1e4d5cf4-e73a-4b81-82e9-8bfa262ddd5f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1883-1100/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36684-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, kaltinamajam A. S. (A. S.), jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, nukentėjusiajam Z. Ž., vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei, vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės A. S. Å¡ioje byloje kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 6.10 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė Z.

Ž. į krÅ«tinę, taip padarė nukentėjusiajam Z. Ž. poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Byloje surinkti įrodymai A. S. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamÄ veikÄ . PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ jis ėjo į darbÄ , iÅ¡ pat ryto Z. P. stovėjo lauke, pavėsinėje skutosi. A. S. stovėjo ir rÅ«kė, pamatė nukentėjusįjį ir priėjo prie jo. Kalbėjo su Z. Ž., klausė, kodėl kaimynai barasi, tačiau nukentėjusysis deÅ¡ine ranka sudavė jam į veidÄ ir pasakė nelįsti į ne savo reikalus.

A. S. bėgo kraujas iš burnos. Jis dėl įvykio niekur nesikreipė. Tuo metu Z. P. išskyrė abu asmenis ir pasakė baigti konfliktuoti. Liudytojas dar davė cigaretę ir sakė eiti namo. Iki šio įvykio nematė ir nepažinojo nukentėjusiojo, tačiau žino, kad visi skundžiasi juo. Teigia, kad jis nesudavė smūgio nukentėjusiajam. Neaišku, kodėl iš karto nebuvo kviečiama policija. Nematė, kur nuėjo Z. Ž.. Papildė, kad nukentėjusysis sudavė jam, kuris nukrito, atsistojo ir paskui nukentėjusysis pastūmė jį (išeina, kad du kartus nukrito).

Nukentėjusysis Z. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio ankstyvÄ rytÄ jis iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), išėjo į laukÄ iÅ¡pilti pamazgų. IÅ¡ karto pamatė kaltinamÄ jį, kuris anksčiau nebuvo matytas. A. S. klausė, ar nukentėjusysis turi parÅ«kyti. Atsakė, kad nerÅ«ko. Kaltinamasis taip pat klausė, ar Z. Ž. turi konfliktų su kaimynais. Atsakius, kad tai – ne jo reikalas, ir ruoÅ¡iantis eiti, A. S. sudavė gal deÅ¡inės rankos kumščiu nukentėjusiajam į krÅ«tinę.

Tuo metu kaltinamasis stovėjo prieÅ¡ais Z. Ž.. Po suduoto smÅ«gio nukentėjusysis atstÅ«mė A. S., kuris griuvo, ir nuėjo. IÅ¡bėgo kaimynas, gyvenantis prieÅ¡ais, nesiskutęs iÅ¡ savo namo, kuris reikalavo baigti konfliktÄ . Konfliktas truko apie keletÄ minučių. Po to, A. S. nuėjo su kaimynu, daugiau nematė jų. Aplink daugiau žmonių nebuvo. Kaip vėliau suprato, nukentėjusiojo kaimynė buvo kaltinamojo draugė, todėl kaltinamasis užsistojo jÄ , nes su ja nuolat vyksta konfliktai.

Nukentėjusysis, vėliau pajutęs skausmÄ krÅ«tinėje, paskambino į policijÄ , atsisakė, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Policijai paskambino iÅ¡ karto po įvykio, tačiau iÅ¡važiavo į darbÄ . Buvo Lazdynų ligoninėje apie pietus, jau po darbų. Ten davė nedarbingumo lapelį. Iki nagrinėjamo įvykio neturėjo sužalojimų krÅ«tinės srityje. Protokole–pareiÅ¡kime yra jo paraÅ¡as ir jo raÅ¡tas, originalas buvo policijoje. Jis buvo apklausiamas vakare (tamsiu paros metu).

PraÅ¡o priteisti 200 Eur neturtinės žalos. Liudytojas Z. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ jis, bÅ«damas namie, ruoÅ¡damas į darbÄ ir skusdamasis, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ (Å¡unys pradėjo loti), atidarė duris, 20–30 metrų atstumu matė, kaip stovėjo vyras jam nugara ir dar kažkas. Paskui iÅ¡siaiÅ¡kino, kad nukritęs asmuo buvo A. S., o prieÅ¡ais jį stovėjo Z. Ž.. Kai liudytojas bandė prieiti arčiau, kaltinamasis atsikėlė ir matė, kad abu asmenys stovi kovinėje padėtyje.

Z. P. atsistojo tarp jų, iÅ¡tiesė rankas ir pasakė, kad nekonfliktuotų. Pastebėjo iÅ¡ kaltinamojo lÅ«pos kraujÄ . Tada jis paėmė A. S. už peties ir pasakė skirstytis. Tada kaltinamasis nuėjo su juo, paprašė liudytojo cigaretės. IÅ¡neÅ¡us šį daiktÄ iÅ¡ namų, A. S. nuėjo namo. Anksčiau buvo nusiskundimų dėl nukentėjusiojo elgesio, bet dabar situacija pasitaisė. Iki Å¡io įvykio nagrinėjamÄ dienÄ nerÅ«kė su kaltinamuoju ir nematė jo. 2019 m. rugsėjo 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad Z.

Ž. buvo pateikti atpažinimui keturi asmenys, iÅ¡ kurių jis atpažino Nr. 3 pažymėtÄ asmenį (A. S.) nurodydamas, kad bÅ«tent Å¡is vyras 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 6.10 val. (duomenys neskelbtini), kieme kumščiu smogė jam į krutinę (1 t., b. l. 27–29). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3041/2019(01) nurodyta, kad Z. Ž. padaryta poodinė kraujosruva krÅ«tinėje kietu buku daiktu prieÅ¡ 4–8 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas nėra bÅ«dingas savęs žalojimui (1 t., b. l. 19–20). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Dėl baudžiamojo proceso pradėjimo teisėtumo BK 140 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. PrieÅ¡ingai, nei teigė kaltinamasis A. S. ir jo gynėja bylÄ nagrinėjant teisme, Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laikantis įstatymo reikalavimų. Byloje yra pateikta Z. Ž. 2019 m. rugpjūčio 26 d. protokolo–pareiÅ¡kimo kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kė, jog nepažįstamas vyras bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje smogė vienÄ kartÄ jam į krÅ«tinę.

PraÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ (2 t., b. l. 167). Tos pačios dienos Å¡io proceso veiksmo protokolo specialaus priedo kopijoje yra Z. Ž. pasiraÅ¡ytinai nurodyta, kad protokolas–pareiÅ¡kimas perskaitytas, jis suraÅ¡ytas teisingai (2 t., b. l. 168). Teismas nenustatė aplinkybių abejoti minėtuose dokumentuose užfiksuotos informacijos tikrumu. Tokios informacijos nepaneigia tai, kad aptariami dokumentai byloje yra kopijos. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis pasirašė proceso veiksmo protokolo specialiame priede, pareiÅ¡kimas–protokolas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡reiÅ¡kiant jo valiÄ .

Taigi Z. Ž. patvirtino minėtų dokumentų tikrumÄ . Todėl Å¡iuo atveju nėra abejonių, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas laikantis įstatymo reikalavimų. Dėl A. S. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ .

A. S. Å¡ioje byloje kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 6.10 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė Z. Ž. į krÅ«tinę, taip padarė nukentėjusiajam Z. Ž. poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . A. S. baudžiamojo proceso metu neigė naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje kalbėjo su Z.

Ž., klausė, kodėl kaimynai barasi, tačiau nukentėjusysis deÅ¡ine ranka sudavė jam į veidÄ ir pasakė nelįsti į ne savo reikalus. Po to, nukentėjusysis pastÅ«mė A. S. ir nukrito jis. Kaltinamasis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes (1 t., b. l. 36). A. S. parodymai, duoti nagrinėjant bylÄ teisme antrÄ kartÄ , Å¡iek tiek nebuvo nuoseklÅ«s nurodant, kiek veiksmų prieÅ¡ jį padarė nukentėjusysis, kiek jis kartų krito, tačiau vien to nepakanka pripažinti A.

S. kaltu pagal inkriminuotÄ kaltinimÄ . Nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu teigė, kad konflikto metu kaltinamasis rankos kumščiu sudavė jam į krÅ«tinę (1 t., b. l. 10), jis atpažino kaltinamÄ jį atliekant asmens parodymÄ atpažinti pagal jo nuotraukÄ (1 t., b. l. 27–29). Kita vertus, pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo Z. Ž. parodymus, kad prieÅ¡ jį smurtavo A. S.. Byloje buvo apklaustas vienintelis liudytojas Z. P., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ , bÅ«damas namie, ruoÅ¡damas į darbÄ ir skusdamasis, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ (Å¡unys pradėjo loti), atidarė duris, 20–30 metrų atstumu matė, kaip stovėjo vyras jam nugara ir nukrito bei dar kažkas. Paskui iÅ¡siaiÅ¡kino, kad nukritęs asmuo buvo A.

S., o prieÅ¡ais jį stovėjo Z. Ž.. Kai liudytojas bandė prieiti arčiau, kaltinamasis atsikėlė ir matė, kad abu asmenys stovi kovinėje padėtyje. Pastebėjo iÅ¡ A. S. lÅ«pos kraujÄ . Å is liudytojas davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 22). Taigi, liudytojas Z. P. tiesiogiai nestebėjo viso konflikto tarp A. S. ir Z. Ž., jis atkreipė dėmesį į lauke vykstantį įvykį tik tuo metu, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Vien triukÅ¡mo girdėjimas savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ Z. Ž.. Be to, remiantis Z. P. parodymais, jis tiesiogiai nematė, kad A. S. smÅ«giavo ar kitaip smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį. PrieÅ¡ingai, minėtas liudytojas stebėjo tik kaip kaltinamasis nukrito ant žemės. Be to, Z. P. nurodė, kad jis matė susikruvinusį kaltinamÄ jį. Tokie liudytojo parodymai iÅ¡ dalies patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Tas pats liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, nenurodė, kad Z.

Ž. konflikto vietoje ar po to vienareikÅ¡miÅ¡kai sakė Z. P., kad A. S. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį, o tai yra nelogiÅ¡kas nukentėjusiojo elgesys. Å iame kontekste pasakytina, kad Z. P. teisiamojo posėdžio metu apibÅ«dino nukentėjusįjį kaip asmenį, dėl kurio elgesio anksčiau buvo nusiskundimų. Å is liudytojas patvirtino, kad Z. Ž. anksčiau konfliktuodavo su kaimynais. Taigi Z. P. parodymai nelaikytini kaip patvirtinantys A. S. kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tai, kad kaltinamasis ir liudytojas davė prieÅ¡taringus parodymus apie tai, kur prieÅ¡ prasidedant konfliktui su Z. Ž. buvo Z. P. (savo namuose ar kieme (pavėsinėje), taip pat ar prieÅ¡ konfliktÄ bendravo kaltinamasis su liudytoju, ar ne), negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3041/2019(01), kurioje konstatuota, kad Z. Ž. padaryta poodinė kraujosruva krÅ«tinėje kietu buku daiktu prieÅ¡ 4–8 paras iki apžiÅ«ros.

Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 19–20). Kita vertus, vien Å¡io įrodymo, kuris patvirtina tik nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo pobÅ«dį ir faktÄ , nepakanka pripažinti, kad Z. Ž. nustatytas sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent A. S. veiksmais. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po konflikto nesikreipė į policijÄ . IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad policijoje buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Z.

Ž. tÄ pačiÄ dienÄ tik 15.11 val., t. y. praėjus apie devynias valandas nuo nagrinėjamo įvykio (1 t., b. l. 5). Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių Z. Ž. negalėjo kreiptis į policijÄ iÅ¡ karto ar per trumpesnį laikÄ . Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis skubėjo į darbÄ , tačiau, teismo vertinimu, jei asmuo iÅ¡ tiesų nukentėjo nuo galimos nusikalstamos veikos nedelstų ir kuo greičiau imtųsi priemonių informuoti policijÄ , juolab paskambinti jai telefonu nereikia itin daug pastangų ir laiko.

Z. Ž. taip pat nekvietė greitosios medicinos pagalbos po konflikto su A. S., nors, kaip minėta, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Z. Ž. iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba tik po to, kai jis atvyko į policijos komisariatÄ ir skundėsi krÅ«tinės skausmais (1 t., b. l. 7). Aptartas nukentėjusiojo elgesys nelaikytinas logiÅ¡ku. Å iame kontekste pasakytina, kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad Z. Ž. papildomai paaiÅ¡kino, kad jis nuo smÅ«gio buvo nukritęs, tačiau neprarado sÄ monės (1 t., b. l. 19).

Kita vertus, nukentėjusysis, apklausiamas baudžiamajame procese nenurodė, kad dėl A. S. panaudoto fizinio smurto jis buvo nukritęs. Tai leidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Byloje daugiau įrodymų, kuriais grindžiamas A. S. kaltinamas, nėra. Taigi byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje sudavė vienÄ kartÄ rankos kumščiu Z. Ž. į krÅ«tinę, taip padarė nukentėjusiajam Z. Ž. poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iuo atveju nenustatyta, kokiomis tiksliai aplinkybėmis Z. Ž. atsirado poodinė kraujosruva krÅ«tinėje. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

Teismas, įvertinęs kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , konstatuoja, kad A. S. iÅ¡teisinamas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). IV. Kiti klausimai Nukentėjusysis Z. Ž. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė civilinio ieÅ¡kinio.

Civilinė ieÅ¡kovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 45,90 Eur iÅ¡laidų, susijusių su nukentėjusiojo gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 40, 42). Priėmus dėl A. S. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), civilinės ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

Z. Ž. atsisakė civilinio ieÅ¡kinio, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos atsisakymo pasekmės, todėl bylos procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 232,00 Eur už A. S. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pirma, Å¡iuo atveju A. S. nuosprendžiu yra iÅ¡teisinamas, o ne pripažįstamas kaltu. Antra, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu, nes kaltinamasis gerai nemoka proceso (valstybinės) kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dėl to antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jį, nepriteistinos. Byloje kardomosios priemonės ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso iÅ¡laidų ir dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. S. (A. S.) iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 45,90 Eur iÅ¡laidų, susijusių su nukentėjusiojo Z. Ž. gydymu, atlyginimo palikti nenagrinėtÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Bylos procesÄ dėl nukentėjusiojo Z. Ž. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Darius Lukaitis