2024-04-30 Nr. AB-7025-3-61-3-00172-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-171-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00172-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. V. 2024 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos banko (toliau – ir Bankas) 2023 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 429-342 „Dėl atsisakymo nagrinėti G. V. ir UAB „Secure Nordic payments“ ginčą“;

2) panaikinti Banko raštą „Dėl atsisakymo nagrinėti ginčą (byla Nr. 2023-01910)“;

3) spręsti klausimą dėl nuobaudų skyrimo Banko pareigūnams ar nutraukti jų veiklą Banke;

4) įpareigoti Banką išnagrinėti pareiškėjo skundą, įvertinant konkrečius pareiškėjo nurodytus klausimus;

5) pareikalauti, kad Bankas nutrauktų dviprasmišką elgseną savavališkai susiaurinus sąvokos „elektroniniai pinigai“ prasmę tik lietuviškiems elektroniniams pinigams;

6) pareikalauti, kad Bankas užkardytų prižiūrimų finansinių įstaigų veiksmus, numatant sankcijas tokiems veiksmams pasikartojus;

7) užtikrinti, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Secure Nordic Payments“ atšauktų arba paneigtų, kad pareiškėjas šiam bankui kelia ar kėlė grėsmę ir (ar) įpareigoti Banką išreikalauti tokį paneigimą iš finansinės įstaigos.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. V. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas pirmą kartą su skundu kreipėsi į teismą 2023 m. rugpjūčio 3 d., tačiau pareiškėjui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui; pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą skundu, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi šį skundą buvo atsisakyta priimti, konstatavus, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis) atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko šią nutartį galioti nepakeistą. Teismas akcentavo, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą, kurio faktinis pagrindas ir dalykas sutampa su 2024 m. sausio 17 d. paduoto skundo, todėl šiuo atveju pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas, spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia laikotarpiu nuo pirmojo kreipimosi su skundu į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 3 d.) iki 2023 m. lapkričio 22 d. vykusiais teisminiais procesais, kurių metu buvo sprendžiami pareiškėjo paduotų 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. skundų dėl Banko priimtų sprendimų panaikinimo procesiniai klausimai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Teismo vertinimu, nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. terminas skundui paduoti galėtų būti pripažintas praleistu dėl objektyvių priežasčių, t. y. vykusių teisminių procesų bei pareiškėjui netinkamai gynus savo galimai pažeistas teises teisme procesine tvarka administracinėse bylose, tačiau pareiškėjas skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti padavė tik 2024 m. sausio 17 d., t. y. pareiškėjas skundą padavė nuo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo praėjus net 56 kalendorinėms dienoms, t. y. beveik 2 mėnesiams. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodinėjo ir nepagrindė aplinkybių, kodėl po 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria inter alia (be kita ko) pareiškėjui išaiškinta jo teisė iš naujo su skundu kreiptis į teismą, kartu pateikiant motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis bei pridedant jas patvirtinančius įrodymus, šios procesinės teisės neįgyvendino ir operatyviai nesikreipė į teismą su prašymu dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė, kad šiuo atveju jis skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti praleido per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios objektyviai sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises bei jau 2023 m. lapkričio 22 d. žinodamas, jog yra praleidęs terminą skundui paduoti, laisva valia nusprendė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti su skundu tik 2024 m. sausio 17 d., kartu su skundu nepagrįsdamas, kad nuo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 17 d.) egzistavo ekstraordinarios, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, o toks pareiškėjo elgesys neatitinka operatyvumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas G. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį, bylos nagrinėjimo nepermesti regionų teisėjoms, o patiems teisiškai įvertinti jo, kaip ieškovo (taip nurodyta atskirajame skunde), reikalavimų pagrįstumą arba įpareigoti atsakovą Banką į juos atsakyti.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog po 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Respublikos Prezidentą, nes buvo nusivylęs Banko veiksmais ir tikėjosi, jog Respublikos Prezidentas padės jam (pareiškėjui) išspręsti susiklosčiusią situaciją ir (ar) išreikšti nepasitikėjimą Banko valdybos pirmininku, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Pareiškėjas teigia, jog šiuo atveju jis rūpestingai siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo įvairiomis priemonėmis, stengdamasis laikytis nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. V. skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas tokią nutartį priėmė, nustatęs, kad 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo pripažinta, jog pareiškėjo tapatus skundas buvo paduotas praleidus terminą skundui paduoti ir jam (pareiškėjui) išaiškinta teisė paduoti skundą, kartu pateikiant prašymą atnaujinti šį terminą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas, su skundu kreipęsis į teismą 2024 m. sausio 17 d., nebuvo rūpestingas ir atidus bei nepagrindė, kad nuo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 17 d.) egzistavo svarbios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą iš esmės grindžia faktine aplinkybe, jog jis po 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo 2023 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Respublikos Prezidentą, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Pareiškėjo teigimu, jis rūpestingai siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo įvairiomis priemonėmis, stengdamasis laikytis nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų.

ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis proceso įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2024 m. sausio 17 d. paduotas skundas yra tapatus pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. paduotam skundui, nes nurodytos tapačios ginčo šalys (pareiškėjas ir Lietuvos bankas), skundo dalykas (pareiškėjo ginčijami aktai ir veiksmai bei pareikšti reikalavimai) ir skundo pagrindas (skundą grindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės), pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių kaip anksčiau paduotu skundu. 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi jau buvo pripažinta, kad pareiškėjo tapatus 2023 m. rugsėjo 11 d. skundas buvo paduotas praleidus terminą skundui paduoti, pareiškėjui neprašius šį terminą atnaujinti.

Vertindama pareiškėjo argumentą, jog sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių yra reikšminga pareiškėjo kreipimosi į Respublikos Prezidentą faktinė aplinkybė, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (žr., pvz., 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014; 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014; kt.).

Šiuo atveju nuo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo, kai pareiškėjui buvo išaiškinta teisė, susijusi su termino skundui paduoti atnaujinimu, jis (pareiškėjas) turėjo visas galimybes kreiptis į teismą su skundu kartu pateikdamas ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau pareiškėjas tik 2024 m. sausio 17 d. kreipėsi su skundu į teismą, inter alia prašydamas atnaujinti šį terminą. Šiuo atveju pareiškėjas delsė kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises taip, kaip tai nustato ABTĮ nuostatos, ir kreipėsi į teismą praleidęs terminą ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Terminas paduoti skundą buvo praleistas būtent tik nuo pareiškėjos valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, nes pareiškėjas savo valia pasirinko kreiptis į Respublikos Prezidentą, o ne į teismą.

Akcentuotina, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2023; kt.).

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių pakankamai ilgą laiką buvo praleistas terminas kreiptis į teismą su skundu, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog šiuo atveju jis rūpestingai siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo įvairiomis priemonėmis, stengdamasis laikytis nustatytų terminų. Kaip jau minėta, pareiškėjui buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir jam buvo žinoma apie įstatyme nustatytus terminus bei atitinkamas šio termino praleidimo teisines pasekmes. Tačiau pareiškėjui pasirinkus neginti savo galbūt pažeistų teisių šiuo būdu, darytina išvada, kad jis elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl praleido terminą skundui paduoti dėl nesvarbių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo teisėjos priimta nutartimi, kuria nebuvo priimtas nagrinėti jo (pareiškėjo) skundas, kaip pateiktas su esminiais trūkumais, taip pat argumentus, kad jis nebuvo perspėtas, jog pakartotiniam kreipimuisi į teismą reikia prašyti pratęsti skundo pateikimo terminą, tačiau šie argumentai nepateisina pareiškėjo ilgo delsimo kreiptis į teismą, kai jam buvo išaiškinta tiek pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi jo teisė kreiptis į teismą su skundu kartu paduodant ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtos nutarties, kuria nebuvo priimtas pareiškėjo skundas, kaip pateiktas su esminiais trūkumais, pagrįstumo ir teisėtumo, nes šiai kolegijai yra paskirta nagrinėti tik Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada neatnaujinti termino skundui paduoti ir atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu yra pagrįsta ir teisėta, jos nepaneigia atskirajame skunde nurodyti motyvai. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Milda Vainienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė