2021-05-26 Nr. AB-11254-3-61-3-02159-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-637-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-0159-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. D1-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo pareiškėjo V. J. siūlymui dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) organizuoti iš naujo Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdį, kuriame būtų iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo pasiūlymas dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į Komisiją su pasiūlymu pakeisti (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio (toliau – ir Draustinis) ribas. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybę, jog įsigytas žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją, jis sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 22 d., kai gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) įsakymą Nr. 1V-114, kuriuo buvo panaikintas Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 23 d. prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-23(23.5) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2007 m. gegužės 10 d. išdavė jam reikiamą statybos darbams vykdyti statybos leidimą Nr. 0441. Inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojai 2014 m. liepos 23 d. patikrino statybą leidžiančio dokumento, statybos leidimo Nr. 0441 išdavimo teisėtumą ir parengė Patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad leidimas statyboms išduotas teisėtai. Inspekcija 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V-114 panaikino minėtą Patikrinimo aktą ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. parengė naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)-PS1-25, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype leidimas statyboms Nr. 0441 išduotas neteisėtai, kad buvo pažeistas specialus šiam žemės sklypui taikomas režimas. Faktines aplinkybes, kad buvo pradėti statybos darbai pareiškėjo žemės sklype patvirtina Statybos patikrinimo aktas Nr. (23.6)-SPA-1590, surašytas 2014 m. rugpjūčio 14 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2014 m. birželio 11 d. surašytu patikrinimo aktu konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklype įvykdytas žemės paviršiaus reljefo formų pakeitimas – išlyginta aikštelė, į kurią privežta grunto, dirbtinai yra suformuotos keturios terasų pakopos, sumontuoti betoniniai laiptai, nukastas šlaitas, įrengtas privažiavimo kelias. Kartu buvo pateiktas ir žalos aplinkai paskaičiavimas, kuriuo konstatuota, kad Draustinio teritorijoje yra pakeista 6 323 kv. m dydžio ploto reljefas, žalos aplinkai dydis – 54 938,02 Eur.

4. Pareiškėjo nuomone, kad atlikti statybos darbai žemės sklype pagal teisėtai išduotą statybos leidimą esmingai pakeitė būdingą geomorfologiniam draustiniui reljefą, tokiu būdu jam priklausantis žemės sklypas, jo didesnioji dalis, kurioje dėl atliktų statybos darbų reikšmingai pakeistas reljefas, iš esmės visiškai prarado geomorfologiniam draustiniui privalomai būdingas savybes. Pareiškėjas skundžia Aplinkos ministro Įsakymą, kuriuo aplinkos ministras, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. balandžio 5 d. rekomendaciją, parengtą pagal Komisijos tos pačios dienos posėdžio protokolą Nr. V5-5, nusprendė nepritarti pareiškėjo siūlymui keisti saugomos teritorijos – (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, jas koreguojant, išbraukiant iš draustinio teritorijos pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir neinicijuoti (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad šis individualus administracinis aktas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis / įrodymais, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pareiškėjui nėra žinoma, kokios pateikto pasiūlymo svarstymo metu surinktos medžiagos pagrindu buvo konstatuota, kad būtent draustinio riba buvo išvesta / nustatyta keliu, kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuota, kad žemės sklypas įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno pakraštį, kokiais moksliniais tyrimais ir / ar kitais objektyviais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad pažeista saugomos reljefo formos dalis gali būti atkurta, kokiomis priemonėmis ir būdais gali būti atkurta pažeista saugomos teritorijos dalis, ar reljefas, susiformavęs per labai ilgą laiką realiai gali būti atstatytas į pirminę padėtį, ar gali būti atstatyta žemės klodų ir dirvožemio struktūra. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, nevertino pareiškėjo nurodytos pradėtos formuoti praktikos dėl saugomų teritorijų ribų pakeitimo (Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų pakeitimo (koregavimo) faktinės aplinkybės pareiškėjo nuomone, yra identiškos jo atvejui).

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog Komisija, pateikusi atsakovui rekomendacijas dėl skundžiamo Įsakymo priėmimo, pasinaudojo įstatymo leidėjo numatytomis teisėmis – pasikvietė specialistus, ribų plano rengėjus, nėra. Skundžiamame Įsakyme nurodyti argumentai nepagrįsti objektyviais įrodymais, tyrimais ar specialistų išvadomis.

7. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Įsakyme nurodytu argumentu, kad pažeista tik nedidelė žemės sklypo dalis, jo paskaičiavimais pažeista sklypo dalis sudaro 37,86 proc. viso pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjas, būdamas sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, vadovaudamasis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotais apribojimais, teisėtai gavo statybos leidimą vykdyti statybos darbus ir praėjus beveik 7 metams po statybos leidimo išdavimo, sužinojo, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas dėl saugomai teritorijai nustatytų apribojimų, tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

8. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Aplinkos ministerijos teigimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjo pasiūlymas dėl Draustinio ribų keitimo buvo tinkamai išnagrinėtas, Įsakymas yra motyvuotas, priimtas vadovaujantis teisės aktais, todėl teisėtas ir pagrįstas.

10. Aplinkos ministerija paaiškino, kad 2019 m. kovo 18 d. gautas pareiškėjo pasiūlymas Komisijai dėl valstybinio (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio ribų keitimo, kuris buvo persiųstas nagrinėti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Tarnyba 2019 m. balandžio 5 d. organizavo Komisijos posėdį, kuriame, be komisijos narių, dalyvavo ir pareiškėjo atstovai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 patvirtinto Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punkte nustatyta, kad komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame pateikiama visa svarstyta informacija, motyvuoti siūlymai, motyvuotas pritarimas ar nepritarimas. Šio protokolo pagrindu ruošiama rekomendacija, kuri teikiama aplinkos ministrui. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad atsižvelgdamas į komisijos rekomendaciją, aplinkos ministras priima motyvuotą sprendimą dėl apteikto pasiūlymo.

11. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad komisija vienbalsiai nusprendė nepritarti pareiškėjo pasiūlymui motyvuodama tuo, kad draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Draustinio riba pareiškėjo sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Sklypas nėra draustinio pakraštyje, o yra įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, tad pareiškėjo prašymas keisti draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. V. J. žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos reljefo formos dalis, kurią galima nesunkiai atkurti. Atsakovas nurodė, kad Komisija posėdžio metu vertino faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo vieta, vertybėmis, esančiomis saugomoje teritorijoje, žemės sklype padarytais pažeidimais. Protokole nurodomas Aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintų Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 28 punktas, kuriame pateikti reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatant ir brėžiant saugomų teritorijų ir zonų ribas.

12. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) valstybinis geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentą su raiškiomis griovų (kitaip dar vadinamų griovių, raguvų) tipo reljefo formomis, todėl net ir vienos griovos ar tik jos dalies išbraukimas iš saugomos teritorijos turėtų įtakos visam eroziniam kalvynui, kuris geografine ir fizine prasme yra vienas gamtos objektas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų nesilaikoma šios saugomos teritorijos steigimo tikslų, būtų pažeistas joje saugomų objektų vientisumas ir nesilaikoma teisės aktų. Komisijos protokolas priimtas laikantis Apraše nustatytos tvarkos.

13. Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 16 d. rašte Nr.(3)-V3-624(12.1), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Įsakymą, pareiškėjui buvo nurodyta, kokį sprendimą ir kokiais motyvais remdamasi priėmė Komisija 2019 m. balandžio 5 d. posėdyje, kokią rekomendaciją pateikė aplinkos ministrui, kokį sprendimą priėmė aplinkos ministras Įsakymu, todėl pareiškėjo argumentai dėl Įsakymo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams nepagrįsti.

14. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją. Ginčo teritorijos, kaip saugotinos, statusas nustatytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, kuriuo įsteigtas (duomenys neskelbtini) valstybinis geomorfologinis draustinis, todėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytų apribojimų veiklai draustinyje turėjo būti laikomasi.

15. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimu, Aplinkos ministerija pažymėjo, kad Komisijos protokole nurodyta, kad R. B. paaiškino, jog Medžiakalnio ir (duomenys neskelbtini) valstybinių geomorfologinių draustinių situacijos vertybių prasme nėra tapačios. Medžiakalnio valstybiniame geomorfologiniame draustinyje saugomas smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui, o (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje saugomas Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentas su raiškiomis griovų tipo formomis. Smulki kalva Medžiakalnio valstybiniame geomorfologiniame draustinyje nėra didelė, ji yra atskiras kalvyno darinys greta kitų panašių kalvų. Be to, ji faktiškai visa pažeista, sunaikinta tad iš teisų problematiška būtų ją atkurti. Sumažinus draustinio plotą šioje Medžiakalnio draustinio vietoje nebus esminio poveikio jame saugomoms vertybėms, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Komisijos nariai, 2017 metais svarstydami šį pasiūlymą, pabrėžė, kad šis draustinio keitimo atvejis precedento nesukuria. (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio riba pareiškėjo V. J. sklypo atžvilgiu išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Sklypas nėra draustinio pakraštyje, o įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą. Taigi pareiškėjo skundo teiginiai, dėl jo atvejo tapatumo Komisijoje nagrinėtam Medžiakalnio atvejui, yra niekuo nepagrįsti.

16. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

17. Tarnyba nurodė, kad Aplinkos ministro Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo ir paaiškino, jog 2019 m. balandžio 5 d. įvykusio Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai vienbalsiai nutarė nepritarti Draustinio ribų keitimui, nes jo ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis Draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Visa Draustinio teritorija ir vertybės turi būti saugomos kaip svarbi ekosistema, o Draustinio ribų koregavimas, siekiant, kad ginčo žemės sklypas būtų išimtas iš Draustinio, vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Komisija rekomendavo aplinkos ministrui nepritarti Draustinio ribų plano keitimui, sprendimą Komisijos nariai priėmė vienbalsiai, jis buvo įformintas protokolu. Tarnyba Komisijos protokolą Nr. V5-5 kartu su pasiūlymo nagrinėjimu susijusia informacija perdavė aplinkos ministrui sprendimui dėl pateikto pasiūlymo priimti. Aplinkos ministras priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo nusprendė neinicijuoti Draustinio specialiojo planavimo dokumentų pakeitimo.

18. Tarnyba paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) draustinis įsteigtas Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti unikalų Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentą, išsiskiriantį griovų tipo formomis. Bendras Draustinio plotas yra 574,8 ha, pareiškėjo žemės sklype yra pakeista (pažeista) 0,63 ha ploto vertybių, kas sudaro 0,l proc. viso Draustinio ploto (vertybių). Medžiakalnio ir (duomenys neskelbtini) Draustinių situacijos vertybių prasme nėra tapačios, analogijos su Medžiakalnio Draustinio pavyzdžiu šiuo atveju taikyti negalima dėl saugomų iš esmės skirtingų geomorfologinių formų, galimybės jas atkurti ir dėl pareiškėjo sklypo padėties saugomų vertybių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Draustinio vertybė yra likusi, tėra pažeista tik jo dalis pareiškėjo žemės sklype, kurią galima atkurti.

19. Teritorija, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas yra nuo pat Draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1992 metų. Pareiškėjas žemės sklypą įsigijo 2006 m. balandžio 21 d., t. y. tuo metu, kai žemės sklypui galiojo visi su buvimu Draustinyje susiję apribojimai. Tarnybos teigimu, specialiųjų sąlygų neįrašymas ar neteisingas įrašymas nuosavybės dokumentuose negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (nebuvimas) konkrečioje vietoje. Draustinio apribojimai galioja nuo jo įsteigimo dienos, nepriklausomai, kada jie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareigą laikytis veiklos reikalavimų Draustinyje nustato ne atitinkami žemėtvarkos skyriai, įrašydami ar neįrašydami specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas – reikalavimus veiklai valstybė įtvirtino 1992 m. rugsėjo 24 d., įsteigdama Draustinį konkrečiose ribose, t. y. apribojimai nustatyti galiojančiu teisės aktu ir juo turi būti vadovaujamais. Pareiškėjas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą Draustinyje, žinojo (turėjo žinoti) apie visus jam taikomus apribojimus ir sąlygas, informacija apie Draustinį yra vieša. Ypač vertingų vietovių apsauga yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės pareiga.

20. Tarnyba taip pat nurodė, kad 2014 metais Tarnybos specialistai, lankydamiesi Draustinyje, pareiškėjo žemės sklype užfiksavo daug aplinkosauginių pažeidimų, dėl ko kreipėsi į Inspekciją ir paprašė patikrinti situaciją, susijusią su statybos leidimų išdavimu. Po įvairių tarpinstitucinių procedūrų Tarnyba kreipėsi į teismą dėl pareiškėjui išduoto statybos leidimo Nr. 0441 ir su juo susijusių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo (civ. byla Nr. 2-306-860/2019). Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad jo žemės sklypas būtų išbrauktas iš Draustinio teritorijos, taip pašalinant kliūtis galbūt neteisėtos statybos įteisinimui.

21. Tarnyba apibendrino, kad skundžiamas Įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas, jame nurodyti visi teisės aktais, aplinkybės ir motyvai, kuriais buvo vadovaujamasi, priimant Įsakymą, išsamūs Komisijos sprendimo priėmimo motyvai išdėstyti rašte, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie Įsakymą. Pareiškėjo klausimas Komisijoje buvo nagrinėjamas išsamiai ir sprendimas priimtas įvertinus visą esamą situaciją Draustinyje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti jo pasiūlymą dėl Draustinio ribų keitimo , o Tarnybą – iš naujo organizuoti Komisijos posėdį yra nepagrįstas.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2006 m. balandžio 21 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); Aplinkos ministerijoje gautas V. J. 2019 m. kovo 18 d. pasiūlymas Komisijai dėl valstybinio (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio ribų keitimo, kuris buvo persiųstas nagrinėti Tarnybai.

24. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 15 punktu, pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, jų ribų keitimo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Komisija; Tarnyba 2019 m. balandžio 5 d. organizavo Komisijos posėdį, kuriame be komisijos narių, taip pat dalyvavo ir pareiškėjo atstovai. Teismas aptarė Aprašo 24 ir 26 punktų nuostatas ir nustatė, kad Komisija vienbalsiai nusprendė nepritarti V. J. pasiūlymui, motyvuodama tuo, kad draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Visa draustinio teritorija ir draustinio vertybės turi būti saugoma kaip svarbi ekosistema, o draustinio ribų koregavimas, siekiant, kad nurodytas žemės sklypas būtų išimtas iš draustinio, vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Draustinio riba pareiškėjo V. J. sklypo atžvilgiu yra išvesta keliu, kelias yra labai aiški riba, kuri išvesta viso erozinio kalvyno, atsiveriančio į Neries slėnio terasą, pakraščiu. Pareiškėjo sklypas nėra draustinio pakraštyje, o yra įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, tad pareiškėjo prašymas keisti draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas; V. J. žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos reljefo formos dalis, kurią dar galima nesunkiai atkurti.

25. Teismas darė išvadą, kad Komisija posėdžio metu vertino faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo vieta, vertybėmis, esančiomis saugojamoje teritorijoje, žemės sklype padarytais pažeidimais. Komisijos posėdžio protokole nurodomas Specialiųjų planų rengimo taisyklių 28 punktas, kuriame pateikti reikalavimai, kurių privaloma laikytis nustatant ir brėžiant saugomų teritorijų ir jų zonų ribas (nagrinėjamu atveju privaloma atsižvelgti į šias punkto nuostatas: ribos turi būti brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija; ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas).

26. Teismas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) valstybinis geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Neries pasienio erozinio kalvyno fragmentą su raiškiomis griovų (kitaip dar vadinamų griovių, raguvų) tipo reljefo formomis. Todėl, net ir vienos griovos ar tik jos dalies išbraukimas iš saugomos teritorijos turėtų įtakos visam eroziniam kalvynui, kuris geografine ir fizine prasme yra vienas gamtos objektas. Teismo vertinimu, tenkinant pareiškėjo reikalavimą, būtų nesilaikoma šios saugomos teritorijos steigimo tikslų, būtų pažeistas joje saugomų objektų vientisumas ir nesilaikoma Specialiųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto reikalavimų.

27. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad Draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis Draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Teismas pažymėjo, kad, vadovaudamasi Aprašo 24 punktu, Komisija rekomendavo aplinkos ministrui nepritarti (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio ribų plano keitimui ir nurodė, kad pagal Specialiųjų planų rengimo taisyklių 28 punktą saugomų teritorijų ir jų zonų ribos nustatomos ir brėžiamos laikantis šių nuostatų: 28.1. ribos brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija; 28.2. ribos, kurios nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objektų pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Ginčo atveju Draustinio riba yra labai aiški, nes pats kelias išvestas greta saugomų vertybių (ne per jas, ne per toli nuo jų), t. y., šiuo atveju sutampa ir Draustinio vertybės, ir kelio-linijos, šioje vietoje erozinis darinys – kalvynas (į Neries slėnio terasą vienoje linijoje atsiveriančios raguvos) turi labai aiškią ribą.

28. Nustatęs, kad sprendimą Komisijos nariai priėmė vienbalsiai, jis buvo įformintas protokolu ir pagal Aprašo 28 punktą, Tarnyba Komisijos protokolą Nr. V5-5 kartu su pasiūlymo nagrinėjimu susijusia informacija perdavė aplinkos ministrui sprendimui dėl pateikto pasiūlymo priimti, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasiūlymo nagrinėjimo procedūra buvo atlikta laikantis Aprašo reikalavimų, o skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl teisėtas.

29. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) valstybinis geomorfologinis draustinis įsteigtas Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtino Draustinio planą (tose pačiose ribose). Dabartinės ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. (duomenys neskelbtini) Aplinkos ministras įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Draustinio tvarkymo planą. Teismas konstatavo, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas, yra nuo pat Draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1992 metų.

30. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad specialiosios sąlygos „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“ nekilnojamojo turto įsigijimo metu nebuvo, apie tai, kad žemės sklypas patenka į Draustinį, jis sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 22 d. Teismas konstatavo, kad specialiųjų sąlygų neįrašymas ar neteisingas įrašymas nuosavybės dokumentuose negali būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas ar nebuvimas konkrečioje vietoje. Pažymėjęs, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą Draustinyje, žinojo (turėjo žinoti) apie visus jam taikomus apribojimus ir sąlygas, bei turėjo jų laikytis.

31. Atsižvelgdamas į Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtintą pareigą rūpintis natūralia gamtine aplinka, ypač vertinų vietovių apsauga, teismas konstatavo, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, o visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai.

32. Įvertinęs, pareiškėjo pasiūlymo dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo atmetimo turinį, teismas darė išvadą, išvadą, kad Įsakyme, priimtame Komisijos 2019 m. balandžio 5 d. rekomendacijos pagrindu, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas nenustatė, kad vertinant pasiūlymą ar teikiant informaciją dėl pasiūlymo atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo Įsakymą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo organizuoti Komisijos posėdį pareiškėjo pasiūlymui dėl Draustinio ribų keitimo. Konstatavęs, kad Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, jo nėra pagrindo naikinti skunde nurodytais pagrindais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą iš naujo organizuoti Komisijos posėdį pareiškėjo siūlymui nagrinėti, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

33. Atmetęs skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

III. 34. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymo netenkinti. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Įsakymo panaikinimo, argumentuojant, kad priimtas individualus administracinis aktas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, šiuos savo argumentus grindė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino Viešojo administravimo įstatyme numatyto imperatyvaus reikalavimo pagrįsti įrodymais individualų administracinį aktą, kadangi teismas tik pakartojo atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl saugomos teritorijos ribų pakeitimo, taip pat ir pirmosios instancijos teismas neįvertino Draustinio steigimo tikslų kartu su faktinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis žemės sklypo sudėties pakeitimus. Tad įvertinus Draustinio steigimo tikslus, žemės sklype atliktus statybos darbus, priimant individualų administracinį, turėjo būti įvertinta, ar žemės sklype yra išlikusios saugomos vertybės – griovių, raguvų reljefai. Akcentuodamas, kad atsakovas neatliko tyrimo, o priimdamas Įsakymą apsiribojo deklaratyviais, jokiais tyrimais nepagrįstais pasisakymais, kad saugomos vertybės gali būti atkuriamos, tačiau nepagrindė, kokiomis priemonėmis / būdais (kokiu būtinu statybos darbo pagrindu) gali būti atkurtos per kelis tūkstančius metu besiformuojančios raguvos. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino atsakovo priimtą individualų administracinį aktą, nevertino aplinkybės, kad administracinis aktas, jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti jokiais duomenimis.

37. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad susipažinęs su atsakovų atsiliepimuose nurodytais argumentais, pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. teismui teikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo tuo aspektu, kad Procese dalyvaujančios šalys iš esmės nesutaria dėl fakto: ar statybos metu pakeistas reljefas, kaip saugoma valstybės vertybė su autentiškomis savybėmis, gali būti atkurta (atstatyta į pirmykšte padėtį), ar ne. Vertinant deklaratyvų Aplinkos ministerijos teiginį, kad reljefas gali būti lengvai atkuriamas, neparemtą jokiais tyrimais/specialistų vertinimais, pažymėtina, kad atsakovas nenurodo, kokiomis techninėmis priemonėmis, kokiais būdais galima atkurti buvusį reljefą. Geomorfologinio draustinio saugomas objektas – raguvos. Tarnyba organizavo (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano (pridedamas prie apeliacinio skundo) rengimą, nurodyto plano aiškinamajame rašte detaliai nurodyta, kokių reiškinių pagrindu susidarė autentiškos raguvos. Pareiškėjo vertinimu, tik asmenys, turintys specialių žinių, gali įvertinti, ar pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (jo dalį) galima atkurti į buvusią autentišką padėtį su saugomomis vertybėmis, kokios techninėmis priemonėmis/būdais galima reljefą atstatyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė, nurodydamas, kad Komisijos posėdžio protokolą parengė specialistai, todėl nėra pagrindo skirti ekspertizę. Pareiškėjas neginčija, kad Komisijoje dalyvavo specialistai, tačiau byloje nėra duomenų, kokios srities specialistai dalyvavo komisijoje, ar jų turimas išsilavinimas sudaro pagrindą teigti, kad Komisijos nariai yra kompetentingi atsakyti į klausimą, ar pareiškėjui priklausančiame žemės sklype po atliktų nemažos apimties statybos darbų yra išlikusios saugomos vertybės, ar galima jas atkurti ir kokiomis priemonėmis, šios aplinkybės nenurodytos ir Komisijos posėdžio dokumentuose. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytos komisijos protokolas, jame užfiksuoti duomenys yra pakankami, konstatuojant esmines su pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes: saugomos draustinio vertybės yra išlikusios po atliktų statybos darbų; saugomas vertybės, esant faktui, kad jos yra sunaikintos, galima atkurti.

38. Pareiškėjas išnagrinėjus bylą kreipėsi į specialistą-ekspertą, kad būtų atliktas tyrimas, pateikta išvada dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vertinimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjo prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir bylą išnagrinėjus tame pačiame posėdyje, kurio metu buvo nagrinėjamas ir pašymas dėl ekspertizės, pareiškėjas neturėjo procesinės galimybės teikti papildomus įrodymus anksčiau nei su apeliaciniu skundu ir prašo prijungti prie bylos eksperto dr. D. K. 2019 m. gruodžio 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą su specialisto išvada Nr. ETA-910-122019.

39. Ekspertas dr. D. K., apžiūrėjęs žemės sklypą faktiškai, įvertinęs pateiktus dokumentus, įskaitant ir Vilniaus RAAD Vilniaus regiono agentūros patikrinimo aktus, juose užfiksuotas aplinkybes, kitus byloje esančius dokumentus, Ekspertinio tyrimo aktu su specialisto išvada Nr. ETA-910-122-19 pateikė reikšmingas išvadas, be kita ko, kad geomorfogijos aktualiame žemės sklype atstatyti į buvusią padėtį nėra galimybės; vietos apžiūros metu buvo nustatyta, jog matomi statybos metu atlikti žemės darbai, formuojant terasas (kelių nedidelių šlaitų įrengimo darbai), tačiau nėra jokių foto fiksacijų ar kitokių dokumentų, kurie patvirtintų, kokios žemės altitudės atskiruose sklypo taškuose buvo iki atliktų žemės kasimo darbų; bet kokių statybos darbų po 6 mėtų atstatyti į tipines tai vietovei reljefo formas atlikimas, būtu dar vienas kišimasis i geomorfologinės draustinio teritorijos vientisumą, bandant paveikti jau užsifiksavusias geologines struktūras.

40. Pareiškėjo vertinimu, specialisto išvada patvirtina, kad atsakovui priimat individualų administracinį aktą, reali pareiškėjui priklausančio žemės sklypo situacija nebuvo realiai tiriama, žinoma ir vertinama, administracinis aktas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, galinčiais patvirtinti, kad Draustinio saugomos vertybės yra išlikusios, o neišlikusias saugomas vertybes galima, įprastų statybos darbų būdu, atstatyti. Dėl nurodytų priežasčių teigtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė, aiškino Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias administracinį aktą pagrįsti įrodymais. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą.

41. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjui turėjo būti žinomos konkrečios draustinio ribos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nurodytu teismo minėtu Aukščiausiojo Tarybos nutarimu draustinio ribos nebuvo iš vis nustatinėjamos. Pirmos instancijos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šiame teisės akte tebuvo numatytas tik bendras Draustinio plotas. Pareiškėjo vertinimu, Vyriausybė 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ taip pat nepatvirtino Draustinio plano, kaip nurodė pirmosios instancijos administracinis teismas, o tik patikslino draustinių sąrašą ir pavedė Aplinkos ministerijai draustinių planus pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms. Minėto norminio akto turinys leidžia teigti, kad Aplinkos ministerija privalėjo parengti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikti (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinių ribų planą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žemės sklypą įsigijo iš J. Š.. Ginčo žemės sklypo pardavėjai J. Š. nuosavybės teisės atkurtos 2004 m. rugpjūčio 23 d., sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje J. Š. pagrindu. Iš nurodyto sprendimo turinio (grafa dėl specialiųjų sąlygų) matosi, kad šiam žemės sklypui nėra nustatyta jokių specialiųjų sąlygų, o tai leidžia teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai nebuvo pateiktas draustinio ribų planas.

42. Pareiškėjas pažymi, kad konkrečios Draustinio ribos buvo nustatytos tik Vyriausybės 2014 m. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad statybos darbai žemės sklype atlikti 2007 metais, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos administracinio teismo sprendime nurodytu argumentu, kad Draustinio ribos pareiškėjui turėjo būti žinomos.

43. Nurodyto plano Aiškinamojo rašto turinys leidžia teigti, kad Draustinio tam tikrose teritorijose ribos buvo nustatomos pagal šlaitų papėdes, miško ar miesto ribas. Todėl nepagrįsta jokiu teisiniu reguliavimu pirmosios instancijos teismo išvada, kad ribos turi būti nustatomos inžinerinės infrastruktūros objektais, takeliais, geležinkeliais). Aptariamo aiškinamojo rašto turinys leidžia teigti, kad Draustinio ribos ne tik gali būti nustatomos remiantis kitais (gamtiniais ir pan.) objektais, tačiau ir šiuo metu Draustinio ribos yra nustatytos kitų (ne kelio) objektų pagrindu.

44. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

45. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir specialiųjų žemės ir miško sąlygų nustatymo pareiškėjo sklypui Aplinkos ministerija nurodo, jog kad Vyriausybės 2014 m. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos dabartinės (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribos, tačiau teritorija, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas, priskirtina saugotinoms nuo pat šio draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1992 metų. Išvadą, kad Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 ginčo teritorija (žemės sklypas) priskirta saugotinoms (draustinio) teritorijoms, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

46. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie veiklos ribojimus žemės sklype, kad Įsakymas yra motyvuotas, Aplinkos ministerija pakartoja pareiškėjo pasiūlymo nagrinėjimo Komisijoje aplinkybes ir Komisijos sprendimo priėmimo motyvus.

47. Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių motyvų, kodėl turėtų būti prie bylos prijungiamas Tarnybos parengtas aiškinamasis raštas, parengtas rengiant teritorijų planavimo dokumentą – Aplinkos ministro 2014 m. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planą, ir kokias aplinkybes pareiškėjas įrodinėja šiuo įrodymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo skirti ekspertizę, pareiškėjas nuo pat skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui turėjo teisę teikti įrodymus. Specialisto išvadoje nagrinėti klausimai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, be to, pareiškėjas įrodymus turėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir neįrodė, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai atsakovas Įsakymu atmetė pareiškėjo pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų pakeitimo. Saugomų teritorijų įstatymas ir Aprašas reglamentuoja tokių pasiūlymų nagrinėjimo tvarką, tačiau nereglamentuoja kitų klausimų – statybos, įskaitant ir neteisėtos, padarinių pašalinimo tvarkos ir būdo, gamtotvarkos priemonių, žalos, padarytos gamtos aplinkai, apskaičiavimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tokie klausimai turėjo būti nagrinėti ginčijamame Įsakyme. Aplinkos ministerijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo pasitelktas specialistas turi specialių žinių apie saugomų teritorijų vertingųjų savybių nustatymą, išsaugojimą ir atstatymą. Atsižvelgiant tiek į pareiškėjo pateiktos specialisto išvados turinį, tiek į tai, kokie yra į bylą pateikti įrodymai, manytina, kad pareiškėjo pateikta specialisto išvada neįrodo nei 2Įsakymo, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

49. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovai nevertino, ar yra išlikusios saugomos vertybės (jei ne – ar jas yra galimybė atkurti), Tarnyba pabrėžia, kad žemės sklype pakeista (pažeista) 0,63 ha ploto vertybių, kas sudaro 0,1 procentą viso Draustinio ploto (vertybių). Kraštovaizdžio specialistų, kurių yra ir Komisijos sudėtyje, manymu, reljefo formas sklype būtų galima atkurti pagal gretimybes, t. y. pagal šalia esančias reljefo formas, dirvožemio sudėtį, atsodinant tai vietovei būdingus medžius.

51. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2212-520/2018, Tarnyba kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo argumentus, kad jam priklausančiame žemės sklype statybos metu esmingai pakeitus reljefą, nebeliko saugotinų vertybių, todėl sklypą reikia išbraukti iš Draustinio teritorijos. Šiuo atveju Draustinio vertybė likusi, tėra pažeista tik jos nedidelė dalis nagrinėjamame žemės sklype, be to, ją galima atkurti.

52. Tarnybos nuomone, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, kadangi Komisijos nariai (Komisijos sudėtis vieša) yra kompetentingi ginčo klausimu, be to, sprendimas nepritarti Draustinio ribų keitimui priimtas vienbalsiai. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo prašymu prijungti naujus įrodymus - eksperto dr. D. K. išvadą.

53. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais dėl Draustinio ribų nustatymo momento, be to, šios abejonės keliamos tik apeliaciniame skunde. Tarnyba pakartoja, kad Draustinio riba yra labai aiški, nes pats kelias išvestas greta saugomų vertybių (ne per jas, ne per toli nuo jų), t. y. šiuo atveju sutampa ir Draustinio vertybės, ir labai aiškaus kraštovaizdžio elemento – kelio – linijos.

54. Tarnyba laikosi pozicijos, kad negalima įteisinti anksčiau padarytų pažeidimų, ir neturi būti taikoma praktika – pirma Draustinio režimo pažeidimas, po jo Draustinio ribų keitimas. Toks teritorijų planavimo dokumentas būtų neteisėtas. Su tokia atsakovų pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 55. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. D1-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įpareigojimo iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo pareiškėjo V. J. siūlymui dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo, taip pat dėl atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimo iš naujo organizuoti Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos posėdį, kuriame būtų iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo pasiūlymas dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo.

56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

57. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

58. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

61. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi administracinis teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

62. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. pasiūlymas dėl valstybinio (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio ribų keitimo (t. I b.l. 80-116), buvo perduotas svarstyti Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijai, šios komisijos 2019m. balandžio 5d. posėdyje išnagrinėtas ir dėl pareiškėjo pasiūlymo priimtas vienbalsis komisijos protokolinis sprendimas nepritarti pareiškėjo pasiūlymui (t. I. b.l. 122-126). Komisijos sprendimo pagrindu parengta rekomendacija buvo pateikta LR aplinkos ministrui (t. I b.l. 121), kuris, atsižvelgdamas į komisijos rekomendaciją, priėmė byloje ginčijamą 2019m. gegužės 13d. įsakymą Nr. D1-288 (t. I b.l. 120).

63. Įvertinus ginčo santykius reglamentuojančio LR Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio bei LR aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 (2017 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. D1-486 redakcija) patvirtinto Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatas, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. pasiūlymas buvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjo pasiūlymą nagrinėję administravimo subjektai neviršijo savo kompetencijos, o šių subjektų priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucijos buvo įsteigtos ir gavo įgaliojimus.

64. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog byloje ginčijamas atsakovo įsakymas bei Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos protokolinis sprendimas yra nemotyvuoti ir nepagrįsti. Tiek atsakovo įsakymas, tiek komisijos protokolinis sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (prašymo netenkinimas) yra motyvuotas. Atsakovo įsakyme aiškiai suformuluota koks sprendimas pareiškėjo prašymo atžvilgiu yra priimtas, nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, įsakymas pasirašytas jį priėmusio pareigūno, t.y. byloje skundžiamas atsakovo įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus (įstatymo redakcija nuo 2019m. liepos 1d. iki 2019m. spalio 31d.).

65. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jam įsigijus ginčo žemės sklypą jam nebuvo žinomos saugomos teritorijos ribos, kad buvusiai žemės savininkei atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, žemės sklypui nebuvo nustatyta jokių specialiųjų sąlygų. Šiuos apelianto argumentus vienareikšmiškai paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 2.5-41-18778, kuriuo J. Š. atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą (t. I b.l. 13-140), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija (t. I b.l. 22-26). Abiejuose šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, jog ginčo žemės sklypui nuo 2004m. spalio 11 d. taikomos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIX Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (LR Vyriausybės 1992m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 87, 88 punktai), kurios visu ginčui aktualiu laikotarpiu draudė atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją, statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms.

66. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu nagrinėjamoje byloje, taip pat su Ekspertinio tyrimo aktu su specialisto išvada Nr. ETA-910-122019, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas ne dėl galimybės ginčo žemės sklype atkurti žemės paviršiaus padėti buvusią iki žemės (statybos) darbų pradžios, o ginčas ar pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas inicijuoti (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimą, išjungiant iš jo ribų pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Teismo vertinimu galimybė ginčo žemės sklype atkurti žemės paviršiaus buvusią padėtį nėra sietina su galimybe keisti draustinio ribas, o buvusios padėties atkūrimo kaštai iš esmės yra ekonominio tikslingumo kategorija, kurios vertinti administracinis teismas nėra įgalintas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo byloje skirti ekspertizę, kartu darytina išvada, jog kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada Nr. ETA-910-122019 sprendžiamam ginčui nėra aktualus.

67. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

68. Vadovaujanti Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius