1e4f2d40-c212-40df-b797-9f6f6808fb5f · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. e2-6214-340/15                                                               Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02105-2015-1   Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35; 2.5.8.8, 3.2.6.1                                                                        VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® „Oro navigacija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo 2015-10-12 sprendimÄ â€žDėl derybų patikslinimo“, kuriuo atmesta ieÅ¡kovo pretenzija;

įpareigoti atsakovÄ panaikinti kvalifikacinį reikalavimÄ , nurodytÄ Pirkimo sÄ lygų 3.2.9. punkte bei pakeisti Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 punktÄ , jį iÅ¡dėstant taip: „Derybų sÄ lygų 3.2.1 – 3.2.6 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas Å«kio subjektų grupės narys atskirai“. Nurodė, kad atsakovas vykdo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , atliekamÄ gynybos ir saugumo srityje, skelbiamų derybų bÅ«du: „Įmonės naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbai“, pirkimo Nr. 167983.

Pirkimo sÄ lygose yra nustatyti du reikalavimai, su kuriais ieÅ¡kovas nesutinka: Pirkimo sÄ lygų 3.2 p. pateikti tiekėjų minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų 3.2.9 p. numatyta, kad tiekėjo paskutinių finansinių metų bendrojo mokumo koeficientas turi bÅ«t ne mažesnis kaip 0,8, o Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 p. numato, kad šį reikalavimÄ privalo atitikti kiekvienas iÅ¡ jungtinės veiklos partnerių atskirai. IeÅ¡kovo įsitikinimu, minėtas kvalifikacinis reikalavimas dėl bendrojo mokumo koeficiento, o taip pat reikalavimas, kad jį tenkintų kiekvienas iÅ¡ jungtinės veiklos partnerių, yra pertekliniai, neproporcingi pirkimo objektui bei pažeidžiantys vieÅ¡uosius pirkimus ir konkurencijÄ reglamentuojančius teisės aktus.

IeÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ perkančiajai organizacijai dėl derybų sÄ lygų patikslinimo. 2015-10-12 raÅ¡tu „Dėl derybų sÄ lygų patikslinimo“ atsakovas pretenzijÄ atmetė. IeÅ¡kovas su tokiu sprendimu nesutinka, nes mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas. Nurodė, jog kvalifikaciniai reikalavimai negali bÅ«ti tokie, kad bÅ«tų užkertamas kelias dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo konkuruoti tiems subjektams, kurie pajėgÅ«s įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį.

Laikytina, kad bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra perteklinis ir neproporcingas, neatitinka aukščiau nurodytų nediskriminavimo, sÄ Å¾iningos konkurencijos, racionalumo, objektyvumo kriterijų ir pažeidžia Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Pirma, bendrojo mokumo koeficientas neparodo tikrojo įmonės finansinio pajėgumo įvykdyti pirkimo sutartį, kadangi pagal šį koeficientÄ su įsipareigojimais yra lyginamas ne visas įmonės turtas, o tik nuosavas kapitalas, taip pat įsipareigojimai apima tiek trumpalaikius, tiek ir ilgalaikius įsipareigojimus.

Antra, kiti tiekėjams iÅ¡kelti reikalavimai, susiję tiek su techniniais, tiek su ekonominiais-finansiniais pajėgumais yra visiÅ¡kai pakankami perkančiajai organizacijai įsitikinti, jog tiekėjai yra ekonomiÅ¡kai ir finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įvykdyti savo įsipareigojimus, laimėjus pirkimÄ . Be to, Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nenurodytas ir nerekomenduojamas toks kvalifikacinis reikalavimas kaip bendrojo mokumo koeficientas. Pažymėjo, kad esant Å¡iems kvalifikacijos reikalavimas, pirkime negali dalyvauti stiprÅ«s ir daugiau nei pajėgÅ«s įvykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjai, turintys tikrai didelę patirtį ir žinias vykdant panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, kurie gali pasitelkti žymiai didesnius pajėgumus, inovacijas, kad tiekėjai negalės pasiÅ«lyti racionaliausių ir ekonomiÅ¡kiausių sprendimų, atsižvelgiant į apribotÄ galimybę pasitelkti kuo priimtinesnius jungtinės veiklos partnerius.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad atsakovas yra vienintelė oro eismo paslaugų, ryÅ¡ių, navigacijos ir stebėjimo paslaugų bei oro navigacijos paslaugų tiekėja civilinės aviacijos reikmėms taikos metu Lietuvos Respublikos oro erdvėje. Atsakovo vykdomas projektas apima didelės visuomenės interesus ir laikytinas vieÅ¡uoju interesu. Atsižvelgdama į pirkimo objekto svarbÄ , perkančioji organizacija pasirinko tuos tiekėjo kvalifikacijÄ apibÅ«dinančius kriterijus ir nustatė tokias jų reikalaujamas reikÅ¡mes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tinos ir pakankamos, siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ .

Bendrojo mokumo koeficientas iÅ¡reiÅ¡kia įmonės finansinį pajėgumÄ , stabilumÄ bei gebėjimÄ vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje. Savo pobÅ«džiu Å¡is finansinis tiekėjo rodiklis skiriasi nuo kitų pirkimo sÄ lygose, tiekėjų finansinę ir ekonominę bÅ«klę nustatančių rodiklių, todėl jo tikslingumas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti potencialaus tiekėjo visapusiÅ¡kÄ patikimumÄ ir pajėgumÄ Ä¯vykdyti perkančiosios organizacijos sÄ lygas yra akivaizdus. Aplinkybė, kad bendrojo mokumo koeficiento reikalavimo nėra Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijoje, nereiÅ¡kia, kad reikalavimas yra perteklinis ar nereikalingas ir nemažina rodiklio dydžio reikÅ¡mės nustatant tiekėjo finansinį pajėgumÄ .Dubliku ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas nekviestionuoja pirkimo objekto svarbos visuomenei ir jam keltinų aukÅ¡tų patikimumo reikalavimų, tačiau bÅ«tent dėl to laiko, kad nustatytas ginčijamas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra nepagrįstas ir nereikalingas, kadangi jis užkerta keliÄ pirkime dalyvauti tiems tiekėjams, kurie tikrai tinkamai, kvalifikuota ir kompetentingai įgyvendintų šį projektÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo argumentai dėl pirkimo svarbos kaip tik pagrindžia, kad didžiausi ir pajėgiausi rinkos dalyviai, tiekėjai neturi bÅ«ti dėl perteklinių reikalavimų atribojami nuo dalyvavimo tokiuose pirkimuose.

Jei paties atsakovo teigimu, bendrojo mokumo koeficientas naudotinas pirkimuose pagal ilgalaikes sutartis, tai Å¡iuo atveju jis neturėtų bÅ«ti naudojamas. Stambios įmonės, kurių bendrojo mokumo rodiklis gal ir nėra aukÅ¡tas, tačiau turinčios didelę apyvartÄ , dideles darbų apimtis ir užtikrintÄ , ilgalaikį finansavimÄ iÅ¡ kredito įstaigų, yra patikimo finansiÅ¡kai, stabilios, sukaupusios didelę patirtį ir galinčios prisiimti didelės vertės įsipareigojimus. Atsakovas nepaneigė akivaizdaus fakto, kad nustatytas bendrojo mokumo koeficientas atima galimybę dalyvauti pirkime ieÅ¡kovui, kuriam negresia jokios mokumo problemos.Tripliku atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje ir dublike yra pateikta tikrovės neatitinkanti ir teismÄ klaidinanti informacija, nes ieÅ¡kovas, tinkamai neįsigilinęs į Pirkimo sÄ lygas, įskaitant ir jų priedus, klaidina teismÄ , kad neva perkami tik vieno paprasto pastato statybos darbai. Pirkimo objektas yra bÅ«tinas tinkamai atsakovo funkcijų vykdymui. Pirkime nustatyti pakankamai griežti reikalavimai tiekėjams, kadangi atsakovui yra bÅ«tina įsitikinti ir užtikrinti, kad PirkimÄ laimėjęs tiekėjas bus patikimas ir pajėgus įvykdyti įsipareigojimus.

IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad atsakovas valstybės įmonė „Oro navigacija“ vykdo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ skelbiamų derybų bÅ«du „Įmonės naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbai“ (pirkimo Nr. 167983) apie pirkimÄ buvo paskelbta 2015 m. spalio 6 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVP IS).2015-10-12 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ â€žDėl derybų sÄ lygų patikslinimo“, kuria pareikalavo panaikinti pirkimo sÄ lygų 3.2.9 punkto sÄ lygÄ ir pakeisti pirkimo sÄ lygų 3.4.1 punkto redakcijÄ .2015-10-12 raÅ¡tu „Dėl derybų sÄ lygų patikslinimo“ atsakovas atmetė ieÅ¡kovo pretenzijÄ .2015-10-12 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme, reikalaudamas įpareigoti atsakovÄ panaikinti kvalifikacinį reikalavimÄ , nurodytÄ Pirkimo sÄ lygų 3.2.9. punkte bei pakeisti Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 punktÄ , jį iÅ¡dėstant taip:

„Derybų sÄ lygų 3.2.1 – 3.2.6 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas Å«kio subjektų grupės narys atskirai“.Tiekėjas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ( VPÄ® 93 str. 3 d., CPK 4232 str. 1 d.), t. y. pretenzijos pareiÅ¡kimas ir atsakymas į pretenzijÄ yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija, teisme ginčo ribas apibrėžia pirkimo dalyvio pretenzijos turinys.

Nagrinėjamoje byloje tiekėjas (ieÅ¡kovas) tinkamai pasinaudojo privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Teismas taip pat pažymi, kad reikalavimas dėl atsakovo sprendimo atmesti ieÅ¡kovo pretenzijÄ panaikinimo negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikÅ¡tos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenzijÄ materialinių teisinių pasekmių tiekėjui nesukelia, tačiau užtikrina jo teisę perkelti ginÄÄ Ä¯ teismÄ .            IeÅ¡kovas ginčija atsakovo paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo 3.2.9. punkto bei 3.4.1 punkto sÄ lygas, numatančias kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams.

Pirkimo sÄ lygų 3.2.9 punktas numato, kad tiekėjo paskutinių finansinių metų bendrojo mokumo koeficientas (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimas) turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 0,8. Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 punkto sÄ lygos numato, kad derybų sÄ lygų 3.2.1-3.2.6, 3.2.9 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas Å«kio subjektų grupės narys atskirai. Bendrojo mokumo koeficientas - tiekėjo mokumo rodiklis. Kriterijus iÅ¡reiÅ¡kia ilgalaikį finansinį stabilumÄ ; iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip įmonės nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais.

Å io rodiklio reikÅ¡mė daugiau vieneto reiÅ¡kia, kad įmonės nuosavos lėšos virÅ¡ija skolintas. IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡is ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas (reikalavimas tiekėjui ir kiekvienam Å«kio subjektų grupės nariui turėti atitinkamÄ paskutinių finansinių metų bendrojo mokumo koeficientÄ ne mažesnį, kaip 0,8) yra neproporcingas pirkimo dalykui; neobjektyvus, dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ , tuo prieÅ¡tarauja VPÄ® 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms.             Bendrieji reikalavimai kvalifikacijos patikrinimui (VPÄ® 32 str.1 d.) įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas.

Siekdama įgyvendinti Å¡iÄ pareigÄ , perkančioji organizacija kelia tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus – tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus (t. y. sÄ lygos, draudžiančios ir ribojančios dalyvavimÄ pirkime, teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis, finansinis, techninis ir profesinis pajėgumai, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai). Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. IS-196 redakcija) 5 punktÄ perkančioji organizacija iÅ¡ tiekėjo gali pareikalauti tokios informacijos, kuri yra bÅ«tina nustatyti, ar tiekėjas atitinka teisės verstis atitinkama veikla, finansinius, ekonominius, techninius ir profesinius reikalavimus, ar nėra sÄ lygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimÄ pirkime; dokumento 4 punktas numato, kad Rekomendacijos nėra privalomos. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikÅ¡mes, tačiau tik tokius, kurie neprieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.

Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikacijÄ , privalo atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes. Kitus kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija pasirenka savo nuožiÅ«ra. Perkančioji organizacija, nustatydama Å¡iose Rekomendacijose pateiktus kriterijus, kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifikÄ , apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumÄ bei nenustatyti visų Å¡iose Rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju.

Taigi, Rekomendacijos yra neprivalomojo pobÅ«džio, o tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose nurodytų kvalifikacijos kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgiant į vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo pobÅ«dį, sudaromos pirkimo sutarties ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kitus vieÅ¡ojo pirkimo ypatumus, kiekvienu atveju gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus. Faktas, jog Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijose nenurodytas ir neberekomenduojamas toks kvalifikacinis reikalavimas, kaip bendrojo mokumo koeficientas (2003 m.

įsakymo redakcijos Rekomendacijose - bendrojo likvidumo koeficientas), savaime neįrodo, kad Å¡is reikalavimas yra nereikalingas ir perteklinis, prieÅ¡taraujantis VPÄ® 3 straipsnio nuostatoms, riboja konkurencijÄ . Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad Å¡i diskrecija yra ribojama - perkančioji organizacija neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Å¡io įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ .

Konkrečios pirkimo sÄ lygos atitikimas VPÄ® normose įtvirtintiems principams yra fakto klausimas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas CPK numatomomis įrodinėjimo priemonėmis.             IeÅ¡kovas nurodo, kad bendrojo mokumo koeficientas neparodo tikrojo įmonės finansinio pajėgumo įvykdyti pirkimo sutartį, kadangi pagal šį koeficientÄ su įsipareigojimais yra lyginamas ne visas įmonės turtas, o tik nuosavas kapitalas, taip pat įsipareigojimai apima tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius įsipareigojimus.

IeÅ¡kovas nurodo, kad didelė dalis įmonių savo veiklos plėtrÄ ir augimÄ yra užsitikrinusios ilgalaikėmis ir stabiliomis sutartimis su iÅ¡orės finansuotojais; taikant atsakovo nustatytÄ bendrojo mokumo koeficientÄ gali susidaryti paradoksali situacija, kai įmonė, turinti ilgalaikę sutartį su iÅ¡oriniu finansuotoju ir dėl to galinti pasiÅ«lyti efektyvesnes paslaugas bei naujausių technologijų pritaikymÄ negalės dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime vien dėl to, kad jos bendrojo mokumo koeficientas neatitiks bendrojo mokumo reikalavimų, tuo tarpu įmonė, kuri veiklÄ finansuoja tik savo lėšomis ir dėl to negali dėl to negali įdiegti naujausių technologijų bei pasiÅ«lyti efektyviausių sprendimų, galės dalyvauti pirkime.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad nuosavas kapitalas gali sumažėti bendrovės akcininkams priėmus sprendimÄ sumažinti įstatinį kapitalÄ , t.y. bendrojo mokumo koeficientas lengvai gali pasikeisti. Be to, bendrojo mokumo koeficientas neparodo, kaip efektyviai naudojamos nuosavo kapitalo lėšos. Visi paminėti ieÅ¡kovo argumentai yra deklaratyvÅ«s, neparemti įrodymais. IeÅ¡kovas nenurodo, kokiu pagrindu teigia, jog tiekėjo gebėjimas pasiÅ«lyti efektyvesnes paslaugas ar naujų technologijų naudojimÄ tiesiogiai priklauso nuo įmonės įsipareigojimų iÅ¡orės finansuotojams ir kodėl įmonė, kuri veiklÄ finansuoja tik savo lėšomis , dėl to negali įdiegti naujausių technologijų bei pasiÅ«lyti efektyvesnių paslaugų.

Kitas ieškovo argumentas apie tai, kad nuosavas kapitalas gali būti sumažintas akcininkų sprendimu, dėl to bendrojo mokumo koeficientas gali pasikeisti, taip pat atmetamas, kaip paremtas hipotetine situacija. Teikėjo kvalifikacija ir atitinkamai gebėjimas sėkmingai įvykdyti sutartį vertinamas iki paraiškos pateikimo. Tiekėjo gebėjimas sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį gali vėliau pasikeisti ir ne tik dėl akcininkų sprendimo; pavyzdžiui, išorės investuotojas gali bankrutuoti, dėl to įmonės turinčios įsipareigojimų tokiam finansuotojui, bankroto rizika didėja, kad neišvengimai įtakos tokios įmonės galimybę sėkmingai įvykdyti sutartį.

Taigi hipotetinės ieÅ¡kovo prielaidos neįrodo, kad bendrojo mokumo koeficiento nustatymas pirkimo sÄ lygose neproporcingai riboja tiekėjų konkurencijÄ .             IeÅ¡kovas teigia, kad kito atsakovo tiekėjams iÅ¡kelti reikalavimai, susiję tiek su techniniais, tiek su ekonominiais-finansiniais pajėgumais (Pirkimo sÄ lygų 3.2.1 , 3.2.2, 3.2.3, 3.24, 3.2.5, ir kt. yra visiÅ¡kai pakankami perkančiai organizacijai įsitikinti, kad tiekėjai yra ekonomiÅ¡kai ir finansiÅ¡kai pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus.

Teismo vertinimu, Å¡is ieÅ¡kovo argumentas yra perteklinis; ginčo dėl Pirkimo sÄ lygų 3.2.1 , 3.2.2, 3.2.3, 3.24, 3.2.5, ir kt. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra, teismas neturi pagrindo vertinti, ar jie yra pakankami atsakovo vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo tikslui pateikti.             IeÅ¡kovas, remdamasis pateikta Statybos įmonių palyginamÄ ja lentele, teigia, kad potencialiausi tiekėjai – stambiausios Lietuvos statybinės įmonės, kurių kritinis likvidumas yra didesnis nei 1 ir kurios 2014 m. dirbo pelningai, neturi reikiamos bendrojo mokumo koeficiento reikÅ¡mės; tai apriboja pajėgius ir kompetentingus rinkos lyderius (jų tarpe ir ieÅ¡kovÄ ) nuo dalyvavimo pirkime, todėl Å¡io kvalifikacinio reikalavimo turi bÅ«ti atsisakyta.

Pažymėtina, kad atsakovas, atmesdamas ieÅ¡kovo pretenzijÄ , rėmėsi tos pačios Statybos įmonių palyginamosios lentelės duomenimis. Taigi, ieÅ¡kovo pateiktos Statybos įmonių palyginamosios lentelės duomenimis 8 iÅ¡ 37 įmonių (jų tarpe ir ieÅ¡kovo) bendrojo mokumo koeficientas yra mažesnis, nei 0,8. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikta lentelė įrodo, jog ginčijamÄ bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo rodiklio dydį atitinka pakankamas konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičius; be to atsakovo vykdomas vieÅ¡asis pirkimas yra tarptautinis.

Dėl iÅ¡dėstyto, ieÅ¡kovo argumentas apie konkurencijos ribojimÄ atmetamas. Pažymėtina, kad bet kokių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas riboja konkurencijÄ , tačiau VPÄ® nuostatoms prieÅ¡tarauja tik pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai; tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad Å¡ie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).Dėl perkančiosios organizacijos nustatyto pirkimo sÄ lygų 3.4.1 punkte minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kad 3.2.9 punkte nustatytÄ kvalifikacijos reikalavimÄ turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas Å«kio subjektų grupės narys atskirai.

IeÅ¡kovas ginčija šį kvalifikacinį reikalavimÄ remdamasis LR viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje 32 straipsnio 3 d. ir VPÄ® 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kuriuos nustato, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobÅ«džio bÅ«tų jo ryÅ¡iai su jais. Tačiau negalima sutikti su ieÅ¡kovo Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimu, kad tiekėjas gali remtis kitų su juos susijusių Å«kio subjektų pajėgumais ir tais atvejais, kai kvalifikaciniai reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2013m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje analogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, kaip ir kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, savo esme ir reikÅ¡me nustatant tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumÄ , pagal savo pobÅ«dį neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma faktiÅ¡kai perduoti kitiems asmenims naudoti; bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumÄ , todėl Å¡is finansinis rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti Å«kio subjektų grupės nariai.

Teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo Å¡ios normos aiÅ¡kinimu ir atmeta ieÅ¡kovo argumentÄ dėl atsakovo nustatyto pirkimo sÄ lygų 3.4.1 punkte minimalaus kvalifikacinio reikalavimo prieÅ¡taravimo VPÄ® normoms ta apimtimi, kuria nustato, kad kiekvienas Å«kio subjektų grupės narys atskirai turi atitikti 3.2.9 punkto reikalavimus.Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad atsakovo nustatyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, viešųjų pirkimų principų, neriboja konkurencijos, dėl to ieÅ¡kinys atmetamas (VPÄ® 3, 39 str.)Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.1 d.).Laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos nebuvo.Atsakovas praÅ¡o priteisti 2865,83 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK98 str. 1 d.); byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovo atstovas pateikė atsiliepimÄ ir triplikÄ .

Atsakovo nurodyta teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d.. nutarimu Nr. 141 rekomendacijų redakcija). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , atstovo pateiktų dokumentų kiekį bei apimtį, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo tenkina visa apimtimi.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 p., 259, 265, 268-270, 4239 straipsniais, teismas                          n u s p r e n d ė : atmesti ieÅ¡kovo UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® „Oro navigacija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo (pirkimo sÄ lygų ginčijimo).Priteisti atsakovui VÄ® „Oro navigacija“ (į.k.2100604660) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Mitnija“ (134511472) 2865,83 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 83 euro centus) teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

     Teisėja                                                                                                       T.Žukauskienė