1e4653c7-5666-4e1f-ab4a-6b05aeabd730 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-576/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33171-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3.; 1.1.6.6.; 2.4.6.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), nuteistajam D.

K. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 para) ir nustatyta galutinė 48 MGL dydžio bauda. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nuspręsta konfiskuoti D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ D. K. priteisti 27 Eur proceso iÅ¡laidų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 00.19 val., ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,16 promilės etilo alkoholio koncentracija. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde D. K. praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį D. Č. atsakomybėn ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat praÅ¡o nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio bei atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 metų terminui.

Apeliantas tuo atveju, jei jam bus taikytas laidavimas, bet teismas matys pagrindÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, praÅ¡o paskirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , dydį nustatant artimÄ minimaliam įmokos dydžiui (5-10 MGL), iÅ¡dėstant mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui. 2.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu ir praÅ¡o jį panaikinti. Skunde nurodo, kad kaltės jis neginčijo viso proceso metu, kad dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į galimybę taikyti jo atžvilgiu laidavimÄ . Teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Yra pateikiamas BK 40 straipsnio turinys, nurodoma, kad dėl padaryto nusikaltimo niekam nebuvo padaryta žala, nurodomas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-448-497/2019, teigiant, kad asmuo, sugadinęs svetimÄ turtÄ , buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 2.2.

Apeliantas nurodo, kad nėra teistas, nebaustas už Å¡iukščius administracinius nusižengimus, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo vertinimu, nėra pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kad jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti. Nurodomas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-626/2020, teigiant, kad juo asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nepaisant to, kad jis buvo praeityje padaręs net 16 administracinių nusižengimų, kurie visi susiję su transporto priemonės vairavimu ir eksploatavimu. 2.3.

Toliau apeliantas nurodo, kad neteisingai buvo suprastas dėl nelegalaus darbo, kadangi jis dirba pas pažįstamÄ , iÅ¡ kurio atlyginimo negauna, tačiau jis ten mokėsi ir sėmėsi patirties. Nurodo, kad aktyviai sportuoja, kas rodo, jog alkoholio vartojimas nėra kasdienė gyvenimo dalis. 2.4. Nurodoma, kad D. Č. yra tinkamas asmuo laidavimui, kad ji darys teigiamÄ poveikį D. K., kadangi jie yra artimi daugiau nei 9 metus, gyvena 3 metus kartu, veda bendrÄ Å«kį, ji mokyklÄ baigė su pagyrimu. Nurodoma, kad D.

Č. neteista, nebausta administracine tvarka. Apeliantas nurodo, kad pasižada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, bÅ«ti drausmingu bei atidžiu vairuotoju ir piliečiu. Skunde nurodoma, kad tiek nuteistasis tiek D. Č. sutinka, jog laidavimo terminas bÅ«tų nustatytas ilgesniam nei vidutinis laikotarpiui. Taip pat nurodoma, kad nors D. Č. finansinė padėtis yra sunki, tačiau ji sutiktų su laidavimu su užstatu. 2.5. Toliau apeliantas praÅ¡o, taikius laidavimÄ , nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio.

Jis nurodo, kad transporto priemonė reikalinga pasirÅ«pinti sunkiai sergančiais sugyventinės tėvais: vežti juos pas gydytojus, nupirkti jiems produktų. Nurodoma, kad jo sugyventinė neturi teisės vairuoti. Yra nurodomos baudžiamosios bylos Nr. 1A-291-348/2017, 1A-313-174/2017, 1A-230-309/2017, 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-34-699/2018, teigiant kad jose konfiskavimas nebuvo taikomas. Nurodo, kad jo finansinė situacija yra ypatingai sunki, turi skolinį įsipareigojimÄ Sodrai. 2.6. Apeliantas praÅ¡o atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų terminui.

Apeliantas nurodo, kad nusikalstama veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, kad jis nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ gyvenime. Teigia, kad, neturėdamas teisės vairuoti negalės tinkamai pasirÅ«pinti sugyventinės tėvais, negalės tinkamai atlikti darbo funkcijų. Nurodomos baudžiamosios bylos Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413- 626/2018, teigiant, kad jose asmenims buvo nustatytas trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas, nors asmenų neblaivumas siekė 2,69 promiles.

Teigiama, kad ir pirmosios instancijos teismai paskiria teisės vairuoti atėmimÄ 1 metų terminui.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu D. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 1 metų bei nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio. Atitinkamai tik Å¡iais aspektais skundžiamas nuosprendis yra tikrinamas, vertinant jį teisėtumo, teisingumo ir pagrįstumo pagrindais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad nėra ginčo, jog D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, tačiau, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Dėl BK 40 straipsnio taikymo 7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sÄ lygų visuma, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o bÅ«tent:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, D. K. atitinka formalias laidavimo sÄ lygas, t. y. jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ; jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi; nusikalstama veika žalos nepadarė. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos materialios laidavimo sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgė į tai, kad D. K. daug kartų baustas administracine tvarka, nusižengimai sunkėja, į tai, kad D. K. dirba nelegaliai, nes jam taip patogu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tai rodo jo lengvabÅ«diÅ¡kÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtų elgesio normų laikymÄ si, negebėjimÄ prisiimti atsakomybės, gyventi pagal visuomenėje priimtas nuostatas.

9. Nors pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vairavimas neblaiviam sukelia realų pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei bei turtui, tačiau Å¡ioje konkrečioje situacijoje spręstina, kad yra pagrindo manyti, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad baudžiamojo proceso paskirtis bus įgyvendinta jo atžvilgiu taikius laidavimÄ ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.

10. Administracinio baustumo buvimas yra vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. K. administracine tvarka ne kartÄ baustas, o bÅ«tent: iÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o už 5 metus matyti, kad yra baustas už tai, kad virÅ¡ijo leistinÄ greitį (2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 7 d., baudos sumokėtos 2020 m. gruodžio 31 d.), už tai, kad savo namuose garsiai klausėsi muzikos, ne kartÄ baustas už tai, kad važiavo be bilieto, už tai, kad neatvyko į karo prievolę administruojančiÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijÄ , už tai, kad bÅ«damas neblaivus daužė vieÅ¡ojo transporto sustojimÄ , nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėto nurodymo ir bandė pabėgti (2016 m. birželio 25 d.), kelis kartus baustas už tai, kad naktį žaidė krepÅ¡inį ir triukÅ¡mavo, už tai, kad perėjo važiuojamÄ jÄ kelio dalį neleistinoje vietoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, daryti iÅ¡vados, kad administraciniai nusižengimai sunkėja, negalima. Pastebėtina, kad, pirmiausia, administraciniai nusižengimai yra priskiriami skirtingoms kategorijoms, antra, D. K. nėra vairavęs neblaivus, trečia, bÅ«damas neblaivus daužė vieÅ¡ojo transporto sustojimÄ , nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėto nurodymo ir bandė pabėgti 2016 metais. Visgi D. K. teigiamai charakterizuoja tai, kad visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus.

Ir nors vienas nusižengimas padarytas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jis nesusijęs su KET, be to, įvertinus laikotarpį, negalima daryti iÅ¡vados, kad D. K. turi alkoholio vartojimo problemų, kurios sudarytų pagrindÄ manyti, kad jis ir toliau nusikals. Be to, buvusių darbdavių, taip pat VÅ¡Ä® „Vilniaus krepÅ¡inio lyga“ ir D. Č. tėvų jis yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, jog D. K. ieÅ¡ko darbo.

Atitinkamai padarytų administracinių nusižengimų skaičius, įvertinus jų pobūdį šioje konkrečioje situacijoje, neleidžia daryti išvados, kad D. K. nesilaikys įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be kita ko, įvertinus ir tai, kad KET pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, daryti jis neturės galimybės, nes yra atimta jo teisė vairuoti, o daryti prielaidos, jog jis galimai vairuos neturėdamas teisės to daryti, negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad D.

K. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus, kad pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį.

11. D. K. viso proceso metu nuosekliai kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei įtariamasis, nei kaltinamasis neturi pareigos duoti parodymų, tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje D. K. ne tik davė nuoseklius parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jis nuoÅ¡irdžiai papasakojo apie užsiimamÄ veiklÄ , nurodydamas, kad dirba neoficialiai, nes jam tai patogu. Pastebėtina, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiama, ar D. K. dirba nelegaliai, atitinkamai tokie jo parodymai negali bÅ«ti esmine priežastimi, sprendžiant laidavimo taikymo klausimÄ . 2020 m. rugsėjo 4 d. Sodros duomenimis D. K. nedirba, bÅ«tent tokiais objektyviais duomenimis ir turėjo bÅ«ti grindžiamas priimamas sprendimas.

12. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , yra bÅ«tinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

13. Byloje yra pateiktas D. Č. praÅ¡ymas pripažinti jÄ laiduotoja ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimÄ D. K. be užstato. PraÅ¡yme nurodyta, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba kirpėja, su D. K. yra pažįstami nuo 14 metų, kartu gyvena apie 3 metus, kartu veda bendrÄ Å«kį. PraÅ¡yme nurodyta, kad smurto ar rimtų konfliktų nėra buvę, kad D. K. alkoholio beveik nevartoja, kad klauso ir atsižvelgia į jos nuomonę, kad jis gailisi dėl įvykio, kad supranta savo veiksmus.

Pasak D. Č., ji daro ir toliau darys teigiamÄ Ä¯takÄ , mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2020 m. spalio 7 d. duomenimis D. Č. neteista ir jo atžvilgiu nepradėta ikiteisminių tyrimų. IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad D. Č. per paskutinius 5 metus 3 kartus bausta administracinė tvarka už važiavimÄ be bilieto, baudos sumokėtos. D. Č. yra įgijusi profesinio mokymo diplomÄ su pagyrimu. Darbe yra charakterizuojama teigiamai.

Apklausiama pirmosios instancijos teisme D. Č. parodė, kad D. K. gailisi dėl savo veiksmų, kad ji gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , kad jis nedažnai vartoja alkoholio, kad, kai vartoja jį, tada nesuvokia savo veiksmų.

14. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. sugyventinės teigiama įtaka jam yra per maža, kad jos kaip galimos laiduotojos kandidatÅ«ra nėra tinkama, tačiau teisėjų kolegija nepritaria tokiai iÅ¡vadai. Pirmiausia, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , konstatuojama, kad D. Č. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmeninės savybės nekelia abejonių, kad ji gali bÅ«ti laiduotoja. Svarstant, ar ji turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, pažymėtina, kad ji kartu su D.

K. gyvena apie 3 metus, kad jiems gyvenant kartu tai pirmas toks įvykis, kad D. K., pasak jo paties, sugyventinę laiko autoritetu, kad padaryta nusikalstama veika daugiau yra atsitiktinis neapgalvotas poelgis, kurį nulėmė alkoholis, darytina iÅ¡vada, kad D. Č. gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ D. K.. Tuo pačiu pažymėtina, kad bÅ«tent D. Č., kuri dirba, sumokėjo D. K. paskirtas dvi paskutines baudas už greičio virÅ¡ijimÄ , kas rodo, kad materialiai ji nėra nuo jo priklausoma, todėl gali daryti įtakÄ .

Be to, D. Č. nurodė, kad ji smerkia tokį sugyventinio elgesį, jo neteisino, teigė, kad jis padarė žalos ir jos tėvams, kuriais jie rÅ«pinasi. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad ji sutiktų laiduoti su užstatu, nepaisant to, kad pajamos yra minimalios. Taigi iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manymui, kad D. Č. turi visas galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ D. K..

15. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. D. Č. praÅ¡yme prašė taikyti laidavimÄ be užstato, o teisiamojo posėdžio metu teigė, jog sutiktų sumokėti užstatÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad D. Č. yra kirpėja, į tai, kad dėl susiklosčiusios dabartinės situacijos valstybėje ji neturi galimybės dirbti (tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios papildomai įrodinėti nereikia), skiria laidavimÄ be užstato.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, D. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį D. Č. atsakomybei be užstato ir nustatant minimalų – 1 metų laidavimo terminÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 17. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimÄ naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2 metų terminÄ , kuris yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, atsižvelgė į D. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore (nuosprendyje nurodyta kraujyje, tačiau tai laikytina raÅ¡ymo netikslumu), į tai, kad nėra duomenų, jog asmuo bÅ«tų baustas už Å¡iurkščius KET pažeidimus.

19. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nors teismas privalo atsižvelgti ir į analogiÅ¡kos kategorijos bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ , tačiau pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama, koks teisės vairuoti atėmimo terminas bus proporcingos teisės pažeidimui, atitiks siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržys asmens akivaizdžiai labiau nei reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bus teisinga pusiausvyra. Be kita ko, asmens neblaivumas nėra esminis kriterijus, sudarantis pagrindÄ nustatyti trumpesnį ar ilgesnį terminÄ , tai yra tik vienas iÅ¡ vertinamųjų dalykų.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaryta tyčia. Tokia išvada grindžiama atsižvelgiant ir į patį nusikalstamos veikos pobūdį, ir į tai, kad jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jautėsi apgirtęs, tačiau sėdo vairuoti, nes reikėjo nuvažiuoti į kazino, papildomos apklausos metu parodė, jog kartu važiavęs jo draugas sakė, kad gal nereikia važiuoti. Taigi neginčytinai nustatyta, kad D. K. suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti, tačiau, nepaisant to, vis tiek vairavo.

21. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad D. K. neblaivus vairavo tol, kol paÅ¡alinis asmuo neiÅ¡kvietė pareigÅ«nų ir nenutraukė jo neteisėtos veikos. Pažymėtina, kad liudytojas pamatė, jog D. K. svirduliuodamas ėjo link automobilio, po ko važiuodamas kėlė avarines situacijas, dėl to buvo paskambinta į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Be kita ko, vairuotojas atvažiavo ir buvo sulaikytas ne prie savo gyvenamosios vietos, tačiau prie prekybos centro. Patikrinus jį alkotesteriu, pirmuoju bandymu nustatytas 2,16 prom. neblaivumas.

Tuo pačiu pažymėtina, kad veikos padarymo metu D. K. turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, kas charakterizuoja D. K. kaip neatidų eismo dalyvį. Pažymėtina ir tai, kad nors automobilį jis vairavo nakties metu (00.20 val.), kai eismas nėra intensyvus, tačiau jį pastebėjo pašalinis asmuo, be to, kartu su neblaiviu D. K. važiavo keleivis, tačiau, nepaisant to, jis buvo abejingas aplinkybei, jog kelia pavojų ne tik sau, bet ir kartu važiuojančiam asmeniui ir kitiems eismo dalyviams bei turtui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas 2 metų terminas yra proporcingas ir teisingas. Atitinkamai apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino netenkinama. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo 22. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-489/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , atsižvelgė į siekį užkirsti keliÄ D. K. toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra teisingas ir pagrįstas. Pirmiausia pažymėtina, kad nors yra pagrindas atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, manant, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (nusikalstamÄ veikÄ nutraukė policijos pareigÅ«nai, kurie atvyko liudytojui paskambinus į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , nustatytas 2,16 prom. neblaivumas, prieÅ¡ sėdant už automobilio vairo kartu su juo buvęs draugas sakė, kad gal nereikia važiuoti) automobilio konfiskavimas atitiks Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieÅ¡taraus teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams.

24. Nors neginčytina, kad D. Č. tėvai turi sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, kad A. Č. ir L. Č. sveikatos problemos nustatytos dar 2019 metais. Nepaisant to, minėtos aplinkybės jo nesustabdė nuo nuo vairavimo bÅ«nant neblaiviam. Atitinkamai jos nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Å iuo atveju apelianto asmenybė, jo finansinė padėtis bei interesai negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymÄ .

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ . Atitinkamai apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje yra atmetamas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde praÅ¡oma, teismui nustačius pagrindÄ , paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , svarstytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kurios yra tarpusavyje suderintos ir proporcingos padarytai veikai, į tai, jog D. K. oficialiais duomenimis nedirba ir turi įsiskolinimÄ Sodrai, sprendžia, kad papildoma baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų neproporcinga, todėl ji nėra skiriama. Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį panaikinti. D. K., padariusį BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį D. Č. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti D. K., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , ir laiduotojai D. Č., kad: - laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis); - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis); - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Aiva Survilienė Nida Vigelienė