1e5b231a-56b7-4cd1-9c52-cf7932eb40bd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?TVIRTINUBaudžiamosios bylos Nr. M1-3463-369/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06876-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 2.10.9; 2.10.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Ritai Dainenienei, dalyvaujant prokurorei Indrei PetkevičiÅ«tei, kaltinamojo L. Č. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, Labdaros ir paramos fondo „A.“ atstovui M. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L.

Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusiam, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbančiam, neteistam, kaltinamam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje uždraustos veikos padarymu. Teismas n u s t a t ė : L. Č. 2019 m. sausio 31 d., apie 15.05 val., vieÅ¡oje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia mesdamas plytÄ iÅ¡daužė Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), langÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu L. Č. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei padarė BK 284 straipsnyje uždraustÄ veikÄ . 2019 m. kovo 19 d. apklausiamas įtariamuoju L. Č. parodė, kad dėl savo kaltės pagal jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ pasisakys kitos apklausos metu. Å iuo metu jis nedirba. Yra užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau paÅ¡alpos negauna. Bedarbiu yra apie metus laiko. Gyvena vienas asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Turi skolų už buto mokesčius. Nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. kovo 14 d. gydėsi (duomenys neskelbtini), kur jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (medicininę pažymÄ pateikė prie apklausos). Å iuo metu geria vaistus. Dėl ligos atsisako duoti parodymus ir pageidauja susipažinti su įtarimu. Jam bus reikalingas gynėjas. 2019 m. spalio 4 d. apklausos metu L. Č. buvo pareikÅ¡tas galutinis įtarimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. L. Č. apklausos metu parodė, kad įtarimo esmę suprato.

Dėl kaltės pasisakyti atsisako ir pasinaudoja savo teise neduoti parodymų (b. l. 105, 110). IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pranešėjas M. B. parodė, kad 2019 m. sausio 31 d., apie 13.28 val., (duomenys neskelbtini), atėjęs į Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpas L. Č. (pateikė jo vardu iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ ) paprašė maisto. Patikrinus duomenų bazę buvo nustatyta, kad jam parama nepriklauso. M. B. palydėjo L.

Č. iki durų, grįždamas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Atsisukęs pamatė, kad plyta iÅ¡daužtas fondo vitrinos langas (b. l. 3-4). IÅ¡ Labdaros ir paramos fondo „A.“ Vilniaus padalinio vadovo M. B. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019 m. sausio 31 d., apie 13.28 val., į Labdaros ir paramos fondo „A.“ biuro, esančio (duomenys neskelbtini), langÄ mesta plyta. Fondui padaryta 363 Eur žala. Asmuo, kuris metė plytÄ , prieÅ¡ tai buvo atėjęs į fondÄ praÅ¡yti maisto, tačiau nebuvo labdaros gavėjų sÄ raÅ¡e, todėl jam atsisakyta suteikti maisto.

Tas asmuo yra L. Č.. IÅ¡girdęs atsakymÄ L. Č. susinervino ir pasakė, kad jis žinomas policijai ir nuo jo dūžta langai. Prie pareiÅ¡kimo pridėta UAB „Dia Home“ 2019 m. vasario 8 d. iÅ¡ankstinė sÄ skaita Nr. 190209S, iÅ¡ kurios matyti, kad stiklo paketo ir jo keitimo darbai kaina sudaro 363 Eur (b. l. 1-2). IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Patalpos viduje daug stiklo Å¡ukių. Ant grindų guli didelė plyta. Teritorija filmuojama vaizdo kamerų (b. l. 3-13). IÅ¡ Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. Labdaros ir paramos fondo „A.“ darbuotojas pranešė, kad atėjęs gauti Å¡alpos L. Č. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , kad su plyta iÅ¡daužė langÄ (b. l. 24). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. B. pateikė vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas įvykis (b. l. 42).

IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as „192.168.1.50_ch5_20190131130940_20190131140940“. Vaizdo įraÅ¡as darytas 2019 m. sausio 31 d., nuo 13.09.40 val. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog kamera filmuoja tik vienÄ vaizdÄ vienu kampu, kamera filmuoja Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų koridorių, kuriame stovi rakinamos spintelės. Kairėje ekrano pusėje matomos praviros durys, deÅ¡inėje ekrano pusėje matomos uždarytos įėjimo ir išėjimo į laukÄ durys.

Å alia jų yra laiptai, vedantys į viršų. 13.22.28 val. vaizdo įraÅ¡e matoma, kaip pro duris įeinÄ Å¡viesių plaukų moteris ir vyras, apsirengęs mėlyna striuke su gaubtu ir kuprine ant pečių. Moteris ranka parodo vyrui eiti laiptais į viršų. Moteris praeina pro rakinamas spinteles ir nueina pro atidarytas duris į kitÄ patalpÄ . 13.22.51 val. Asmuo, užsidėjęs tamsiÄ kepurę ir rankose laikantis sportinę rankinę, nulipęs laiptais iÅ¡eina į lauka pro duris. 13.27.15 vyras, apsirengęs mėlyna striuke su gaubtuvu ir kuprine ant pečių, nulipa laiptais ir praeina pro rakinamas spinteles.

PasižiÅ«ri pro atviras duris, apsisuka ir 13.27.21 val. iÅ¡eina į laukÄ pro duris. Tuo metu laiptais nulipa asmuo ir iÅ¡eina į laukÄ paskui nulipusį vyrÄ , pasižiÅ«ri sugrįžta atgal į vidų ir užlipa laiptais į viršų. 13.31.58 val. moteris iÅ¡ kitos patalpos greitai įbėga pro atidarytas duris ir užlipa laiptais į viršų. 13.32.20 val. Moteris su vyru nusileidžia laiptais ir praeina į kitÄ patalpÄ pro atviras duris. 13.36.54 val. vyras iÅ¡ kitos patalpos, bendraudamas su kitu vyru, pirÅ¡tu parodo į vaizdo filmavimo kamerÄ ir praėjęs pro rakinamas spinteles laiptais užlipa į viršų (b. l. 43-46).

Apklausiama teisme liudytoja D. Ž. parodė, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apie pietus į stiklines patalpų duris pasibeldė vyriÅ¡kis ir pasakė, kad atėjo maisto. Ji neturėjo raktų nuo stiklinių durų ir atėjusiam vyriÅ¡kiui paaiÅ¡kino kaip nueiti į vidiniame kieme esantį maisto dalinimo punktÄ . Kadagi vyriÅ¡kis nesuprato, kur jam eiti, todėl išėjo į laukÄ ir vyriÅ¡kį atvedė pas fondo padalinio vadovÄ M.

B., o pati sugrįžo į centrinį biurÄ pirmame aukÅ¡te. Maždaug po 5-10 minučių iÅ¡girdo dūžtančio lango garsÄ . Pakėlusi galvÄ pamatė tÄ patį vyriÅ¡kį, kurį palydėjo pas M. B.. Jis stovėjo prie iÅ¡daužto lango ir žiÅ«rėjo į jÄ . Kai ji atsistojo, vyriÅ¡kis puolė bėgti. Dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, kad iki 2019 m. sausio 8 d. buvo Labdaros ir paramos fondo „A.“ direktore.

Kadangi reikėjo parengti ataskaitÄ , todėl 2019 m. sausio 31 d. atvyko į fondo centrinio biuro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val. ten dirbę kolegos išėjo pietauti ir biuro patalpas (pirmÄ aukÅ¡tÄ ) užrakino. Tuo tarpu į stiklines duris pasibeldė vyriÅ¡kis. IÅ¡ iÅ¡vaizdos jis atrodė tvarkingai. Ji priėjo prie durų ir paklausė, ar atėjo paramos. VyriÅ¡kis lietuviÅ¡kai atsakė, kad atėjo maisto. Kadangi ji neturėjo raktų nuo stiklinių durų, o paramos iÅ¡ centrinio biuro jie nedalina, paaiÅ¡kino vyriÅ¡kiui kaip nueiti į vidiniame kieme esantį dalinimo punktÄ .

VyriÅ¡kis atrodė susierzinęs, nes nežinojo, kur jam eiti. Pro langÄ ji parodė, kad jos palauktų ir pro sandėlį nuėjo jo atsivesti. Kartu su vyriÅ¡kiu atėjo pas Vilniaus padalinio vadovÄ M. B. ir jam pasakė, kad žmogus atėjo dėl paramos ir sugrįžo į centrinį biurÄ . Maždaug po 5-10 minučių iÅ¡girdo dūžtančio lango garsÄ . Kai pakėlė galvÄ , pamatė tÄ patį vyriÅ¡kį, kurį palydėjo pas M. B.. Jis stovėjo prie iÅ¡daužto lango ir žiÅ«rėjo į jÄ , o kai ji atsistojo, leidosi bėgti.

Kadangi stiklinės durys buvo užrakintos, jo vytis negalėjo. IÅ¡ karto apie tai pranešė antrame aukÅ¡te esantiems kolegoms. Kiek žino, kažkas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tuo tarpu ji su kolegomis atsuko kameras, kurios filmuoja punktÄ , kuriame galima atsiimti paramÄ . Vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip ankščiau minėtÄ asmenį ji palydi į Vilniaus padalinį. Taip pat jie pasikvietė M. B., kuris paaiÅ¡kino, kad minėtas vyriÅ¡kis jam pateikė asmens dokumentÄ , todėl žino Å¡io asmens duomenis.

Jam paramos neskyrė, nes jis nebuvo socialinių darbuotojų įtrauktas į paramos gavėjų sÄ raÅ¡Ä (b. l. 28). Apklausiamas teisme liudytojas M. B. parodė, kad dirba Labdaros ir paramos fondo „A.“ Maisto padalinio vadovu. 2019 m. sausio 21 d., apie pietus, buvusi fondo darbuotoja D. Ž. į jo padalinį atvedė vyriÅ¡kį, kuris pageidavo gauti maisto. VyriÅ¡kis nebuvo maisto gavėjų sÄ raÅ¡uose ir maistas jam nebuvo skirtas. Tai vyriÅ¡kiui nepatiko. VyriÅ¡kis pasakė, kad visi jį žino, nes nuo jo dūžta langai ir išėjo.

Netrukus pas ji atėjo bendradarbė ir pasakė, kad kÄ tik buvo iÅ¡daužtas fondo patalpų langas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad 2019 m. sausio 31 d. į „A.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atėjo vyras. Vėliau sužinojo, kad tai buvo L. Č., kuris norėjo gauti maisto. Pastarasis pageidavo gauti maisto, tačiau jo nebuvo gavėjų sÄ raÅ¡uose, todėl atsisakė jam duoti maisto. L. Č. paminėjo, kad „jį visi žino ir nuo jo dūžta langai“.

Jis Å¡ių žodžių nesuprato kaip realaus grasinimo, kadangi žmonės dažnai daro spaudimÄ , norėdami gauti maisto. Maždaug po 10 minučių pokalbio vyras išėjo iÅ¡ padalinio patalpų. Kelių minučių bėgyje, apie 13.30 val., į padalinį atbėgo kolegė ir pasakė, kad iÅ¡daužtas langas. Jis nuėjo prie iÅ¡daužto lango, tačiau ten L. Č. nebebuvo. Dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡kviesta policija. Kadangi L. Č. jam buvo pateikęs savo asmens dokumentÄ , jis policijai įvardino kaltininkÄ .

Dėl Å¡io įvykio buvo sutrikdytas viso padalinio darbas. Dirbę darbuotojai patyrė stresÄ , iÅ¡sigando, jautėsi nesaugÅ«s. Kaip L. Č. metė plytÄ , darbuotojai nematė, nes vyko susirinkimas, tačiau iÅ¡girdę dūžtančio lango garsÄ visi subėgo pasižiÅ«rėti. Kolegė D. Ž. matė, kaip L. Č. nubėga. Vėliau L. Č. buvo įtrauktas į gavėjų sÄ raÅ¡us, todėl jie turėjo jam duoti maisto (b. l. 30-31). Apklausiamas papildomai liudytojas M. B. parodė, kad fondas dėl 2019 m. sausio 31 d.

įvykio, kurio metu buvo iÅ¡daužtas langas, patyrė 363 Eur žalÄ , kuriÄ visiÅ¡kai atlygino draudimo bendrovė. Fondas atsisako nuo civilinio ieÅ¡kinio, jokių pretenzijų Å¡iame ikiteisminiame tyrime neturi (b. l. 34). Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus – liudytojų D. Ž., M. B. duotus parodymus, taip pat paties L. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apsaugos vaizdo kamerų įraÅ¡uose užfiksuotus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad L. Č. tyčia vieÅ¡oje vietoje – namo kieme, metė plytÄ Ä¯ Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų langÄ ir jį iÅ¡daužė.

Toks L. Č. elgesys pripažintinas įžuliu. L. Č. pareikÅ¡tame kaltinime tokia jo veika pripažinta ne tik įžūliu elgesiu, bet ir vandaliÅ¡kais veiksmais. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, istorinę, kultÅ«rinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas.

Tuo tarpu įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Taigi, išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas.

Atsižvelgiant į pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ , kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nustatytÄ kaltinamojo veikÄ â€“ sugadino svetimÄ turtÄ , t. y. metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų deÅ¡inės pusės stiklÄ , įlenkė priekinį deÅ¡inės pusės statramstį, įlenkė priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ ir sudaužė priekinį stiklÄ â€“ pripažino ne vandaliÅ¡kais, o įžūliais veiksmais, kadangi nuteistasis svetimÄ turtÄ (automobilį), neturintį kultÅ«rinės, istorinės ar kitokios vieÅ¡osios socialinės vertės, sugadino privataus asmens Å«kio teritorijoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje bylojeNr. 2K-160-697/2019). Remiantis pateikta kasacinio teismo praktika, kaltinamojo L. Č. veika – Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų lango, neturinčio kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, išdaužimas mesta plyta, pripažintina ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu. Tuos pačius kaltinamojo veiksmus pripažinus vien tik įžūliu elgesiu veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia, tik tikslintinas veikos požymis.

Tai sudaro pagrindÄ atitinkamai tikslinti L. Č. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Tokiu elgesiu L. Č. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kadangi buvo sutrikdytas Labdaros ir paramos fondo „A.“ padalinio darbas, kurio darbuotojai patyrė stresÄ , iÅ¡sigando ir jautėsi nesaugÅ«s. Tai patvirtina liudytojų D. Ž. ir M. B. parodymai. Taip L. Č. padarė BK 284 straipsnyje uždraustÄ veikÄ . Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame ekspertizės akte Nr. 78TPK-135/2019 konstatuota, kad L.

Č. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2019 m. sausio 31 d.) konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę L. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu L. Č. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę L. Č. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

L. Č. byloje nagrinėjimo įvykio metu nebuvo nei patologinio, nei fiziologinio afekto bÅ«senoje ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. L. Č. tikslinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Pagal savo psichikos bÅ«klę L. Č. gali įsiminti ir atgaminti reikÅ¡mingas bylai konkrečias faktines aplinkybes (įvykio vietÄ , laikÄ , dalyvius ir jų veiksmus), tačiau psichikos sutrikimo požymiai gali turėti įtakos jo pateiktam įvykių turinio apibÅ«dinimui (tiriamasis gali savitai interpretuoti įvykių prasmę, jų reikÅ¡mę ir pan.), todėl parodymai vertintini kritiÅ¡kai (b. l. 80-84).

Atvykęs į teismo posėdį ekspertas-teismo psichiatras M. J. patvirtino byloje esančios teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto iÅ¡vadas ir nurodė, kad L. Č. negali atsakyti už įvykdytÄ Ä¯statymo uždraustÄ veikÄ . Jam rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomi. BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, kad L. Č. BK 284 straipsnyje uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas, todėl jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojn atsakomybėn. Vietoje to, L. Č. taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, n u t a r i a :

L. Č., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje uždraustÄ veikÄ bÅ«nant nepakaltinamu, taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti L. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas