1e50d3b5-80ae-4bc4-b8cf-e8ee72141880 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A261-240/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00172-2011-7                                       Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 13 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant D.

S., atsakovo atstovei Agnei Vaivadaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. S. ir R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų D. S. ir R. S. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjai D. S. ir R. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. A-51-27403-(2.15.2.31-MP8) ir įpareigoti atsakovÄ parengti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui.

PareiÅ¡kėjai skunde (b.l. 1-3) nurodė, kad 2010 m. spalio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentÄ dėl specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų nustatymo vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) projektavimui. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. gruodžio 18 d. buvo gautas raÅ¡tas Nr. A-51-27403-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų“, kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-09 įsakymu Nr. 30-919 pavedė Departamentui organizuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurioje randasi ir sklypas (duomenys neskelbtini), T10 ir T12 kvartalų, detaliojo plano rengimo procesÄ .

Planavimo tikslas - vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais ir atsižvelgiant į patvirtintÄ minėtos teritorijos koncepcijÄ - teritorijoje esančių sklypų ribų ir žemės tikslinės paskirties keitimas, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių formavimas bei statybos reglamentų nustatymas bÅ«simai statybai. Tik parengus ir patvirtinus minėtos teritorijos detalųjį planÄ bus galima nustatyti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis jau yra nustatyta, t. y. paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, sklypo plotas 0,6888 ha. Pagal žemės sklypo naudojimo paskirtį, Å¡iame žemės sklype yra numatyta galimybė statyti gyvenamuosius namus.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 30-919 pavedė Departamentui organizuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurioje randasi ir sklypas (duomenys neskelbtini), T10 ir T12 kvartalų detaliojo plano rengimo procesÄ . Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad miesto plėtros departamentas pradėjo rengti minėtos teritorijos detaliojo planavimo rengimo procesÄ . Nuo pavedimo praėjo daugiau kaip 2 metai, jokios vieÅ¡ai paskelbtos informacijos apie detaliojo plano rengimo procesÄ nei savivaldybės tinklalapyje, nei spaudoje nėra.

Taigi neaiÅ¡ku, kada bus pradėtas rengti Å¡ios teritorijos detalusis planas.Toks sprendimas pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normas. PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad bÅ«tinybė motyvuoti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartÄ akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje A4-387/2004). Taigi priimant individualų administracinį aktÄ , jame turi bÅ«ti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiÅ¡kiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2- 624/2006).PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio nuostatas, teritorijų planavimo procesÄ sudaro keturi etapai: parengiamasis, teritorijų planavimo dokumento rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis.

Žemės sklypo planavimo programa yra parengiamojo etapo elementas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d.), o detaliojo plano koncepcijos nustatymas yra teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo elementas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 3 d. 2 p.). Pagal teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatas, patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitÄ dienÄ po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitÄ dienÄ po oficialaus informacinio praneÅ¡imo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimÄ ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.

Patvirtintas detalusis planas turi bÅ«ti paskelbtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos. Kadangi detalusis Å¡ios teritorijos planas nėra parengtas, neįsigaliojo, tai reiÅ¡kia, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano konceptualiosios dalies sprendiniai Å¡iai teritorijai nėra privalomi.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 22-27) nurodė, kad gyvenamieji namai turi bÅ«ti statomi teisės aktų numatyta tvarka.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 3 dalies nuostatomis įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo dokumentai – tai bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raÅ¡tu ir grafiÅ¡kai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sÄ lygų. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomos sÄ lygos).

Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo, jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 17 punktas numato, kad vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡nagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo praÅ¡ymÄ ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) bÅ«tinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali bÅ«ti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas, reiÅ¡kia, jog savivaldybės institucija nustato, ar pagal galiojančius teisės aktus reikalingas detalusis planavimas.

Atsakovas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kada yra rengiami detalieji planai. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis numato, kad detaliuoju planu nustatomas teritorijos naudojimo tipas ir galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo bÅ«dai ir, jei numatyta, pobÅ«dis bei kiti Å¡io straipsnio 1 d. nurodyti privalomieji reglamentai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, rengiant detaliuosius planus, nustatomas Å¡is privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: konkretus teritorijos naudojimo tipas; leistinas pastatų aukÅ¡tis; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona; užstatymo tipas (iÅ¡reikÅ¡tas tekstiniu apibÅ«dinimu ir grafiÅ¡kai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija); servitutai; susisiekimo sistemų organizavimas.

STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 punktas numato, kad namo bei kitų statinių iÅ¡dėstymas sklype turi neprieÅ¡tarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vade nustatytiems statinio architektÅ«ros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.3 punktai įtvirtinta, kad didžiausias statinių aukÅ¡tis nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose priklausomai nuo teritorijos naudojimo ypatumo požymių bei STR 2.01.04:2004 priklausomai nuo statinio atsparumo ugniai laipsnio, taigi, didžiausias statinių aukÅ¡tis privalo bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Taigi norint statyti naujÄ statinį, visų pirma, turi bÅ«ti parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatomi konkretÅ«s teritorijos reglamentai. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. vasario 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A882-265/2011 ir 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009 yra pripažinęs, kad žemės tvarkymo ir naudojimo režimas turi bÅ«ti nustatytas detaliuoju planu, dėl to ginčijamas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, tik esant detaliajam planui, o 2010 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-424/2010 yra pripažinęs, kad žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis pakeistas iÅ¡duodant ginčijamus projektavimo sÄ lygų sÄ vadus bei statybos leidimus, o tai prieÅ¡tarauja formuojamai administracinių teismų praktikai, pagal kuriÄ teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo bÅ«das ir (ar) pobÅ«dis, leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali bÅ«ti apibrėžiami tik detaliuoju planu.

Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Teritorijų planavimo įstatymo tvarka ginčo sklypui yra nustatytas leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nesant patvirtinto detaliojo plano ar kito teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų nustatyti visi aukščiau išvardinti privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, kurie gali būti apibrėžiami detaliuoju planu, nėra teisinio pagrindo išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų konkrečiam statiniui – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 30-919 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurioje randasi ir sklypas (duomenys neskelbtini), T10 ir T12 kvartalų, detaliojo plano rengimo procesÄ , kurio planavimo tikslas – sklypo ribų keitimas, žemės tikslinės paskirties keitimas, statybos reglamentų nustatymas, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu ir atsižvelgiant į patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, PaÅ¡ilaičių seniÅ«nijoje, detaliojo plano konceptualiÄ jÄ dalį, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas.

Vienas iš tikslų ir yra statybos reglamentų nustatymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurioje randasi ir sklypas (duomenys neskelbtini), T10 ir T12 kvartaluose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog detaliojo plano rengimo organizavimas yra pakankamai ilgas ir sudėtingas procesas, todėl šiai dienai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurioje randasi ir sklypas (duomenys neskelbtini), T10 ir T12 kvartalų, detalusis planas dar nėra patvirtintas ir pareiškėjai be jokio pagrindo skunde remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, reglamentuojančia patvirtinto detalaus plano paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka.

Detalusis planas nagrinėjamu atveju dar nėra patvirtintas, todėl nėra ir negali nei bÅ«ti paskelbtas, nei įsigalioti. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja detaliojo plano rengimo trukmės. Detaliojo plano planavimo terminai yra nustatomi planavimo užduotyje detaliojo plano dokumentui rengti. Nagrinėjamu atveju planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 30-919 „Dėl pavedimo organizuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos T10 ir T12 kvartalų detaliojo plano rengimÄ â€œ 3 punkte, kuriame nurodyta, jog planavimo terminai yra 2008 - 2011 m.

Taigi planavimo terminas dar nėra pasibaigęs. Taip pat nėra pasibaigęs ir planavimo sÄ lygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 30-919 „Dėl pavedimo organizuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos T10 ir T12 kvartalų detaliojo plano rengimÄ â€œ 3 punkte, galiojimo terminas. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad konceptualiosios dalies rengimo tikslas yra nustatyti teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausias kryptis ir tvarkymo prioritetus, teritorijos plėtrÄ ir vystymo strategijas, todėl tai yra rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniu detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos metu parengti sprendiniai gali bÅ«ti detalizuojami atskiromis kvartalo dalimis, žemės sklypo ar jų grupių detaliaisiais planais. Detaliojo plano koncepcijos paprastai tvirtinamos planuojant didelio ploto neiÅ¡vystytas teritorijas, o koncepcijos sprendiniai konkretizuojami, rengiant atskirų kvartalų, sklypų ar jų grupių detaliuosius planus. Taigi konceptualiojoje dalyje nustatyti sprendiniai gali bÅ«ti detalizuojami, rengiant detalųjį planÄ , prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų prasmės rengti detaliojo plano, o pakaktų vadovautis konceptualiosios dalies sprendiniais.

Dėl ginčijamo sprendimo atitikimo individualaus administracinio akto reikalavimams nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, atlikęs dokumentų ir aplinkybių įvertinimÄ , 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. A-51-27403-(2.15.2.31-MP8) informavo pareiÅ¡kėjus, jog tik parengus ir patvirtinus minėtos teritorijos detalųjį planÄ bus galima nustatyti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui. Atsakovo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. A-51-27403-(2.15.2.31-MP8) atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus bendruosius reikalavimus, t. y. pagal minėto straipsnio nuostatas, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens.

Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, t. y. motyvų iÅ¡dėstymas administraciniame akte turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas (LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-620/2008). Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsisako nustatyti specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui, tÄ patvirtina iÅ¡dėstyti argumentai, tačiau pirmiausia teisės aktų numatyta tvarka turi bÅ«ti parengtas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos T10 ir T12 kvartalų detalusis planas, bÅ«tent apie tai ir buvo informuoti pareiÅ¡kėjai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra apibrėžtos teisės kreiptis gynybos į teismÄ ribos bei realizavimo prielaidos: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å i teisės norma reiÅ¡kia ir tai, kad asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismÄ reikalavimai gali bÅ«ti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiamas administracinis aktas (vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikimas ar neveikimas) pažeidžia bÅ«tent to asmens įstatymo pagrindu įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus (LVAT 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1240/2006).

PareiÅ¡kėjų subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas yra bÅ«tinoji sÄ lyga atsirasti pareiÅ¡kėjų teisei kreiptis į teismÄ . Tačiau ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas yra teisėtas ir nepažeidė jokių pareiÅ¡kėjų teisių ar teisėtų interesų, o jų praÅ¡ymas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. A-51-27403-(2.15.2.31-MP8) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ parengti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui negali bÅ«ti tenkinamas, nes tam Å¡iuo metu nėra jokio teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjai neįvardija savo teisėtai įgytos subjektinės teisės, Å¡ios teisės atsiradimo teisinio pagrindo, savo turimos subjektinės teisės pažeidimo, savo reikalavimo teisės Å¡ioje byloje teisinio pagrindo. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu (b.l. 72-79) pareiÅ¡kėjų D. S. ir R. S. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas nustatydamas faktines bylos aplinkybes rėmėsi byloje esančiais įrodymais (b. l. 38-39, 4, 40, 6-7, 8, 64-66, 29-33, 32-33). Teismas, analizuodamas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 punkto, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų D.

S. ir R. S. skundas yra nepagrįstas: tam, kad savivaldybės administracija galėtų nustatyti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus pagal pareiÅ¡kėjų pateiktÄ praÅ¡ymÄ naujo neypatingo statinio projektavimui, ji, kaip numato Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis, be kita ko, privalo vadovautis detaliojo teritorijų planavimo dokumentais, kurie, iÅ¡skyrus teisės aktais nustatytas iÅ¡imtis, yra privalomi rengiant naujo ypatingo ir neypatingo statinio projektÄ . Kadangi žemės sklypo, kuriame pareiÅ¡kėjai norimam statyti naujam neypatingam statiniui suprojektuoti praÅ¡o nustatyti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, detalusis planas nėra parengtas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė tenkinti jų 2010 m. spalio 18 d. praÅ¡ymÄ .

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų atstovo argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuotas žemės reformos metu kaip grÄ Å¾inamas natÅ«ra, todėl jo planas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo atsakovas ir privalėjo vadovautis nagrinėdamas jų praÅ¡ymÄ , nėra reikÅ¡mingas: nors žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę grÄ Å¾inat šį sklypÄ natÅ«ra, nustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas, nėra nustatytas leistinas Å¡io žemės sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas, todėl, tokiame žemės sklype statant naujÄ statinį, keistųsi jo esamas užstatymo tankumas ir intensyvumas, kuriems pakeisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas detaliojo plano rengimas yra bÅ«tinas.Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendime, įformintame 2010 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu Nr. A51-27403(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų“ , nėra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis buvo vadovaujamasi jį priimant, t. y. nesilaikyta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, savaime nėra pagrindas jį panaikinti:

Å¡is pažeidimas nesudarė kliūčių pareiÅ¡kėjams realizuoti savo teisę minėtÄ sprendimÄ apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, be to, pripažinus, kad atsisakymas nustatyti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus naujo vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektavimui buvo pagrįstas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo svarstyti pareiÅ¡kėjų 2010 m. spalio 18 d. praÅ¡ymÄ ar įpareigoti jį tenkinti, jo naikinimas bÅ«tų savitikslis.

III. PareiÅ¡kėjai D. S. ir R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų skundÄ patenkinti. Apeliacinis skundas (b.l. 84-87) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises natÅ«ra Apskrities virÅ¡ininko 2004 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2534 ir Apskrities virÅ¡ininko 2004 m. kovo 23 d.

įsakymu Nr. 2.3-1939-01 buvo nustatyta žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Taigi visi privalomieji sklypo tvarkymo ir naudojimo režimai yra nustatyti apskrities virÅ¡ininko įsakymų ir pareiÅ¡kėjai neketina jų keisti.2. Statybos įstatymas 2 straipsnio 50 punktas apibrėžia sÄ vokÄ užstatymo tankumas – t. y. pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų iÅ¡orines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

Užstatymo tankumo rodikliai yra nustatyti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ priede Nr. l „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų Užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“. Priede nurodyta, kad bendras visų namo žemės sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, priskiriamus I grupės nesudėtingiems statiniams, užimamas žemės plotas neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų dydžių. Šioje lentelėje nustatyta, kad sklypuose, didesniuose kaip 2500 kv.m, maksimalus sklypo užstatymo tankumas nustatomas pagal formulę: 50000/F, %, kur F - sklypo plotas.

Apskaičiuojant pagal formulę 50000/6888=7.26%. gauname sklypo maksimalų užstatymo tankumÄ 500 kv.m. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai ketina keisti sklypo užstatymo tankumÄ , nes virÅ¡ija maksimalų sklypo užstatymo tankumÄ .

3. Vilniaus miesto savivaldybė iÅ¡duodama specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus projektuojamam pastatui vadovaudamasi STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato tokius rodiklius, kaip sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareigos nustatyti (apskaičiuoti) rodiklius nevykdė.4. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami, detalieji planai nerengiami.Nagrinėjamu atveju statant antrÄ gyvenamÄ jį namÄ Å¾emės sklype detalusis planas nerengiamas.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad planavimo sÄ lygos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano planavimo dokumentui rengti pasibaigė 2011 m. gegužės 9 d. (b. l. 29-33).

6. Skundžiamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 92-97) nurodė iÅ¡ esmės tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ . Papildomai pažymėjo, kad:1. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę grÄ Å¾inant šį sklypÄ natÅ«ra, nustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas, tačiau nėra nustatytas leistinas Å¡io žemės sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas.

2. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas, kuriame nurodytas teritorijos naudojimo tipas, negali bÅ«ti laikomas teritorijų planavimo dokumentu Teritorijų planavimo įstatymo prasme. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentÄ tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius jos pavedimu.3. Pagal Planavimo sÄ lygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262, 10 punktÄ detaliojo plano sÄ lygos ir sÄ vadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieÅ¡tarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei planavimo procesas nėra baigtas, sÄ lygų ir/ar sÄ vado galiojimo terminÄ pagal motyvuota planavimo organizatoriaus praÅ¡ymÄ pratęsia sÄ lygas ir/ar sÄ vadÄ iÅ¡davusios institucijos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Taigi teisės aktai numato galimybę planavimo sÄ lygas pratęsti, todėl detaliojo plano rengimo procese pasibaigusios planavimo sÄ lygos, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjai, savaime nesÄ lygoja detaliojo teritorijų planavimo proceso pabaigos.4.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. administracinės bylos Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005; A-63-994/2008) yra nurodęs, jog VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės normomis. Jeigu iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti iÅ¡vados, kokiais faktais ir/ar teisės normomis vadovaujantis Å¡is administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ turi aktÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o pastarajam Å¡ių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu.

Administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebÅ«tinai privalo bÅ«ti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iÅ¡ kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.Atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė apeliacinio skundo netenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl specialių architektÅ«rinių reikalavimų nustatymo žemės sklypui, kuriame pareiÅ¡kėjai ketina projektuoti vienbutį gyvenamÄ jį namÄ .PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad gyvenamojo namo projektavimui bÅ«tina atlikti žemės sklypo detalųjį planÄ , nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reguliavimÄ Å¾emės reformos metu suformuotas žemės sklypo planas yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir sklypui toks planas buvo parengtas.Vertinant šį apeliacinio skundo argumentÄ , bÅ«tina remtis visuma teisės normų ir aiÅ¡kinti jas sisteminiu bÅ«du, nustatant sisteminius ryÅ¡ius su kitomis teisės normomis, turinčiomis poveikį nagrinėjamai situacijai.Bendra nuostata, numatyta Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įpareigoja naujo ypatingo ir neypatingo statinio Statybai rengti projektÄ .

Å io įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais <...>. Byloje nėra nustatyta aplinkybių ir pareiÅ¡kėjas tokių nenurodė, esant kurioms bÅ«tų pagrindas taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, kada detalieji planai nerengiami. Todėl tokie atvejai Å¡io ginčo apimtyje neaptariami, nes nėra jų aktualumo Å¡iam ginčui.Teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimas yra nustatomas detaliuoju planu, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi (įstatymo Nr. XI-619 redakcija galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.)Remiantis Å¡ia norma nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:

1) konkretus teritorijos naudojimo tipas;

2) leistinas pastatų aukštis;

3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;

4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;

5) statinių statybos zona;6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija);

7) servitutai;

8) susisiekimo sistemų organizavimas. Å ie rodikliai siekiant rengti statinio projektÄ yra privalomi.Žemės reformos metu suformuotame žemės sklypo plane, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o 5.4 punktu (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte nustato suprojektuotų žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, suprojektuoja Å¡iems sklypams siÅ«lomus servitutus ir nurodo taikomas specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas.ApraÅ¡Ä Ä¯gyvendinančiosios Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 15 punktu numatyta, kad kai grÄ Å¾inamam natÅ«ra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla <...>, kurioje nurodomi žemės kadastro duomenys, reikalingi žemės sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 56 punktu nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėse įraÅ¡oma žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, žinios apie žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, žemės sklypo formavimo juridinio dokumento tipas, numeris ir data, žemės sklypo ženklinimo data, duomenys apie žemės naudmenų kiekį ir vertes, žemės naudojimo apribojimus, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (nurodant jų unikalų numerį) ar neįregistruotus statinius ir statinių savininkus.

Å ie žemės sklypo duomenis taip pat yra įregistruoti pareiÅ¡kėjų valdomam sklypui (b. l. 6-7).Minėtų aktų analizė patvirtina, kad žemės reformos metu suformuotas žemės sklypo planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Todėl nors jis ir yra prilyginamas detaliajam planui, tačiau žemės reformos metu suformuoto žemės sklypo naudojimo duomenis Å¡iuo atveju negali pakeisti detalaus plano, nes jame nėra pakankamų rodiklių, nustatančių teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimÄ , kurie yra bÅ«tini naujo statinio projektavimui, todėl Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyti rodikliai gali bÅ«ti nustatyti tik detaliuoju planu.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 17 punktu nustatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, iÅ¡nagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) bÅ«tinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali bÅ«ti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas Å¡iuo atveju pagrįstai pripažino, jog statinio projektavimui yra bÅ«tinas detalusis planas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog formalÅ«s ginčijamo administracinio akto turinio neatitikimai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams nėra pagrindas aktÄ naikinti, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatkartojamos.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotus Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus pareiÅ¡kėjų sklypo bendraturčiams.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog Å¡iuo atveju objektyviai situacijos yra vienodos, nes kaip paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjas teisminio nagrinėjimo metu, kaimyno naudojamame sklype yra statinys. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas valdo statinius sklype, kuriame ketina projektuoti statinį, nėra. Todėl vertinti, kad Å¡iuo atveju yra pažeidžiamas lygybės įstatymui principas, nėra pagrindo.Remdamasi Å¡iais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: D. S. ir R. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjai Stasys Gagys Romanas KliÅ¡auskas Veslava Ruskan