1e4e73d8-e20c-40f7-8fbf-5a28ad998b07 · Lietuvos apeliacinis teismas

NrNr. 1S-169/2014Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,kaltinamajam V. K.,gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam V.

K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 6 d.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė: V. K. kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, su S. Č. ir B. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2011 m. balandžio 6 d., organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ sunkiems nusikaltimams daryti, vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat organizavo visÄ eilę cigarečių kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, papirkimų bei suklastotų dokumentų panaudojimo nusikaltimus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 4 d. ir 249 str. 3 d., 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 199 2 str. 1 d., 300 str. 1 d., 249 str., 1 d., 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 249 str., 1 d., 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 249 str. 1 d., 1992 str. 1 d., 300 str. 1 d., 249 str. 1 d., 21 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., 25 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-149 redakcija, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.) ir 249 str. 3 d.; 249 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 249 str. 1 d., 21 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., 249 str. 1 d., 21 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 4 str. 3 d., 249 str. 1 d., 1992 str. 1 d. bei 300 str. 1 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., 4 str. 3 d., 249 str. 1 d., 1992 str. 1 d. bei 300 str. 1 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 1992 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 22 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 1992 str. 1 d. bei 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. bei 300 str. 1 d.; 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 1992 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d.V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 9..atliktÄ i kažukausku6, vakareetu. no paparasta, amn supratama kalba.iį Lieutvos RespublikÄ , s toos muitinikui prie su kuriuso2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo            2011 m. balandžio 7 d. nutartimi įtariamajam V.

K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis Å¡io ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2014 m. balandžio 6 d.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi kaltinamajam           V. K. suėmimo terminas dar kartÄ pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo                  2014 m. balandžio 6 d. Nutartyje nurodoma, kad suėmimo terminas kaltinamajam V. K. pratęsiamas padarius iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.Kaltinamojo V.

K. gynėja skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį pratęsti V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams panaikinti.Gynėja nurodo, kad teismui perduotoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų jos ginamajam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl jam inkriminuojamos labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Tačiau teismas Å¡iuo aspektu V. K. pareikÅ¡to kaltinimo nevertino ir tai sÄ lygojo neteisingas teismo iÅ¡vadas.

Teigia, kad tokia faktinė situacija, kai net nepatikrinus V. K. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumo pratęsiama kardomoji priemonė – suėmimas yra akivaizdžiai netinkama ir objektyviai negali pateisinti griežčiausios procesinės prievartos priemonės taikymo tokį ilgÄ laikotarpį.Gynėjos nuomone, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo jos ginamajam klausimÄ , neįvertino suėmimo trukmės. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) ne viename savo sprendime yra pasisakęs, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi bÅ«ti įvertintas ne abstrakčiai, o nacionaliniams teismams tenka pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas nevirÅ¡ytų pagrįsto termino.

Å iuo metu V. K. yra kalinamas trejus metus. Pratęsus jo suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, kaltinamasis kardomajame kalinime turėtų praleisti trejus metus ir tris mėnesius. Gynėjos nuomone, toks ilgas nenuteisto žmogaus kalinimas prieÅ¡tarauja teisės normoms (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis, LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Skunde nurodoma, kad V. K. yra laikomas kalėjimo režimo sÄ lygomis, kas žeidžia jo garbę ir orumÄ bei daro nepataisomÄ Å¾alÄ jo sveikatos bÅ«klei.

Suimtųjų laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kankinančiomis ir žeminančiomis asmens garbę ir orumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme savo 2009 m. ataskaitoje pripažino Europos Tarybos Komisija prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį nežmoniÅ¡kÄ elgesį. Suėmimas yra galimas iÅ¡skirtiniais atvejais (EŽTT sprendimas Chodorkovskis v Rusija). Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad tolesnis V. K. laikymas suimtu yra nepateisinamas, juolab, kad nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas V.

K. , yra ne smurtiniai. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is atvejis neatitinka iÅ¡skirtinumo kriterijaus, kai izoliavimas nuo visuomenės gali bÅ«ti pateisinamas visuomenės saugumo interesu. Be to, jau nacionaliniuose teismuose formuojama praktika, kad ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindÄ suėmimÄ pakeisti į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Tokiu bÅ«du po 15 suėmimo mėnesių į laisvę buvo paleistas ir kitas kaltinamasis Å¡ioje byloje B. K.. Taigi pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas V.

K. taikomo ilgalaikio suėmimo terminÄ , nesivadovavo Lietuvos teismuose formuojama praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys                Nr. 1S-330/2012, 1S-402/2013).Be to, teismas jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė ir pagrįsto manymo dėl V. K. suėmimo pagrindo egzistavimo. Pratęsdamas kaltinamojo suėmimo terminÄ teismas suabsoliutino nusikalstamų veikų sunkumÄ bei už juos numatytų bausmių griežtumÄ . Tačiau tokia teismo argumentacija dėl taip ilgai besitęsiančio suėmimo neatitinka EŽTT praktikai Konvencijos nuostatų taikymo aspektu.

Nusikalstamų veikų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas pats savaime negali bÅ«ti objektyviu pagrindu laikyti V. K. ar bet kurį kitÄ kaltinamÄ jį suimtu neribotÄ laikÄ . Juo labiau, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme trukmė yra sunkiai prognozuojama, bylos nagrinėjimas akivaizdžiai užsitęs.Skunde nurodoma ir tai, kad nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio suimto asmens atžvilgiu, teismai turėtų ieÅ¡koti galimybės taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. BÅ«tent tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl jau vien dėl Å¡ios priežasties jos ginamojo V.

K. , kuris praeityje nors ir buvo teistas už nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai padarymÄ , tolimesnis laikymas suėmime yra nepateisinamas. V. K. turi bÅ«ti nedelsiant paleistas į laisvę, tokiu bÅ«du įgyvendinant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ jo teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, jo dalyvavimÄ procese užtikrinant kitomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Juolab, kad tokia situacija, kai griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas virÅ¡ija kaltinamajam inkriminuojamų apysunkių nusikaltimų medianÄ bei sudaro daugiau nei puse inkriminuojamų sunkių nusikaltimų medianos, yra visiÅ¡kai nepateisinama nei minimali žmogaus teisių standartų požiÅ«riu, nei proceso trukmės požiÅ«riu, o suėmimas kaip kardomoji priemonė tokiu atveju neteisėtai įgyja baudžiamÄ jį poveikį.Pirmosios instancijos teismas Å¡iais svarbiais aspektais bÅ«tinybės toliau V.

K. tęsti ilgalaikio suėmimo terminÄ nenagrinėjo, į gynybos argumentus dėl nepateisinamai ilgo V. K. suėmimo termino, vertinant jį ir jam galimai gręsiančių bausmių už sunkius ir apysunkius nusikaltimus aspektu, ir proceso trukmės aspektu (bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme trunka jau daugiau nei metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius, o nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio               V. K. pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumas teisme nebuvo nagrinėjimas) visiÅ¡kai neatsižvelgė, dėl jų savo nutartyje argumentuotai nepasisakė, todėl nepagrįstai ir neteisingai pratęsė jos ginamajam V.

K. jau ir taip labai ilgai trunkančio suėmimo terminÄ .Gynėja skundu praÅ¡o paskirti V. K. Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ , nustatant atitinkamus įpareigojimus. Tokia kardomoji priemonė, gynėjos nuomone, bÅ«tų veiksminga ir jos užtektų, kad bÅ«tų pasiekti procesinės prievartos priemonėms keliami tikslai. Teismo posėdyje kaltinamasis V. K. ir jo gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo V. K. gynėjos skundÄ atmesti. Kaltinamojo V.

K. gynėjos skundas atmetamas. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas                        (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis     V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Gynėja savo skunde nepagrįstai teigia, kad tokių duomenų nėra, nes iÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir kaltinamojo akto matyti, kad byloje yra duomenys (kitų kaltinamųjų apklausų protokolai (B.

K. , O. K., D. A. J.), akistatų protokolai, asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotraukÄ protokolai, įvykių vietų apžiÅ«rų protokolai, tarnybiniai praneÅ¡imai, specialistų iÅ¡vados, protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, daiktų apžiÅ«ros protokolai, kratų protokolai, pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymus iÅ¡ užsienio valstybių teisėsaugos institucijų gautos medžiagos bei kita surinkta medžiaga), kurie suteikia pagrindÄ manyti, kad V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog kaltinamojo kaltės klausimas Å¡ioje baudžiamosios bylos stadijoje nesprendžiamas – proceso metu surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti.

Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) klausimÄ , neturi teisės daryti proceso metu surinktų duomenų vertinimo. Tai yra bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tik teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė nustatęs, kad neiÅ¡nyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. bÅ«damas laisvėje kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, bei pripažino, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindo manyti, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis V.

K. darys                        BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktikÄ , pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡                 BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Å iuo atveju pagrįstÄ manymÄ , kad V.

K. gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio              4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis yra kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, bet ir tai, kad jis kaltinamas ne vieno, o daugelio nusikaltimų padarymu. Be to, V. K. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai organizavo, joms vadovavo ir jas koordinavo. Nusikalstamos veikos, kurias galimai organizavo ir joms vadovavo V. K. , buvo vykdomos ilgÄ laikÄ , sistemingai, taip pat ir užsienio valstybėse.

Be to, daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡io pagrindo buvimÄ leidžia ir tai, kad V. K. už analogiÅ¡kas veikas jau yra teistas. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai yra susijusios su nelegaliai gaunamomis pajamomis, todėl, net ir įvertinus, kad kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, yra reali galimybė, jog jis lėšų pragyvenimui gaudavo ir iÅ¡ nusikalstamos veiklos. Taigi visos Å¡ios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebÅ«tų galima pasiekti.

Gynėja skunde itin akcentuoja kaltinamojo V. K. suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Pažymėtina tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vieÅ¡ojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas V. K. , pobÅ«dį, sunkumÄ ir kiekį, vieÅ¡asis interesas leidžia ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.

Kiek ilgai kardomoji priemonė turi bÅ«ti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, bÅ«tina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei Å¡ios bylos didelę apimtį (Å¡iuo metu bylÄ sudaro 127 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ bei kiekį, kaltinamųjų (byloje yra 26 kaltinamieji), didelį liudytojų skaičių (dalis liudytojų yra užsienio valstybių piliečiai), tyrimo sudėtingumÄ , griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgÄ laikÄ yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, bÅ«tų neįmanoma kaltinamojo V.

K. atžvilgiu pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Gynėja skunde nurodo ir tai, kad tokį ilgÄ suėmimo laikÄ V. K. yra laikomas nežmoniÅ¡komis ir jo garbę bei orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, darančiomis nepataisomÄ Å¾alÄ jo fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klei. Nagrinėjant skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo nesvarstomi klausimai dėl suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygų ir tokiu bÅ«du daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis V.

K. sirgtų tokiomis ligomis, dėl kurių jam negalėtų bÅ«ti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.Kaltinamojo gynėja skunde svarsto galimybę V. K. suėmimÄ pakeisti į vienÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Tačiau aukÅ¡tesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam V. K. pratęstas pagrįstai, Å¡velnesnių kardomųjų priemonių skyrimas nesvarstytinas.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, gynėjos skunde nurodytais motyvais, nenaikintina.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,             n u t a r i a: kaltinamojo V.

K. gynėjos skundÄ atmesti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                        Elena Vainienė