1e5a2b1d-e285-4d47-81ca-317b3a8c46b3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Audrius Saulėnas                                      Civilinė byla Nr. 2A-1868-622/2011Teisėja Nijolė Å imkienė                                          Procesinio sprendimo kategorijos                                                                    11.9.10.8.; 121.21. (S)                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Biotiekimas“ apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Biotiekimas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi ieÅ¡kiniu į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtu ir pripažinti atleistu jį iÅ¡ darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo 1128,05 Lt darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, ir 3420 Lt komandiruotės iÅ¡laidas (dienpinigių), viso 4548,05 Lt, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 653,07 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2010 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 59,37 Lt per dienÄ už penkių darbo dienų savaitę, 5000 Lt neturtinę žalÄ .Å ilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Pripažino ieÅ¡kovo D. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį bei pagal patikslintÄ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ neteisėtu ir D. V. pripažino atleistu iÅ¡ darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieÅ¡kovui D. V. iÅ¡ atsakovo UAB „Biotiekimas“ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir komandiruotės iÅ¡laidas (dienpinigius) - 4548,05 Lt, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , skaičiuojant po 59,37 Lt per dienÄ už penkių darbo dienų savaitę, viso 653,07 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2010 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 59,37 Lt per dienÄ už penkių darbo dienų savaitę, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Priteisė iÅ¡ atsakovo     UAB „Biotiekimas“ 31,99 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ .Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2010-08-17 iki 2010-09-24 nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), nėra darbuotojo paaiÅ¡kinimo, nėra ir darbdavio suraÅ¡yto akto, kokiÄ konkrečiai dienÄ darbuotojas nedirbo ir kokių darbų bei kokioje vietoje nedirbo. Byloje yra aktas, kuriame darbdavys konstatuoja apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2010-09-24 dienos data, bet neregistruotas.

Atsakovas nurodė, kad jam buvo paskambinta iÅ¡ Å vedijos, jog ieÅ¡kovas nedirba, tačiau tokių įrodymų nėra. Vėliau raÅ¡yti raÅ¡tai (2010-11-10 ir 2011-02-07) negali sudaryti pagrindo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , jie gauti po atleidimo. Darbdavys Å¡iurkščiai pažeidė darbuotojo teises, nesupažindindamas su įsakymu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, neatsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ (DK 141 straipsnis). Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neteisėtai atleistas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu bei neteisėtai atleistas ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .Atsakovas UAB Biotiekimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas nenustatė, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas buvo atleistas, nes nurodė net du atleidimo pagrindus. Nenustatė, ar atleidimas buvo teisėtas ir, ar ieÅ¡kovui priklauso jo reikalaujamos piniginės iÅ¡mokos. Teismas nepagrįstai vadovavosi vieno asmens (buhalterės) iÅ¡duota pažyma, ignoravo net trijų asmenų pasiraÅ¡ytus ir pateiktus dokumentus, taip pat netinkamai vertino teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ iÅ¡ darbo Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas. Net ir nustačius, kad buvo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros pažeidimas savaime nenaikina paskirtos nuobaudos.

Byloje gautas ieÅ¡kovo D. V. atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.). Darbdavys gali teismui iÅ¡dėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktÄ , kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Naudodamasis Å¡ia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v.

UAB „Re Vera“, bylos Nr. 3K-3-172/2011; kt.).Darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) – pravaikÅ¡ta – įstatyme priskirtas prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotojÄ (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. AiÅ¡kindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias teisės normas civilinėse bylose dėl darbo drausmės pažeidimų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui.

Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifikÄ . Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobÅ«dis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „ Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009, 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Konkrečiu nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , tai yra padarė pravaikÅ¡tÄ .

Nustatinėjant aplinkybes, susijusias su neatvykimu į darbÄ , galioja bendrosios įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės, tarp jų – reikalavimas vertinti įrodymus jų patikimumo požiÅ«riu, nepažeidžiant bendrųjų protingumo ir logikos kriterijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai vertintini kaip nepakankami, dėl to, kaip įrodymų Å¡altinis, nepatikimi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Atsakovas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo surašė net keturis 2010-09-24 įsakymus, kurių turinys yra dėl to paties dalyko, tačiau jis nuolat buvo detalizuojamas (b. l. 38, 87, 120, 121).

Atsakovas buvo pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Å ilutės skyriui visai kitÄ darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo pagrindÄ (DK 127 straipsnio 1 dalis), tačiau vėliau teigė, kad praneÅ¡imas apie atleidimÄ buvo iÅ¡siųstas nurodant atleidimo klaidingÄ pagrindÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad Å¡ie įsakymai nebuvo registruoti. Nebuvo registruotas ir atsakovo pateiktas 2010-09-24 aktas „Dėl D. V. neatvykimo į darbÄ â€œ (b. l. 97). Skunde nurodytais atsakovo teiginiais verčia abejoti ir byloje esančios įvairios pažymos apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį ir komandiruotės iÅ¡laidas, kurių vienos pasiraÅ¡ytos atsakovo direktoriaus, kitos pasiraÅ¡ytos įmonės buhalterės, tačiau jos prieÅ¡taringos.

Tokios pažymos taip pat nėra registruotas jokiuose įmonės dokumentuose, todėl pagrįstai galima daryti prielaidas, kad jos galimai suraÅ¡ytos atgaline data. Be to, tokie dokumentai patvirtina ne paties ieÅ¡kovo padaryto drausmės pažeidimo faktÄ , o jo pasekmes. Tuo tarpu Hantverks Huset Wermland 2010-11-10 ir 2011-02-07 raÅ¡tai suraÅ¡yti jau po darbo sutarties nutraukimo (b. l. 47-50). Esant tokioms nustatytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymai nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui, tačiau byloje esantys įrodymai dėl padarytos ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tos fakto yra mažai tikėtini. PrieÅ¡ingai, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Å ilutės skyriui nurodytas visai kitas atleidimo pagrindas, įmonės buhalterės iÅ¡duotos pažymos bei atsakovo pateikti, tačiau neregistruoti dokumentai, leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas drausmės pažeidimo nepadarė. Todėl tokios nustatytos aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad atsakovas įrodė, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo du atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus kaip neteisėtus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas tik vienu pagrindu (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu atleidimo pagrindÄ , numatytÄ DK 127 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-8). Kitas ieÅ¡kovo nurodytas atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nurodytas bylÄ jau nagrinėjant teisme.

Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pripažino abu pagrindus kaip neteisėtus. Kadangi ginčo dėl pastarojo pagrindo nėra, todėl teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovo atleidimo pagrindo, numatyto DK 127 straipsnio 1 dalyje.Esant tokioms iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindÄ tinkamai iÅ¡analizavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados padarytos tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Audrius Saulėnas Teisėjai                                                    Irma Čuchraj                                                     Rimvida Zubernienė