1e4ededb-ff46-4d8d-9d6c-36a8738d7bd3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1969-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34340-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.2.; 3.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovėms G. R., advokatei Erikai Jurgutytei, atsakovo atstovui advokatui Olegui Urbonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BAB bankas Snoras ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Tanagra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A.

P., If P&C Insurace AS filialas, AB „Lietuvos draudimas“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 34103,66 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nuosavybės teise valdo automobilį Spyker C8 Laviolette, kuris apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. PaaiÅ¡kino, jog 2011-04-13 ieÅ¡kovas, pastebėjęs automobilio priekinių grotelių apgadinimÄ bei deÅ¡iniojo sparno įbrėžimÄ , automobilį pristatė atsakovui smulkiam remontui, tÄ pačiÄ dienÄ atsakovo darbuotojas A.

P., gabendamas automobilį į plovyklÄ , jo nesuvaldė ir įsirėžė į pastato sienÄ , automobilis buvo apgadintas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl įvykio bei prašė pateikti pasiÅ«lymus dėl visiÅ¡ko nuostolių kompensavimo. Nurodė, jog atsakovas kreipėsi į civilinės atsakomybės draudikÄ If P&C Insurace AS filialÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . PaaiÅ¡kino, jog dėl automobilio remonto ieÅ¡kovas kreipėsi į oficialų Spyker automobilių pardavėjÄ SIA Grebers Trading LTD., atsižvelgiant į bÅ«tinus remonto darbus bei transportavimo iÅ¡laidas, ieÅ¡kovui pateikta 99632,92 Eur sÄ skaita.

IeÅ¡kovas Å¡iÄ sÄ skaitÄ bei pridėtinės vertės mokestį sumokėjo, iÅ¡ viso patirdamas 120555,83 Eur žalos. Dalį, t.y. 56542,68 Eur, ieÅ¡kovo patirtų nuostolių padengė atsakovas ir jo draudikas If P&C Insurace AS. Pažymėjo, jog įvykio, jo aplinkybių bei žalos fakto atsakovas neneigė, 2011-06-27 atsakovas nurodė, jog pagrįstas nuostolių dydis sudaro 77600,24 Eur. Nurodė, jo vėlesniu raÅ¡tu atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui jau iÅ¡mokėta 56542,68 Eur suma yra pakankama ieÅ¡kovo patirtai žalai atlyginti, o dėl likusios ieÅ¡kovo patirtos žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“.

PaaiÅ¡kino, jog AB „Lietuvos draudimas“, negaudamas tam tikrų dokumentų ir papildomos informacijos iÅ¡ SIA Grebers Trading LTD., praneÅ¡ime nurodė, jog sutinka iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 29909,49 Eur. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo patirta žala buvo atlyginta 86452,17 Eur sumai, taigi liko neatlyginta 34103,66 Eur žala. Nurodė, jog ieÅ¡kovo sumokėti pinigai už automobilio remontÄ sudaro ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡imtinai dėl atsakovo darbuotojo veiksmų. Ä®statymas numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pažymėjo, jog atsakovas aplinkybės, jog bÅ«tent darbuotojo veiksmais automobilis buvo apgadintas, neginčijo, dalį žalos atlygino, taigi, atsakovas niekada neginčijo neteisėtų veiksmų, patirtos žalos bei priežastinio ryÅ¡io.

Nurodė, jog darbuotojas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato buvo pripažintas įvykio kaltininku, jam skirta nuobauda. PaaiÅ¡kino, jog yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Ä®statymas numato, jog jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog automobilis Spyker C8 Laviolette LM85, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip bankrutuojančios įmonės turtas, buvo parduotas varžytynėse ne vėliau kaip 2013-07-23. PaaiÅ¡kino, jog neginčija aplinkybės, kad ieÅ¡kovo automobilis buvo apgadintas atsakovo darbuotojo A. P.. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas viso reikalavo 416255,17 Lt (120555,83 Eur) žalos atlygimo. Nurodė, jog byloje esančiais teismų sprendimais konstatuota, kad draudimo suma, t.y. If P&C Insurance AS maksimali atsakomybės riba buvo 249000 Lt (72155,38 Eur), atskaičius privalomÄ jÄ franÅ¡izę.

PaaiÅ¡kino, jog eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas turto draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo visa apimtimi, draudimo bendrovės If P&C Insurance AS – 249000 Lt draudimo iÅ¡mokos ribose ir AB „Lietuvos draudimas“ – automobilio rinkos verte, t.y. visa žalos apimtimi, ieÅ¡kovas Å¡ia teise pasinaudojo pareikalaudamas žalos atlyginimo iÅ¡ visų skolininkų. Pažymėjo, jog draudimo bendrovė If P&C Insurance AS iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 49000 Lt, atsakovas UAB „Tanagra“ – 146230,56 Lt, Å¡iÄ sumÄ atsakovui grÄ Å¾ino If P&C Insurance AS taip iÅ¡ viso trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atlygino 195230,56 Lt (56542,68 Eur) žalos, AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 103271,50 Lt (29909,49 Eur), o jeigu bus patenkinti atsakovo ir trečiojo asmens skundai civilinėje byloje Nr. 2-20936-155/2014, ieÅ¡kovas galės reikÅ¡ti reikalavimÄ trečiajam asmeniui dėl likusios neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepagrindė, kokiu pagrindu sumokėjo pridėtinės vertės mokestį nuo 2011-09-08 sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos remonto kainos, taip pat ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas tinkamam gavėjui, o įrodžius, kad mokestis buvo sumokėtas tinkamai, ieÅ¡kovas turėtų pagrįsti, kodėl nepasinaudojo teise į sumokėto PVM įskaitymÄ arba grÄ Å¾inimÄ . PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad už remonto darbus sumokėjo, nes ieÅ¡kovo pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai tik patvirtina lėšų konvertavimÄ , tačiau ne jų pervedimÄ remonto darbus atlikusiai Latvijos įmonei.

Pažymėjo, jog atsakovas neginčijo savo kaltės dėl automobilio sugadinimo, tačiau 2011-06-27 raÅ¡tu nurodė ieÅ¡kovui, kad sutinka ir prisiima atsakomybę tik dėl žalos, kurios dydis 304181,01 Lt (88096,91 Eur). IeÅ¡kovas šį raÅ¡tÄ gavo 2011-06-29, taigi nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovui skaičiuojamas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Vykdydamas savo įsipareigojimus, atsakovas iki 2011-11-11 sumokėjo ieÅ¡kovui 146230,56 Lt ir nuo 2011-11-12 jokių mokėjimų neatliko.

Pažymėjo, jog 2012-01-15 suėjus įsipareigojimų vykdymo terminui, atsakovui atsirado teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl likusių 30250,94 Eur iÅ¡mokėjimo. IeÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti pasibaigė 2015-01-14. Nurodė, jog visiems ieÅ¡kovo reikalavimams atsakovui atlyginti žalÄ dėl automobilio Spyker C8 Laviolette LM85, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo 2011-01-13 yra suėję ieÅ¡kinio senaties terminai ir tuo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialÄ Lietuvoje, atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog draudimo bendrovė If P&C Insurance AS draudimo sutartimi buvo apdraudusi UAB „Tanagra“ bendrÄ jÄ civilinę atsakomybę. PaaiÅ¡kino, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad draudimo suma Å¡iam eismo įvykiui yra 249000 Lt (72115,38 Eur) atskaičius franÅ¡izę. Pažymėjo, jog draudimo bendrovė If P&C Insurance AS yra iÅ¡mokėjusi dalį Å¡ios sumos, o likusi dalis, t.y. 53769,44 Lt (15572,71 Eur) yra iÅ¡ draudimo bendrovės If P&C Insurance AS priteista ieÅ¡kovo reikalavimo teises perėmusiai AB „Lietuvos draudimas“, tačiau Å¡i suma dar nėra iÅ¡mokėta.

Nurodė, jog iÅ¡ draudimo bendrovės If P&C Insurance AS yra priteista visa galima 72115,38 Eur draudimo iÅ¡moka, tuo tarpu nuostolių suma, kuri virÅ¡ija draudimo sumÄ priteista iÅ¡ atsakovo. PaaiÅ¡kino, jog byloje kilęs ginčas dėl sumos, virÅ¡ijančios draudimo sumÄ , yra suėjęs senaties terminas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovui žalos neatlygino jo automobilį Kasko draudimu apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, kuris taip pat nesutinka su žalos dydžiu. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, jog tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kuriÄ buvo atliktos administravimo procedÅ«ros dėl 2011-04-13 įvykio, už kurį atsakingas atsakovo darbuotojas A. P.. PaaiÅ¡kino, jog AB „Lietuvos draudimas“ atliko iÅ¡samų eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ ir remiantis turimais duomenimis buvo iÅ¡mokėta 29909,49 Eur (103271,50 Lt) draudimo iÅ¡moka. Pažymėjo, jog atsakovas ar automobilį vairavęs asmuo neneigia fakto, jog įvykio kaltininkas yra bÅ«tent A.

P.. Nurodė, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. PaaiÅ¡kino, jog atsakovo bendroji civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS, todėl pagal draudimo sutartį nuostolių atlyginimas visų pirma turi bÅ«ti nukreiptas į draudimo bendrovę ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Pažymėjo, jog If P&C Insurance AS už minėtÄ Ä¯vykį yra iÅ¡mokėjusi 56542,68 Eur (195230,56 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ , likusi suma, t.y. 15862,33 (54769,44 Lt) nevirÅ¡ijanti tarp Å¡alių sudarytos draudimo sutarties limito pirmosios instancijos teismo sprendimu yra priteista iÅ¡ If P&C Insurance AS trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Jeigu Å¡is teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas, If P&C Insurance AS bus iÅ¡mokėjusi maksimaliÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl žalÄ , kuri virÅ¡ija draudimo bendrovės limitÄ privalo atlyginti atsakovas.

Nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jam nekyla pareiga iÅ¡mokėti papildomos draudimo iÅ¡mokos. PaaiÅ¡kino, jog AB „Lietuvos draudimas“ atklikęs tyrimÄ nesutiko atlyginti ieÅ¡kovo pretenzijoje praÅ¡omų sumų už transporto priemonės apžiÅ«ros metu neužfiksuotų bei remonto metu nesuderintų dalių keitimÄ , transportavimo iÅ¡laidų, taip pat nesutiko atlyginti 15862,33 Eur, nes Å¡i suma nevirÅ¡ijo If P&C Insurance AS draudimo sutartyje nustatytos maksimalios draudimo iÅ¡mokos, taigi, AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo 29909,49 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas praneÅ¡imÄ apie žalos atlyginimÄ gavo 2012-12-18, yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl AB „Lietuvos draudimas“ negali kilti pareiga atlyginti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alÄ . 2016-03-01 vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad automobilis nėra tipinis, todėl dėl remonto buvo kreiptasi į oficialų gamintojo atstovÄ , kuris suremontavęs automobilį ieÅ¡kovui pateikė 99632,92 Eur sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovas Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo.

Nurodė, jog dalį ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų yra kompensavęs atsakovas, dalį – draudimo bendrovės If P&C Insurance AS, AB „Lietuvos draudimas“, likusiÄ nekompensuotÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas pateikė teismui patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. PaaiÅ¡kino, jog pirmiausia automobilio remontÄ atlikusi įmonė teikė atsakovui avansinio apmokėjimo sÄ skaitas, dalį jų ieÅ¡kovas apmokėjo, vėliau buvo apskaičiuotos likusios remonto paslaugų iÅ¡laidos.

Nurodė, jog kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. kaltės, neteisėtų veiksmų, atsakovas neginčija. Pažymėjo, jog dėl atsakovo ir jo draudiko neatlygintos žalos kreipėsi į ieÅ¡kovo draudikÄ ir tik 2012-12-18 sužinojus iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, jog pastarasis visos likusios žalos ieÅ¡kovui neatlygins, ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ ir bÅ«tent nuo Å¡io momento skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas teismui pateikė 2015-10-05, taigi, nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.

PaaiÅ¡kino, jog patirtos žalos likutį atsisakė atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, jog nuo AB „Lietuvos draudimas“ raÅ¡to gavimo iki kreipimosi į teismÄ dienos vyko susiraÅ¡inėjimas su remonto darbus atlikusia bendrove, oficialiu atstovu dėl atlikto remonto bei pakeistų detalių bÅ«tinumo. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas žalÄ patyrė kai atliko mokėjimus. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, jog nesutinka su atsakovo pozicija, kad jeigu ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė atsakovui reikalavimo visai sumai, tai jis prarado reikalavimo teisę.

Pažymėjo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tas patvirtina, kad PVM iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė. Atsakovo atstovas 2016-03-01 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo teises pažeidė ne atsakovas, o AB „Lietuvos draudimas“, todėl turėtų bÅ«ti skaičiuojamas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PaaiÅ¡kino, jog teisiniai ieÅ¡kovo ir atsakovo santykiai prasidėjo nuo žalos atsiradimo momento, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2014-09-09.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo už automobilio remontÄ , tačiau nepateikė įrodymų, jog sumokėjo pridėtinės vertės mokestį. IeÅ¡kovas pateikė tik deklaracijas, tačiau mokėjimo nurodymų dėl PVM faktinio sumokėjimo byloje nėra. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas remonto darbus atlikusiai bendrovei už automobilio remontÄ paskutinį mokėjimÄ atliko ne vėliau kaip 2011-09-08, taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas minėtam reikalavimui baigiasi 2014-09-08.

Pažymėjo, jog 2011-06-11 pretenzija ieÅ¡kovas kreipiasi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, atsakovas atsakyme į minėtÄ pretenzijÄ nurodo, jog sutinka iki 2012-01-15 sumokėti mažesnę sumÄ , nei reikalauja ieÅ¡kovas. Atsakovas sumokėjo ne visÄ sumÄ , t. y. neįvykdė visos savo prievolės. Å iam reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2015-01-15. Visai kitai atsakovo nesumokėtai sumai bankas reikalavimo atsakovui nepareiÅ¡kė. Nurodė, jog apie pažeistas teises ieÅ¡kovas sužinojo sumokėjęs remontÄ atlikusiam asmeniui, t. y. 2011-09-08, tuomet sužinojo ir apie tai, kad jam atsiranda privalė mokėti mokesčius valstybei.

PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ esmės sudaro ta suma, kuriÄ AB „Lietuvos draudimas“ 2012-12-11 atsisakė sumokėti ieÅ¡kovui, draudiko atsisakymas yra nepagrįstas, tačiau ieÅ¡kovas reikalavimo jam nereiÅ¡kė. Å iuo atveju ieÅ¡kovas ir vėlgi praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, jog net ir skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo atsakovo atstovo praneÅ¡imo 2012 metų balandį, kuriame nurodoma, kad mokėjimų atsakovas daugiau neatliks, ieÅ¡kinio senatis vis tiek yra praleista.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ administravimui skirtų iÅ¡laidų. Nurodė, jog 2012-12-18 ieÅ¡kovo teises pažeidė ne atsakovas, o AB „Lietuvos draudimas“, apie tai, kad atsakovas galimai pažeidė ieÅ¡kovo teises, ieÅ¡kovas turėjo suprasti ne vėliau kaip 2011-09-08. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, kad automobilis Spyker C8 Laviolette, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė AB bankui Snoras (t.1, b.l. 6). 2011-04-13 ieÅ¡kovas pristatė automobilį UAB „Tanagra“ smulkiam remontui (t. 1, b.l. 45-47). 2011-04-13 įvykusio eismo įvykio metu minėtas automobilis buvo apgadintas, įvykio kaltininku pripažintas UAB „Tanagra“ darbuotojas A. P. (t.1, b.l. 21, 54-55, 56). Draudimo bendrovė If P&C Insurance AS draudimo sutartimi buvo apdraudusi UAB „Tanagra“ bendrÄ jÄ civilinę atsakomybę. Automobilio remontÄ atliko SIA Grebers Trading LTD, 2011-04-26 pateikė ieÅ¡kovui prekių važtaraÅ¡tį sÄ skaitÄ Â 90597,18 Eur sumai, 2011-06-09 ieÅ¡kovui pateikta 96782,01 Eur sÄ skaita, o 2011-09-08 pateikė ieÅ¡kovui 99632,92 Eur sumai važtaraÅ¡tį sÄ skaitÄ (t. 1, b.l. 40-44, 185-191).

IÅ¡ pareiÅ¡kimo tarptautiniam pavedimui nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2011-05-12 sumokėjo SIA Grebers Trading LTD 90597,18 Eur, 2011-06-20 – 6184,83 Eur, 2011-09-08 – 2850,91 Eur (t.1, b.l. 7-8, 11, t. 2, 68-74). IeÅ¡kovas nurodo, jog patyrė 20922,21 Eur žalos dėl mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Automobilis Spyker C8 Laviolette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b.l. 74-88, 102-103). 2011-04-19 ieÅ¡kovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b.l. 89).

IeÅ¡kovas 2011-05-12 bei 2011-08-31 praneÅ¡imais informavo AB „Lietuvos draudimas“ apie atlygintinÄ Å¾alÄ dėl 2011-04-14 įvykusio eismo įvykio bei ketinimo kreiptis į Å¡iÄ bendrovę pagal turto draudimo sÄ lygas (b.l. 106-107). IeÅ¡kovo atstovė 2011-06-16 pretenzija kreipėsi į atsakovÄ ir pareikalavo atlyginti 82590,63 Eur (285168,92 Lt) žalÄ (t. 2, b.l. 83-84). 2011-06-27 raÅ¡tu UAB „Tanagra“ nurodė, jog sutinka sumokėti ieÅ¡kovui 250681,01 Lt (72602,24 Eur) per 6 mėnesius (24 savaites), mokant lygiomis dalimis po 10445,04 Lt per kalendorinę savaitę (t. 1, b.l. 18).

IÅ¡ pateikto į bylÄ iÅ¡mokų operacijų sÄ raÅ¡o nustatyta, kad atsakovas iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 146230,56 Lt (t. 1, b.l. 108). 2012-04-12 raÅ¡tu atsakovo atstovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog sumokėta žalos atlyginimo iÅ¡moka 195230,56 Lt (146230,56 Lt sumokėti atsakovo ir 49000 Lt sumokėti draudimo bendrovės If P&C Insurance AS) yra pakankama ieÅ¡kovo patirtai žalai atlyginti (t, 1, b.l. 19). IeÅ¡kovas 2012-06-19 raÅ¡tu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl 221024,61 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 110).

Atlikus nuostolių sureguliavimo procedÅ«ras, 2012-12-11 raÅ¡tu AB „Lietuvos draudimas“ informavo apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinÄ 103271,50 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b.l. 20, 90). Å i iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta 2012-12-14 (t. 1, b.l. 111). 2012-12-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ If P&C Insurance AS priteista 146230,56 Lt (42351,30 Eur) draudimo iÅ¡moka UAB „Tanagra“ naudai (t. 1, b.l. 22-27). 2013-05-07 nutartimi Å¡is teismo sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b.l. 30-37). 2014-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu AB „Lietuvos draudimas“ naudai solidariai iÅ¡ If P&C Insurance AS ir UAB „Tanagra“ priteista 53769,44 Lt žalos atlyginimo (t.1, b.l. 113-114).

ŽalÄ administravusio AB „Lietuvos draudimas“ eksperto iÅ¡vadoje nurodoma, jog dalis detalių neužfiksuotos ir nepateiktos apžiÅ«rai. IeÅ¡kovas kreipėsi į remonto darbus atlikusiÄ Ä¯monę praÅ¡ydamas nurodyti ar buvo bÅ«tina pakeisti dalis nurodytas kreipimesi, detalizuoti į sÄ skaitÄ Ä¯trauktas pristatymo iÅ¡laidas, tačiau dokumentai SIA Grebers Trading LTD nebuvo įteikti (t. 2, b.l. 75-78, 79-81). Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, jog patyrė 120555,83 Eur žalos, kuriÄ sudaro 99632,92 Eur iÅ¡laidos automobilio remontui bei 20922,91 Eur ieÅ¡kovo sumokėto pridėtinės vertės mokesčio.

Byloje nustatyta, jog 14191,38 Eur žalos ieÅ¡kovui atlygino atsakovo bendrosios civilinės atsakomybės draudikas If P&C Insurance AS, 42351,30 Eur – UAB „Tanagra“, Å¡i suma įsiteisėjusiu 2012-12-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteista atsakovui, bei 29909,49 Eur ieÅ¡kovui atlygino AB „Lietuvos draudimas“ pagal sudarytÄ turto draudimo sutartį. Taigi, liko neatlyginta 34103,66 Eur žala, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sÄ lygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). ReikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Priežastiniam ryÅ¡iui bÅ«dinga jo faktinis ir teisinis pobÅ«džiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala bÅ«tų atsiradusi, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryÅ¡ys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryÅ¡ys yra dvejopo pobÅ«džio – jis turi bÅ«ti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.).

Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje.

Jei yra Å¡ių standartų neatitiktis, turi bÅ«ti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o Å¡ie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pristatė automobilį atsakovui smulkiam remontui atlikti. Eismo įvykis įvyko atsakovo darbuotojui A.

P. gabenant automobilį į plovyklÄ . Pažymėtina, jog tarp Å¡alių nėra ginčo, jog ieÅ¡kovui žala kilo dėl trečiojo asmens A. P. veiksmų ar aplinkybės, jog Å¡is asmuo eismo įvykio metu buvo atsakovo darbuotojas, atliko darbines funkcijas. Tarp Å¡alių taip pat nėra ginčo, jog ieÅ¡kovui kilo žala. Trečiasis asmuo A. P. savo veiksmais pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. veikė neatsargiai. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir tokiu bÅ«du nepadarytų kitiems žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui žala kilo, taigi, konstatuotinas priežastinis ryÅ¡ys kilusios žalos ir atsakovo bei trečiojo asmens A. P. veiksmų. Pažymėtina, jog atsakovas 2011-06-27 raÅ¡tu sutiko atlyginti ieÅ¡kovui 250681,01 Eur žalÄ , taip pripažindamas savo atsakomybę. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

Taigi, deliktinės atsakomybės institutas grindžiamas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu. Pagal CK 6.254 straipsnį įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali bÅ«ti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinę atsakomybę apdraudė If P&C Insurance AS. Pažymėtina, jog jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ (CK 6.254 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonė Spyker C8 Laviolette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo sutartimi. IeÅ¡kovas kreipėsi į savo draudikÄ , praÅ¡ydamas atlyginti 221024,61 Lt sumÄ , tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 103271,50 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b.l. 20). Atsakovas pažymi, jog ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti žalÄ toje dalyje, kurioje jÄ atlyginti atsisakė AB „Lietuvos draudimas“.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas ar reikalavimÄ dėl neatlygintos žalos dalies AB „Lietuvos draudimas“, nors turėjo tokiÄ teisę. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, jog pridėtinės vertės mokestis, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina dalį žalos, buvo sumokėtas. IeÅ¡kovo atstovė nurodė, jog minėtas pridėtinės vertės mokestis buvo įskaitytas Valstybinės mokesčių inspekcijos už kitus mokėjimus.

IÅ¡ pateiktų į bylÄ Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų bei Ä®sigytų prekių (paslaugų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalų nustatyta, jog minėtas pridėtinės vertės mokestis buvo deklaruotas ir įtrauktas į apskaitÄ . Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato mokesčių mokėtojams galimybę PVM permokÄ ir už atitinkamÄ mokestinį laikotarpį susidariusį PVM skirtumÄ Ä¯skaityti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog Å¡is atsakovo atsikirtimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis įtvirtina, jog ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009).

Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 str. 1 d.), tačiau įstatymas numato ir sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 3-11 dalys). Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios klausimÄ , taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å i taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). IeÅ¡kinio senačiai taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios nuostatos. CK 1.118 straipsnio 1 dalis numato, jog terminas prasideda rytojaus dienÄ nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita.

Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamÄ paskutinių termino metų mėnesį ir dienÄ dvideÅ¡imt ketvirtÄ valandÄ nulis minučių (CK 1.119 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, sutikdamas atlyginti dalį žalos, 2011-06-27 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ . Pažymėtina, jog Å¡is atsakovo raÅ¡tas ieÅ¡kovui įteiktas 2011-06-29 (t. 1, b.l. 17-18). Nesutikdamas dėl atsakovo prisiimtinos žalos dydžio, ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti atsakovui pretenzijas ar kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo, taigi, teismas sprendžia, jog bÅ«tent nuo 2011-06-30 prasidėjo sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo reikalavimui reikÅ¡ti.

CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Atsakovas 2011-06-27 raÅ¡te nurodė, jog sutinka atlyginti ieÅ¡kovui 250681,01 Lt žalÄ , Å¡iÄ sumÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti per 24 savaites lygiomis dalimis, mokėdamas po 10445,04 Lt per kalendorinę savaitę. Atsakovas prisiimtÄ prievolę turėjo įvykdyti 2012-01-15. 2012-04-12 raÅ¡tu atsakovo atstovas pranešė ieÅ¡kovui, jog iki 2011-11-31 BAB bankui Snoras sumokėta žalos atlyginimo iÅ¡moka – 195230,56 Lt, kuriÄ sudaro 146230,56 Lt sumokėti atsakovo ir 49000 Lt sumokėti If P&C Insurance AS, yra pakankama BAB banko Snoras žalai atlyginti.

Å is praneÅ¡imas ieÅ¡kovui įteiktas 2012-04-12 (t. 1, b.l. 19). IÅ¡ pateikto į bylÄ iÅ¡mokų operacijų sÄ raÅ¡o nustatyta, kad atsakovas atliko 14 mokėjimų, sumokėjo ieÅ¡kovui 146230,56 Lt, paskutinis mokėjimas atliktas 2011-11-11 (t. 1, b.l. 108). Taigi, atsakovui nustatytu terminu, t.y. iki 2012-01-15 neįvykdžius prisiimtos prievolės, ieÅ¡kovui 2012-01-16 atsirado teisė įstatymų nustatyta tvarka ginti pažeistas teises, tačiau ieÅ¡kovas į teismÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2015-10-05.

IeÅ¡kovo atstovė pažymėjo, jog dėl atsakovo ir jo draudiko neatlygintos žalos ieÅ¡kovas kreipėsi į savo draudikÄ ir tik 2012-12-18 sužinojus iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, jog pastarasis visos likusios žalos ieÅ¡kovui neatlygins, ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ ir bÅ«tent nuo Å¡io momento skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas teismui pateikė 2015-10-05, taigi, nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas sprendžia, jog Å¡is ieÅ¡kovo atsikirtimas nepagrįstas, nes minėtu raÅ¡tu žalÄ atsisakė atlyginti ne atsakovas, o AB „Lietuvos draudimas“, taigi, bÅ«tent AB „Lietuvos draudimas“ pažeidė ieÅ¡kovo teisę Å¡iuo atsisakymu ir ieÅ¡kinio senaties terminas nuo Å¡io atsisakymo gali bÅ«ti skaičiuojamas ne teisei reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui, tačiau ieÅ¡kovo draudikui.

IeÅ¡kovas į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015-10-05 pateikdamas ieÅ¡kinį, taigi, praleidęs sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , įtvirtintÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalys). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorinių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Atsakovas patyrė 1500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, aktuali redakcija 2015-03-19) nustatytų maksimalių dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,84 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, tačiau vadovaujantis CPK 92 ir 96 straipsniais iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BAB bankas Snoras, į.k. 112025973, bankroto administratoriui UAB „Valnetas“, į.k. 135778275, administravimui skirtų lėšų 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo UAB „Tanagra“, į.k. 222042160, naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Donata Kravčenkienė