2025-08-26 Nr. CB-4893-2-06-3-06036-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2972

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06036-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 12 d. paduotu ieškovo M. B. (M. B.) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys sumažinti ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai), nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių. Byloje ieškovas rašytiniais įrodymais, šalių parodymais įrodinėjo aplinkybes, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-37-676/2020 priėmimo ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, nes pajamos sumažėjo, o turtinės prievolės, padidėjo. Atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, o nepilnamečių vaikų poreikiai nepasikeitė. Tačiau bylą nagrinėję teismai, turėdami pareigą įvertinti visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais, šios pareigos nevykdė. Atsakovei neįrodinėjant nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimo bei pripažinus, kad vaikų poreikiai nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-37-676/2020 nepasikeitė, teismai nepagrįstai ir neteisėtai preziumavo, kad vaikų poreikiai padidėjo. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo įrodinėjamos, o ieškovo nurodytų motyvų bei pateiktų įrodymų dėl pablogėjusios turtinės padėties nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino.

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo įrodinėjimo pareigą ieškovui bei padarė neteisėtą išvadą, kad „nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo ketveri metai, vaikai paaugo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, yra pagrindas konstatuoti, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog vaikų poreikiai yra pasikeitę – sumažėję.“ Ieškovo įsitikinimu, teismas turėjo pareigą, ne tik objektyviai ir sąžiningai nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tačiau ir realius nepilnamečių vaikų poreikius, nes „Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

3. Lietuvos Aukščiausias Teismas, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę: pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami ginčą, šia teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisykle nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų dėl ieškovo argumentų apie išmoką vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą ir kitų apeliacinio skundo argumentų.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Ieškovas apeliacinės instancijos teismui teikė duomenis, kad nuo 2025 m. vasario 5 d. yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, negauna išmokų, padidėjo jo išlaikytinų asmenų skaičiaus, nes jam gimė dar vienas sūnus. Minėti duomenys, ieškovo nuomone, yra aktualūs, sprendžiant dėl ieškovo prievolės dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė juos priimti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai skundžiamoje dalyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė