2022-06-01 Nr. AB-14754-3-63-3-00618-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2152-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00618-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.4; 14.9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“, asociacijos „Klaipėdos žalieji“, R. S. ir D. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“, asociacijos „Klaipėdos žalieji“, R. S. ir D. Ž. skundą bei patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, R. J. ir mažajai bendrijai „Arbora LT“, dėl leidimų ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai viešoji įstaiga „Viešojo intereso gynimo fondas“ (toliau – ir Fondas), asociacija „Klaipėdos žalieji“ (toliau – ir Asociacija), R. S. ir D. Ž. su skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotus Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams: žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 18 d. leidimą Nr. AP2-45; žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp jungiančios gatvės (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 29 d. leidimą Nr. AP2-71 (toliau – ir Leidimai); 2) panaikinti Administracijos 2020 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (31.1)-R52-253 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta patenkinti Fondo 2020 m. balandžio 9 d. prašymus; 3) įpareigoti Administraciją atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą ir priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Administracija pradėjo įgyvendinti projektą, kuris apima tris atskiras teritorijas, darbai vykdomi pagal teritorijas trimis atskirais etapais: 1) I teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. rekonstravimo ir statybos projektas; 2) II teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. rekonstravimo ir statybos projektas; 3) III teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. statybos projektas. Vykdant projektą I ir II teritorijose, buvo išskirsti medžiai bei pašalinti krūmai. Medžių kirtimo bei krūmų šalinimo darbus atliko trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Arbora LT“. Šiuo metu yra likę neišpjauti vykdomo projekto III teritorijoje esantys medžiai bei krūmai. Apie projekto įgyvendinimą suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota, todėl pradėjus įgyvendinti projektą kilo suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas ir socialinis konfliktas. 2020 m. gegužės 14 d. kilus atviram konfliktui tarp suinteresuotos visuomenės ir MB „Arbora LT“ paaiškėjo, kad Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius trečiajam suinteresuotam asmeniui yra išdavęs Leidimus. Pareiškėjai paaiškino, kad kai kuriuose kiemuose suinteresuotos visuomenės iniciatyva nedelsiant buvo surinkta apie 90 proc. gyventojų parašų, prieštaraujančių tokiems kirtimams, tačiau medžių kirtimai nebuvo nutraukti. Gyventojai teikė skundus atsakovui, Aplinkos ministerijai, Prezidentui ir kreipėsi į Fondą.

3. Fondas, susipažinęs su projektu, 2020 m. balandžio 9 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą, reikalaujant nedelsiant sustabdyti medžių šalinimo darbus, atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę, papildyti projektavimo sąlygas nustatant prioritetą – sveikų brandžių medžių išsaugojimą, ir atitinkamai pakoreguoti Projektą. Fondas, remdamasis gyventojų prašymais, taip pat parengė atitinkamą pareiškimo šabloną ir per trumpą laikotarpį buvo gauti 132 asmenų užpildyti pareiškimai. Administracija, susipažinusi su Fondo 2020 m. balandžio 9 d. prašymu ir daugiau nei 100 asmenų pareiškimais, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė atlikti želdinių būklės ekspertizę. Pareiškėjų teigimu, Sprendimas yra nemotyvuotas dėl savo turinio, kadangi jame nėra pasisakoma, kodėl netenkinami konkretūs reikalavimai, o priimtas administracinis sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę bei atitinkamai pakeisti projektinius sprendimus – neteisėtas. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiems administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų.

4. Pareiškėjų teigimu, projektas neatitinka viešojo intereso bei Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principų, kadangi be pagrįstos būtinybės ženkliai blogina šios teritorijos ekologines ir ergonomines savybes, mažinant želdinių plotą, nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės nuomonę. Projektavimo procesas buvo organizuotas neskaidriai ir nedemokratiškai, visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir neįtraukta į sprendimų priėmimą. Masinis teritorijos želdinių pašalinimas neišsaugant kritinės suaugusių ir masyvių kraštovaizdžio elementų masės akivaizdžiai pažeidžia suinteresuotos visuomenės interesus. Net ir tada, kai suinteresuota visuomenė masiniais parašų rinkimais aiškiai išreiškė prieštaravimą dėl projekto sprendinių, atsakovas į šiuos reikalavimus neatsižvelgė, todėl įgyvendinant projektą nebuvo užtikrintas suinteresuotos visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus su aplinka susijusiais klausimais.

5. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Leidimai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi nesilaikoma privalomų sąlygų želdinių būklės ekspertizei atlikti bei pažeistos procedūros pristatant projektą – suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota, neturėjo veiksmingos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl projekto, o pateikta informacija apie tai, kad želdinių plotai nebus sumažinti ir medžiai nebus kertami, buvo klaidinanti. Pareiškėjai darė išvadą, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai tiek pristatant projektą, tiek išduodant Leidimus medžiams kirsti, todėl jie naikintini.

6. Pareiškėjai akcentavo, kad viešojo intereso pobūdį lemia tiek suinteresuotos visuomenės teisių ignoravimas aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio apsaugos srityse, tiek projekto įgyvendinimas nesiskaitant su gyventojų interesais bei ignoruojant suinteresuotos visuomenės teises dalyvauti atitinkamų sprendimų priėmime bei procedūrose. Pareiškėjų nuomone, minėtos aplinkybės patvirtino, jog jie turi teisę ginti viešąjį interesą, o skundo reikalavimai yra pagrįsti bei teisėti.

7. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Asociacija ir Fondas nepateikė teismui įrodymų, jog jie turi subjektinę teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovas nurodė, kad ginčo atveju yra tvarkomos ne saugotinos teritorijos, ne draustinis ir ne rezervatas, o miesto viešųjų erdvių teritorijos. Kirtimai atliekami ne plynai, o performuojant želdynus, šalinami tik trukdantys želdiniai, formuojamos naujos erdvės. Kraštovaizdžio erdvių formavimas atliekamas pagal su suinteresuota visuomene suderintus techninio projekto sprendinius. Viešo intereso, kuris gintinas, ginčo atveju nėra. Atsakovas pabrėžė, kad paraleliai egzistuoja ir kiti visuomenės interesai – medžių, augančių virš inžinerinių trasų, kirtimas, viešųjų erdvių formavimas, pėsčiųjų takų atstatymas, nes medžių šaknys iškilnojo dangas, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, automobilių stovėjimo vietų įrengimas ir pan.

9. Atsakovas teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T2-30 buvo patvirtinta ginčo teritorijos vystymo koncepcija, kurios pagrindu Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtintas „Gyvenamųjų namų teritorijų (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini)“ detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo tikslai ir uždaviniai – nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, tvarkymo ir naudojimo režimą; suformuoti žemės sklypus, žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; nustatyti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išsidėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus; nustatyti vietas vaikų žaidimų, sporto, šunų vedžiojimo ir šiukšlių konteinerių aikštelėms; išnagrinėti galimybę dėl II vandenvietės konversijos, įrengiant mokslo technologijų ir kūrybinių industrijų centrą.

10. Administracija nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiais, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, ir pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, tai dar nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame jau turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai su skundu pateikė Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 7 d. atsakymą Nr. (65)-D8-539 į jų skundus. Iš šio atsakymo turinio matyti, kad su visuomene buvo derinami projektai ir jie net buvo koreguojami reaguojant į suinteresuotos visuomenės nuomonę bei pageidavimus. Skundą nagrinėjo ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcija, kurios vertinimu, (duomenys neskelbtini) kvartalo rekonstravimo projektas pristatytas suinteresuotai visuomenei, suorganizuotas viešas gyventojų susirinkimas, atsižvelgta į gyventojų pasiūlymus, statybos darbai vykdomi nepažeidžiant Želdynų įstatymo nuostatų.

12. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjai neteisingai nurodė, jog projektas apima gerokai didesnę kaip 1 ha pertvarkomų želdinių teritoriją vykdomą viešuosiuose želdynuose urbanizuotoje teritorijoje, todėl neatlikus ekspertizės išduotas leidimas yra neteisėtas. Tvarkomo teritorijos želdinių plotas nėra didesnis už 1 ha. Pareiškėjai painioja projekto apimamą plotą su želdinių plotu. Į projekto plotą patenka šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir t. t. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog želdinių būklės ekspertizės išvados nesaisto projekto vykdytojų ir leidimą išduodančio subjekto. Pagal projekto uždavinius ir sprendinius yra kertami ir sveiki medžiai, nes tokie yra Klaipėdos miesto tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T2-30 patvirtintos ginčo teritorijos vystymo koncepcijos ir jos pagrindu Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtinto „Gyvenamųjų namų teritorijų (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano sprendiniai.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog jie skatina aplinkos apsaugą, vykdo realią veiklą aplinkos apsaugos srityje ir atlieka kitus reikšmingus veiksmus, o tokias aplinkybes būtina įrodyti, kai siekiama ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Pareiškėjai skunde save įvardina kaip suinteresuota visuomene, tačiau asmenys, kurie laikytini suinteresuota visuomene, neabejotinai turėtų sekti viešai skelbiamą informaciją rūpimais klausimais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įsitraukti į sprendimų priėmimą, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. UAB „Kelprojektas“ laikėsi pozicijos, jog Sprendimas atitiko tokio pobūdžio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, buvo išsamus bei motyvuotas. Sprendimas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio, nesukuria pareiškėjams konkrečių materialiųjų pasekmių, todėl neturėtų būti laikytinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) skundžiamu individualiu administraciniu aktu.

15. UAB „Kelprojektas“ akcentavo, jog rengiant techninio projekto sprendinius buvo vadovaujamasi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtintu detaliuoju planu, pateikta užduotimi, taikytinais teisės aktų reikalavimais. Projekto sprendiniuose numatyta, kad šalinami tik trukdantys želdiniai (vaikų žaidimų aikštelių įrengimui, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui, pėsčiųjų takų atnaujinimui ir t. t.). Aplinkybę, jog projektas buvo parengtas tinkamai, patvirtino teigiamos ekspertizės išvados. Taip pat projektas buvo pristatytas visuomenei pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus ir visuomenė buvo įtraukta į sprendimų priėmimą. Informacija buvo skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje, įrengti stendai, laiptinėse buvo iškabinti skelbimai, skelbiama vietinėje žiniasklaidoje, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog apie projektą bei jo įgyvendinimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog ginčui aktuali iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri numatė, jog želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą. UAB „Kelprojektas“ teigimu, rengiant projektą nebuvo kilę ginčų dėl želdinių teritorijose, kurios nurodytos projekte, nebuvo gauti prašymai atlikti želdinių būklės ekspertizę. Atlikti ekspertizę buvo paprašyta tik 2020 m. balandžio 9 d., t. y. po to, kai užbaigtas projektavimas, išduoti Leidimai ir iškirsti medžiai, todėl nagrinėjamu atveju atlikti želdinių būklės ekspertizę nebuvo privaloma. UAB „Kelprojektas“ laikėsi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjų skundas bei jo reikalavimai nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami.

II. 17. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą bei patikslintą skundą, netenkino pareiškėjų, atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Kelprojektas“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, taip pat panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Administracijai ir UAB „VVARF“ ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui, vykdyti darbus pagal Administracijos Aplinkos skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. išduotą Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231 žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą.

18. Teismas nurodė, kad atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai dėl praleisto termino skundui paduoti yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, ir darė išvadą, kad pareiškėjų skundas teismui buvo pateiktas nepraleidus termino.

19. Teismas vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalimis ir konstatavo, kad pareiškėjai R. S. ir D. Ž. laikyti suinteresuota visuomene ir turi teisę kreiptis į teismą siekiant užginčyti sprendimus, veikimą ar neveikimą aplinkosaugos srityje. Pareiškėjai R. S. ir D. Ž. objektyviai pagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė poveikį, galimai pažeidžia jų subjektines teises į sveiką ir švarią aplinką ar interesus, kadangi į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog jie turi nekilnojamojo turto ir gyvena ginčo teritorijoje, kur buvo kertami medžiai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog medžių kirtimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turi svarbią reikšmę gyventojų bendruomenės daliai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjai R. S. ir D. Ž. turi ir turėjo teisę dalyvauti priimamų sprendimų dėl želdinių kirtimo procese ginčo teritorijoje, gaunant informaciją ir teikiant pasiūlymus. Be to, pareiškėja R. S. pateikė rašytinius įrodymus, jog 2020 m. kovo 11 d. gyventojai surengė (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojų susirinkimą dėl daugiabučių kiemų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje projekto įgyvendinimo. Pagal visuotinio susirinkimo protokolą, 2020 m. kovo 11 d. susirinkime gyventojai išrinko R. S., kaip gyventojų atstovę. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai R. S. ir D. Ž. turi pakankamą interesą nagrinėjamoje byloje ir turėjo teisę kreiptis į teismą.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021 nurodė, jog „<...> byloje atitinkamai teisiškai reikšmingos pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (skundo pagrindas), kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamų aktų – Leidimų – teisėtumu aplinkosaugos srityje (skundo dalyku). Leidimų sąsają su aplinkos apsauga pareiškėjai grindžia tuo, kad Projekte, kuriam išduotas Leidimas, pradėjus jį įgyvendinti buvo pradėti masiškai kirsti teritorijoje augantys saugomais pripažinti medžiai, dėl ko kilo suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas ir net socialinis konfliktas.

Gyventojai grupiniais pareiškimais prieštaravo saugomų želdinių naikinimui ir surinko apie 600 protesto parašų, tačiau pagal Projektą numatyti iškirsti medžiai I ir II teritorijose vis tiek buvo iškirsti. Šiuo metu yra numatyta išpjauti dar likusius, vykdomo Projekto III teritorijoje esančius, medžius bei krūmus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Projekto įgyvendinimas yra susijęs su poveikiu gamtos ištekliams – augalijai (medžiams), taigi Leidimai, kuriais leista įgyvendinti Projektą, Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies prasme laikytini sprendimais, susijusiais su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu.

Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kodėl, jų manymu, Projekto sprendiniai neatitinka želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principų, kadangi be pagrįstos būtinybės ženkliai blogina pertvarkomos teritorijos ekologines ir ergonomines savybes, mažinant želdinių plotą, neatsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės nuomonę. Pareiškėjai nurodo, kad ginčo teritorijoje masiškai pašalinus sveikus bei brandžius medžius buvo daroma žala aplinkai, nepagrįstai bloginamos gyvenamojo kvartalo gyventojų gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygos, buvo pažeista jų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Taigi, pareiškėjai savo suinteresuotumui pagrįsti nurodė pakankamai teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios susijusios su ginčijamų administracinių aktų – Leidimų – teisėtumu aplinkosaugos srityje. <...> Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šioje byloje ginčijamo Leidimo esmės, nenagrinėjo pareiškėjų skundo argumentų dėl Leidimo pagrįstumo ir teisėtumo, administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.)“.

21. Teismas vadovavosi Želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 19 straipsniu, vertino Detalųjį planą ir darė išvadą, jog Detaliuoju planu siekiama gerinti suplanuotą teritorijos infrastruktūrą, o to pasekmė – dalies teritorijoje esančių želdinių pašalinimas. Teismas vadovavosi projekto I teritorijos, II teritorijos ir III teritorijos aiškinamųjų raštų 1.2.4 skyriais, 6 dalimi, nustatė, kad pagal Detaliojo plano ir projekto sprendinius yra numatyta pašalinti dalį teritorijoje esančių medžių. Sprendiniais nuspręsta kirsti medžius, kurie yra inžinerinių trasų apsaugos zonose, bei medžius, trukdančius įgyvendinti kitus projekto tikslus – gerinti teritorijos infrastruktūrą, įrengti naujas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų, sporto ir poilsio aikšteles ir t. t. Projektas realizuotas ir jis atitinka Detaliojo plano sprendinius. Teismas vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-389 patvirtintų Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21.4.4 punktu, pažymėjo, kad ginčo teritorijos medžiai kertami pagal patvirtintus detaliuosius planus ir želdynų kūrimo ir tvarkymo projektus, kas ginčo atveju ir buvo padaryta, todėl atmetė pareiškėjų argumentą, jog be pagrįstos būtinybės ženkliai bloginamos pertvarkomos teritorijos savybės, mažinant želdinių plotą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktu, Taisyklių 8–10 punktais ir darė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje medžių ir krūmų kirtimo darbus vykdyti gali tik asmuo, pateikęs Administracijai nustatytos formos prašymą savivaldybei bei gavęs leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti.

22. Teismas vadovavosi Želdynų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad savivaldybės administracija turi pareigą informuoti visuomenę apie numatomus želdinių tvarkymo darbus, tačiau įgyvendindama kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas ir veikdama įstatymo ribose, turi diskrecijos teisę vertinti pateiktų pastabų / pasiūlymų pagrįstumą bei priimtinumą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos nereikalauja absoliutaus ar vieningo gyventojų bei visuomenės interesus atstovaujančių organizacijų pritarimo ir nedetalizuoja, kokio palaikymo lygmens turėtų susilaukti siūlomas administracinis sprendimas, kad jis galėtų būti priimtas. Teismo vertinimu, visuomenė nagrinėjamu atveju buvo informuota ir jai buvo sudarytos sąlygos dalyvauti svarstant ir priimant želdynų ir želdinių būklę keičiančius projektus, kadangi suinteresuota visuomenė buvo supažindinta su projektu. Projektas buvo pristatytas visuomenei parengus projektinius pasiūlymus, suinteresuoti asmenys galėjo dalyvauti procese ir teikti pasiūlymus. 2018 m. lapkričio 30 d. informavo gyventojus apie galimybę susipažinti su projektiniais pasiūlymais bei numatomo viešo susirinkimo datą ir laiką. Skelbimas apie numatomą projekto pristatymą taip pat paskelbtas ir kitoje internetinėje svetainėje. 2018 m. gruodžio 19 d. vyko projekto viešinimas Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Techninio projekto sprendinius pristatė UAB „Kelprojektas“. Apie priimtus sprendimus taip pat buvo paskelbta 2020 m. sausio 30 d. Teismo vertinimu, suinteresuotiems asmenims buvo sudarytos sąlygos išreikšti nuomonę ir teikti pasiūlymus. Tai, kad buvo atsižvelgta į suinteresuotų asmenų nuomonę, patvirtina ir Sprendime, Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr. (65)-D8-539 nurodyta informacija.

23. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal projekto I teritorijos, II teritorijos ir III teritorijos aiškinamuosius raštus, yra planuojama atsodinti medžių ir pasodinti kitų naujų želdinių, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kelprojektas“ ir atsakovas atsiliepimuose nurodė, kad yra planuojama atsodinti daugiau medžių nei numatoma pašalinti, dalį perkelti (to neginčija ir pareiškėjai). Teismas neturėjo pagrindo teigti, jog pažeista pareiškėjų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, nurodė, kad projekto tikslas ir yra gerinti teritorijos infrastruktūrą, įrengti naujas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų, sporto ir poilsio aikšteles ir pan.

24. Teismas vadovavosi Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu ir negalėjo konstatuoti, kad nagrinėju atveju būtų pažeisti želdinių apsaugos ir tvarkymo principai, numatyti Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, todėl atmetė pareiškėjų argumentą dėl projekto sprendinių neatitikimo želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principams. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad medžiai pagal Leidimus jau yra pašalinti. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-94-556/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2249-756/2020 ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog pagal ginčijamus Leidimus medžiai nukirsti, t. y. Leidimai realizuoti, iš esmės jokios pareiškėjų teisės nebūtų apginamos. Dėl pareiškėjų argumentų, jog patenkinus skundą atsiranda pareiga spręsti, ar su projekto, kurį įgyvendinant galimai padaryta didelio masto žala aplinkai, susiję asmenys, pareigūnai, įstaigos ir įmonės turi būti patraukti teisinėn atsakomybėn, teismas pažymėjo, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Detaliojo plano ir projekto sprendinius, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo naikinti Leidimų.

26. Spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas įvertino Sprendimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio atitikties aspektu ir darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, išspręsti visi 2020 m. balandžio 9 d. prašyme nurodyti prašymai, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

27. Netenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą, priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto.

28. Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Nenustatęs būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

29. Kadangi teismas konstatavo, jog pareiškėjų skundo reikalavimai nepagrįsti ir jie atmetami, teismas nurodė, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl nepriteisė jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų.

30. Teismas nurodė, kad ši byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Aplinkybė, kad procesinių dokumentų parengimui buvo reikalingos specialios žinios ir teismų praktikos analizė, nesudaro pagrindo vertinti, kad sprendžiamo klausimo sudėtingumas reikalavo išskirtinių specialių žinių ir tai galėjo lemti bylos sudėtingumą, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai ne Administracijos teisės skyriaus specialistus, o advokatą. Teismas pažymėjo, kad Administracija yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose ji atlieka būtent viešąjį administravimą, todėl atsakovas turėjo būti įsigilinęs į ginčijamo dalyko esmę. Teismas vertino, kad šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėjams yra pagrindas priskirti atsakovo atstovavimo išlaidų atlyginimo naštą. Teismas darė išvadą, kad atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, nebuvo būtinos, todėl netenkino Administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą.

31. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kelprojektas“, teismas nurodė, kad iki teismui išnagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą dėl administracinės bylos, įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti, todėl teismas netenkino trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

32. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas, teismas panaikino teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. 33. Pareiškėjai Fondas, Asociacija, R. S. ir D. Ž. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl pareigūnų, institucijų, įmonių bei asmenų galimų teisės pažeidimų apie tai pranešant prokuratūrai ir Aplinkos ministerijai dėl galimai didelio masto žalos padarymo ir jo išieškojimo ginant viešąjį interesą. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021, vadovaujasi Želdynų įstatymo 19 straipsnio 1, 3 dalimis ir pažymi, kad Detaliojo plano sprendiniai pareiškėjų teisių nepažeidžia, dėl jų nekilo ginčas. Tačiau, pareiškėjų teigimu, būtent projekto sprendiniai prieštarauja Detaliajam planui, todėl byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, kad projektas realizuotas ir jis atitinka Detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeistas Detaliajame plane nustatytas projektavimo etapiškumas, nes trečiojo etapo darbai pradėti neužbaigus (ir dalies neatlikus) pirmojo ir antrojo etapų darbų. Projektas buvo parengtas be išsamios kvartalams parengtos bendros vystymo vizijos ir programos, ir su tokiais sprendiniais visuomenė nebuvo supažindinta. Pareiškėjai pažymi, kad buvo pažeistas Detaliajame plane nustatytas vertingų želdinių išsaugojimo prioritetas, nes rengiant projektą Detaliojo plano sprendinys – vertingų esamų želdinių išsaugojimas, net nebuvo įtrauktas kaip privalomas reikalavimas į projektavimo sąlygas. Taip pat pažeidžiant šį Detaliojo plano sprendinį atsisakyta atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę, kurios pagrindu būtų nustatyti išsaugotinų vertingų esamų želdinių prioritetai. Pareiškėjai nurodo, kad, pažeidžiant šiuos Detaliojo plano sprendinius, prie pagrindinės (duomenys neskelbtini) iškirsti visi gatvės medžiai, o atkarpoje (duomenys neskelbtini) – iškirsta didžioji gatvės medžių dauguma. Pareiškėjų teigimu, buvo pažeistas Detaliajame plane nustatytas reikalavimas dėl vertingų želdinių būklės nustatymo bei reikalavimas dėl minimalaus želdynų ploto, nes atsisakyta atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę, pagal projektą želdynų plotai nepagrįstai sumažinti. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeisti Detaliajame plane nustatyti proporciniai reikalavimai dėl automobilių parkavimo poreikio, nes projekte numatytas automobilių vietų skaičius akivaizdžiai neproporcingas Detaliajame plane numatytam automobilių vietų paskirstymui, projekte numatytas automobilių vietų skaičius 14,6 ha teritorijai lyginant su Detaliojo plano sprendiniais yra neproporcingai didelis ir suprojektuotas želdynų sąskaita.

35. Pareiškėjai pažymi, kad buvo pažeistas Detaliajame plane nustatytas reikalavimas dėl statinių be teisinės registracijos panaikinimo, nes pagal projektą garažai ir statiniai prie (duomenys neskelbtini) ir kt. yra palikti, o teritorijos prie jų naujai išgrįstos trinkelėmis. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeisti kiti Detaliajame plane nustatyti reikalavimai dėl gyventojų gerbūvio, kadangi: automobilių stovėjimo aikštelės įrengtos nesilaikant privalomųjų želdynų tvarkymo režimo reikalavimų, t. y buvusių želdynų sąskaita; I kvartale (riboje su II kvartalu) prie pat vaikų darželio (iš dviejų jo pusių) automobilių stovėjimo vietų skaičius padidintas; pagal projektą prie (duomenys neskelbtini) namo buvo iškirsti visi prie gatvės augę medžiai ir iškirsta apie 15 sveikų brandžių medžių, augusių kieme. Pareiškėjų teigimu, teismo išvados, jog pagal Detaliojo plano ir projekto sprendinius yra numatyta pašalinti dalį teritorijoje esančių medžių, kad projektas realizuotas ir jis atitinka Detaliojo plano sprendinius, kad ginčo teritorijos medžiai kertami pagal patvirtintus detaliuosius planus ir želdynų kūrimo ir tvarkymo projektus, yra nepagrįstos. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad rengiant projektą nebuvo parengtas želdinių pertvarkymo projektas ir todėl nebuvo atsižvelgta į esamų saugotinų želdinių būklę, o projekte atitinkamai nebuvo numatyta išsaugoti sveikus saugotinus želdinius, nors tokia prievolė kilo iš projektavimo užduoties. Tai pažeidė ir Želdinių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus, ir Detaliojo plano sprendinius, ir projekto projektavimo užduotį.

36. Pareiškėjai nurodo, kad teisinių reikalavimų nesilaikymu yra padaryta didžiulė žala aplinkai. Todėl, nors medžiai pagal išduotus Leidimus jau yra iškirsti, tačiau Leidimų panaikinimas gali sukelti teisines pasekmes. Atsakovas neteisėtai išdavė Leidimus medžių kirtimui, todėl, pareiškėjų teigimu, jie turėtų būti panaikinti nepriklausomai nuo to, kad medžiai pagal šiuo Leidimus jau yra pašalinti. Pareiškėjai pažymi, kad projekto sprendiniai pažeidė suinteresuotos visuomenės galimybę naudotis brandžiais želdiniais bei per daugelį metų susiformavusia kraštovaizdžio estetika, kuri buvo skirta viešajam interesui. Pareiškėjai pabrėžia, kad neteisėto akto panaikinimas nepriklausomai nuo tokio sprendimo tiesioginių materialinių pasekmių dalyvauja teisingumo vykdymo procese tiek formuojant materialinės teisės aiškinimo praktiką, tiek sukuriant prielaidas teisinei atsakomybei už neteisėtus veiksmus, tiek formuojant visuotinę teisinės valstybės teisėtumo aplinką. Todėl ta aplinkybė, kad neteisėto akto sukeltos neigiamos pasekmės jau yra įvykusios, o tokio akto panaikinimas nesukels tiesioginių materialinių pasekmių pareiškėjui, dar nereiškia, kad tokiu sprendimu jokios pareiškėjo teisės nebus apginamos. Pareiškėjas be materialinių interesų turi ir kitokius interesus, kurie lygiai taip pat yra pripažintini objektyviais. Tai dvasiniai–etiniai asmenų interesai, kurie realizuojami per asmenų pilietinį aktyvumą, teisingumo poreikį, psichologinį saugumą ir pan.

37. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvadomis, kad suinteresuota visuomenė buvo informuota ir jai buvo sudarytos sąlygos dalyvauti svarstant ir priimant želdinių būklę keičiančius projektus, o projektas atitinka Detalųjį planą bei Europos šalių miesto viešųjų erdvių projektavimo gerąją praktiką. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad pristatant projektą visuomenei buvo nurodyta, jog žalieji plotai nebus mažinami, o saugomi medžiai nebus kertami. Aplinkybę, kad suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie projektą ir jo sprendinius, patvirtina faktas, jog pradėjus įgyvendinti projektą kilo suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas ir net socialinis konfliktas, kurio metu gyventojai surinko protesto parašus. Absoliuti dauguma gyventojų apie vykdomą projektą sužinojo tik išvydę kertamus medžius savo kiemuose. Kai kuriuose kiemuose suinteresuotos visuomenės iniciatyva nedelsiant buvo surinkta apie 90 proc. gyventojų parašų, prieštaraujančių tokiems kirtimams. Tačiau net tada, kai masiniais parašų rinkimais suinteresuota visuomenė aiškiai išreiškė prieštaravimą dėl projekto sprendinių, į jos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė, medžių kirtimų nenutraukė ir pareiškėjus privertė inicijuoti teisminį procesą. Pareiškėjai daro išvadą, kad įgyvendinant projektą nebuvo užtikrintas tinkamas suinteresuotos visuomenės informavimas apie aplinką keičiančius sprendimus, kaip tai numatyta Orhuso konvencijos nuostatose. Pareiškėjų teigimu, byloje pateikti duomenys ir faktai apie masinį gyventojų prieštaravimą projekto sprendiniams naikinant želdinius ir atsakovo nesiskaitymas su visuomenės interesais negali būti laikoma Europos šalių miesto viešųjų erdvių projektavimo gerąja praktika.

38. Pareiškėjų teigimu, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal projektą teisiškai yra susijęs su reikalavimu panaikinti Sprendimą, tačiau jis nėra išvestinis. Tokio reikalavimo teisinis pagrįstumas lemia Sprendimo neteisėtumą, todėl privalomos želdinių būklės ekspertizės teisinių santykių analizė sudaro esminę skundo teisinių pagrindų dalį, tačiau teismas dėl šio teisinio pagrindo nepasisakė. Teismas nenurodė, kodėl reikalavimas atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę, kai tam yra įvykdytos visos teisės normose nustatytos sąlygos, yra nepagrįstas ir atmestinas ir kodėl tokia atsakovo pozicija, kad nėra teisinio pagrindo atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizės, laikytina pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjai nurodo, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymą atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę raštu išreiškė daugiau negu 100 asmenų, tokia ekspertizė tapo privaloma remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 patvirtinto Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.3 punktu. Pareiškėjai pažymi, kad Leidimai medžiams kirsti buvo išduoti pažeidžiant Aprašo 19.5 punkto reikalavimus.

39. Pareiškėjai nurodo, kad teismo sprendimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo yra neteisėtas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikino.

40. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.

41. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad projektuotojai Techninio projekto sprendiniuose numatė atsodinti trigubai didesnį kiekį želdinių, nei jų bus pašalinta, todėl negalima teigti, kad projekto sprendiniai pažeidžia pareiškėjų teises. Be to, aplinkybę, jog projektas buvo parengtas tinkamai, patvirtino teigiamos projekto ekspertizės išvados, kuriomis patvirtinta projekto atitiktis Detaliojo plano sprendiniams. Atsakovo teigimu, pareiškėjų teiginiai dėl etapiškumo pažeidimo nėra susiję su byloje pareikštais reikalavimais ir nepagrindžia projekto neatitikties Detaliojo plano sprendiniams.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčo bylos dalyką sudaro ne projekto, o Leidimų teisėtumas, o Detaliajame plane numatytų darbų atlikimo etapiškumo vykdymas nėra susijęs su ginčijamų Leidimų teisėtumu. Atsakovas paaiškina, kad Detaliajame plane esanti nuostata apie „teritorijų įsisavinimą etapais“ nereiškia, jog šie etapai privalo būti vykdomi vienas paskui kitą chronologine tvarka laiko atžvilgiu ir nebaigus pirmojo, būtų draudžiama pradėti antrąjį etapą. Etapiškumas šiuo atveju yra siejamas su teritorijų įsisavinimo apimtimis bei mastu siekiamo tikslo atžvilgiu, o ne su darbų atlikimo chronologine tvarka.

Atsakovas pažymi, kad Detaliajame plane nebuvo numatytas joks Leidimų išdavimo etapiškumas. Atsakovas nurodo, kad projektas buvo koreguojamas atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir buvo papildomai išsaugota dalis medžių. Be to, pagal projektą yra suplanuota atsodinti daugiau medžių, nei numatoma pašalinti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad su skundu nėra pateikiami jokie duomenys apie tai, jog rengiant suformuotų sklypų sutvarkymo techninius projektus, sklypai nėra suplanuojami taip, kad būtų išlaikyta priklausomųjų želdynų norma (plotas) procentais nuo žemės sklypo ploto.

Atsakovas paaiškina, kad pagal projekto sprendinius yra numatyta 30 proc. normą išlaikyti pagal Detalųjį planą suskirstytuose sklypuose, o ne visoje planuojamoje teritorijoje. Projekte numatyta, jog „Sklypuose, kuriose želdynų ir želdinių dalis bus mažesnė nei 30%, kitu teritorijos tvarkymo etapu bus numatytas vertikalusis pastatų apželdinimas“, todėl projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams. Be to, 30 proc. normą pagal Detalųjį planą numatyta išsaugoti ne visuose į projektą patenkančiose teritorijose, tik daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrojo lavinimo įstaigų teritorijose.

Kitose teritorijose šis procentas yra mažesnis – 15 ir 20 proc.

42. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra sprendžiama dėl Detaliojo plano ar projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams automobilių statymo vietų aspektu. Tai nėra šios bylos dalykas, o teiginys, kad automobilių statymo vietos yra suprojektuotos želdynų sąskaita, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad projekte buvo atsižvelgta į saugotinų želdinių būklę ir projekto sprendiniai šiuo aspektu yra kompleksiškai suderinti su kitais sprendiniais. Viena iš projektų dalių yra Želdynų dalis, kurioje pateikti detalūs želdinių inventorizavimo–tvarkymo sprendiniai (genėti, šalinti ataugas, kirsti ir t. t.) dėl kiekvieno (duomenys neskelbtini) kvartalo medžio, krūmo, nurodant jo amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemonę. Pateikta „Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir dendrologinio vertinimo lentelė“. Atsakovas pažymi, kad buvo rengiamas ne teritorijos želdinių pertvarkymo projektas, o trijų teritorijų rekonstravimo ir statybos projektas, savo apimtimi ženkliai platesnės apimties, todėl išsaugoti visų saugotinų medžių yra neįmanoma. Be to, Detaliajame plane nėra numatyta, kad būtų apskritai draudžiamas saugotinų medžių kirtimas.

43. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra keliamas joks su žalos atlyginimu susijęs reikalavimas. Net darant prielaidą, kad byloje yra privaloma nustatyti ir konstatuoti teisės pažeidimo faktą žalos ateityje priteisimo klausimo išsprendimo tikslu, pareiškėjai nebūtų tokio santykio subjektai ir neturėtų jokio subjektinio suinteresuotumo. Atsakovo teigimu, siekis patenkinti savo dvasinę, moralinę, etinę, kultūrinę, pilietinę, globaliai ideologinę satisfakciją ar noras apginti viešą interesą teisės taikymo vienodinimo ir sisteminio vientisumo užtikrinimo tikslais yra nepakankamas tam, kad šioje byloje būtų sprendžiamas hipotetinis klausimas dėl žalos atlyginimo sąlygų egzistavimo, kuomet toks reikalavimas byloje nėra pareikštas. Atsakovo teigimu, Sprendime yra pateiktas aiškus teisinis bei faktinis pagrindimas. Atsakovas pastebi, kad yra neįmanoma atlikti nukirstų ir sutvarkytų želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimo bei vertinimo, ir pažymi, kad iki Leidimų išdavimo nebuvo jokio ginčytino atvejo, dėl kurio būtų reikėję atlikti želdinių būklės ekspertizę. Atsakovas nurodo, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti konkretų veiksmą, negali būti administracinės bylos teisme nagrinėjimo dalyku, t. y. teismas negali įpareigoti atsakovą atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2020 m. kovo 18 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-45, 2020 m. balandžio 29 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-71 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-253 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus (atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Projektą bei priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto).

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 patvirtinto Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-389 patvirtintų Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių nuostatos. Šių teisės aktų aktualias nuostatas savo sprendime nuosekliai ir išsamiai apžvelgė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

47. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T2-30 buvo patvirtinta ginčo teritorijos vystymo koncepcija. Remdamasis šia koncepcija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtino Gyvenamųjų namų teritorijų (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Šio plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog jo tikslai ir uždaviniai yra šie: nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, tvarkymo ir naudojimo režimą; suformuoti žemės sklypus, žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; nustatyti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išsidėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus; nustatyti vietas vaikų žaidimų, sporto, šunų vedžiojimo ir šiukšlių konteinerių aikštelėms; išnagrinėti galimybę dėl II vandenvietės konversijos, įrengiant mokslo technologijų ir kūrybinių industrijų centrą.

48. Kaip matyti iš bylos medžiagos, detaliojo plano pagrindu buvo parengti trys techniniai projektai (Nr. 8271, Nr. 8272 ir Nr. 8273), kurių želdynų dalyse pateikti detalūs želdinių inventorizavimo-tvarkymo sprendiniai (genėti, šalinti ataugas, kirsti ir t. t.) dėl kiekvieno (duomenys neskelbtini) kvartalo medžio, krūmo, nurodant jo amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemonę. Pagal Techninio projekto Nr. 1 sprendinius numatyta pašalinti 201 medį, iš kurių 115 vienetų yra nesaugotini (vietomis yra tik kelmai), bei atsodinti papildomai 648 medžius ir krūmus, dalis esamų augalų bus perkelti. Tai reiškia, kad pagal Techninio projekto sprendinius numatyta atsodinti trigubai didesnį kiekį želdinių, nei turėjo būti jų pašalinta. Be to, Projekto atitiktį Detaliojo plano sprendiniams patvirtino ir Projekto ekspertizės išvados. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad detaliuoju planu siekiama gerinti suplanuotą teritorijos infrastruktūrą (įrengti naujas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų, sporto ir poilsio aikšteles ir pan.), o to pasekmė – dalies teritorijoje esančių želdinių pašalinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, jog Projektas pažeidžia Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas ir kartu pareiškėjų teises į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

49. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y., kad trečiojo etapo darbai pradėti pažeidžiant Detaliajame plane nustatytą etapiškumą (neužbaigus (ir dalies neatlikus) pirmojo ir antrojo etapų darbų), nenagrinėjami.

50. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog rengiant Projektą Detaliojo plano sprendinys – vertingų esamų želdinių išsaugojimas – net nebuvo įtrauktas kaip privalomas reikalavimas į projektavimo sąlygas. Šiuo aspektu sutiktina su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija, jog visų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių neįmanoma, netikslinga įtraukti bei jie neprivalo būti įtraukti į projektavimo sąlygas. Be to, bet kokiu atveju kiekvienas projektas taip pat turi atitikti ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nepriklausomai nuo to, ar jie numatyti projektavimo sąlygose ar projekto rengimo techninėje specifikacijoje (užduotyje).

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Projektą nepagrįstai sumažinti želdynų plotai. Ši teiginį pareiškėjai grindžia paties atsakovo 2012 metais atliktu tyrimu – „Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) rajono aplinkos vertinimas ir jos formavimo galimybės“ (autorės V. G., J. K.). Kaip matyti iš Projekto 30 procentų apželdinimo normą numatoma išlaikyti ne visoje planuojamoje teritorijoje. Pagal Projekto sprendinius numatyta taikyti papildomas priemones, susijusias su planuojamos teritorijos apželdinimu (sklypuose, kuriose želdynų ir želdinių dalis bus mažesnė nei 30%, kitu teritorijos tvarkymo etapu bus numatytas vertikalusis pastatų apželdinimas). Kita vertus, pagal Detaliojo plano sprendinius 30 procentų norma taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrojo lavinimo įstaigų teritorijoms, todėl kitoms teritorijoms šis procentas yra mažesnis (atitinkamai 15 ir 20 procentų). Taip pat skirtingas ir teritorijų dydis (tyrimas apima 10,4 ha, o Projektas – 14,6 ha). Apart anksčiau nurodyto tyrimo pareiškėjai nepateikė jokių kitų konkrečių argumentų dėl želdynų plotų sumažėjimo. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad Projektas atitinka detaliojo plano sprendinius. Be to, Projektas buvo koreguojamas atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir buvo papildomai išsaugota dalis medžių bei <…> suplanuota atsodinti daugiau medžių nei numatoma pašalinti.

52. Apeliantai pažymi, kad Projekte numatytas automobilių vietų skaičius akivaizdžiai neproporcingas Detaliajame plane numatytam automobilių vietų paskirstymui, t. y. suplanuotas per didelis automobilių vietų stovėjimo skaičius. Pripažintina, kad šiuo aspektu pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai yra pakankamai deklaratyvūs. Pareiškėjų situacija vertinama atsižvelgiant į Projektu ir Detaliuoju planu suplanuotoms teritorijoms bendrai tenkančių automobilių stovėjimo vietų skaičių. Tokie argumentai nėra pakankami Projekto neatitikties Detaliojo plano sprendiniams konstatuoti, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, visiškai pagrįsta, kai atsižvelgiant į kiekvieno projekto (Nr. 8271, Nr. 8272 ir Nr. 8273) apimtį patenkančių sklypų ypatumus ir specifiką juose projektuojamas ir skirtingas automobilių statymo vietų skaičius.

53. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeisti projektavimo užduoties reikalavimai, t. y. rengiant Projektą nebuvo parengtas želdinių pertvarkymo projektas ir todėl nebuvo atsižvelgta į esamų saugotinų želdinių būklę, o Projekte atitinkamai nebuvo numatyta išsaugoti sveikus saugotinus želdinius - nors tokia prievolė kilo iš projektavimo užduoties. Visų pirma pastebėtina, jog viena iš Projekto dalių yra želdynų dalis, kurioje pateikti detalūs želdinių inventorizavimo-tvarkymo sprendiniai (genėti, šalinti ataugas, kirsti ir t. t.) dėl kiekvieno (duomenys neskelbtini) kvartalo medžio, krūmo, nurodant jo amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemonę, taip pat pateikta „Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir dendrologinio vertinimo lentelė“. Antra, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, rengiamas buvo ne teritorijos želdinių pertvarkymo projektas, o trijų teritorijų rekonstravimo ir statybos projektas, savo apimtimi ženkliai platesnės apimties, todėl išsaugoti visų saugotinų medžių yra neįmanoma. Be to, Detaliajame plane nėra numatyta, kad būtų apskritai draudžiamas saugotinų medžių kirtimas.

54. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai pasisakyta dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo svarstant ir priimant želdynų ir želdinių būklę keičiančius projektus, todėl jiems apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijas atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).

55. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nebuvo atlikta želdinių būklės ekspertizė. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 7 punktą, želdinių būklės ekspertizė atliekama Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte nustatytais atvejais iki Leidimo išdavimo. Minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 patvirtinto Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo 3.1 punkte reglamentuota, jog želdinių būklės ekspertizė atliekama, kai numatoma pertvarkyti didesnius kaip 1 ha ploto viešuosius želdynus urbanizuotose teritorijose. Nei detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, nei Projekto apimamoje teritorijoje nėra didesnių nei 1 ha ploto viešųjų želdynų. Vertintina, jog šiame kontekste nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad po Leidimo išdavimo surinkus 132 parašų privalėjo būti atlikta želdinių būklės ekspertizė. Be to, tokia ekspertizė tapo negalima (netikslinga) ir dėl šios nutarties 59 ir 60 punktuose nurodytų priežasčių.

56. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (31.1)-R52-253 turinį Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ) 8 straipsnio kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priimtas aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, išspręsti visi 2020 m. balandžio 9 d. prašyme nurodyti prašymai, todėl <...> yra teisėtas bei pagrįstas. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad anksčiau nurodytas atsakovo sprendimas yra netinkamai motyvuotas.

59. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui prašo panaikinti išduotus Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Pirmiausia pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

60. Pasisakydama dėl anksčiau minėto skundo reikalavimo, susipažinusi su bylos medžiaga (pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, ginčijamų Leidimų išdavimo datomis, pareiškėjų ir atsakovo pateikta informaciją ir kt.) teisėjų kolegija vertina, jog byloje nustatyta, kad medžiai pagal išduotus Leidimus jau yra pašalinti (išpjauti/iškirsti). Taigi šie įvykę objektyvūs pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad šių leidimų panaikinimas nėra įmanomas (jokios pareiškėjų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai nebūtų apginti). Tokios pozicijos tokio pobūdžio bei panašiose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2249-756/2020). Remiantis išdėstytu, išvestinis pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti želdinių būklės ekspertizę ir priimti atitinkamus sprendimus dėl Kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projekto koregavimo taip pat neturi teisinio pagrindo.

61. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (statinių be teisinės registracijos, papildomų automobilio vietų įrengimo ir pan.) pastebėtina, kad jie nėra reikšmingi ir tiesiogiai susiję su ginčo dalyku. Taigi, nors pareiškėjai apeliaciniame skunde išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame teismo procesiniame dokumente padarytų išvadų. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).

62. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

63. Pareiškėjai viešoji įstaiga „Viešojo intereso gynimo fondas“, asociacija „Klaipėdos žalieji“, R. S. ir D. Ž. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

64. Pareiškėjai taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl pareigūnų, institucijų, įmonių bei asmenų galimų teisės pažeidimų apie tai pranešant prokuratūrai ir Aplinkos ministerijai dėl galimai didelio masto žalos padarymo ir jo išieškojimo ginant viešąjį interesą.

65. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, teismas gali priimti atskirąją nutartį, kai padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad buvo padaryti grubūs pažeidimai, dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami tarnautojai ir pan. Dėl šių priežasčių netenkinamas pareiškėjos prašymas priimti byloje atskirąją nutartį.

66. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

67. Teisėjų kolegija, taikydama šios nutarties 66 punkte nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad atsakovo atstovas turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Paprastai savivaldybės institucijos (to neneigia ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) savo organizacinėse struktūrose turi atitinkamus darinius (juridinius padalinius), kurie atstovauja juos teismuose ir pan. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymas priteisti iš pareiškėjų atstovavimo išlaidas netenkinamas.

68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo panaikinta (panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: draudimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „VVARF“ ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui vykdyti darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231 žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą, iki bus priimtas ir įsigalios galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl antrą kartą panaikintos reikalavimo užtikrinimo priemonės naikintina.

69. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“, asociacijos „Klaipėdos žalieji“, R. S. ir D. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „VVARF“, ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui, vykdyti darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231, žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė