1e4291dc-672c-4b7f-9ebd-0fd057cfc8a0 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43052-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.3.4.; 1.1.7.2.2.; 1.2.19.3.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės ir Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­Å¡Ä—­jas),sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei R.

Ž.,nuteistojo R. P. gynėjui advokatui L. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato L. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kai­Å¡ia­dorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pri­pa­Å¾intas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį ir nu­teistas 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, laikas, kurį R.

P. iÅ¡buvo laikinai sulaikytu (nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. 2 paros), pakeistas į keturių MGL dydžio baudÄ ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityta į paskirtÄ bausmę. Ga­lutinė baus­mė R. P. nustatyta – 26 MGL (979,16 Eur) dydžio bauda. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. P. nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 17.30 val., adresu Neries g. 12, Bučionių k., Palomenės sen., KaiÅ¡iadorių r., siekdamas iÅ¡­vengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­Å¾ei­di­mų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, tai yra vairavo trans­por­to priemonę, su kuria padarė eismo įvykį, kurio metu iÅ¡laužė pakelėje sto­vė­ju­sius me­džius, iÅ¡ eis­mo įvykio pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijos pareigÅ«nams, bei vartojo al­koholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, prie tarnybinio automobilio ,,duomenys neskelbtini“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryto bagažo skyriaus dangčio tiesiogiai pasiÅ«lė duoti 1500 Eur kyšį Kauno aps­kri­ties vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Vie­Å¡osios po­li­cijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiems patruliams J. O. ir M. B. už pageidaujamÄ neteisėtÄ neveikimÄ tam, kad pareigÅ«nai neraÅ¡ytų administracinio tei­sės pažei­di­mo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad R.

P. padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas ad­mi­nis­tracine tvarka, dirbantis, atsakomybę leng­vi­nan­Äių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena at­sakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl teismas už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusi­kals­tamÄ veikÄ jam skyrė įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Apeliaciniame skunde nuteistojo R. P. gynėjas praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių ra­jo­no apy­lin­kės teismo 2017 m. va­sario 7 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti R.

P. neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .Skunde teigiama, jog R. P. buvo sulaikytas vidutinio girtumo bÅ«senos ir su juo iÅ¡kart buvo atliekami procesiniai veiksmai. Atliekant Å¡iuos proceso veiksmus R. P. nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti advokato teisine pagalba. R. P. nesu­prato su juo atliekamų veiksmų esmės ir nesugebėjo įvertinti jų svarbos, buvo įsitikinęs, kad jį sulaiko dėl padaryto eismo įvykio. Tik kitÄ dienÄ areÅ¡tinėje jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis sulaikytas įtariant pareigÅ«no papirkimu. 2016 m. rugsėjo 10 d.

R. P. dėl laikinų psichinių trÅ«kumų (girtumo) negalėjo pasinaudoti savo tei­se į gynybÄ , todėl ikiteisminio tyrimo tyrėja L. Ž. privalėjo už­tik­rinti gynėjo da­ly­va­vimÄ atliekamų procesinių veiksmų metu. Gynėjo dalyvavimo pro­ce­se klausimas buvo spren­džiamas neteisėtai veikiant R. P. valiÄ , netinkamai aiÅ¡­ki­nant gynėjo da­ly­vavimo bÅ«­tinumÄ , esmę, tikslus. Skunde pažy­mė­ta, jog BPK 51 straipsnyje nurodyta, kad gynėjo da­ly­vavimas bÅ«tinas tiriant bylas, kai įtariamasis yra suimtas, todėl gynėjo daly­va­vimas turi bÅ«ti užtik­rintas ir laikino sulaikymo atveju.

Gynėjo bÅ«tino da­lyvavimo neuž­tik­ri­nimas yra bau­džia­mojo proceso rungtyniÅ¡kumo principo pažeidimas. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. ap­klau­siant R. P. įtariamuoju Kauno apskrities VPK areÅ¡tinėje, nedalyvaujant gy­nė­jui, tyrėjos R. D. ir L. Ž. nedarė neleistino poveikio, kad neįti­ki­nėjo jo pri­sipažinti, taip užsitikrinant mažesnę bausmę. Laikant R. P. suimtÄ ilgiau, nei lei­džia įstatymas, jam buvo daromas neteisėtas poveikis, sie­kiant suklaidinti dėl bylos fak­ti­nių aplinkybių.Nuteistojo gynėjas argumentavo, kad proceso veiksmus atlikusios tyrėjos R.

D. ir L. Ž. klaidino jį dėl byloje esančių duomenų. Jeigu tokie tyrėjų veiks­mai bÅ«tų patvirtinti patikimais įrodymais, jos bÅ«tų patrauktos baudžiamojon atsa­ko­my­bėn už pikt­nau­džiavimÄ tarnyba ir pareigų neatlikimÄ . Tokioje situacijoje liudytojomis ap­klaus­tos ty­rė­jos neturėjo BPK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos duoti teisingus pa­ro­dy­mus ir joms negalėjo bÅ«ti taikoma atsakomybė už melagingų pa­ro­dymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį.

Todėl jų parodymai teisme turėjo bÅ«ti vertinami atitinkamai ir jais nebuvo ga­lima paneigti R. P. naudotų gynybos argumentų.Skunde pažymima, jog nukentėjusiųjų teigimu R. P. siÅ«lė jiems kyšį kelis kartus, jie jam nurodydavo nutraukti neteisėtus veiksmus, aiÅ¡kino apie galimÄ atsakomybę. Nors kyÅ¡io siÅ«lymo procesas užtruko netrumpÄ laikÄ , abu nukentėjusieji nepasinaudojo iÅ¡­ma­nių­jų telefono aparatų garso ar vaizdo įraÅ¡ymo funkcija, kad užfiksuoti neteisėtus R.

P. veiksmus. BPK 301 straipsnio 2 dalyje yra nuro­dy­ta, kad apkal­tinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų paro­dy­mais, nebent juos pa­tvir­ti­na kiti įro­dy­mai. Tačiau byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvir­tin­tų nukentėjusiųjų J. O. ir M. B. nurodytÄ aplinkybę, kad R. P. siÅ«­lė jiems 1500 Eur kyšį.Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. rugsėjo 10 d. R. P. sulaikymu, asmens kratos atlikimu ir teisių iÅ¡aiÅ¡kinimu. KaiÅ¡iadorių rajono po­licijos komisariato vir­Å¡i­ninkė R.

Ž. pavedė tyrėjai L. Ž. atlikti iki­teisminį tyrimÄ tik 2016 m. rug­sėjo 12 d., besibaigiant R. P. laikinojo sulaikymo ter­minui. 2016 m. rugsėjo 11 d. dienÄ tyrėja R. D., savavaliÅ¡kai, pati sau iÅ¡si­ra­Å¡iusi įgaliojimÄ tęsti proce­si­nius veiksmus (b. l. 31), neturėdama teisės ėmė atlikti iki­teisminio tyrimo veiks­mus, pa­tei­kė R. P. praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir surašė įta­ria­mojo ap­klau­sÄ pa­Å¾eis­da­ma jo teisę tu­rė­ti gynėjÄ , įkalbinėdama prisipažinti ir nuoÅ¡irdžiai gai­lėtis.

Skun­de taip pat tei­giama, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra keturi identiÅ¡ki do­kumentai, t. y. 2016 m. rug­sėjo 10 d. J. O. tarnybinis praneÅ¡imas, 2016 m. rug­sė­jo 10 d. M. B. tarnybinis praneÅ¡imas, 2016 m. rugsėjo 12 d. J. O. liudy­to­jo apklausa ir 2016 m. rugsėjo 12 d. M. B. liudytojo apklausa. Visi Å¡ie doku­men­tai yra suraÅ¡yti tais pačiais žodžiais, sakiniais ir su tomis pačiomis klaidomis. Advokato tei­gimu, Å¡ios ap­lin­ky­bės reiÅ¡kia, kad nu­kentėjusieji policijos pareigÅ«nai derino bylos fak­ti­nes aplinkybes su iki­teisminį tyrimÄ atlikusia tyrėja L.

Ž., kuri buvo Å¡aliÅ¡ka ir pri­valėjo nusi­Å¡a­lin­ti nuo ikiteisminio ty­rimo atlikimo. Jei byloje ir bÅ«tų pati­ki­mų įrodymų, kad R. P. siÅ«lė J. O. ir M. B. ky­Å¡Ä¯, tokie jo veiksmai turėtų bÅ«ti verti­na­mi, kaip atlikti dėl nukentėjusiųjų asmenų neteisėtų ir provokuojamų veiksmų.2016 m. rugsėjo 20 d. R. P. buvo įteiktas teismo baudžiamasis įsakymas. Ter­minas praÅ¡ymui surengti bylos nagrinėjimÄ teisme baigėsi 2016 m. spalio 4 d. BÅ«tent tÄ dienÄ R.

P. iÅ¡siuntė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui savo praÅ¡ymÄ , o pir­mosios ins­tancijos teismas neteisingai nustatė, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas tik 2016 m. spalio 7 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ trimis dienomis. NutarimÄ admi­nis­tra­ci­nio teisės pa­Å¾eidimo byloje Nr. A2.6.-568-840/2016 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teis­mas skelbė 2016 m. spalio 6 d., kai R. P. jau buvo iÅ¡siuntęs teismui pra­Å¡y­mÄ su­rengti bau­džia­mosios bylos nagrinėjimÄ teisme.

Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kokį nu­tarimÄ po dviejų dienų paskelbs teismas, todėl prieÅ¡taravimas priimtam teismo baudžia­ma­jam įsa­ky­mui ir praÅ¡ymo surengti bylos nagrinėjimÄ teisme padavimo priežastis negali bÅ«ti siejama su administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skun­de pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skun­do ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto pra­Å¡y­mai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje by­loje Nr. 2K-561/2014).Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas R.

P. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pa­tikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grin­džiamos teismo iÅ¡­va­dos, juos iÅ¡analizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Individualizuodamas ir skirdamas R. P. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tÄ nusikaltimÄ pirmos instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės for­mÄ ir rūšį, at­si­Å¾velgė į pa­daryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsa­ko­my­bę sunki­nan­ÄiÄ ap­lin­kybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tin­ka­mos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

Tai, kad pirmosios instancijos teis­mas byloje su­rink­tus įrodymus vertino ne taip, kaip apeliantas dėsto savo skunde, neduoda pa­grindo teigti, jog skun­džiamas nuos­prendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ir nelaikytina netinkamu bau­džiamojo įstatymo taiky­mu ar BPK normų pažeidimu.BK 227 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už papirkimÄ . Pagal šį straipsnį pa­pir­kimas – tai pasiÅ«lymas, pažadas duoti kyšį ar kyÅ¡io davimas valstybės tarnautojui ar jam pri­ly­gintam asmeniui už pageidaujamÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Papirkimas ob­jek­ty­viai reiÅ¡kiasi bent vieno iÅ¡ straipsnio dispozicijoje įvardintų veiksmų padarymu. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad atliko Å¡io straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus siek­da­mas paperkamo vals­ty­bės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vyk­dant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl turi bÅ«ti nus­ta­tyta, kad asmuo, atlikdamas BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, suvokia, kokie pa­dariniai dėl to gali atsirasti ir jų siekia.

Nagrinėjamu atveju R. P. poli­ci­jos pa­rei­gÅ«­nams siÅ«lė 1500 eurų kyšį, kad iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės ir jo padarytas pažei­di­mas nebÅ«­tų fiksuotas, dėl to veika tinkamai vertinta kaip papirkimas. Be to, nors ir admi­nis­tra­ci­nės teisės pažeidimo byla nuteistajam buvo nutraukta, tai nekeičia fakto, kad R. P. siek­da­mas iÅ¡vengti atsakomybės už galimai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ bandė papirkti policijos pareigÅ«nus, vykdančius tiesiogines darbines funkcijas.Pirmos instancijos teismas įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ pagrįstai nustatė, kad nuteistasis pa­reigÅ«nams siÅ«lė susitarti ir duoti jiems kyšį.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, pirmos instanci­jos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų parodymais, tačiau ir apklaustų liudytojų parodymais bei paties R. P. prisipažinimu apie pa­da­ry­tÄ veikÄ , duotu ikiteis­mi­nio tyrimo metu. Tai, kad nuteistasis pirmos instancijos teisme pa­kei­tė savo parodymus ir teigė, kad dėl girtumo neatsimena įvykių arba atsimena, bet neaiÅ¡kiai, nekei­­Äia konstatuoto nusikalstamo pasiÅ«lymo duoti kyšį fakto.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nu­teistojo parodymai yra prieÅ¡­taringi ir nenuoseklÅ«s.Pagal BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavo­jin­gumo arba valdyti savo veiksmų. Teismo psichiatrijoje ir teismų praktikoje psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas nepakaltinimu, skirstomi į tris grupes:

1) dėl chroniškos psichikos ligos;

2) dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo;

3) dėl kitokios patologinės bÅ«senos, kuriai, teismo medicinos požiÅ«riu, priskiriamas ir patologinis girtumas, suprantamas kaip dėl al­ko­holio vartojimo staiga atsiradęs trumpalaikis psichikos sutrikimas.Apeliantas nurodo, kad atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo pažeistos nu­teis­tojo teisės ir laisvės neužtikrinta teisė į gynybÄ , kadangi, jis buvo trumpalaikio psi­chi­kos su­tri­ki­mo bÅ«senoje (girtumas) ir negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybÄ , nes nesu­pra­to su juo at­lie­kamų veiksmų.

Teismų praktikoje ir teismo psichiatrijoje nepakal­ti­na­mu­mas dėl patologinio gir­tu­mo suprantamas kaip trumpas ir alkoholio įtakoje nelauktai iÅ¡si­vystęs psichikos sutrikimas, labai retai sutinkamas psichiatrinėje ir teisminėje praktikoje. Tai pažeista sÄ monė, visiÅ¡kai iÅ¡­kreip­tas supančios realybės bei visos situacijos suvokimas, su klaidingu to vertinimu, su ap­gau­tais jausmais ir paprasta afektine baime, pavojumi, gre­siančios nelaimės ar žūties nuojauta, iÅ¡­Å¡au­kiančios siekimÄ bėgti, ginkluotis gynybai, pulti įsivaizduojamus prieÅ¡us ir pan.

Kadangi pa­tologinis girtumas – laikino psichinio sutrikimo rÅ«Å¡is, tai patologinio girtumo bÅ«senoje įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ asmuo baudžiamojon at­sakomybėn netraukiamas, nes pripažįstamas nepa­kal­tinamu. Å ios bÅ«senos metu asmuo nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Pa­to­lo­ginis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų, žmogus paskui užmiega ir prabudęs nieko ne­pri­simena. Tokių aplinkybių, leidžiančių įtarti, kad R. P. buvo patologinio gir­tu­mo bÅ«senoje, byloje nėra.

Prie­Å¡ingai, nuteistasis tam tikras jam palankias įvykio aplinkybes pri­simena, o nepalankių ap­lin­kybių neprisimena, nors viskas, kÄ jis prisimena ir ko nepri­si­mena, vyko vienu metu. Nesant nustatytai patologinio girtumo bÅ«senai spręstina, kad R. P. su­gebėjo suvokti ap­linkÄ , savo atliekamus veiksmus bei ikiteisminio tyrimo metu su juo atlie­ka­mus pra­dinius veiks­mus.Skundo argumentas, kad nuteistajam privalėjo bÅ«ti užtikrintas gynėjo dalyva­vi­mas, yra nepa­grįstas. R. P. iÅ¡ karto po įvykio buvo sulaikytas (2016 m. rugsėjo 10 d. 17 val. 30 min.), todėl atitiko BPK 51 straips­nio 1 dalies 7 punkte numatytÄ pa­grindÄ , kada bÅ«tinas gy­nėjo dalyvavimas.

Tuo metu sulaikytajam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį (b. l. 29). Ä®tariamojo teisės R. P. iÅ¡aiÅ¡kintos ir 2016 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 32), bei 2016 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 36), tačiau iÅ¡ bylos duomenų ma­tyti, kad pats nuteis­ta­sis pa­si­raÅ¡ytinai atsisakė gynėjo da­ly­va­vimo procese (b. l. 33, 36). Akivaizdu, kad praėjus nema­Å¾am laiko tarpui nuo su­laikymo iki gynėjo atsisakymo nuteistasis jau buvo iÅ¡siblaivęs, pakankamai galėjo val­dyti savo veiks­mus ir juos suprato.

Teisėjų kolegija laiko, kad Å¡iuo atveju sulaikytojo teisė turėti gy­nė­jÄ buvo tinkamai užtikrinta. Nuteistasis pirmos instancijos teisme teigė, kad pa­si­ra­Å¡i­nėjo nežiÅ«rėdamas po kuo pasiraÅ¡o. Vertinamuoju požiÅ«riu toks teiginys, atsižvelgiant į nu­teis­tojo amžių ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, laikytinas gynybinė pozicija, kuri neatspindi tik­rovės.Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. P. 2016 m. rugsėjo 11 d. ir 2016 m. rug­sėjo 12 d. jį apklausiant įtariamuoju buvo daromas neteisėtas poveikis.

Skunde tvirtinama, kad buvo daromas spau­dimas nuteistajam jį įkalbinėjant prisipažinti ir nuoÅ¡irdžiai gailėtis, kad jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡gautas neteisėtu bÅ«du, klaidinant dėl faktinių ap­linkybių, provokuojant. Pažymėtina, kad vado­vau­jantis BPK 188 straipsnio 3 dalies norma, at­liekant įtariamojo apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu ap­klausos pradžioje įtariamojo paklau­sia­ma, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu įtariamas.

Atliekančių ap­klau­sÄ tyrėjų veiksmai, numatyti minėtoje BPK nor­moje, negali bÅ«ti vertinami kaip daromas spau­dimas. Apie tariamai neteisėtÄ poveikį jam R. P. nurodė tik apklausiamas pirmos instancijos teisme. Joks tyrimas dėl apklausÄ vykdžiusių pareigÅ«nių R. D. ir L. Ž. galimai atliktų neteisėtų veiksmų, piktnau­džiavimo tarnyba ar pareigų neat­li­ki­mo nebuvo atliekamas. Pats R. P. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie neteisėtÄ poveikį jam, iÅ¡skyrus tai, kad jautė tyrėjų spau­dimÄ ir norėjo bÅ«ti kuo greičiau paleistas iÅ¡ sulaikymo.

Tokio subjektyvaus pobÅ«džio vertinimo, nesant jokių tokį poveikį patvirtinančių duomenų, teisėjų kolegija nepripažįsta pakankamu da­ry­ti iÅ¡­va­dÄ apie ikiteisminio tyrimo metu R. P. darytÄ neteisėtÄ poveikį. Å io­mis ap­linkybėmis pirmos instancijos teismas, apklausdamas tyrėjas R. D. ir L. Že­mai­tienę apie vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ ir įtariamojo apklausas kaip liudytojas ir įspėdamas dėl atsa­ko­my­bės pagal BK 235 straipsnį, bei vertindamas jų parodymus kaip patikimus, nepadarė bau­džia­mo­jo pro­ceso pažeidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo apklausiamas ne vienÄ kartÄ , skirtingų pareigÅ«nių, kurioms patvirtino iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes apie kyÅ¡io siÅ«­lymÄ policijos pareigÅ«nams (b. l. 35, 39-40). Vertindamas Å¡ias aplinkybes aukÅ¡tesnysis teis­mas sprendžia, kad Å¡ie apeliacinio skundo teiginiai yra prielaidų pobÅ«džio, ir neįžvelgia pa­grin­do daryti iÅ¡va­dÄ , kad nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas neteisėtas poveikis siekiant gauti jo pri­si­pa­Å¾inimÄ .Skunde taip pat teigiama, kad tyrėja L.

Ž. buvo Å¡aliÅ¡ka ir privalėjo nusiÅ¡alinti nuo iki­teis­minio tyrimo atlikimo. Tačiau iÅ¡kelta hipotezė dėl Å¡ios tyrėjo Å¡aliÅ¡kumo nėra motyvuota ir pagrįsta. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamų bylos duomenų kontekste nenus­tatyti jokie nuÅ¡alinimo pagrindai, numatyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Be to skundo ar­gu­mentas, kad nuteistojo veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami, kaip atlikti dėl nukentėjusiųjų asmenų netei­sėtų ir provokuojamų veiksmų, taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

PrieÅ¡ingai Å¡iam ar­gumentui, visi pirmos instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai pagrindžia tai, kad nuteistasis savo ini­ciatyva siÅ«lė kyšį, o dėl tokių jo veiksmų niekas jokios įtakos jam nedarė. IÅ¡ bylos duomenų ma­tyti, kad kyšį R. P. siÅ«lė jo padaryto autoįvykio pasekmėje. Nukentėjusieji J. O. ir M. B. buvo iÅ¡samiai apklausti pirmos instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo argumento dėl jų tarnybinių praneÅ¡imų ir parodymų ikiteisminio ty­ri­mo metu vienodumo aukÅ¡tesnysis teismas nepripažįsta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu.

Å ių liudytojų paro­dy­mai iÅ¡ esmės tapatÅ«s, nuo­seklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. J. O. ir M. B. nurodė tapačias faktines aplinkybes tiek apie eismo įvykį, tiek apie kyÅ¡io siÅ«­ly­mÄ jiems. Jų parodymus apylinkės teismas nuosprendyje iÅ¡sa­miai iÅ¡analizavo ir nera­do pagrindo netikėti jais. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės ins­tan­ci­jos teismas. Pirmos instancijos teis­mas taip pat nenustatė, kad Å¡ie pareigÅ«nai bÅ«tų elgęsi netei­sėtai ar kokiu nors bÅ«du pro­vo­ka­vę R.

P. duoti kyšį. Aplinkybės, kad pareigÅ«nai neužfiksavo R. P. siÅ«­lymo priimti kyšį savo iÅ¡maniaisiais telefonais, kolegija taip pat nepripažįsta teisiÅ¡kai reikÅ¡­min­ga, nes tiek pirmos instancijos teismas, tiek aukÅ¡tesnysis teis­mas laiko pakankamais dviejų liudytojų parodymus, kurie atitiko pirminius R. P., ne vienÄ kartÄ duotus paro­dy­mus, kuriuose nurodytos tos pačios aplinkybes apie kyÅ¡io siÅ«lymÄ policijos pareigÅ«nams, tos pačios priežastys, dėl kurių norėjo iÅ¡vengti galimos atsakomybės – siekimas iÅ¡saugoti vairuotojo pažymėjimÄ , gana logiÅ¡kÄ jo veiksmų motyvÄ â€“ siekimÄ iÅ¡vengti galimos atsakomybės už sukeltÄ eismo įvykį, Å¡ių liudytojų nurodytÄ nuteistojo aiÅ¡kinimÄ jiems, kad bÅ«damas vairuotojas ir dėl sukelto eismo įvykio praradęs vairuotojo pažymėjimÄ galįs netekti darbo.TeisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymais.

Å ioje normoje kalbama apie nukentėjusiųjų ir liudytojų pa­rodymus, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas. Liudytojai J. O. ir M. B. tokio statuso neturėjo, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindÄ remtis ir vien tik Å¡ių liudytojų parodymais. Tačiau, kaip jau minėta, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisia­ma­jame posėdyje iÅ¡nagrinėtų aukščiau aptartų įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė datÄ , kada apeliantas kreipėsi į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu surengti baudžiamosios by­los nagrinėjimÄ dėl jo atžvilgiu 2016 m. rugsėjo 20 d. priimto baudžiamojo įsakymo.

Apy­lin­kės teismas kreipimosi datÄ nustatė 2016 m. spalio 7 d. traktuodamas, kad nuteistasis į teismÄ kreipėsi po to, kai jo atžvilgiu administracinės teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-568-840/2016 buvo nutraukta, o nutarimo skelbimo data buvo 2016 m. spalio 6 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. P. su praÅ¡ymu į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ kreipėsi 2016 m. spalio 4 d., kaip tai teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas at­kreipia dėmesį, kad Å¡ios aplinkybės jokios teisinės reikÅ¡mės pirmos instancijos teismo nuos­pren­džiui neturi.

Be to dėl tikslaus laiko, kada buvo kreiptasi į teismÄ dėl baudžiamojo įsakymo per­Å¾iÅ«­rė­ji­mo yra prieÅ¡taravimai apeliaciniame skunde ir nuteistojo parodymuose pir­mos ins­tan­cijos teisme, kur nuteistasis parodė, kad dėl teismo baudžiamojo įsakymo per­Å¾iÅ«­rė­ji­mo krei­pėsi į teismÄ , kai buvo iÅ¡spręsta administracinė byla.AukÅ¡tesnysis teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad R. P. teisės dėl laikino sulaikymo nebuvo nepagrįstai suvaržytos.

Remiantis BPK 140 straipsnio 4 dalimi, laikinas sulaikymas negali tęstis ilgiau nei 48 valandas. Kaip matoma iÅ¡ by­los dokomentų, nuteistasis iÅ¡ laikino sulaikymo buvo paleistas praėjus dviem paroms. Iki­teis­minį tyrimÄ vykdžiusi institucija asmenį laikinai sulaikė iki tol, kol buvo atlikti visi bÅ«tini pro­ce­so veiksmai, nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos ilgiau nei tai imperatyviai numato BPK normos.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pa­Å¾eidimai, kuriais bÅ«tų su­varžytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teis­mui iÅ¡samiai ir neÅ¡a­liÅ¡kai iÅ¡­nag­rinėti bylÄ .

Apylinkės teismas ap­kaltinamajame nuosprendyje iÅ¡vadas dėl R. P. kaltės, baus­mės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai mo­ty­va­vo. Skun­džiamu nuosprendžiu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas bau­džia­mojo įstatymo rei­ka­la­vimų nepažeidė.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo R. P. gynėjo advokato L. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Jūratė Jakubonienė              Daiva Jankauskienė              Viktoras Preikšas