1e4e9cbe-d4c8-4d3d-9554-5421b43fe0e3 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-219-606/2017                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04775-2016-5                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 21.11.8(S)       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS           N U T A R T I S         2017 m. gegužės 16 d.        Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo A. V. (A. V.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį 350 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, n u s t a t ė :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimu A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016 m. liepos 15 d. 14.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 84 km/h greičiu, kai leistinas greitis 30 km/h, virÅ¡ijo leistinÄ greitį 54 km/h.              Apeliaciniu skundu nubaustasis A. V. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ , motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino administracinio proceso įstatymo teisės normas, neįvertindamas visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neiÅ¡sprendė visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, nepakankamai surinko duomenų apie kilusi ginÄÄ , t. y. teismas visiÅ¡kai netyrė, netikrino, neanalizavo administracinės bylos duomenų ir nevertino apelianto raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų argumentų, jo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (dokumentų), tai nulėmė neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl yra objektyvus pagrindas apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti.             Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla nėra civilinė byla, kurioje įrodinėjimo procesas yra grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pasakyta, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi taikyti in dubio pro reo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolÄ suraÅ¡iusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos bÅ«dÄ ir visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-108/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog nors teismas ir vertina įrodymus remiantis savo vidiniu įsitikinimu, vidinis įsitikinimas tai ne iÅ¡ankstinė teismo pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡tiriamos visos galimos versijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje N r. A-2593- 575/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra naikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , remdamasis tuo, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nepaÅ¡alintos abejonės procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr.               N-62-283-07).             Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime pats nepaneigė to, kad negalima byloje tiksliai nustatyti, kas vairavo automobilį, o sprendimÄ grindė vien tuo, jog jis pasirašė protokolÄ ir yra tikimybė, jog ir šįkart kaltininkas yra bÅ«tent jis, o ne kitas asmuo.

Toks įrodymų aiÅ¡kinimas ir administracinio proceso normų taikymas yra nesuderinamas su administracinio proceso tikslais. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu jis nepripažino pažeidimo, o policijoje iÅ¡ pradžių prisipažino, nes manė, kad protokolas suraÅ¡ytas dėl įvykio spalio ar lapkričio mėnesį, kai jį (duomenys neskelbtini) buvo užfiksavęs greičio matuoklis. Policijoje buvo susijaudinęs, nieko nesuprato, todėl pasirašė protokolÄ . Po kelių dienų, pasižiÅ«rėjęs dokumentus, kÄ darė tÄ dienÄ , suprato, kad tÄ dienÄ jis buvo (duomenys neskelbtini).

Kaip įrodymÄ jis pateikė 2016 m. liepos 15 d. 13.45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. A. prekybos įmonės pasiraÅ¡ytÄ priežiÅ«ros ataskaitÄ , kad remontavo indaplovę. Dar daugiau, jis papildomai pateikia teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimÄ D. A. prekybos įmonei ir D. A. prekybos įmonės atsakymÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimÄ , patvirtinantį faktÄ , kad jis 2016 m. liepos 15 d., apie 13 val. buvo atvykęs į D. A. prekybos įmonę tam, kad atliktų indaplovės serviso darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D.

A. prekybos įmonės 2016 m. liepos 15 d. 13.45 val. pasiraÅ¡ytÄ priežiÅ«ros aktÄ . Taip pat jis suteikė ir iÅ¡samiÄ informacijÄ dėl indaplovės naudojimo bei apie 14.30 val. iÅ¡vyko iÅ¡ D. A. prekybos įmonės. Todėl jis tuo metu padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (duomenys neskelbtini) padaryti negalėjo. Teismas neapklausė D. A. prekybos įmonės atstovų. Dar daugiau, teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad policijos protokole nurodytas įmonės automobilis, kuriuo buvo padarytas Kelių eismo pažeidimas, užfiksuotas iÅ¡ galinės pusės, o ne iÅ¡ priekinės (kaip turėtų bÅ«ti) pusės, tačiau teismas Å¡io svarbaus fakto nutarime nepaminėjo.

Policijos pareigÅ«nai, matydami savo darbo „brokÄ â€œ, atvykus jam į policijÄ , nesuteikdami visiÅ¡kos informacijos apie aptariamÄ Ä¯vykį, įpareigojo pastarÄ jį pasiraÅ¡yti ant protokolo.              Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, jog jis pažeidimo padarymo metu nevairavo automobilio, negalėjo paliudyti ir bendrovės direktorius bei kiti darbuotojai, kadangi tas pats automobilis yra nuolat naudojamas skirtingų asmenų, be to, bendrovėje tarp darbuotojų nėra ir teritorinio pasiskirstymo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ .

Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Coeme and Others v. Belgių m, no. 32492/96, §121; Salov v, Ukraine, no. 65518/01), nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir bylos Å¡alims. Bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (C.

A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, §45). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokiÄ prielaidÄ , keliančiÄ abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.    3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).             Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigÅ«nų užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas 2016 metų liepos mėnesį, o praneÅ¡imas be iÅ¡samių detalių apie jį, gautas tik 2016 metų gruodžio mėnesį, tai yra praėjus pusei metų nuo fakto.

VisiÅ¡kai žmogiÅ¡ka ir natÅ«ralu, kad jis atvykęs į policijÄ negalėjo tiksliai, tuoj pat pakomentuoti pusmečio senumo aplinkybių, susijusių su pažeidime minimu automobiliu.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos AVIEÄ®TS virÅ¡ininkas E. S. mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nubaustojo A. V. versija, kad jis pažeidimo padarymo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, yra tik jo gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, todėl apelianto skundas atmestinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimas paliktinas galioti.

             Apeliacinis skundas atmestinas.              Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apeliaciniame skunde nubaustasis A. V. ginčija kaltę dėl padaryto pažeidimo, tvirtina, kad jis įvykio dienÄ automobiliu, kuriuo buvo virÅ¡ytas greitis, į (duomenys neskelbtini) nevažiavo, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau apylinkės teismas neiÅ¡nagrinėjo visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl priėmė Å¡aliÅ¡kÄ ir neteisingÄ sprendimÄ .Teismo posėdyje nubaustasis A.

V. taip pat tvirtino, kad jis 2016 m. liepos 15 d. į (duomenys neskelbtini) nevažiavo, dirbo (duomenys neskelbtini). Automobiliai yra priskirti regionams. Automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jis, A. P., D. J. ir A. M.. Ant protokolo pasirašė, nes galvojo, kad jis suraÅ¡ytas už greičio virÅ¡ijimÄ spalio ar lapkričio mėnesį, (duomenys neskelbtini). Tik vėliau, pažiÅ«rėjęs dokumentus, pamatė, kad jis tÄ dienÄ remontavo indaplovę (duomenys neskelbtini).IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono vadovo A.

P. raÅ¡to nustatyta, kad automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę naudotis A. P., A. V., A. M. ir D. J. (b. l. 14). IÅ¡ teismo posėdyje duotų liudytojo A. P. parodymų nustatyta, kad jis dėl Å¡io pažeidimo įmonėje darė susirinkimÄ , jo metu bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vairavo automobilį ir padarė pažeidimÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ darbuotojų neprisipažino, neatsiminė, kas vairavo automobilį tÄ dienÄ . Teigė, kad tÄ dienÄ A. V. buvo iÅ¡važiavęs į (duomenys neskelbtini).

Jų įmonė (duomenys neskelbtini) turi du automobilius ir du darbuotojus, jie naudojasi šiais automobiliais. Jis paskiria kam su kokiu automobiliu važiuoti. Darbuotojas, kuris važiuoja automobiliu, kelionės lapus užpildo mėnesio pabaigoje.Teismo posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvena kaime, netoli (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta yra visa Lietuva. Nors liudytojas neprisiminė, ar 2016 m. liepos 15 d. vairavo automobilį „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtino, kad bÅ«tent tÄ dienÄ buvo (duomenys neskelbtini). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. įsakymo ir D. J. praneÅ¡imo teismui nustatyta, kad D. J., kuri irgi turėjo teisę naudotis automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 15 d. atostogavo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kaip ji teigė ir pati praneÅ¡ime, kad įvykio dienÄ ji minėtu automobiliu nesinaudojo (b. l. 33, 35). Nors iÅ¡ Klaipėdos regiono vadovo A.

P. rašto nustatyta, kad automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę naudotis A. P., A. V., A. M. ir D. J., tačiau teismo posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas ir M. J., kuris taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugiausia Šiaulių regione, bet būna ir (duomenys neskelbtini). Ar 2016 m. liepos 15 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) neprisiminė, bet prisiminė, kad 2016 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini), buvo įmonės darbuotojų susirinkimas. Įmonė turi 8 ar 9 automobilius, jis yra važiavęs visais automobiliais, tačiau nuolat važinėja automobiliu „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat Å iaulių regionui yra priskirtas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes.

Ne visada teisės pažeidimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti sprendimÄ netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.Iš aptartų liudytojo A. M. parodymų nustatyta, kad liudytojas prisiminė, jog 2016 m. liepos 15 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis būtų neprisiminęs, jog važiavo ir į (duomenys neskelbtini). Be to, iš liudytojo parodymų nustatyta, kad jis gyvena kaime, netoli (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su Vilniaus regionui priskirtu automobiliu, todėl manyti, kad atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), jis važinėjo jau kitu automobiliu, būtų visiškai nelogiška.

Kad automobiliai iš esmės buvo priskirti kiekvienam regionui ir netgi konkrečiam darbuotojui, nepaneigia ir paties nubaustojo A. V. bei liudytojo M. J. parodymai. Nubaustasis A. V. patvirtino, kad automobiliai yra priskirti regionams, o iš liudytojo M. J. parodymų taip pat aiškiai matyti, kad Šiaulių regionui yra priskirti automobiliai „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis nuolat važinėja automobiliu „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai. IÅ¡ jų matyti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) turi du automobilius ir du darbuotojus, jie ir naudojasi Å¡iais automobiliais. Nors liudytojas A. P. tvirtino, kad bÅ«tent įvykio dienÄ A. V. dirbo (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ aplinkybę bandoma grįsti ir 2016 m. liepos 15 d. 13.45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priežiÅ«ros ataskaita (b. l. 17), tačiau apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad minėta ataskaita yra be jokios numeracijos, ji nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, kuris objektyviai patvirtintų faktÄ , kad bÅ«tent tÄ ir ne kitÄ dienÄ , kažkurioje iÅ¡ įmonių buvo atliekami tam tikri darbai.

Akcentuotina, kad ir liudytojas M. J. aiÅ¡kiai patvirtino, kad tokia ataskaita pildoma tik kartais, todėl akivaizdu, jog ji visiÅ¡kai nepatvirtina fakto, kad bÅ«tent įvykio dienÄ A. V. dirbo (duomenys neskelbtini), nes ji galėjo bÅ«ti suraÅ¡yta ir atgaline data. Be to, tokios ataskaitos tikrumu leidžia abejoti ir tai, kad neprivalomoje pildyti ataskaitoje, kuri pildoma tik kartais, nurodyta ne tik priežiÅ«ros atlikimo data, t. y. 2016 m. liepos 15 d., bet ir konkretus laikas, t. y. 13.45 val. Kartu pažymėtina, kad tiek A.

P., tiek ir A. V., teigdami užtikrintai, kad A. V. buvo (duomenys neskelbtini), su kokiu automobiliu A. V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir nenurodė. Akcentuotina, kad aplinkybės, jog kiekvienas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo reikalais nuolat važinėjo konkrečiu automobiliu, jų nekeisdami, parodo ir lengvojo automobilio kelionės lape užfiksuoti duomenys (b. l. 43). IÅ¡ jų aiÅ¡kiai nustatyta, kad bent jau 2016 m. visÄ liepos mėnesį automobiliu „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo tik A. V.. Kartu akcentuotina, kad Å¡iame lengvojo automobilio kelionės lape A. V. neužfiksavo jokios kelionės minėtu automobiliu, bÅ«tent 2016 m. liepos 15 d., tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad tÄ dienÄ jis automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nevažiavo, nes kelionės lape nurodyti duomenys įmonei yra svarbÅ«s tik dėl suvartoto kuro kiekio, be to, kaip nustatyta iÅ¡ liudytojo A. P. parodymų, Å¡iuos kelionės lapus pasiraÅ¡o jis arba pats A.

V., o kitiems darbuotojams užtekdavo turėti vien kuro kortelę, todėl Å¡is lapas nėra tas dokumentas, kuris vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų ar paneigtų automobiliu važiavusio darbuotojo faktinę buvimo vietÄ konkrečiÄ dienÄ . Å iuo atveju, kadangi kelionės lape nenurodyta, kad 2016 m. liepos 15 d. A. V. minėtu automobiliu buvo kur nors iÅ¡vykęs, bÅ«tų logiÅ¡ka manyti, kad minėtÄ dienÄ A. V. automobiliu niekur nevažiavo, tačiau, jo ir A. P. teigimu, A. V. tÄ dienÄ buvo (duomenys neskelbtini), todėl tokiu atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad A.

V. į (duomenys neskelbtini) bÅ«tų važiavęs ne tuo pačiu automobiliu. Kartu pažymėtina, kad jeigu A. V. dėl tam tikrų priežasčių bÅ«tų tekę važiuoti į (duomenys neskelbtini) kitu įmonės automobiliu, vienÄ kartÄ per mėnesį pakeitus automobilį, neabejotinai jis Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų prisiminęs, kartu ir nurodęs asmenį, kuriam iÅ¡skirtinai tÄ dienÄ buvo paskirtas jo nuolat naudojamas automobilis, bei pats nurodęs, kokiu automobiliu jis važiavo. Be to, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliu „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo važiuoti asmuo, kuriam įmonės vadovas nebuvo suteikęs teisės važiuoti Å¡iuo konkrečiu automobiliu, nes iÅ¡ aptartų duomenų nustatyta, kad be paties A. V. automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę važiuoti tik A. M., A. P. ir D. J., tačiau nustatytos aplinkybės paneigia faktÄ , jog įvykio dienÄ automobilį galėjo vairuoti A. M., A. P. ar D. J.. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ kelionės lapo nustatyta, jog 2016 m. visÄ liepos mėnesį A.

V. automobiliu važiavo tik po (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , vienÄ kartÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir tik vienÄ kartÄ , 2016 m. liepos 27 d., į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. kaip matyti, įmonės darbuotojas A. V., priskirtas Klaipėdos regionui, iÅ¡ esmės ir dirbo Å¡iame regione, tačiau bÅ«tent 2016 m. liepos 15 d., kai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, A. V. reikėjo dirbti tik daugiau negu valandÄ , ir bÅ«tent (duomenys neskelbtini), todėl tokia nurodyta A.

V. aplinkybė yra visiÅ¡kai neįtikinama, kadangi nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu A. V. per visÄ liepos mėnesį iÅ¡ esmės tik vienÄ kartÄ bÅ«tų nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ir dar su kitu įmonės automobiliu, bÅ«tų tikrai gerai prisiminęs šį faktÄ , t. y. bÅ«tų prisiminęs, kad liepos mėnesį automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kažkuriÄ dienÄ galėjo važiuoti bei virÅ¡yti greitį ir ne jis, tačiau nuvykus į policijÄ , jam tokių abejonių nekilo.

Be to, akcentuotina ir tai, kad jeigu automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų dažnai važinėję ir kiti įmonės darbuotojai, juolab kad, automobilis buvo užfiksuotas iÅ¡ galo ir nesimatė vairuotojo, neabejotinai A. V. policijos pareigÅ«nams iÅ¡ pradžių bÅ«tų paaiÅ¡kinęs, kad jis tik patikrinęs kelionės lapus, galės nurodyti, ar pažeidimo padarymo dienÄ minėtu automobiliu važiavo bÅ«tent jis pats, t. y. tÄ , kÄ neva padarė tik vėliau.

Tačiau, kaip jau ir minėta, dėl to, kas įvykio dienÄ važiavo automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. abejonių net nekilo.IÅ¡ 2016 m. gruodžio 6 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad A. V. pats aiÅ¡kiai nurodė, jog ne spalio ar lapkričio mėnesį, kaip teigė apeliaciniame skunde, bet bÅ«tent 2016 m. liepos 15 d., vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo greitį, nes nepastebėjo greitį ribojančio ženklo. Akcentuotina, kad A.

V. pats nurodė ir tai, kad su visomis aplinkybėmis yra susipažinęs ir dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo gailėjosi (b. l. 7), tai parodo, kad jam buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo virÅ¡ytas leistinas greitis. Pažymėtina, kad paaiÅ¡kinime A. V. nurodyta aplinkybė, jog jis nepastebėjo greitį ribojančio ženklo, tik patvirtina, kad jam buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ki ir pažeidimo padarymo konkreti vieta.Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad 2016 m. liepos 15 d. 14.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 84 km/h greičiu, kai leistinas greitis 30 km/h, ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį 54 km/h bÅ«tent A. V.. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d.

Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              A. V. (A. V.) apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė