2019-08-14 Nr. AB-15695-3-61-3-01290-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2019-08-14 Nr. AB-15695-3-61-3-01290-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 13583; Nr. 4205 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų nutarė laikyti nepaduota, taip pat nustatė terminą iki 2019 m. gegužės 30 d. pašalinti su kitais pareiškėjo reikalavimais susijusius skundo trūkumus, nurodytus nutartyje.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-566-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01290-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. balandžio 2 d. gautas pareiškėjo S. F. skundas atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (b. l. 1–18), kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 13583; Nr. 4205 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis); 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 26 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai; 3) bylą nagrinėti teisėjų kolegijoje arba teismo plenarinėje sesijoje; 4) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 5) sujungti pareiškėjo skunde nurodytas tiesiogiai susijusias bylas jų objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui bei teisingam, galutiniam išsprendimui teisėtu teismo procesu ir teisingai sudaryto teismo; 6) atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 425 737,69 Eur.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 13583; Nr. 4205 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų nutarė laikyti nepaduota, taip pat nustatė terminą iki 2019 m. gegužės 30 d. pašalinti su kitais pareiškėjo reikalavimais susijusius skundo trūkumus, nurodytus nutartyje.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota.
Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, skundą laikė nepaduotu.
III. Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 60–64) kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pranešti prokurorui apie teisėjos Jolitos Rasiukevičienės netinkamai („nusikalstamai aplaidžiai“) išspręstą skundo priėmimo klausimą, tokiu būdu vykdant asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymą ir kt.; 3) Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų – teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą teisėjai J. Rasiukevičienei dėl netinkamai išspręsto skundo priėmimo klausimo.
Pareiškėjo vertinimu, skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja J. Rasiukevičienė nusikalstamai aplaidžiai nepaisė egzistuojančių faktinių duomenų, sąmoningai trukdė pareiškėjui naudotis jo teise į teisminę gynybą, skundžiamą teismo nutartį priėmė siekdama nuslėpti anksčiau įvykdytas veikas. Ji įstatymų nuostatas taikė formaliai, nemotyvuotai ir nelogiškai, nesprendė, be kita ko, dėl 2019 m. vasario 1 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuris yra neatsiejamas nuo paduoto skundo, bei reikalavimo kreiptis į Konstitucinį Teismą, tokiu būdu pažeisdama nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, bendruosius teisės principus. Pareiškėjas teismo nustatytus skundo trūkumus laiko išsigalvotais, mano, kad skundas visiškai atitinka įstatymų reikalavimus, abejoja teisėjos kvalifikacija, tinkamumu užimti tokias pareigas. Pareiškėjas išdėsto savo nuomonę apie jo atžvilgiu sistemiškai priimamus neteisingus teismų sprendimus, teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai nusikalstamai aplaidžiais, sąmoningais, ilgalaikiais veiksmais trukdo jam naudotis konstitucine teise į teisminę gynybą, nevykdo teisingumo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo S. F. skundo dalį laikė nepaduota nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Teisėjų kolegija nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog buvo suvaržyta jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą, vertintini kritiškai.
Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjo skundo trūkumų buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, taip pat buvo nurodyta, kaip pareiškėjas gali juos pašalinti, pirmosios instancijos teismas taip pat aiškiai nurodė, kurie iš reikalavimų yra procesinio pobūdžio (kaip antai prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašymas sujungti bylas, prašymas sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją bylai nagrinėti) ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl teismas pagrįstai pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota. Pirmosios instancijos teismo nutartys (2019 m. gegužės 10 d. ir skundžiama 2019 m. birželio 5 d.) yra motyvuotos, paremtos įstatymų nuostatomis (ABTĮ), todėl atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad teismas nepagrįstai, nesiremdamas įstatymais, nustatė skundo trūkumus.
Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju likę pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamos bylos kontekste yra mažareikšmiai ir nekeičia teismo išvadų, daugelis jų nėra susiję su konkrečiais pagrindais naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teisėjų kolegija plačiau jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo skundo dalį pagrįstai laikė nepaduota.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė