N-575-588-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-588/2012

Teisminio proceso Nr.4-62-3-00784-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 42.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio 2011 m. kovo 7 d. nutarties A. J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu A. J. Š. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio („Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas“) 5 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 150 Lt baudą su prožektoriaus „Night Sight“ konfiskavimu. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. J. Š. skirta už tai, kad šis, kartu su V. S., 2010 m. rugsėjo 21 d., 23.20 val., Bitvano miške, medžiotojų klubo „Iltis“ medžioklės ploto vienete, švietė iš automobilio dirbtiniu šviesos šaltiniu, nepriklausančiu transporto priemonės apšvietimo sistemai, turėdamas automobilyje dratharų veislės medžioklinį šunį, su tikslu pamatyti žvėrį ir jį sumedžioti, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.23 punkto reikalavimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. J. Š. skundą, 2011 m. kovo 7 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį atsakomybę užtraukia Medžioklės taisyklių pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse. Pažeidimo metu Medžioklės taisyklių 58.23 punkte buvo nustatyta, jog draudžiama šviesti iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais, nepriklausančiais transporto priemonių apšvietimo sistemai, arba prie transporto priemonių pritvirtintais nepriklausomai nuo transporto priemonės judėjimo krypties automatiškai valdomais prožektoriais, turint transporto priemonėse šaunamuosius ginklus arba medžioklinius šunis. Teismas pabrėžė, jog tai, kad pažeidimo metu automobilyje buvo dratharų veislės medžioklinis šuo ir prožektorius „Night Sight“, priklausantys pareiškėjui, ir pastarasis nepriklausantis transporto priemonės apšvietimo sistemai, nustatyta pareiškėjo, liudytojo V. S. bei liudytojų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto R. P., vyriausiojo specialisto V. M. ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių G. N., E. N. parodymais bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, jog A. J. Š. paaiškino, kad prožektorius automobilyje buvo skirtas šuns paieškai, todėl jį suradus jis nebuvo naudojamas, šuo paukštinis, todėl elnių medžioklė su juo negalima, be to, jis su V. S. tik ketino klausytis elnių riaumojimo ir tam prožektorius taip pat nebuvo reikalingas, o posūkiuose važiuojančio automobilio šviesas pareigūnai galėjo palaikyti prožektoriaus skleidžiama šviesa, šiuos pareiškėjo paaiškinimus tvirtino ir liudytojas V. S., tačiau įvertinus tai, kad jis yra pareiškėjo dukros sutuoktinis, jo parodymai pripažintini neobjektyviais ir padedančiais išvengti atsakomybės. Tuo tarpu liudytojų R. P., V. M., G. N. ir E. N. parodymai apie tai, jog automobilis buvo stebimas 400-500 metrų atstumu naktinio matymo prietaisais ir automobiliui važiuojant buvo šviečiama automobilio kairėje ir dešinėje pusėse, o pagal šviesos judėjimo greitį buvo nustatyta, kad šviečia ne automobilio apšvietimo sistemos, ir tokiu būdu abu pažeidimo metu buvę asmenys galėjo šviesti prožektoriumi, išsamūs ir nuoseklūs.

III. Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, A. J. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Institucijos nutarimą ir teismo nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde, dėstydamas tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, pabrėžia, jog prožektoriaus nenaudojo, o jį turėjo tik manydami, kad gali tekti panaudoti surasti dingusį šunį. Pažymi, jog nei Institucijos atstovė, nei liudytojais apklausti asmenys negalėjo patvirtinti visų jo atsakomybei kilti būtinų administracinio teisės pažeidimo elementų, o teiginys, kad jis neva švietė į miške esančius kirtimus, paneigtas VĮ „Kauno miškų urėdijos“ 2011 m. sausio 24 d. raštu, kuriame nurodyta, kad neatžėlusių kirtaviečių ar aikščių atitinkamoje kelio atkarpoje nėra.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog apelianto argumentai dėl VĮ „Kauno miškų urėdijos“ 2011 m. sausio 24 d. rašto jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme išsiaiškinus, jog žodį „kirtimai“ pareigūnai pavartojo apibūdindami teritoriją, kurioje buvo iškirstas brandus miškas ir auga jauni medeliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. J. Š. kaltė, padarius ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

A. J. Š. jam inkriminuotą pažeidimą neigia tvirtindamas, jog jis prožektoriaus nenaudojo, o pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis - R. P., V. M., G. N. ir E. N., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad šviesos šaltinis buvo valdomas ranka ir šviesta pro keleivio langą, sustojusiame automobilyje buvo medžioklinis šuo, o prožektoriaus laidas buvo įkištas į mašinoje esantį cigarečių pridegimo lizdą (b. l.54 – 56, 70 - 71). Jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota Institucijos nutarime.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog akcentuodamas savo nekaltumą apeliantas vis pabrėžia, jog prožektoriumi nesinaudojo, tačiau pasiaiškinti dėl pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokole atsisakė (b. l. 7), kas iš tiesų nekaltam asmeniui yra nebūdingas ir nelogiškas elgesys, todėl, įvertinus byloje esančią įrodomąją medžiagą, vėliau pastarojo pateikta išplėtota įvykio versija vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti atsakomybės.

Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

A. J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius