Legislator Case Law & Legislation
1e5ccd4c-2fc0-4215-a9c1-2ac3381e7d2d AI generated

1e5ccd4c-2fc0-4215-a9c1-2ac3381e7d2d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1e5ccd4c-2fc0-4215-a9c1-2ac3381e7d2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 430,30 Lt (703,86 Eur) teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-3). Nurodė, kad dirbo pas atsakovÄ . Kadangi atsakovas vengė mokėti darbo užmokestį, ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į UAB „Jures“, kuris pasiÅ«lė kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . Darbo ginčų komisijoje ginčas buvo iÅ¡spręstas taikiai, atsakovas įsipareigojo padengti 8 101,00 Lt dydžio įsiskolinimÄ dalimis: iki 2014-08-28 – 4000 Lt, iki 2014-04-30 – 4101 Lt.

Legislator headnote

AI generated

1e5ccd4c-2fc0-4215-a9c1-2ac3381e7d2d · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėjo, kad už teisines paslaugas su UAB „Jures“ jis atsiskaitė bÅ«tent tÄ dienÄ , kai gavo pinigus iÅ¡ atsakovo, nes nedirbdamas neturėjo jokių kitų pajamų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Jures“ sumokėtas atlygis nebuvo bÅ«tinas tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę ieÅ¡kovui. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais rėmėsi teismas, teigdamas, jog Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos, nors byloje gausu įrodymų, jog su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaitoma daugiau nei pusę metų, o atsiskaitymas įvyko tik tada, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teisininkus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė skundÄ atmesti, nes jis yra nepagrįstas (b. l. 64).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-250-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00683-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1; 2.53.8 (S)           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo S. S. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Šalmesta“ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo.            n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 430,30 Lt (703,86 Eur) teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-3). Nurodė, kad dirbo pas atsakovÄ . Kadangi atsakovas vengė mokėti darbo užmokestį, ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į UAB „Jures“, kuris pasiÅ«lė kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . Darbo ginčų komisijoje ginčas buvo iÅ¡spręstas taikiai, atsakovas įsipareigojo padengti 8 101,00 Lt dydžio įsiskolinimÄ dalimis: iki 2014-08-28 – 4000 Lt, iki 2014-04-30 – 4101 Lt.

Pažymėjo, kad atsakovas padengė įsiskolinimÄ , nes 2014-04-11 ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovo 8101,00 Lt, tačiau skolos padengimas vyko ne pagal taikos sutartį. Dėl nurodytų priežasčių, susidarė iÅ¡laidos už UAB „Jures“ teikiamas teisines paslaugas, kadangi minėta įmonė ieÅ¡kovÄ atstovavo dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo. Pasak ieÅ¡kovo, bendrovė jį konsultavo ir ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, skambino atsakovui, rengė dokumentus, siuntė dokumentus atsakovui, ragino sumokėti įsiskolinimÄ .

IÅ¡ viso už teisines paslaugas dėl įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovas UAB „Jures“ sumokėjo 2 430,30 Lt. Nurodė, kad atsakovas atsisakė padengti jo patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, todėl praÅ¡o teismo Å¡ias iÅ¡laidas priteisti.        Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu ir prašė jį atmesti (b. l. 6-7). Nurodė, kad darbo ginčų komisijoje su ieÅ¡kovu 2014-03-18 buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ ieÅ¡kovui sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ atsakovas įvykdė tinkamai ir laiku.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė 2014-04-04, t.y. jau po to, kai ginčas buvo iÅ¡spręstas sudarant taikos sutartį. Be to, ieÅ¡kovas už teisines paslaugas bendrovei sumokėjo 2014-04-11, t.y. tÄ pačiÄ dienÄ , kuomet atsakovas su ieÅ¡kovu galutinai atsiskaitė. Pažymėjo, kad sprendžiant ginÄÄ , ieÅ¡kovo niekas neatstovavo, teisinės paslaugos jam nebuvo teikiamos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b. l. 54-56).

Teismas nurodė, kad nors atsakovas ne visiÅ¡kai laiku įvykdė savo prievolę ieÅ¡kovui pagal sudarytÄ taikos sutartį, t.y. 2014-03-28 nesumokėjo ieÅ¡kovui 4000 Lt, tačiau visiÅ¡kai su ieÅ¡kovu atsiskaitė 2014-04-11, t.y. iki galutinio atsiskaitymo termino pabaigos 2014-04-30. Teismas sprendė, kad atsakovas savo prievolę ieÅ¡kovui įvykdė iÅ¡ esmės tinkamai. Atstovavimo sutartį ieÅ¡kovas sudarė 2014-04-04, tačiau neįrodė, kokias teisines paslaugas jam suteikė UAB „Jures“ nuo 2014-04-04 iki 2014-04-11, kuomet buvo visiÅ¡kai atsiskaityta su ieÅ¡kovu.

Šios aplinkybės rodo, kad 2014-04-11 UAB „Jures“ sumokėtas 2 430,30 Lt atlygis nebuvo būtinas tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę ieškovui, todėl ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos negali būti pripažintos protingomis CPK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Nurodė, kad teisinės paslaugos iki atstovavimo sutarties sudarymo ieškovui buvo teikiamos neoficialiai, be paslaugų sutarties, ieškovas nepasirūpino tinkamu civilinių teisinių santykių su UAB „Jures“ įteisinimu, todėl prisiėmė atsakomybę už turėtas teisinės pagalbos išlaidas iki atstovavimo sutarties sudarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. S. prašė panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 59-61). Nurodė, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka teisės aktų reikalavimų bei susiklosčiusios teismų praktikos. Pažymėjo, kad aktyvaus UAB „Jures“ teisininkų darbo dėka, atsakovas padengė įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, tačiau atsisakė padengti iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas.

Pažymėjo, kad už teisines paslaugas su UAB „Jures“ jis atsiskaitė bÅ«tent tÄ dienÄ , kai gavo pinigus iÅ¡ atsakovo, nes nedirbdamas neturėjo jokių kitų pajamų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Jures“ sumokėtas atlygis nebuvo bÅ«tinas tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę ieÅ¡kovui. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais rėmėsi teismas, teigdamas, jog Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos, nors byloje gausu įrodymų, jog su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaitoma daugiau nei pusę metų, o atsiskaitymas įvyko tik tada, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teisininkus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė skundÄ atmesti, nes jis yra nepagrįstas (b. l. 64).

Nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir jam atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Pažymėjo, kad pasiraÅ¡ant taikos sutartį su apeliantu, atsakovas jokio aktyvaus teisininkų darbo nepastebėjo, visi reikalavimai atsirado tik po taikos sutarties pasiraÅ¡ymo. Papildomai nurodė, kad nagrinėjant bylÄ teisme ir darbo ginčų komisijoje ieÅ¡kovo jokie teisininkai neatstovavo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 str.).

Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).  Byloje kilo ginčas dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Nustatyta, kad 2014-03-18 ieÅ¡kovas S. S. ir atsakovas UAB „Šalmesta“ sudarė taikos sutartį, kuria Å¡alys abipusių derybų ir nuolaidų bÅ«du iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (b. l. 18). Minėta sutartimi buvo susitarta, jog iki kovo 28 d. atsakovas ieÅ¡kovui sumokės 4 000 Lt, o iki balandžio 30 d. – likusiÄ 4 101 Lt sumÄ . Taikos sutartyje Å¡alys pareiÅ¡kė, kad Å¡ia taikos sutartimi iÅ¡sprendžia visus tarp Å¡alių kylančius ir galinčius kilti ginčus ateityje ir pareiÅ¡kia, kad viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės. 2014-04-04 ieÅ¡kovas ir UAB „Jures“ sudarė atlygintinų paslaugų sutartį Nr. JURES/SS/14/04/04, kuria UAB „Jures“ įsipareigojo S. S. suteikti teisines paslaugas (b. l. 20-21).

IÅ¡ 2014-04-11 Kasos pajamų orderio kvito Serija JUR Nr. 20 matyti, kad ieÅ¡kovas UAB „Jures“ pagal aukščiau nurodytÄ sutartį sumokėjo 2 430,30 Lt (b. l. 22). IÅ¡ byloje esančios pažymos apie S. S. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 2014 metais matyti, kad atsakovas UAB „Šalmesta“ su ieÅ¡kovu pagal 2014-03-18 sudarytÄ taikos sutartį visiÅ¡kai atsiskaitė 2014-04-11 (b. l. 19). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti jo patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kadangi atsakovas savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį įvykdė tik ieÅ¡kovui pasikreipus teisinės pagalbos į UAB „Jures“.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, remdamasis tuo, jog atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė iš esmės tinkamai, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kokias teisines paslaugas jam suteikė UAB „Jures“ nuo 2014-04-04 iki 2014-04-11. Kadangi teisinės paslaugos iki atstovavimo sutarties sudarymo ieškovui buvo teikiamos neoficialiai, be paslaugų sutarties, ieškovas nepasirūpino tinkamu civilinių teisinių santykių su UAB „Jures“ įteisinimu, todėl prisiėmė atsakomybę už turėtas teisinės pagalbos išlaidas iki atstovavimo sutarties sudarymo.

  Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka teisės aktų reikalavimų bei susiklosčiusios teismų praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog nuspręsdamas atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas rėmėsi byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma: 2014-03-18 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartimi, 2014-04-04 ieÅ¡kovo su UAB „Jures“ sudaryta atlygintinų paslaugų sutartimi Nr. JURES/SS/14/04/04, teismui pateiktais kasos iÅ¡laidų orderiai bei apklaustų liudytojų parodymais. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.           Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Skunde nurodydamas, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas ginčijamame sprendime nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų bei susiklosčiusios teismų praktikos, apeliantas nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Minėtas skundo argumentas iš esmės remiasi apelianto prielaidomis, nes skunde apeliantas nesukonkretina, kokias konkrečiai teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, ar nuo kokios suformuotos teismų praktikos nukrypo.            Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Jures“ suteiktos teisinės paslaugos nebuvo būtinos tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę ieškovui.

Pasak apelianto, visiškai neaišku, kokiais kriterijais rėmėsi teismas, teigdamas, jog šios išlaidos nebuvo būtinos, nors byloje gausu įrodymų, jog su ieškovu nebuvo atsiskaitoma daugiau nei pusę metų, o atsiskaitymas įvyko tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teisininkus.           Kaip jau buvo minėta, taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2014-03-18, ir tik po šios taikos sutarties sudarymo, t.y. 2014-04-04, ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su UAB „Jures“.

Pasak apelianto, atsakovas su juo atsiskaitė tik tada, kuomet jis kreipėsi į teisininkus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Šalmesta“ pagal sudarytÄ taikos sutartį su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai atsiskaitė 2014-04-11, t.y. dar iki taikos sutartyje numatyto termino 2014-04-30. Konstatuotina, kad iÅ¡ esmės atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė praėjus 7 dienoms nuo ieÅ¡kovo su UAB „Jures“ sudarytos teisinių paslaugų sutarties sudarymo. Susipažinęs su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių ir liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kokias teisines paslaugas jam suteikė UAB „Jures“ nuo teisinių paslaugų sutarties sudarymo 2014-04-04 iki atsakovo visiÅ¡ko atsiskaitymo 2014-04-11.

Tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad pagal teisinių paslaugų sutartį buvo raÅ¡omi procesiniai dokumentai, pretenzijos, kas dienÄ po keliolika kartų skambinama ir derinama, teikiamos konsultacijos ir pan., tačiau jokių įrodymų apie realiai UAB „Jures“ suteiktas minėtas ar kitas teisines paslaugas į bylÄ ieÅ¡kovas nepateikė. Byloje yra tik vienas UAB „Jures“ parengtas dokumentas – 2014-04-04 praneÅ¡imas atsakovui dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo (b. l. 52), tačiau nepateikta įrodymų, ar Å¡is praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas atsakovui.

Be to, atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Šalmesta“ nurodė, kad pasiraÅ¡ant taikos sutartį su apeliantu, atsakovas jokio aktyvaus teisininkų darbo nepastebėjo, visi reikalavimai atsirado tik po taikos sutarties pasiraÅ¡ymo, nagrinėjant bylÄ teisme ir darbo ginčų komisijoje ieÅ¡kovo jokie teisininkai neatstovavo. Å ių atsakovo nurodytų aplinkybių apeliantas jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nepaneigė. Pažymėtina, jog į bylÄ yra pateiktas UAB „Jures“ liudijimas dėl suteiktų teisinių paslaugų bei patirtų iÅ¡laidų (b. l. 27), tačiau jis nelaikytinas patikimu įrodymu sprendžiant dėl ieÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų, nes nėra paremtas jokiais įrodymais.

Be to, pažymėtina, kad pareiga įrodyti realiai suteiktas teisines paslaugas kyla ieÅ¡kovui, o ne Å¡ias paslaugas suteikusiai teisinių paslaugų įmonei.            Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , palikdamas Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė: Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Â