaro galutinę netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 5 396,60 Eur. Taip pat nesupranta, kokiais teisės aktais ir kokiomis rekomendacijomis, gairėmis ir pan., kokia teisine logika vadovaujantis tinkamų finansuoti Projekto išlaidų vertė (14 666,28 Eur) kartu tampa (įvardijama kaip) su viešojo pirkimo pažeidimu susijusi išlaidų suma, nuo kurios papildomai apskaičiuojamos netinkamos finansuoti išlaidos.

10. Pareiškėjo įsitikinimu, priimdamas skundžiamus įsakymus, atsakovas, konstatavęs padarytus pažeidimus ir paskyręs poveikio priemones – finansavimo sumažinimą, visiškai neatsižvelgė į pažeidimų pobūdį, svarbą, nevertino dėl pažeidimų kilusių nuostolių. Skundžiamų įsakymų argumentacija iš esmės susideda vien iš nuorodos į LVPA Tyrimo išvadą, kurioje nėra jokių pagrindimų, kodėl už nustatytus pažeidimus buvo pritaikytas toks didelis – 25 proc. nuo netinkamų finansuoti išlaidų sumos – finansinės korekcijos dydis. Pareiškėjo nuomone, tokia poveikio priemonė nėra adekvati nustatytiems pažeidimams, kurių pobūdį nusako tokios faktinės aplinkybės, jog tie pažeidimai iš esmės susiję vien tik su tuo, kad pareiškėjas skelbime apie viešąjį pirkimą nenurodė informacijos apie faktiškai egzistavusią galimybę pirkti papildomus darbus, o pažeidimų mastą nusako tai, jog, įvykdydamas 1,8 mln. Eur vertės Projektą, pareiškėjas 54 tūkst. Eur (tik 3 proc. Projekto vertės) didesne suma atliko papildomų darbų pirkimų.

11. Pareiškėjas taip pat nurodo argumentus dėl skundžiamų Įsakymų turinio prieštaravimų ir neatitikimų, teigdamas, kad neaiškus ir klaidinantis Įsakymo Nr. 4-234 turinys yra savarankiškas pagrindas pripažinti šį įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti.

12. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), kurios yra specialus Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojantis teisės aktas, kurio nuostatos yra privalomos visiems tokio administravimo subjektams, nuostatas, reguliuojančias pažeidimų tyrimą ir nustatymą, LVPA, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė galutinį sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, o šio LVPA sprendimo pagrindu Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama LVPA sprendimu nustatytų netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, priėmė skundžiamus sprendimus dėl LVPA pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo. Ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos (Taisyklių 198 p.), nes priešingu atveju ji pažeistų Taisykles. Pažymėjo, kad Ministerija yra saistoma LVPA priimamų sprendimų dėl pažeidimų konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų, kurie pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. Nurodė, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos grąžinimo turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada. Skundžiami sprendimai priimti atsižvelgiant į LVPA sprendimą dėl pažeidimo ir jame pateiktą pasiūlymą, būtent yra dėl netinkamų finansuoti pareiškėjo Projekto išlaidų susigrąžinimo, nustačius Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą. Tuo tarpu, įgyvendinant pareiškėjo Projektą, padaryto pareiškėjo pažeidimo tyrimas ir nustatymas yra LVPA kompetencija (Taisyklių 195 p.).

14. LVPA, nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą, vadovavosi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės). Kaip nurodyta Tyrimo išvadoje, nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas, vadovaujantis Gairių 24 punktu, pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį. LVPA, pritaikiusi 25 proc. finansinės korekcijos dydį, apskaičiavo netinkamų finansuoti Projekto išlaidų sumą ir priėmė sprendimą tą sumą pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis. Minėto sprendimo pagrindu Ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama LVPA Tyrimo išvadoje nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, priėmė sprendimą dėl LVPA pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo.

15. Atsakovas dėl skundžiamų sprendimų turinio prieštaravimų ir neatitikimų nurodo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ ir 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 4-604 „Dėl papildomo finansavimo projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ iš viso pareiškėjo Projektui buvo skirta iki 1 904 168,68 Eur finansavimo. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-727 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, sumažinimo ir susigrąžinimo“ ir 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-728 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ pareiškėjo Projektui finansavimas buvo sumažintas nuo 1 904 168,68 Eur iki 1 882 352,03 Eur, nes LVPA pareiškėjo Projekte nustatė Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą ir netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 21 816,65 Eur. Pareiškėjas apie priimtus įsakymus buvo informuotas Ministerijos 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-6285.

16. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 4-672 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 4-727 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, sumažinimo ir susigrąžinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista Įsakymo Nr. 4-727 preambulė, nekeičiant joje LVPA nustatytos netinkamos finansuoti išlaidų sumos – 21 816,65 Eur. Įsakymas Nr. 4-728 keistas nebuvo, kadangi netinkama finansuoti išlaidų suma nesikeitė. Nagrinėjamu atveju, LVPA pareiškėjo Projekte nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 80 430,41 Eur. Įsakymu Nr. 4-234 pareiškėjo Projektui finansavimas buvo sumažintas nuo 1 882 352,03 Eur iki 1 801 921,62 Eur. Pareiškėjas nepagrįstai skunde teigė, jog „<...> Projekto finansavimas ne padidinamas <...>, o sumažinamas, tačiau ne 80 430,41 Eur suma <...>, o niekuo nepagrįsta 102 247 Eur suma“.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

18. Nurodė, kad LVPA Tyrimo išvadoje yra konstatuota, jog darbus galėjo atlikti kitas rangovas. Šią išvadą patvirtino ir VPT, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir FM) neprivaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Tyrimo išvados, pateikusi VPT išvadą, kurioje konstatavo, kad pirkimo teisinis pagrindas neatitinka VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygos ta apimtimi, kurioje sudarytų pirkimų sutarčių vertės viršija 30 proc. ribą nuo pradinės sutarties kainos, ir sutiko su LVPA Tyrimo išvada, jog papildomo pirkimo būdas buvo pasirinktas neteisėtai. Pažymėjo, kad šioje byloje LVPA priimtų sprendimų teisėtumas ir tų sprendimų reikšmingos faktinės aplinkybės yra atskleistos tiek LVPA Tyrimo išvadoje, tiek VPT išvadoje, tiek FM 2017 m. kovo 15 d. rašte „Dėl skundo“, kuriame FM taip pat nurodė dėl parinktų finansinių korekcijų (pataisų) pagrįstumo. Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 86 straipsnio reikalavimais, privalėjo skelbti apie papildomą pirkimą, o ne vadovautis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta išimtimi ir vykdyti papildomą pirkimą apklausos būdu.

19. LVPA nesutinka, kad tai, jog pareiškėjo įsigytų papildomų rangos darbų vertė 54 676,20 Eur viršijo 30 proc. ribą nuo pradinės sutarties kainos, neproporcinga taikyti 75 033,81 Eur finansinę korekciją. Nustačius VPĮ pažeidimą, kai perkančioji organizacija privalėjo skelbti apie papildomą pirkimą, tačiau taip nesielgė, taikoma finansinė korekcija nuo visos netinkamai sudarytos sutarties (100 proc. arba 25 proc.), o papildomų darbų sutarties vertė šiuo atveju siekė 304 392,21 Eur.

20. Dėl antrojo nustatyto pažeidimo (nustatyta, kad faktiškai sumontuotos parapetų skardos techninės charakteristikos neatitinka numatytų techniniame projekte (t. y. 0,5 mm skarda dengta poliesteriu vietoje 0,5 mm skardos dengtos puralu) pareiškėjas skunde teigė, jog nesupranta, kodėl dėl šio pažeidimo buvo ne tik netinkamomis pripažintos faktiškai sumontuotų parapetų kainą viršijusios išlaidos (16 proc. arba 1 730,03 Eur), bet ir pritaikyta 3 666,57 Eur finansinė korekcija. LVPA nurodė, jog ji nustatė ne tik netinkamas išlaidas, kurios viršijo realiai įsigytų medžiagų kainas, tačiau iš visos darbo „N12P-0713 Parapetų, stogelių dengimas skarda, pagaminant detales, kai tvirtinimo pagrindas betonas arba mūras“ sumos 16 396,31 Eur, atėmusi nepagrįstas išlaidas 1 730,03 Eur ir gavusi realią darbų sumą 14 666,28 Eur, pritaikė minimalią 25 proc. finansinę korekciją (3 666,57 Eur) už VPĮ pažeidimą. LVPA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad techninių sprendinių keitimai be VPT sutikimo galimi tik tada, kai pirkimo sąlygose bei sutartyje yra numatyta tokia galimybė, nurodant priežastis, kurioms esant galimos atitinkamos korekcijos, įforminama tvarka ir atliekamų darbų kainodaros taisyklės. Rangos sutartyje ir papildomoje pirkimo sutartyje nebuvo numatytos keičiamų darbų kainodaros taisyklės, todėl tokie keitimai nebuvo galimi be VPT sutikimo. Taigi pareiškėjas, pakeisdamas medžiagas be VPT sutikimo ir nevykdydamas VPĮ nustatytų procedūrų šioms medžiagoms įsigyti, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.

21. LVPA pažymėjo, kad vadovaudamasi Metodinėse pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 26 punktu ir Gairėmis, nustatytam pažeidimui apskaičiavo proporcingą finansinį poveikį už pirkimų reikalavimų nesilaikymą. Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta finansinė korekcija nuo dėl netinkamai įvykdyto pirkimo sudarytos sutarties, t. y. buvo nepripažintos tinkamomis tik dalis (25 proc.) išlaidų nuo netinkamai sudarytos sutarties ir buvo nustatyta finansinė korekcija nuo netinkamai pakeistų medžiagų išlaidų vertės (25 proc.). Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad dėl pirkimų pažeidimų jam buvo pritaikyta per didelė korekcija, kadangi Gairėse 24 pažeidimo rūšiai yra nustatyta pagrindinė 100 proc. finansinė korekcija ir 25 proc. sumažinta finansinė korekcija, kuri ir buvo pritaikyta pažeidimo tyrimo metu (tą patį pažymėjo ir FM 2017 m. kovo 15 d. rašte „Dėl skundo“). Gairėse nustatytos finansinės pataisos už viešųjų pirkimų pažeidimus, naudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, niekaip nediferencijuojamos pagal tai, ar pilnai įgyvendintos projekto veiklos, nes veiklų pilnas įgyvendinimas neturi jokio ryšio su pirkimų pažeidimais, taip pat nediferencijuojamos pagal lėšas padariusio subjekto statusą – universitetas ar kt.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Ministerija ir LVPA 2010 m. birželio 8 d. sudarė 2009 metais pradėto vykdyti iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ finansuojamo projekto „Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso renovacija (rekonstrukcija)“ Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis), kurios specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nustatyta, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 5 930 202 Lt (1 717 505,21 Eur). Ministerija, LVPA ir pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. pasirašė Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 4/TS14VP18-124, kuriuo, be kita ko, pakeitė Finansavimo ir administravimo sutarties 2.1 punktą, nustatant, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 6 574 713,63 Lt (1 904 168,68 Eur).

24. Finansavimas Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 5 930 202 Lt finansavimo, skirtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 4-604 „Dėl papildomo finansavimo projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ skyrė papildomą finansavimą Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 644 511,63 Lt (186 663, 47 Eur) finansavimo. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-728 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ pareiškėjo Projekto finansavimui skirta iki 1 882 352,03 Eur.

25. LVPA, gavusi pranešimą apie įtariamus pažeidimus pareiškėjui vykdant Projektą, 2015 m. liepos 27 d.–lapkričio 27 d. atliko pažeidimo tyrimą ir surašė 2015 m. lapkričio 27 d. Tyrimo išvadą. Patikrinimo metu nustatė, kad Projekto vykdytojas – pareiškėjas apklausos būdu atliko papildomų cokolio, fasado, stogo šiltinimo, apdailos, langų sandarinimo ir parapetų pakėlimo darbų pirkimą ir pasirašė 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108, kurios vertė 1 051 005,43 Lt (304 392,21 Eur).

Pareiškėjas papildomo pirkimo sutarties išlaidas deklaravo mokėjimo prašymuose: MP029 2014 m. rugsėjo 31 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 111895, suma – 116 679,67 Eur; MP030 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112454, suma – 4 562,83 Eur, ir 2014 m. lapkričio PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112494, suma – 160 190,22 Eur; MP032 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112747, suma – 12 585,12 Eur, ir 2015 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112776, suma – 10 374,37 Eur. LVPA pažymėjo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma (304 392,22 Eur) viršija papildomo pirkimo sutarties kainą 0,01 Eur, todėl paskutinės PVM sąskaitos faktūros suma nurodoma 0,01 Eur mažiau, nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje – 10 374,38 Eur.

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 13-R4-339 pateikė pirkimų plano pakeitimą, į kurį įtraukė papildomą pirkimą – aliuminio vitrinų ir durų keitimas (pirkinių plano 11 eilutė). LVPA įvertino pirkimų plano 11 eilutėje nurodyto papildomo pirkimo ir darbų, kurių buvo atsisakyta, sumas ir nustatė, kad pirkimų plano 10 eilutėje nurodyto papildomo pirkimo būdas pasirinktas netinkamai. Darė išvadą, jog kadangi 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsigytų papildomų rangos darbų pirkimo vertė 54 676,20 Eur viršijo 30 proc. pradinės pirkimo sumos, todėl papildomas pirkimas negalėjo būti vykdomas apklausos būdu.

Kadangi pareiškėjas pažeidė LVPA Tyrimo išvados 7.3 dalies II punkto išvadoje nurodytas teisės normas, vadovaujantis Gairių 24 punktu, pasiūlyta 25 proc. finansinė korekcija (75 033,81 Eur) nuo likusios papildomo pirkimo sutarties vertės – 300 135,24 Eur (304 392,21 Eur - 4 256,97 Eur) (t. y. įvertinus su Tyrimo išvados III dalyje nustatytu pažeidimu susijusių išlaidų dalį – 4 256,97 Eur). Nurodė, jog su viešojo pirkimo pažeidimu susijusių išlaidų suma – 300 135,24 Eur, pritaikius 25 proc. finansinę korekciją, netinkamų finansuoti išlaidų suma – 75 033,81 Eur (su įtariamu pažeidimu susijusių išlaidų suma x 25 proc. (finansinės korekcijos dydis)).

26. LVPA taip pat nustatė, kad pareiškėjas mokėjimo prašymuose deklaravo atlikto darbo „N12P-0713 Parapetų, stogelių dengimas skarda, pagaminant detales, kai tvirtinimo pagrindas betonas arba mūras“ išlaidas, kurių vertė – 56 613,17 Lt (16 396,31 Eur). 2015 m. vasario 17–18 d. atliktos Projekto patikros vietoje metu nustatė, kad faktiškai sumontuotos parapetų skardos techninės charakteristikos neatitinka numatytų techniniame projekte, t. y. 0,5 mm skarda, dengta poliesteriu, vietoje 0,5 mm skardos, dengtos puralu. LVPA ekspertas, patikrinęs pareiškėjo 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. 13-R4-204 pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad faktiškai sumontuotų parapetų kaina yra 16 proc. arba 5 973,46 Lt (1 730,03 Eur) mažesnė, nei projektinių parapetų kaina. Pareiškėjas, pakeisdamas medžiagas be VPT sutikimo ir nevykdydamas VPĮ nustatytų procedūrų šioms medžiagoms įsigyti bei deklaruodamas išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė Tyrimo išvados 7.3 dalies III punkto išvadoje nurodytas teisės normas. Kainų skirtumas – 1 730,03 Eur, nepripažintas tinkamomis finansuoti išlaidomis, nes padidina Projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės. Pasiūlyta 25 proc. finansinė korekcija 3 666,57 Eur nuo tinkamos finansuoti pakeistų medžiagų išlaidų vertės – 14 666,28 Eur (16 396,31 Eur - 1 730,03 Eur). Nurodė, jog su viešojo pirkimo pažeidimu susijusių išlaidų suma – 14 666,28 Eur, pritaikius 25 proc. finansinę korekciją, netinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 666,57 Eur. Netinkamų finansuoti išlaidų suma – 5 396,60 Eur, apskaičiuota taip: 1 730,03 Eur (kainų skirtumas)+3 666,57 Eur (14 666,28 Eur x 25 proc.).

27. Teismas nustatė, kad Tyrimo išvados 11 dalyje nurodyta, jog LVPA, atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 80 430,41 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir pateikė pasiūlymą Ministerijai susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 43 587,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą, ir išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 36 842,55 Eur, iš pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, kadangi lėšos Projekto vykdytojui (pareiškėjui) dar nesumokėtos. Pareiškėjas, nesutikęs su Tyrimo išvada, dėl jos pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi FM, atsižvelgdama į VPT išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pirkimo „Stogo šiltinimo, patalpų vidaus apdailos, langų sandarinimo, išorinių sienų bei perdangų virš pravažiavimų šiltinimo, parapetų pakėlimo darbų pirkimas“ teisinis pagrindas neatitinka VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygos ta apimti, kurioje sudarytų pirkimų sutarčių vertės viršija 30 proc. ribą nuo pagrindinės sutarties kainos, be to, VPT pareiškė, kad sutinka su LVPA sprendimu (Tyrimo išvada), kad pirkimo būdas pasirinktas neteisėtai, 2017 m. kovo 15 d. rašte sprendė, jog VPT ir LVPA savarankiškai pagal kompetenciją patvirtino tą patį VPĮ pažeidimą.

28. Teismas nurodė, kad atsakovas, be kita ko, atsižvelgdamas į LVPA Tyrimo išvadą, FM 2017 m. kovo 15 d. raštą, 2017 m. balandžio 13 d. priėmė ginčijamą Įsakymą Nr. 4-233, kurio rezoliucinės dalies 1.1 punktu nustatė, jog pareiškėjas iki 2017 m. birželio 30 d. privalo grąžinti išmokėtų lėšų dalį – 43 587,86 Eur, į Ministerijos sąskaitą, ir Įsakymą Nr. 4-234, kuriuo pakeitė Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 1 801 921,62 Eur finansavimo sumą.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, ginčydamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymą Nr. 4-233 ir Įsakymą Nr. 4-234, savo poziciją grindžia tuo, jog dalis pareiškėjo papildomai įsigytų darbų, kuriuos LVPA pripažino kaip įsigytus, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu, buvo už 39 613,48 Eur įsigyti, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu, dalis už 75 248,85 Eur – vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktu, o pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą pareiškėjas įsigijo darbų už 342 985,75 Eur. Todėl pareiškėjo už 342 985,75 Eur įsigytų papildomų darbų vertė neviršijo 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos ir pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

30. Teismas, remdamasis VPĮ 92 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 27 d. su AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-011, kuri sudaryta, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 27 d. pirkimu Nr. 81586 supaprastintų skelbiamų derybų būdu, 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011/1 taip pat sudaryta su AB „Panevėžio statybos trestas“. Sutartyje Nr. 10/VP13-011/1 nurodytų darbų tapatumas darbams (darbų daliai), nurodytiems sutartyje Nr. 10/VP13-011, patvirtintas Ekspertinio tyrimo aktu. Tačiau apie galimybę pirkti papildomai skelbime apie darbų, kurie buvo įsigyti sutartimi Nr. 10/VP13-011/1, pirkimą nebuvo nurodyta. Teismas pažymėjo, kad tam, jog, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pirkimas būtų atliekamas, neskelbiant apie jį VPĮ 86 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti įgyvendintos visos VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Todėl nustačius, kad atliekant papildomą pirkimą nebuvo įgyvendinta viena iš kumuliatyvių sąlygų – galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, sutarties Nr. 10/VP13-011/1 sudarymo teisinis pagrindas negali būti VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktas. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis skelbimo apie supaprastintą pirkimą V.2. punkte nurodė, jog pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS, kur bet kuris viešuoju pirkimu besidomintis subjektas galėjo pamatyti pagrindinės pirkimo sutarties projektą ir tokiu būdu sužinoti (gauti informaciją) apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus, nepaneigia išvados, kad apie galimybę pirkti papildomai skelbime apie darbų, kurie buvo įsigyti sutartimi Nr. 10/VP13-011/1, pirkimą nebuvo nurodyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs VPT išvadą, kurioje VPT iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011/1, pirkimo sąlygos, kvietimas pateikti pasiūlymą) nustatė, kad pirkimas pagal sutartį Nr. 10/VP13-011/1 buvo vykdomas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu, sprendė, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutarties Nr. 10/VP13-011/1 sudarymo teisinis pagrindas – VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas.

31. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-111 papildomų darbų pirkimas (vertė 21 464,81 Eur) ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108 dalies papildomų darbų pirkimas (langų sandarinimo darbai, kurių vertė 17 966,67 Eur) buvo vykdomas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu, teismas nurodė, kad Ekspertinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog sutartyje Nr. TS13VP13-111 numatytus darbus (vertė 21 464,81 Eur) ir sutartyje Nr. TS14VP18-108 numatytą lango rėmo ir sienos tarpo sandarinimo, naudojant difuzinę plėvelę, darbą (vertė 17 966,67 Eur ) dėl techninių priežasčių galėjo atlikti tik tas pats rangovas, su kuriuo buvo sudaryta 2010 m. balandžio 27 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011.

Taigi remiantis Ekspertinio tyrimo išvada, minėti darbai galėjo būti įsigyjami, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Tačiau įvertinus tai, kad tiek 2013 m. rugpjūčio 6 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. TS13VP13-111, tiek 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. TS14VP18-108 nurodyta, jog sutartis sudaryta, vadovaujantis viešuoju pirkimu, atliktu vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu; pareiškėjas 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 09.03-R4-398 LVPA pateiktame paaiškinime neteigė, kad papildomų pirkimų sutartys sudarytos kitu, nei šiose sutartyse nurodytu VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu; pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. skunde Nr. 13-R4-1107 Ministerijai dėl Tyrimo išvados nenurodė, jog sutartyje Nr. TS14VP18-108 numatyti lango rėmo ir sienos tarpo sandarinimo, naudojant difuzinę plėvelę, darbai buvo įsigyti, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu; pareiškėjas kitus (ne VPĮ 92 str. 7 d. 1 p.) pirkimų vykdymo ir sutarčių sudarymo pagrindus nurodė tik po LVPA Tyrimo išvadoje konstatuoto VPĮ pažeidimo, pripažintina, jog papildomo pirkimo pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108 teisinis pagrindas – VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas.

Teismas pažymėjo, kad net atėmus minėtą sutarčių, pareiškėjo teigimu, sudarytų pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, vertę (39 431,48 Eur), likusių papildomų darbų sudarytų sutarčių vertė (418 234,60 Eur) vis tiek viršija 30 proc., skaičiuojant nuo pagrindinės sutarties vertės (1 343 299,58 Eur), ribą.

32. Teismas, apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108 įsigytų papildomų rangos darbų pirkimo vertė viršijo 30 proc. pradinės pirkimo sumos, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 86 straipsniu, privalėjo skelbti apie papildomą pirkimą, o ne vadovautis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir vykdyti papildomą pirkimą apklausos būdu. Todėl LVPA Tyrimo išvadoje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas, apklausos būdu atlikęs papildomų cokolio, fasado, stogo šiltinimo, apdailos, langų sandarinimo ir parapetų pakėlimo darbų pirkimą, t. y. pasirinkęs netinkamą papildomo pirkimo būdą ir deklaravęs papildomo pirkimo išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, 18 straipsnio 8 dalį, 85 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1179 „Dėl Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės) 8.7–8.8 punktus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-265 patvirtinto Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktą, Finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 punktą ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą, Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1-117 patvirtintų Vilniaus pedagoginio universiteto supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 11.5.5.1 ir 15.5 punktus.

33. Teismas kaip nepagrįstą vertino pareiškėjo skundo teiginį, kad pripažinus, jog, vykdant Projektą, papildomų darbų pirkimų negalima laikyti kaip atliktų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 3 dalies 6 punktą, reikėtų nustatyti, kiek (kokios vertės) papildomų darbų nupirkta, pažeidus VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, ir tik tą, viršijančią 30 proc. pradinės pirkimo kainos, darbų vertę pripažinti su pažeidimu susijusiomis išlaidomis, ir tik nuo tos vertės, o ne nuo visos pirkimo sutarties kainos, taikant korekcijas, apskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas. Pažymėjo, kadangi pareiškėjas, pasirinkęs netinkamą papildomų darbų pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108 pirkimo būdą, pažeidė VPĮ nuostatas, todėl šioje netinkamai sudarytoje sutartyje nurodyta papildomo pirkimo vertė (304 392,21 Eur) pripažintina su viešojo pirkimo pažeidimu susijusių išlaidų suma. Teismas sutiko su LVPA, kad pareiškėjas, neskelbdamas apie pirkimą, išvengė viešesnių, skaidresnių ir didesnę konkurenciją skatinančių procedūrų vykdymo, tuo pažeisdamas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, todėl tokio pažeidimo poveikis yra susijęs su visu papildomų darbų pirkimu, o ne tik su ta dalimi, kuri viršijo 30 proc. ribą nuo pradinės sutarties kainos.

34. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl antrojo LVPA nustatyto pažeidimo, teismas pažymėjo, kad LVPA pažeidimo tyrimo metu nustatė, jog faktiškai sumontuotų parapetų kaina yra 16 proc. arba 1 730,03 Eur mažesnė, nei projektinių parapetų kaina, taip pat ir tai, kad faktiškai sumontuotos parapetų skardos techninės charakteristikos neatitinka numatytų techniniame projekte (t. y. 0,5 mm skarda dengta poliesteriu vietoje 0,5 mm skardos dengtos puralu). Kadangi 2010 m. balandžio 27 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. 10/VP13-011 ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. TS14VP18-108 nebuvo numatytos keičiamų darbų kainodaros taisyklės, todėl tokie keitimai, vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, nebuvo galimi be VPT sutikimo. Pareiškėjas, pakeisdamas medžiagas be VPT sutikimo ir nevykdydamas VPĮ nustatytų procedūrų šioms medžiagoms įsigyti, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nustačiusi šį pažeidimą, LVPA pagrįstai iš visos darbo „N12P-0713 Parapetų, stogelių dengimas skarda, pagaminant detales, kai tvirtinimo pagrindas betonas arba mūras“ sumos – 16 396,31 Eur, atėmė netinkamomis finansuoti pagal Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 19.8.1 punktą pripažintas išlaidas – 1 730,03 Eur, ir, gavusi realią darbų sumą – 14 666,28 Eur, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją (3 666,57 Eur) už VPĮ pažeidimą. Taigi nustačius netinkamas finansuoti pagal Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 19.8.1 punktą pripažintas išlaidas – 1 730,03 Eur, ir, nustačius VPĮ pažeidimą, nuo realios darbų sumos – 14 666,28 Eur, taikant finansinę korekciją, apskaičiavus netinkamų finansuoti išlaidų sumą, iš viso teisėtai ir pagrįstai apskaičiuota netinkama finansuoti išlaidų suma – 5 396,60 Eur.

35. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl finansinės korekcijos dydžio, nurodė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma buvo apskaičiuota, atsižvelgus į Gaires, kurių 1.3 punkte nurodyti kriterijai, taikomi sprendžiant, kokią pataisos normą taikyti. Nors, pareiškėjo teigimu, taikant finansinę korekciją, nebuvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, svarbą, įvertinti dėl nustatytų pažeidimų kilę nuostoliai, tačiau teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, net ir formalūs pirkimo procedūrų pažeidimai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad netinkama finansuoti pripažintina suma, atitinkamai ir finansinė korekcija yra akivaizdžiai neproporcingos nustatytiems pažeidimams.

36. Pareiškėjo argumentą, kad Įsakymo Nr. 4-234 turinys prieštarauja ir neatitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 ir 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-604 turiniui, nes Projekto finansavimas sumažinamas ne nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma – 80 430,41 Eur, bet 102 247 Eur suma, teismas vertino kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-728 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ pareiškėjo Projekto finansavimui buvo skirta iki 1 882 352,03 Eur. LVPA Tyrimo išvada dėl pareiškėjo padarytų VPĮ pažeidimų pripažinus netinkamomis finansuoti išlaidomis 80 430,41 Eur, Įsakymu Nr. 4-234 teisėtai ir pagrįstai Projekto finansavimui skirtos lėšos sumažintos iki 1 801 921,62 Eur. Teismas sprendė, kad LVPA ir Ministerija tinkamai vertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl skundžiami Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

III. 37. Pareiškėjas Universitetas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti.

38. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo papildomai įsigyti darbai vertintini kaip įsigyti pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, todėl jie, kartu su kitais, papildomai, nepaskelbus apie supaprastintą pirkimą tuo pačiu pagrindu (VPĮ 92 str. 7 d. 1 p.) įsigytais rangos darbais savo verte viršijo 30 proc. pradinės sutarties kainą, tai sukėlė teisės pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodė visumą juridinių faktų ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą dėl fakto, jog apie galimybę pirkti papildomus darbus pareiškėjas nurodė viešojo pirkimo skelbime, egzistavimo.

Pareiškėjas ir prašė teismo, vadovaujantis teisine logika, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, remiantis tiek pareiškėjo pateiktais teisiniais argumentais, tiek buvusias faktines aplinkybes patvirtinančia kita bylos medžiaga, pripažinti faktą, jog apie galimybę pirkti papildomus darbus pareiškėjas nurodė viešojo pirkimo skelbime. Tuo tarpu teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas skelbimo apie supaprastintą pirkimą V.2. punkte nurodė, jog pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS <...> nepaneigia išvados, jog apie galimybę pirkti papildomai skelbime apie darbų, kurie buvo įsigyti sutartimi Nr. 10/VP13-011/1, pirkimą nebuvo nurodyta.

Tokia teismo argumentacija sukelia abejones dėl skundžiamą sprendimą priėmusio teismo buvusių faktinių aplinkybių netinkamo supratimo ir/arba netinkamo jų įvertinimo. Iš teismo išvados galima manyti, kad CVPIS buvo paskelbta tik informacija apie pareiškėjo galimybę rangos darbus pirkti papildomai, o pats skelbimas neva buvęs kitokios formos ir jame nebuvo nurodyta informacija apie minėtą galimybę. Jeigu taip būtų (pvz., skelbimas būtų rašytinis, paskelbtas kokiame tai leidinyje), tai galima būtų sutikti su tokia teismo išvada, tačiau nagrinėjamu atveju ir pats skelbimas ir kita pirkimo informacija buvo skelbiama CVPIS, tai reiškia, jog visa su viešuoju pirkimu susijusi informacija nebuvo materializuota (nebuvo rašytinė, popieriuje) - ji buvusi virtuali, esanti kompiuterinėje laikmenoje (VPT valdomame serveryje).

Tokia forma skelbiama informacija turi savo ypatumus, pasireiškiančius galimybe joje pateikti atitinkamas nuorodas, pagal kurias kompiuterinės technikos pagalba ta informacija tarpusavyje susiejama, neprarandant jos nuoseklumo, sistemiškumo ir vieningumo. Elektronine forma pateiktame skelbime apie viešąjį pirkimą pareiškėjas V.2 punkte „Papildoma informacija“ nurodė, kad pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS, kas akivaizdžiai leido konkurso dalyviams būtent iš skelbimo apie viešąjį pirkimą susižinoti jiems rūpimą informaciją, įskaitant ir apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus rangus darbus.

Teismui buvo pateikti kelių konkurso dalyvių atitinkami, tai patvirtinantys rašytiniai paaiškinimai, kurių teismas visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė.

39. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir pareiškėjo teisinių argumentų, susijusių su tuometine viešųjų pirkimų skelbimo pildymo tvarka, kurioje jokių aiškių, išsamių skelbimo pildymo taisyklių nėra. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skelbimo formoje nėra atskiros, specialios grafos, kurioje būtų galima įrašyti informaciją apie galimybę pirkti papildomus darbus.

40. Pareiškėjas pažymi, kad tokia skundžiamą sprendimą priėmusio teismo pozicija dėl papildomai įsigytų 39 613,48 Eur vertės rangos darbų nepripažinimo, kaip įsigytų pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra akivaizdžiai nelogiška, neteisinga ir neteisėta, ji kartu apsunkina ir pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises aukštesnės instancijos teisme. Esminio ginčo dėl nurodytų darbų tapatumo, dėl jų būtinumo ir galimumo įsigyti tik iš to paties tiekėjo nesant jokių alternatyvų, tarp proceso dalyvių nebuvo, todėl nebuvo ir nėra jokių teisinių kliūčių juos teisiškai kvalifikuoti kaip pirkimą VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Todėl nesupranta, kokią įtaką teisiniam kvalifikavimui daro faktas, kad pareiškėjas kurį laiką deklaravo, jog darbus perka kitu pagrindu ir tik tiriant pažeidimą, atlikus ekspertizę ir gavus specialių žinių turinčių ekspertų išvadas, teisinėmis priemonėmis gindamas savo teises ir teisėtus interesus pareiškėjas teigė, kad tuos darbus jis įsigijo pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą. VPT išvadoje taip pat teigiama, kad tai, kaip pareiškėjas deklaravo perkamus darbus, neturi jokios reikšmės, svarbu, kad perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimus skirtingais VPĮ nustatytais pagrindais ir tų, skirtingais pagrindais įsigytų viešųjų pirkimų, vertės neprivalo būti sumuojamos.

41. Pareiškėjas pažymi, kad pagrindinė perkančiosios organizacijos funkcija yra tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka sąžiningai ir skaidriai atlikti viešąjį pirkimą, o ne tą pirkimą ir teisiškai vertinti, ar tokiam pirkimui iš esmės esant teisėtam, jį teisiškai pagrįsti. Pareiškėjas nurodytą turinio viršenybės prieš formą principą prašė taikyti skundą nagrinėjusį teismą, tačiau teismas visiškai nepagrįstai, nelogiškai ir akivaizdžiai neteisėtai pasielgė priešingai - vienokias teisės normas (VPĮ 92 str. 7 d. 1 p.) formaliai pritaikė net tada, kai visa bylos medžiaga akivaizdžiai rodė, kad pareiškėjo veiksmai ir atitinkamos, juos sąlygojančios aplinkybės faktiškai pilnai atitiko kitoms teisės normoms (VPĮ 92 str. 3 d. 6 p.).

42. Pareiškėjo teigimu, teismo pozicija, kad net ir atėmus pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą įsigytų papildomų darbų vertę, likusių papildomų darbų vertė vis tiek viršytų 30 proc. pradinės sutarties vertės, yra neteisėta. Nustačius, kad 39 613,48 Eur vertės darbai buvo įsigyti nepažeidžiant VPĮ ir kitų teisės normų, net jeigu atėmus šią papildomų darbų vertę, likusių papildomų darbų vertė vis tiek viršytų 30 proc. pradinės sutarties vertės, tai turėtų įtakos vertinant galbūt padarytų pažeidimų pobūdį ir mąstą, bei parenkant adekvačią sankciją už galbūt padarytus pažeidimus, t. y. tai sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui.

43. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su pažeidimu susijusių išlaidų nustatymu ir apskaičiavimu, nepaneigia pareiškėjo pozicijos ir iš esmės neatsako į klausimą kokiu pagrindu nustatant su pažeidimu susijusių išlaidų sumą, mažiausiu nedalomu vienetu pasirenkamas visas viešasis pirkimas (visa jo vertė), o ne atitinkama, teisėtumo ribas viršijusi jo dalis. Teismo nurodytos teisės normos - Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8 punktas, Aprašo 12 punktas to nereglamentuoja. Taigi klausimas, kokias išlaidas pripažinti su teisės pažeidimu susijusiomis, išnagrinėtas nepagrįstai. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į jo nurodytus teisinius argumentus, išdėstytus jo skunde dėl atsakovo Įsakymų, susijusius su teisiniu reguliavimu, akivaizdžiai rodančiu tendencijas teisinius santykius sureguliuoti kiek įmanoma maksimaliai tiksliai ir sąžiningai, proporcingai atribojant teisėtumą ir neteisėtumą, bei su tuo susijusias aplinkybes.

44. Pareiškėjas nurodo, kad jam nesuprantama netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo ir jų apskaičiavimo tvarka, kai netinkamos finansuoti išlaidos skaičiuojamos (pritaikant korekcijas) nuo teisėtų, su pažeidimais nesusijusių išlaidų sumos. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šios teisinės problemos neišsprendė, įskaitant ir tai, kad teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, pateisinančio atitinkamus minėtus LVPA veiksmus.

45. Dėl pritaikytos poveikio priemonės pareiškėjas nurodo, kad skunde ne tik ginčijo parinktos poveikio priemonės mąstą (25 proc. korekcija nuo netinkamų finansuoti išlaidų sumos), bet taip pat kėlė tokios poveikio priemonės parinkimo argumentacijos, teisinio pagrįstumo klausimą, tačiau teismas visiškai neargumentavo ir neanalizavo konkrečios ginčo situacijos - konkrečių nustatytų pažeidimų, nevertino jų sunkumo, pobūdžio, nenustatė kitų aktualių požymių ir aplinkybių. Teismas nenurodė, kaip, kodėl, kokia apimtimi, kokias konkrečiai teisės normas pritaikė, nustatęs, kad parinkta finansinė korekcija nėra neproporcinga konkretiems nustatytiems pažeidimams. Teismas bendrame kontekste pateikė informaciją apie pažeidimų klasifikaciją pagal jų pobūdį, nurodė, kad galimi tik formalaus pobūdžio pažeidimai, neturintys jokio faktinio ar finansinio poveikio, už kurių padarymą pataisos nedaromos. Iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kokie gi yra LVPA nustatyti pareiškėjo padaryti konkretūs teisės aktų pažeidimai: ar jie formalūs, neturintys jokio faktinio ar finansinio poveikio, už kurių padarymą pataisos nedaromos; ar jie formalūs (tik iš pirmo žvilgsnio), tačiau iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba jie nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų pasekmių; ar jie formalūs, tačiau atgrasantys ar galintys atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime; kaip jie (konkretūs nustatyti pažeidimai) paveikė ar galėjo paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus; kodėl už juos taikytina būtent 25 proc. (o ne, pvz., 5 proc.) finansinė korekcija.

46. Pažymi, kad vien tai, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti finansinio poveikio, kitų aplinkybių, nepašalina kompetentingų institucijų pareigos nustatinėti kitas reikšmingas aplinkybes, kaip tai reglamentuojama Gairėse, Apraše, kituose teisės aktuose, bei į ką siūloma atsižvelgti suformuotoje atitinkamoje tiek Lietuvos, tiek tarptautinių teismų praktikoje. Būtent tokioje situacijoje, kai nėra galimybės tinkamai nustatyti tam tikrų reikšmingų aplinkybių, žymiai išauga kitų, susijusių aplinkybių teisinė reikšmė. Dėl to, nagrinėjamu atveju, skundžiamą sprendimą priėmusio teismo teiginys, kad pretenzijų nebuvimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas, vertintinas kritiškai, ypač turint minty, kad vykdant Projektą ne tik nebuvo gauta jokių pretenzijų, bet į nagrinėjamą bylą buvo pateikti viešojo konkurso dalyvių - tiekėjų rašytiniai paaiškinimai, be kita ko, patvirtinantys tų dalyvių supratimą, jog pirkimas buvęs teisėtas, sąžiningas ir skaidrus. Dėl minėtų priežasčių svarbios, teisiškai reikšmingos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog Projektą pareiškėjas įgyvendino pilnai ir tokiu būdu sėkmingai panaudojo jam skirtas paramos lėšas jų skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytais tikslais. Projekto rezultatas yra visuomeninės paskirties, skirtas viešosioms edukacijos funkcijoms vykdyti ir yra aktualus visai visuomenei, o Projekto vykdytojas - pareiškėjas yra viešoji įstaiga, vykdanti viešąsias funkcijas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundžiamais Įsakymais 80 tūkst. eurų sumažintas Projekto finansavimas labai neigiamai atsilieps jo finansinei - ūkinei ir kartu visuomeninei veiklai, dėl to tiesiogiai nukentėtų visuomenė, todėl į šiuos argumentus turėtų būti atsižvelgta nustatant sankcijos dydį už padarytais pripažintus viešųjų pirkimų pažeidimus.

47. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

48. Atsakovas atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos medžiagą, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, pateikė tokių teisės normų aiškinimą bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

50. LVPA atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų ir motyvų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad jis skelbimo apie supaprastintą pirkimą V.2. punkte nurodė, jog pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS, kur bet kuris viešuoju pirkimu besidomintis subjektas galėjo pamatyti pagrindinės pirkimo sutarties projektą ir tokiu būdu sužinoti (gauti informaciją) apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus, nepaneigia išvados, jog apie galimybę pirkti papildomai skelbime apie darbų, kurie buvo įsigyti 2010 m. balandžio 27 d. sutartimi Nr. 10/VP13-011, pirkimą nebuvo nurodyta, todėl įvertinus VPT išvadą, kurioje VPT iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (2010 m. rugpjūčio 6 d. sutartis Nr. 10/VP 13-011/1, pirkimo sąlygos, kvietimas pateikti pasiūlymą) nustatė, kad pirkimas pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. sutartį Nr. 10/VP 13-011/1 buvo vykdomas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, CVPIS paskelbtuose (viešai prieinamuose) dokumentuose nebuvo pateikta informacija apie galimybę pirkti papildomai. Laisvai prieinamos informacijos apie galimybę pirkti papildomai nebuvo, bet to, apie galimybę pirkti papildomai turėjo būti numatyta būtent skelbime apie pirkimą.

51. LVPA nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad įsigyjant papildomus darbus pagal 2013 m. rugpjūčio 6 d. sutartį Nr. TS13VP13-111, kurios vertė 21 464,81 Eur su PVM ir pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. sutartį Nr. TS14VP18-108, kurios vertė 304 392,21 Eur (darbų daliai, kurių vertė 17 966,61 Eur su PVM, už langų sandarinimo darbus), šiuos darbus galima buvo įsigyti vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Nepaisant to, kad Ekspertinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog minėti darbai galėjo būti įsigyjami, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu, iš byloje esančių faktinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas minėtus darbus pirko vadovaudamasis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir iki nebuvo priimtas sprendimas dėl pažeidimo (pažeidimo tyrimo išvada), teikdamas paaiškinimus, neteigė, jog šie pirkimai buvo atlikti kitu nei VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytu būdu.

Net atėmus papildomų darbų vertes – 21 464,81 Eur su PVM pagal 2013 m. rugpjūčio 6 d. sutartį Nr. TS13VP13- 111 ir 17 966,67 Eur pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. sutartį Nr. TS14VP18-108 (iš viso (39 431,48 Eur), likusių papildomų darbų sudarytų sutarčių vertė (418 234,60 Eur) vis tiek viršytų 30 proc., skaičiuojant nuo Pagrindinės sutarties vertės (1 343 299,58 Eur), ribą (402 989,87 Eur), todėl papildomų darbų pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. sutartį Nr. TS14VP18-108, kurios vertė 304 392,21 Eur, pirkimas (visai vertei) turėjo būti atliekamas skelbiant apie pirkimą, kaip tai numatyta VPĮ 86 straipsnyje.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad dėl pirkimų vykdymų metu egzistavusios galimybės dalį darbų pirkti kitu VPĮ pagrindu, tačiau realiai pirkimus įvykdžius tuo pačiu pagrindu (pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą), priimti sprendimai (pažeidimo tyrimo išvada, FM 2017 m. kovo 15 d. sprendimas ir Ministerijos sprendimai) yra nepagrįsti ir/arba neteisėti. Pareiškėjui vykdžius pirkimus pagal VPĮ 97 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir vėliau išaiškėjus, jog buvo viršytos pirkimų vertės - kitų galimų pirkimo būdų (tačiau nenaudotų ir nevykdytų) nepasirinkimo pasekmės (VPĮ pažeidimai) negali būti traktuojamos kaip šių institucijų padaryti pažeidimai, t. y., institucijų sprendimai dėl to negali tapti nepagrįstais ir/arba neteisėtais.

Ne pirkimų priežiūrą vykdančios institucijos, bet pareiškėjas atsako už pirkimo būdo pasirinkimą ir VPĮ nustatytų procedūrų laikymąsi. Net jei pirkimai ir būtų buvę atlikti šiuo metu pareiškėjo nurodytais būdais, tai nekeistų finansinių korekcijų už nustatytus VPĮ pažeidimus dydžio.

52. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų faktų, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, dėl kurių skundžiamame sprendime išsamiai pasisakyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 4-233 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, susigrąžinimo“ ir 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 4-234 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Agentūra ir Ministerija tinkamai vertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

55. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, visiškai nevertino argumentų, susijusių su tuometine viešųjų pirkimų skelbimo pildymo tvarka, nepagrįstai sprendė dėl pirkimo pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą, nors nebuvo ir nėra jokių teisinių kliūčių jį kvalifikuoti kaip pirkimą VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, neargumentavo ir neanalizavo konkrečių nustatytų pažeidimų, nevertino jų sunkumo, pobūdžio, nenustatė kitų aktualių požymių ir aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė dėl parinktos finansinės korekcijos proporcingumo nustatytiems pažeidimams.

56. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

57. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Taigi patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą, todėl pritardama sprendime nurodytiems motyvams jų nekartoja, tik juos papildo atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

59. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

60. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pirkimas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu galimas esant VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų visetui, o kadangi pareiškėjas apie galimybę pirkti papildomai nebuvo nurodęs pirkimo skelbime, t. y. nebuvo užtikrinta viena iš sąlygų pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, todėl pagrįstai konstatavo, kad pirkimas negali būti laikomas vykdytu pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą. Nuoroda į CPVIS, kur galima pamatyti pagrindinės pirkimo sutarties projektą ir tokiu būdu sužinoti apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus, nėra tinkamas VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos išpildymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108 įsigytų papildomų rangos darbų pirkimo vertė viršijo 30 proc. pradinės pirkimo sumos, todėl pareiškėjas privalėjo skelbti apie papildomą pirkimą, o ne vadovautis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir vykdyti papildomą pirkimą apklausos būdu. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su minėtu pirkimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo aptariamu klausimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį LVPA, tyrimo metu neteigė, kad pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu, todėl pareiškėjo argumentai, kad pirkimas atitiko ir darbus jis įsigijo pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra nepagrįsti. Šios aplinkybės nepatvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

61. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės – 25 proc. finansinės korekcijos – dydžiu, pažymi, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į Gaires, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintas Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, įvertinęs pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-261/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl atsakovas privalėjo taikyti mažesnį korekcijos dydį.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais ar kitais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universitetas (viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto teisių perėmėja) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė