2018-01-23 Nr. AB-1618-3-62-3-00517-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-233-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00517-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) Kauno miesto skyriaus vedėjos 2016 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 8S-104-(14.8.3), kuriuo R. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,7957 ha žemės sklypą atlyginant pinigais, ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,7957 ha V. J. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, atkūrimo V. V. J., suteikiant neatlygintinai jam lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje Lietuvos vietovėje.

2. Pareiškėjas yra R. J. teisių ir pareigų perėmėjas. Paaiškino, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo jo 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme išreikšta valia nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra. Kadangi šį būdą savo esme atitinka nuosavybės teisių atkūrimas lygiaverčiais žemės sklypais kitose Lietuvos vietovėse, būtent pastaruoju būdu, o ne skiriant kompensaciją pinigais turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjui į likusią žemę. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka; 2003 m. sausio 31 d. Nutarimo Nr. 142 redakcija) 3 punktu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog iki Įgyvendinimo tvarkos 3 punkte nurodytos datos (2003 m. balandžio 1 d.) pareiškėjo 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme buvo aiškiai išreikšta ir jokiais vėlesniais prašymais nebuvo keičiama valia atkurti nuosavybės teises į likusią žemę natūra ir ekvivalentine natūra. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius iki 2003 m. kovo 1 d. raštu nepranešė pareiškėjui, kad nuosavybės teisės į žemę negali būti atkurtos 1991 m. prašyme nurodytu būdu – ekvivalentine natūra bei nepasiūlė rinktis kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, nors tokia pareiga atsakovui buvo imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje ir Įgyvendinimo tvarkos 3 punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių įstatymuose atkūrimo būdų sąvokos „ekvivalentine natūra“ ir „lygiaverčiu žemės sklypu“ iš esmės yra tapačios. Taigi, nors Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ buvęs įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdas ekvivalentinė natūra nėra tiesiogiai įvardintas, bet pagal savo esmę turi atitikmenų Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme. Todėl nuosavybės teisių atkūrimas ekvivalentine natūra gali būti vykdomas ir galiojant Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymui.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu įgyvendino pareiškėjo pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdą, įtraukdamas pareiškėją į eilę naujam žemės sklypui kitoje vietoje gauti ir tokį sklypą suteikdamas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo išreikšta valia atsakovui būtų buvusi neaiški, kad nuosavybės teises atkurti suteikiant lygiavertį sklypą kitoje vietovėje nėra objektyvių galimybių. Pareiškėjo turimomis žiniomis, tokių galimybių yra. 2012 m. vasario 20 d. atsakovas raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-777 siūlė pareiškėjui pasirinkti būdą atlyginant pinigais, tačiau pareiškėjas tokio būdo nepasirinko. Taigi, pareiškėjo valia nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaigos buvo aiški ir nuosekli.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Paaiškino, jog yra nustatyta, kad V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,4080 ha žemes, esančios Kleboniškio k., Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Prašymus atkurti nuosavybės teises į V. J. turėtą žemę pateikė R. J., G. A. V. ir V. V. J.. G. A. V. ir V. V. J. nuosavybės teisės atkurtos pilnai. R. J. 1991 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. J. iki 1940 m. turėtos žemės sklypą ir pageidavo, kad jam nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant natūra ir ekvivalentine natūra. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2002 m. birželio 27 d. gavo R. J. įpėdinio V. V. J. prašymą, kuriame nurodyta, kad prašoma atkurti nuosavybės teises natūra. Taigi, R. J. įpėdinis V. V. J. iki Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 2 d.) nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl jam nuosavybės teisės turi būti atkuriamos pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Atsižvelgdamas į pretendento įpėdinio minėtą prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-5532 bei 2014 m. sausio 28 d. pakartotiniu raštu Nr.8SD-(14.8.7.)-393 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, kuris 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 70-2-3054 ir 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 70-2-1083 informavo, kad išnagrinėtoje teritorijoje V. J. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai 2016 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr.8S-104-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. J.“ už likutį 0,7957 ha atlyginant pinigais. Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas neprieštarauja teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, sprendimas yra pagrįstas ir priimtas objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo V. V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,4080 ha žemes, esančios Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Prašymus atkurti nuosavybės teises į V. J. turėtą žemę pateikė vaikai: R. J., G. A. V., V. V. J.. R. J. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymu pageidavo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų gražintos natūra ir ekvivalentine natūra. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2002 m. birželio 27 d. gavo R. J. įpėdinio V. V. J. (ginčas nekilo dėl to, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į brolio dalį) prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į V. J. iki 1940 m. turėtos žemės sklypą, esantį Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje. R. J. (mirusiam) priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,1360 ha V. J. turėto žemės sklypo dalį. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-8463 ir 2001 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 3876 R. J. (mirusiam) grąžinta natūra turėtoje vietoje 0,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-11737 ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 7579 grąžinta natūra turėtoje vietoje 0,1942 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis – 0,1314 ha. Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-454 perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,0889 ha naujas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame sprendime nurodyta, kad liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,7957 ha, į kuriuos jos bus atkurtos vėliau. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 8S-104-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. J.“ R. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,7957 ha žemės sklypą atlyginant pinigais už 0,7957 ha žemės sklypą 3 186 Eur.

8. Pareiškėjas laikė, kad nuosavybės teisės į likusią žemę (0,7957 ha) turėjo būti atkuriamos lygiaverčiais žemės sklypais kitose Lietuvos vietovėse, kadangi toks būdas savo esme atitinka pareiškėjo pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ekvivalentine natūra.

9. Teismas vadovavosi Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios 21 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) nuostatomis.

10. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2014 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-6520 pareiškėjui pasiūlė pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą (dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje), tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) nustatė, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

11. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo bei Įgyvendinimo tvarkos 3 punkte (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) įtvirtintų teisės normų analizės matyti, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

12. 1991 metais pretendentas Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, aiškiai nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdą – grąžinti turtą natūra ir ekvivalentine natūra, o 2002 m. birželio 27 d. testamentinis įpėdinis pareiškėjas pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – grąžinti turtą natūra.

13. Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d. Nuo šios datos įsigaliojusioje Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Iš teisinio reglamentavimo (Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d., bei redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. vasario 1 d.) daryta išvada, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu. 2002 m. birželio 27 d. V. V. J. pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į V. J. žemę nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra, daugiau prašymų, kuriuose būtų nurodyta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškėjas iki 2013 m. balandžio 1 d. institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nepateikė.

14. Teismas vadovavosi Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu. Minėtos Tvarkos 1061 punkto analizė leido teigti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.

15. Byloje pateikti įrodymai (V. J. atkūrimo byla Nr. 1815) patvirtino, jog esant minėtam 2002 m. birželio 27 d. pretendento įpėdinio prašymui, vadovaujantis Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Įgyvendinimo tvarkos 34 ir 1061 punktais Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.) 5532 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, kuris 2013 m lapkričio 4 d. raštu Nr. 70-2-3054 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, kad išnagrinėtoje teritorijoje V. J. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes nagrinėta teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, inžinerinės infrastruktūros teritorija. Tokiu būdu Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-454 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. J.“ perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,0889 ha naujas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune. Pakartotinai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius į Kauno miesto savivaldybes administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių kreipėsi 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-393 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės plano“, 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. 8SD-397-(14.8.7) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusio žemės savininko V. J. turėtoje žemėje suteikimo“, 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. 8SD-1156-(14.8.7) „Dėl informacijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės, į kuriuos buvo atsakyta Kauno miesto savivaldybes administracijos 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 70-2-1083 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir informuota, kad išnagrinėtoje teritorijoje V. J. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes pagal nagrinėjimo schemą nagrinėta teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, inžinerinės infrastruktūros teritorija, teritorija užimta Neries upės pakrantės apsaugos juosta.

16. Žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą.

17. Kadangi pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m lapkričio 4 d. rašto Nr. 70-2-3054 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ duomenis ginčo žemės sklype yra įregistruoti žemės sklypai ir inžinerinė infrastruktūra, tai laikyta, kad jie yra suformuoti, pastatyti, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir toks žemės sklypas laikytinas užstatytu ir nelaisvu.

18. Kaip matyti, teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme bei Įgyvendinimo tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.

19. Byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m lapkričio 4 d. raštas Nr. 70-2-3054 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, 2016 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 70-2-1083 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ būtų nuginčyti ar šiuo metu ginčijami. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra procedūrų. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į dalį šio žemės sklypo natūra. Nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, jog laisva (neužstatyta) žemė V. J. turėtos žemės ribose yra arba jos gali būti, pareiškėjas teismui nepateikė.

20. Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiamu sprendimu atsakovas nepagrįstai pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Tokiu būdu, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir teismo sprendimo argumentams, kuriais teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, šie skundo argumentai dėl teisėtų pareiškėjo lūkesčių yra nepagrįsti.

21. Teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2016 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 8S-104-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. J.“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas. Nebuvo pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,7957 ha V. J. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, atkūrimo V. V. J., suteikiant neatlygintinai jam lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje Lietuvos vietovėje, todėl skundas ir dėl šio reikalavimo taip pat atmestas.

III. 22. Pareiškėjas V. V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvada, jog pareiškėjas 2002 m. birželio 27 d. prašymu pakeitė pirminiame 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme pasirinktus būdus, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teigia, kad teisė turėtų būti aiškinama pareiškėjo, o ne stipriosios santykių pusės – atsakovo naudai. Tvirtina, jog vertinant lingvistiškai, 2002 m. birželio 27 d. prašymas nereiškia 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme pasirinktų būdu natūros ir ekivalentinės natūros pakeitimo. Teismas nevertino, kokie buvo tikrieji pareiškėjo ketinimai reiškiant 2002 m. birželio 27 d. prašymą, kaip jo valią suprato nuosavybės teises atkurianti institucija, koks buvo pareiškėjo ir atsakovo elgesys po 2002 m. birželio 27 d. prašymo pareiškimo.

24. Teigia, kad jau 2002 m. birželio 27 d. prašymo pareiškimo metu tiek pareiškėjui, tiek atsakovui buvo aišku, kad pilnai atkurti nuosavybės teises vien natūra galimybių nebus, todėl pareiškėjas niekada neturėjo ketinimo atsisakyti kito prašyme nurodyto būdo (ekvivalentinės natūros) ir tokio atsisakymo neišreiškė. Nacionalinė žemės tarnyba būtent taip suprato pareiškėjo 2002 m. birželio 27 d. prašyme išreikštą valią: po prašymo pareiškimo nuosavybės teises, kiek buvo įmanoma, atkūrinėjo natūra, o pasibaigus tokioms galimybėms atkūrimą tęsė ekvivalentinės natūros būdu. Pažymi, jog pareiškėjas 2016 m. vasario 23 d. prašymu atsakovui pareiškė nesutikimą, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos pinigais. O atsakovas 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8SD-1246-04.8.94 pripažino, kad pareiškėjas 1991 m. gruodžio 4 d. prašymu yra pasirinkęs nuosavybės teises atkurti natūra ir ekvivalentine natūra ir valios iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė.

25. Nagrinėjamu atveju svarbi 2013 m. vasario 7 d. pažyma Nr. 5-192, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra pasirinkęs natūrą ir ekvivalentinę natūrą, taip pat pažymėta, jog sklypas jam suteiktas buvusio savininko ribose (t. y. natūra), todėl siūloma traukti jį į eilę naujam žemės sklypui kitoje vietoje gauti (tuo akivaizdžiai patvirtinant pareiškėjo teisę atsikurti ekvivalentinės natūros būdu). Tačiau teismas šių rašytinių įrodymų nevertino.

26. Teismas pasisakė iš esmės tik dėl laisvos žemės žymėjimo tvarkos ir dėl to, kad nėra galimybių nuosavybės teisės pareiškėjui atkurti natūra. Tačiau byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės nuosavybės teises atsikurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose (ekvivalentine natūra). Taigi bylos esmė liko neišnagrinėta.

27. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi atsakovo teisme pateikta nesąžininga gynybine pozicija, o ne tikraisiais skundžiamo akto priėmimo motyvais. Atsakovas savo argumentą apie tai, kad pareiškėjas 2002 m. birželio 27 d. prašymu neva pakeitė 1991 m. gruodžio 4 d. prašyme pasirinktus būdus – natūrą ir ekvivalentinę natūrą, pirmą kartą nurodė tik atsiliepime į skundą. Pabrėžia, kad tikrieji motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas aktas, yra nurodyti atsakovo 2016 m. kovo 7 d. rašte Nr. 8SD-1246-04.8.94.

28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad 2002 m. birželio 27 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas prašymas, kuriame pareiškėjas prašo nuosavybės teises į žemę atkurti natūra, nėra valios pakeitimas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas visą laiką siekė atkurti nuosavybės teises natūra ir Nacionalinė žemės tarnyba visą laiką nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal pareiškėjo paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra.

30. Atsakovas akcentuoja, kad nei vienas žemės sklypas pareiškėjui nebuvo suteiktas nuosavybės teisės atkūrimo būdu – ekvivalentine natūra, kadangi toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas nebuvo išreikštas paskutiniame prašyme. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suteiktas todėl, kad remiantis Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 01-3689 2 punktu, pareiškėjas buvo įtrauktas į eilę naujam sklypui gauti ir priėjus eilę turėjo teisę rinktis naują žemės sklypą iki 0,12 ha.

31. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į visus reikalavimus ir aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma tenkinti šiuos reikalavimus, t. y. atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Nacionalinė žemės tarnyba piktnaudžiauja savo stipresne padėtimi ir argumentus derina prie situacijos ar kad ji daugiau kaip 14 metų laikėsi priešingos pozicijos, nei ji buvo išdėstyta atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2016 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 8S-104-(14.8.3), kuriuo R. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,7957 ha žemės sklypą atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,7957 ha V. J. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, atkūrimo V. V. J., suteikiant neatlygintinai jam lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje Lietuvos vietovėje pagrįstumo.

34. Byloje nustatyta, kad V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,4080 ha žemes, esančios Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę pateikė vaikai: R. J., G. A. V., V. V. J..

35. R. J. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymu pageidavo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų gražintos natūra ir ekvivalentine natūra. Pareiškėjas V. V. J., R. J. įpėdinis, 2002 m. birželio 27 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į V. J. priklausiusią žemę.

36. Iš viso R. J. priklausė atkurti nuosavybės teises į 1,1360 ha žemės sklypo dalį. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-8463 ir 2001 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 3876 grąžinta natūra turėtoje vietoje 0,12 ha žemės sklypas, ir 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-11737 ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 7579 grąžinta natūra turėtoje vietoje 0,1942 ha žemės sklypo dalis – 0,1314 ha. Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-454 perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,0889 ha naujas žemės sklypas. Šiame sprendime nurodyta, kad liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,7957 ha, į kuriuos jos bus atkurtos vėliau. Šioje byloje ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 8S-104-(14.8.3) R. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,7957 ha žemės sklypą atlyginant pinigais 3 186 Eur.

37. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas, 2002 m. birželio 27 d. pateikęs prašymą, kuriame nurodė grąžinti turtą natūra, pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra. Teismas nusprendė, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

38. Vadovaujantis Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka institucijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tais atvejais, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalėjo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas, 2002 m. birželio 27 d. pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, pasinaudojo įstatymo suteikta teise iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

40. Nors pareiškėjas ir teigia, kad 2002 m. birželio 27 d. prašymu jis nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau nėra duomenų, jog pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo būtų ėmęsis veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra. Įgyvendinimo tvarkos 105 punkte yra įtvirtinta tvarka, kurios turi būti laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pagal šią tvarką žemėtvarkos skyrius išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą;

žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo pagal Žemės įvertinimo metodiką papildo šią bylą valstybės išperkamo turto vertės skaičiavimais ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui; žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą dėl išvados išdavimo ir nurodęs atsakovui kitą vietovę, kur pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn žemės sklypą, ir kad žemėtvarkos skyriaus vedėjas būtų priėmęs išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tokioje pareiškėjo nurodytoje vietovėje. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad jis siekė nuosavybės teises atkurti ne tik natūra, bet ir ekvivalentine natūra.

41. Taigi šiuo atveju atsakovas pagrįstai vadovavosi pareiškėjo paskutiniame (2002 m. birželio 27 d.) prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. nuosavybės teises atkurti natūra.

42. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, jog Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui atliko ir ekvivalentinės natūros būdu. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-454 pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą (Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.). Kaip kad paaiškino atsakovo atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir patvirtino į bylą pateikti dokumentai, šis sprendimas priimtas, kadangi Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 01-3689, o vėliau – Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-53 R. J. (kurio įpėdinis yra pareiškėjas) buvo įtrauktas į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. gruodžio 4 d.

43. Pareiškėjas siekė atkurti nuosavybės teises į V. J. turėtą žemę Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Byloje ginčo nėra, kad šioje vietovėje laisvos žemės nebėra. Pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytu būdu (natūra) atkurti nuosavybės teises į visą žemę nebuvo galimybių, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nusprendė už 0,7957 ha žemės atlyginti pinigais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą 2016 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 8S-104(14.8.3.), kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,7957 ha V. J. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, atkūrimo V. V. J., suteikiant neatlygintinai jam lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje Lietuvos vietovėje.

44. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, todėl priimtas sprendimą yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys