1e577183-e0d8-45c5-9041-8df5575e6250 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-630-493/2018Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03008-2007-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 21 d. nutarimÄ Nr. 81/04-426 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam A.

S. su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. S. nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 14 d. Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 24 dienos.Komisijos 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 81/04-426 priimtas sprendimas taikyti A.

S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam A. S..Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-426. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime nustatytomis formaliomis sÄ lygomis, nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybių nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Teismo argumentas, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis per maža, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniui.Atkreipiamas dėmesys, kad per visÄ bausmės laikotarpį nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, atlieka pataisos įstaigos jam pavestas užduotis, lanko paskaitas, o iÅ¡ skundžiamos nutarties nėra aiÅ¡ku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas.

Lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimo proceso norma ir bendroji taisyklė, tačiau ne iÅ¡imtis, todėl teismas turi įrodyti, kad asmuo neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų.Nuteistojo skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis A. S. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Nagrinėjamu atveju, kuomet nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau artima vidutinei (40 balų), ir jÄ sudaro net 30 dinaminių svertinių taÅ¡kų, nuteistojo pažanga jÄ mažinant turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad bÅ«damas laisvėje jis nebenusikals, o savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis socialinės reabilitacijos planÄ vykdo – dalyvauja elgesio pataisos programose ir dalį pozityvaus užimtumo priemonių yra įvykdęs. Be to, jis nebaustas drausmine tvarka, du kartu skatintas.

Sutiktina su skundo argumentu, kad Å¡ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį ir rodo jo norÄ pasitaisyti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos nėra pakankamos spręsti, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje nuteistasis jau Å¡iuo metu sugebės laikytis lygtinio paleidimo sÄ lygų, o taip pat ir nepažeidinėti įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sÄ lygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę.

BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis, nors pataisos įstaigoje mokėsi, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, tačiau bausmę atlikdamas nuo 2016 m. spalio 14 d., nedirba, duomenų, jog jis pateikė praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo ar neapmokamų darbų atlikimo byloje nėra.

Pataisos įstaigoje jo gaunamas pajamas sudaro tik piniginės lėšos, gaunamos iÅ¡ artimųjų. Turėdamas finansinių įsipareigojimų dėl padarytų nusikalstamų veikų, kurie vertinami kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantis veiksnys, jis nesistengia užsitikrinti legalaus pragyvenimo Å¡altinio, kuris sudarytų sÄ lygas kuo įmanoma greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinus tai, kad kaltės dėl nusikaltimo padarymo bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nepripažino, Å¡i aplinkybė vertintina kritiÅ¡kai.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog A. S. oficialaus darbo stažo iki nuteisimo neturėjo, galimai dirbo tik neoficialiai, bausmės atlikimo metu jis reiÅ¡kia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam tinkamų darbo sÄ lygų. IÅ¡vadoje pažymima, kad nuteistasis, nors atvirai nereiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų, tačiau pastebimos jo turimos kriminalinio elgesio nuostatos. Å ios aplinkybės rodo, jog nuteistojo požiÅ«ris į darbinę veiklÄ nėra pakankamai pozityvus, o pataisos proceso metu jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos.

Todėl kritiÅ¡kai vertintini ir byloje esantys duomenys apie galimÄ nuteistojo įdarbinimÄ lygtinio paleidimo atveju. Vien tokios informacijos pateikimas pataisos įstaigos administracijai neužtikrina, kad asmuo iÅ¡ tikrųjų nurodytoje įmonėje įsidarbins. Nors nuteistojo skunde pagrįstai ginčijamas apylinkės teismo argumentas dėl likusios neatliktos bausmės dalies įtakos lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, nepakankamÄ nuteistojo pataisos procesÄ pagrindžia ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje su jo mÄ stymu ir elgesiu susijusios aplinkybės. A.

S., bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, vis dar ne visuomet geba apgalvoti bÅ«simas savo elgesio pasekmes, pernelyg optimistiÅ¡kai vertina savo sėkmės tikimybę, o tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ , susijusiÄ su jo nusikalstamu elgesiu, ir to, kaip jis supranta pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieÅ¡taravimų. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, esant abejonių pakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu koreguojant mÄ stymÄ bei elgesį, galimi finansiniai sunkumai lygtinio paleidimo atveju galimai paskatintų jį nusikalsti.

Juolab, kad nusikaltimai, už kurių padarymÄ nuteistasis Å¡iuo metu atlieka bausmę, iÅ¡imtinai susiję su finansinės naudos siekimu.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobÅ«džio nusikaltimų darymu, jis, dėdamas pastangas įgyti specialybių ir dirbti, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos rizikÄ .

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : Nuteistojo A. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                  Edita Dambrauskienė                                                                                                                                   Danutė Giačaitė                                                                                                                                   Arūnas Paštuolis