2025-04-16 Nr. AB-6548-3-61-3-03853-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-468-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03853-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) per 20 darbo dienų nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo pateikti atsakymą į pareiškėjos 2024 m. gegužės 29 d. pateiktą prašymą „Dėl Vilniaus miesto skyriaus vilkinimo atlikti veiksmus“ ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2023 m. vasario 15 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą „Dėl patalpų savininkams tenkančių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo (pakeitimo), papildomo ploto V. V. pardavimo, valstybinės žemės nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių modifikavimo (dalinio nutraukimo)“ (toliau – ir 2023 m. vasario 15 d. prašymas). Šis prašymas buvo užregistruotas institucijoje, tačiau nei į šį prašymą, nei į pakartotinius raginimus pateikti atsakymą į prašymą NŽT Vilniaus skyrius neatsakė.

Pareiškėja su 2024 m. gegužės 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT direktorių, kuriame prašė pašalinti pažeidimą ir pateikti atsakymą į 2023 m. vasario 15 d. prašymą. Pareiškėja pabrėžė, kad iki kreipimosi į teismą atsakymai į jos prašymus nebuvo pateikti, pareiškėja skundžia NŽT ir NŽT skyriaus neveikimą.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą.

Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog apgailestauja, kad pareiškėjai nebuvo atsakyta į 2024 m. gegužės 29 d. prašymą laiku, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. NŽT nurodė, kad dėl specialistų trūkumo ir didelio darbo krūvio vėlavo išnagrinėti pareiškėjos kreipimąsi ir sutinka su skundo reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. dėl įpareigojimo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 29 d. prašymą.

Pareiškėja 2025 m. vasario 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriuo prašė priimti pareiškimą dėl skundo atsisakymo, administracinę bylą nutraukti, kadangi NŽT 2025 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-12-(5.75 Mr.) buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjos prašymą, taigi, šios bylos nagrinėjimas neteko prasmės. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2 670 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

NŽT 2025 m. vasario 25 d. pateiktoje nuomonėje, be kita ko, prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, o šio prašymo netenkinus, mažinti pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjos V. V. skundo atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI2-2295-983/2025, pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjos atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, Teismas priėmė atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo įsitikinimu motyvai, dėl ko NŽT geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą, neturėjo esminės reikšmės. Teismas konstatavo, kad pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo priteisti 2 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 040 Eur už skundo rengimą ir konsultacijas; 800 Eur už 2024 m. gegužės 29 d. skundo NŽT direktoriui rengimą ir konsultacijas; 730 Eur už 2023 m. vasario 15 d. prašymo NŽT Vilniaus miesto skyriui rengimą; 30 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 80 Eur išlaidos dėl pareiškimo dėl skundo atsisakymo rengimo.

Teismas pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos už bylinėjimąsi teisme, todėl už 2023 m. vasario 15 d. kreipimosi į NŽT Vilniaus skyrių, taip pat už 2024 m. gegužės 29 d. skundo NŽT direktoriui parengimą patirtos išlaidos negalėjo būti priteistos, kadangi jos nesusijusios su teisminiu procesu.

Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o netenkinus šio reikalavimo – sumažinti pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas.

NŽT teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nevisapusiškai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

NŽT atkreipia dėmesį, kad yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyti kriterijai. Sistemiškai vertinant Rekomendacijų nuostatas, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, turi įvertinti ne tik tai, ar prašoma priteisti suma neviršija maksimalių nustatytų dydžių, bet taip pat atsižvelgti ir į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

NŽT vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant bylos rašytinę medžiagą, teigtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, byloje pateiktų analizuotinų dokumentų apimtis nelaikytina didele, todėl ši administracinė byla nelaikytina sudėtinga, nes nereikalavo specifinių teisinių žinių, nuodugnios teismų praktikos analizės ir paieškos analogiškose teisminėse bylose ar daug laiko sąnaudų rengiantis bylos nagrinėjimui.

NŽT tvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje tik formaliai vertintas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, todėl yra teisinis pagrindas įvertinti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei jų nepriteisti, o teismui vis tik nusprendus priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteistą sumą proporcingai sumažinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos V. V. prašymas priteisti 2 670 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad bylą pirmosios instancijos teismas nutraukė pareiškėjai atsisakius skundo dėl to, jog atsakovas NŽT po kreipimosi į teismą patenkino skundo reikalavimą, t. y. išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. gegužės 29 d. prašymą ir 2025 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-12-(5.75 Mr.) pateikė atsakymą į pareiškėjos prašymą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vertino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantas nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, tvirtindamas, kad pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos neturėjo apskritai būti priteistos.

Vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).

Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, pirmosios instancijos teismo priteista 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo, pareiškimo dėl skundo atsisakymo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą) neviršija didžiausios galimos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.

Vertindama apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos advokatė rengdama skundą teismui nurodė sugaišusi 10,4 val. (skundo parengimo išlaidos – 1 040 Eur), o rengdama pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš viso sugaišo 1,1 val. (procesinių prašymų parengimo išlaidos – 110 Eur).

Įvertinusi inicijuoto ginčo pobūdį, pareiškėjos skundo turinį ir apimtį, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo teigti, kad rengdama pareiškėjos skundą advokatė galėjo patirti dideles darbo ir laiko sąnaudas. Pastebėtina, kad pareiškėjos advokatei dėl to, kad ji rengė pareiškėjos vardu kreipimusis į NŽT ir NŽT Vilniaus skyrių, jau buvo žinomos aplinkybės dėl atitinkamo kreipimosi esmės ir jo nenagrinėjimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos teismui pateikto skundo nedidelę apimtį bei turinį, kilusio ginčo pobūdį (dėl įpareigojimo išnagrinėti prašymą), tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjos atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, atsižvelgusi į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteista atstovavimo išlaidų suma (1 140 Eur) sumažinama iki 410 Eur.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keičiama, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 410 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti.

Priteisti pareiškėjai V. V. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 410 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius