1e42538e-679e-465b-b696-e023305e38d0 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. 2-642-826/2014Proceso Nr. 2-06-3-12838-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos:24.2.; 35.6.1.; 99.5.; 110.4.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieÅ¡kovui R. J., atsakovams V. U., I. U. ir L. L., jo atstovui advokatui G. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

J. ieÅ¡kinį atsakovams V. U., I. U. ir L. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir vienaÅ¡alės restitucijos taikymo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2011-07-14 vekselį, iÅ¡duotÄ atsakovų V. ir I. U. L. L., taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir iÅ¡ V.I. U. turto iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų dalį vykdomojoje byloje Nr.0010/12/03314, skirtÄ sumokėti L. L. (17399 Lt) priteisti ieÅ¡kovui bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovai V. ir I. U. 2010-01-19 vekseliu įsipareigojo ieÅ¡kovui iki 2012-05-01 grÄ Å¾inti 30000,00 EUR skolÄ , tačiau skolos negrÄ Å¾ino, todėl 2012-05-31 vykdomojo įraÅ¡o Nr.VM9-1728 dėl 104109,00 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindu antstolio A. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr.0010/12/02383. NeiÅ¡ieÅ¡kotos skolos likutis sudaro 98090,00 Lt. DidžiÄ jÄ atsakovų I. ir V. U. skolų dalį sudaro 2011-07-14 iÅ¡ L. L. pasiskolinta 300000,00 Lt suma, kuri neaiÅ¡ku kur investuota, kodėl nebuvo grÄ Å¾inta kitiems skolininkams, mano, kad Å¡i skola yra fiktyvi ir negaliojanti.

Mano, kad jo kaip kreditoriaus teisės gintinos actio Pauliana pagrindu, nes turi nebejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovams V. ir I. U. kaip skolininkams, ginčijamas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, nes L. L. tenka beveik 50 proc. nuo antstolio iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas, skolininkai V. U. ir I. U. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsakovai, sudarę ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi kadangi žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, atsakovai buvo geri pažįstami, atsakovai U. metu turėjo kitų kreditorių.Atsakovė I.

U. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad pats ieÅ¡kovas suteikdamas paskolÄ nepasidomėjo kitais jų su vyru kreditoriais, nesiėmė jokių priemonių paskolai laiduoti nors turėjo galimybę per VÄ® Registrų centras pasitikrinti jiems priklausantį turtÄ ir galėjo jį užtikrinti hipoteka, turėjo domėtis iÅ¡ieÅ¡kojimo eiga. Taip pat nurodė, kad tiek L. L., tiek R. J. yra tokie pat kreditoriai. Be to ji pagal laidavimÄ už UAB „Vitrema“ yra skolinga Swedbank, AB – 500000,00 Lt ( civilinė byla Nr.2-1595-253/2010), taip pat įsiskolinimas VMI (74895,22 Lt).

Atsiliepime atsakovė nurodė, kad reikalavimas priteisti 17399,00 Lt ieÅ¡kovui pažeistų kitų jos kreditorių teises.Atsakovas L. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad su V. U. yra tik pažįstamas nuo 2008 m., tačiau Å¡eimos draugais nėra. 2010 m. V. U. jam pasiÅ«lė investuoti į ketinamÄ pradėti Latvijoje žvėrelių Å«kį, todėl jis, manydamas, kad verslo idėja yra perspektyvi, sutiko investuoti savo pinigus. Buvo paskolinta 150000,00 Lt, sutarta, kad V.

U. jam grÄ Å¾ins 300000,00 Lt. V. U. jo paskolintus pinigus investavo į žvėrelių fermÄ , tačiau žvėrelių fermos įsigyti nepavyko, todėl pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ 2011-07-14 buvo pasiraÅ¡ytas 300000,00 Lt vekselis, kuris nėra nei fiktyvus, nei suklastotas, kaip teigia ieÅ¡kovas. A. P. institutas gali bÅ«ti taikomas tik esant visoms privalomoms sÄ lygoms. Atsakovas yra toks pat kreditorius kaip ieÅ¡kovas, kuris negali susigrÄ Å¾inti savo pinigų, be to atsakovams U. tiek R. J., tiek L. L. pinigus paskolino praktiÅ¡kai tokiu pat metu, atsakovo L.

L. teises taip pat pažeidžia ieÅ¡kovui iÅ¡duotas vekselis. IeÅ¡kovui vekselis buvo iÅ¡duotas 2010-01-19, turėjo bÅ«ti apmokėtas 2012-05-01, vykdomasis įraÅ¡as atliktas 2012-05-31. Atsakovui L. L. vekselis iÅ¡duotas 2011-07-14 pagal 2010 m. pradžioje suteiktÄ paskolÄ , todėl jis pinigus paskolino anksčiau nei U. įgijo prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ , todėl atsakovas L. L. negalėjo žinoti, kad 2012-05-01 atsakovai U. bus nemokÅ«s ir negalės grÄ Å¾inti skolos ieÅ¡kovui. Jeigu atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, tai prievolės atsakovui L.

L. grÄ Å¾inimo užtikrinimÄ bÅ«tų galėję įforminti hipoteka. Be to pats ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad pasidomėjo atsakovų U. mokumo galimybe. Atsakovui buvo žinoma, kad U. turi daug nekilnojamojo turto, be to jis tikėjosi greitos investicijų grÄ Å¾os iÅ¡ verslo. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu nebus atkurtas atsakovų U. mokumas, vienaÅ¡alės restitucijos taikymas pažeis vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir kitų U. kreditorių interesus. DviÅ¡alės restitucijos taikymas reikÅ¡tų tos pačios teisinės situacijos, kokia yra dabar susidariusi, sukÅ«rimÄ iÅ¡ naujo.

VirÅ¡ nurodyti argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu ir taikyti restitucijÄ yra nepagrįstas ir atmestinas (b.l. 40 – 44).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. J. prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad yra visos sÄ lygos taikyti CK 6.66 str. PaaiÅ¡kino, kad atsakovams U., tikslios datos neprisimena, paskolino 30000,00 EUR, buvo pasiraÅ¡ytas vekselis. 2011-07-14 atsakovai U. pasirašė vekselį 300000,00 Lt sumai, L.

L. naudai. NeaiÅ¡ku ar Å¡i pinigų suma buvo paskolinta, U. neturi galimybės sugrÄ Å¾inti jo paskolintÄ sumÄ , galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ U. turto yra minimalios, senaties terminas ginčyti sandorį CK 6.66 str. pagrindu nėra suėjęs. Atsakovai yra nesÄ Å¾iningi, neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, be to, neaiÅ¡ku, kur U. padėjo pasiskolintÄ iÅ¡ L. L. pinigų sumÄ . L. L. prieÅ¡ skolindamas pinigus, galėjo pasidomėti U. finansine padėtimi. Mano, kad ginčijamas vekselis yra fiktyvus, o pinigai iÅ¡ viso nėra paskolinti.Teismo posėdžio metu atsakovė I.

U. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiÅ¡kino, kad 2010 m. turėjo daug nekilnojamojo turto, tačiau negalėjo jo realizuoti, nes bankai nebesuteikinėjo paskolų. Dėl Å¡ios priežasties pinigų nusprendė pasiskolinti iÅ¡ kitų asmenų. 2010 metais pingines lėšas pasiskolino iÅ¡ R. J. ir L. L.. Ginčo dėl skolos dydžio nėra. IeÅ¡kovui daug anksčiau buvo žinoma apie vekselį, nei teigia teismo posėdžio metu. IÅ¡ L. L. pasiskolinti pinigai turėjo bÅ«ti investuoti į žvėrelių verslÄ Latvijoje, tačiau verslas nepavyko.

IÅ¡ L. L. buvo pasiskolinti 150000,00 Lt, tačiau vekselis buvo dvigubai didesnei sumai, nes buvo toks susitarimas. Po to kai pinigai iÅ¡ L. L. buvo pasiskolinti, jie nebuvo panaudoti ir buvo laikomi namuose. Pinigus į LatvijÄ kartu vežė V. U. su L. L.. Teismo posėdžio metu atsakovas V. U. prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ L. L. pasiskolinti pinigai buvo skirti apmokėti tarpininkui, kuris turėjo padėti už mažesnę kainÄ nupirkti bankrutavusį žvėrelių Å«kį Latvijoje.

Žvėrelių komplekso vertė buvo apie 2 mln. EUR. Tarpininkas turėjo sumažinti kainÄ , o L. L. bÅ«tų buvęs Å¡io verslo akcininkas. Å iam tikslui buvo paskolinti pinigai iÅ¡ L. L.. Pinigus tarpininkui vežė kartu su L. L. 2010 m. kovo ar balandžio mėnesį. Å is tarpininkas buvo S. K.. Tarpininkas savo darbÄ padarė, tačiau atsirado konkurentas, kuris nupirko visÄ kompleksÄ už didesnę kainÄ . Vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas tada, kai paaiÅ¡kėjo, kad planas sužlugo. Tiek skolinant pinigus iÅ¡ R.

J., tiek iÅ¡ L. L., faktiÅ¡kai buvo gauta mažesnė suma nei nurodyta vekselyje, nes sumos vekselyje nurodytos atsižvelgiant į palÅ«kanas. PrieÅ¡ tai jis iÅ¡ L. L. buvo pasiskolinęs pinigus, kai reikėjo refinansuoti paskolÄ iÅ¡ banko. Tuo atveju skolÄ grÄ Å¾ino laiku. Su L. L. jį siejo tik verslas. Pinigus iÅ¡ R. J. gavo anksčiau nei iÅ¡ L. L..Teismo posėdžio metu atsakovas L. L. prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad su V. U. susipažino 2008 – 2009 metais. Tada jis V. U. paskolino pinigų, o jis jo naudai užstatė butÄ . 2009 metais jam V.

U. vėl pasiÅ«lė investuoti, iÅ¡dėstė situacijÄ . Jie kartu buvo nuvykę į tÄ fermÄ , apžiÅ«rėjo, V. U. jam viskÄ paaiÅ¡kino. Susitarimas dėl paskolos buvo 2009 metų lapkričio mėnesį, o 2010 metų sausio mėnesį jis perdavė V. U. 150000,00 Lt. Buvo sutarę, kad sėkmės atveju jis taps akcininku, o nesėkmės – V. U. gražins 300000,00 Lt. 2010 metų kovo mėnesį važiavo į RygÄ pas tarpininkÄ . Verslo planas nepavyko, nes kitas asmuo nupirko visÄ kompleksÄ , todėl 2011 m. liepos mėnesį pasirašė vekselį.

PirmÄ kartÄ skolindamas pinigus V. U., jį tikrino, domėjosi jo turtine padėtimi, sužinojo, kad užsiima nekilnojamuoju turtu, V. U. finansinė padėtis nekėlė abejonių, todėl skolindamas 150000,00 Lt nebetikrino. Apie tai, kad U. skolingi ir R. J., jis nieko nežinojo. Atsakovo L. L. atstovas advokatas G. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas neįvykdė CPK 178 str. numatytos pareigos, įrodyti savo pareikÅ¡tus reikalavimus. IeÅ¡kovas yra praleidęs 1 metų senaties terminÄ , nes po to kai 2012-10-10 buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, duomenys apie tai tapo vieÅ¡i, todėl ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ 2013-11-08, praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovas netinkamai formuluoja savo reikalavimus, nes nepraÅ¡o panaikinti vykdomojo įraÅ¡o, kurio pagrindu yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, be to jo reikalavimas prieÅ¡tarauja CPK 753 str. 1 d. 4 p., 754 str. 5 p. nuostatoms. IeÅ¡kovo reikalavimo teisė turi bÅ«ti neginčijama ir ankstesnė nei 2009 m. lapkričio mėnuo, be to sandoris buvo miÅ¡rus – paskola ir jungtinė veikla. Å ioje byloje turi bÅ«ti įrodyta, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, tačiau tokių įrodymų nėra. Atsakovas L. L. neturėjo duomenų apie kitas U. skolas, todėl sandoriai yra lygiaverčiai.IeÅ¡kinys atmestinas             Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-01-19 atsakovas V.

U. iÅ¡davė ieÅ¡kovui R. J. vekselį 30 000 EUR, t.y. 103 584 Lt sumai. Vekselį laidavo atsakovo V. U. žmona atsakovė I. U. (prijungtos civilinės bylos 2-936-889/2013, T.1, b.l. 9). Å iuo vekseliu atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui, kaip vekselio turėtojui, grÄ Å¾inti 30 000 EUR sumÄ iki 2012-05-01. 2012-05-31 notarė V. M. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 30000,00 EUR skolos bei 525,00 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidarių skolininkų V. U. ir I. U. iÅ¡ieÅ¡kotojo R. J. naudai (b.l. 8). Vykdomasis įraÅ¡as pateiktas vykdyti antstolio A.

S. kontorai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/12/02383, skolos likutis 2013-10-24 yra 104109,00 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų (b.l. 9). 2011-07-14 atsakovai V. U. ir I. U. išdavė ieškovui L. L. vekselį 300000 Lt sumai ( b.l. 10). 2012-11-13 iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovai turėjo daug nekilnojamojo turto ir po vekselio išdavimo sudarė kelis sandorius dėl turto pardavimo (prijungtos civilinės bylos 2-936-889/2013, T. 1, b. l. 12-22, T. 2, b. l. 68-73). 2014-02-04 iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nuo 2010-01-01 atsakovė I.

U. turėjo daug nekilnojamojo turto, kurio santykis pagal pateiktÄ 2009-07-24 vartojimo paskolos už užstatÄ sutartį Nr.031-47541, su AB bankas „Snoras“ suteikta paskola pagal 3.3 punktÄ nevirÅ¡ijo 45 proc. pagal bankui pateiktÄ turto vertės nustatymo pažymÄ (b.l. 142 – 170). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme dėl 2011-07-14 atsakovų sudaryto vekselio nuginčijimo gautas 2013-11-05.A. P. – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Å io instituto paskirtis - užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisėsÅ is institutas gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai.

Naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, tai yra, nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 – 6.129 str.).

Pagal CK įtvirtintÄ actio Pauliana instituto reglamentavimÄ tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina, tai yra, sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sÄ lygos, neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiÅ¡ka actio Pauliana sÄ lyga, nesietina ir negali bÅ«ti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu.

Kreditorius turi pareigÄ Ä¯rodyti byloje, kad jis turi tokiÄ , tai yra, neabejotinÄ ir galiojančiÄ , reikalavimo teisę, kad Å¡i egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovų V. ir I. U. prievolė kreditoriui pagal atsakovo V. U. 2010-01-19 iÅ¡duotÄ vekselį 30 000 Eur (103 584 Lt sumai) ir atsakovės I. U. laidavimÄ dėl sutuoktinio prievolės įvykdymo atsirado nuo Å¡io 2010-01-19 sandorio sudarymo – anksčiau, negu atsakovas L. L. atsakovui V. U. paskolino 150000,00 Lt.

Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas V. U.. Darytina iÅ¡vada, kad ginčo sandorio metu ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ reikalavimo skolininkams V. ir I. U..             Teismų praktikoje nustatyta, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio. Prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jis nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu; antra abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolių abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, t. y. teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Å i abstrakti prievolė atsiranda iÅ¡raÅ¡ius vekselį. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas – abstraktus vienaÅ¡alis sandoris. Dėl Å¡io abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji sukurta (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Taigi vekselio turėtojas, nuo vekselio iÅ¡davimo momento turi reikalavimo teisę į jame nurodytÄ sumÄ .             Atsakovų V. ir I. U. iÅ¡duotas vekselis ieÅ¡kovui R. J. įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas. IeÅ¡kovas, kaip vekselio turėtojas, nuo 2010-01-19 vekselio iÅ¡davimo momento turi reikalavimo teisę į jame nurodytÄ sumÄ , tai yra 30 000 EUR. Ginčijamas sandorio sudarymo laikas tiksliai nenustatytas, pagal atsakovo V. U. parodymus ir 2011-07-14 vekselį tikėtina, kad sandorių tarp atsakovų laikas yra vėlesnis nei tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų U..

Esant nurodytiems argumentams ir faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad ieÅ¡kovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę dėl 30 000 EUR sumokėjimo atsakovams I. Ir V. U., kaip skolininkams.Dėl kreditoriaus teisių pažeidimoIeÅ¡kovas įrodinėjo, kad jo interesai, sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeisti, kadangi iÅ¡ didžioji dalis iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų proporcingomis dalimis pagal turimÄ Ä¯siskolinimÄ visiems kreditoriams.

Kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininko sudarytu sandoriu – tÄ privalo įrodyti kreditorius (CPK 178 str.) (LAT 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „V.

B. korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad Å¡ios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (LAT 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012). Å ioje byloje ieÅ¡kovas neįrodinėjo tos aplinkybės, kad atsakovai U. dėl sudaryto ginčijamo sandorio tapo nemokÅ«s, tačiau įrodinėjo, kad sudarytas ginčijamas sandoris sumažino atsakovų U. mokumÄ ir kitaip pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises.Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai padaryti, kad po ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovai U. tapo nemokÅ«s, sumažėjo ar nebeliko realios galimybės atsakovams U. atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir įvykdyti prievolę ieÅ¡kovui – atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas L.

L. paskolino atsakovams U. 150000,00 Lt, iÅ¡ kurių buvo reali galimybė atsiskaityti su ieÅ¡kovu kaip kreditoriumi. Priežastis, kodėl skolininkai neatsiskaitė su savo kreditoriumi yra aplinkybės, dėl kurių jie, pasiskolinę iÅ¡ atsakovo L. L. pinigų, nutarė Å¡iuos pinigus investuoti į verslÄ , tačiau negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui skolos, o ne pats ginčo sandorio sudarymas savaime. Be to, iÅ¡ atsakovės I. U. pateiktų įrodymų apie 2010 metais turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , darytina iÅ¡vada, kad ir sudarę ginčo sandorį, atsakovai U. turėjo galimybę atsiskaityti su ieÅ¡kovu.Dėl sandorių privalomumoCK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo (pvz. viešojo pirkimo sutartys – CK 6.380 str., energijos pirkimo-pardavimo sutartys – CK 6.383 str.), teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Atsakovai, siekdami įrodyti privalėjimÄ sudaryti sandorius, turi konkrečiai pagrįsti bei įrodyti faktines aplinkybes, lėmusiais šį privalomumÄ (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovai U. ginčijamo sandorio sudaryti pareigos neturėjo. Atsakovai U. įrodinėjo, kad turėjo verslo planÄ , kuris bÅ«tų padėjęs atsiskaityti su kreditoriais. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad pareigos pasiskolinti iÅ¡ atsakovo L. L. 150000,00 Lt, o nesėkmės įsipareigodami pasiraÅ¡ytu vekseliu grÄ Å¾inti 300000,00 Lt atsakovai U. neturėjo.Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumoViena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra Å¡alių nesÄ Å¾iningumas.

Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Taigi, sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; kt.).Nors civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, t.y.

įrodyti sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ privalo tas, kuris teigia jas buvus nesÄ Å¾iningomis (CPK 178 str.), tam tikrais atvejais įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , kuri reiÅ¡kia tai, jog esant tam tikriems faktams, asmuo laikomas nesÄ Å¾iningu, kol jis pats neįrodo prieÅ¡ingai (CPK 182 str. 4 p.). Prie tokio pobÅ«džio įstatyminių prezumpcijų priskiriamos ir CK 6.67 str. numatytos aplinkybės. Tarp jų- preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su artimaisiais giminaičiais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai, bÅ«dami skolingi ieÅ¡kovui 30000,00 EUR, iÅ¡ atsakovo L. L. papildomai rizikingam tikslui pasiskolino 150000,00 Lt. Byloje apie atsakovo L. L. giminystę, draugystę ar kitokio pobÅ«džio santykius su atsakovais V. ir I. U. iki sandorio sudarymo duomenų nėra, iki ginčo sandorio sudarymo buvusių artimų santykių buvimo ieÅ¡kovas neįrodė, nors Å¡iÄ aplinkybę byloje įrodinėjo (CPK 178, 185 str.). Byloje atsakovai pripažino, kad iki ginčo sandorio sudarymo turėjo verslo sandorių, tačiau artimų santykių nepalaikė.IeÅ¡kovas atsakovo L.

L. nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėjo tuo, kad atsakovas L. L. prieÅ¡ paskolindamas pinigines lėšas U., nepasidomėjo apie atsakovų U. turtinę padėtį ir jų kreditorius, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad 2010-01-19 paskolindamas atsakovams U. pinigines lėšas, pats domėjosi atsakovų U. turtine padėtimi. Atsakovas L. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ paskolindamas atsakovui V. U. pinigus pirmÄ kartÄ , jis domėjosi pastarojo finansine padėtimi, turimu turtu, todėl prieÅ¡ sudarydamas pastarÄ jį sandorį, pakartotinai atsakovui finansine padėtimi nesidomėjo.

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais atsakovo L. L. paaiÅ¡kinimais, be to prieÅ¡ingų įrodymų teismui, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimÄ , nepateikė ir ieÅ¡kovas.Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai V. U. bei I. U. ir atsakovas L. L. yra giminaičiai ar artimai bendravo iki ginčo sandorių sudarymo, nėra duomenų, kad L. L. žinojo apie atsakovų U. iÅ¡duotÄ vekselį ieÅ¡kovui. Å ioje byloje nenustatyta pagrindų taikyti trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijas, numatytas CK 6.67 str.

IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovai U. iÅ¡ atsakovo L. L. gavo 150000,00 Lt. Å ios sumos bÅ«tų pakakę atsakovų U. 30 000 EUR dydžio įsipareigojimams ieÅ¡kovui įvykdyti. Dėl to, kad atsakovai U. Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui neturi sukelti neigiamų teisinių pasekmių atsakovui L. L..Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sÄ Å¾iningumo principas turi bÅ«ti derinamas su teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes negalima teigti, kad L.

L. paskolindamas atsakovams U. 150000,00 Lt ir gavęs iÅ¡ atsakovų U. 300000,00 Lt vekselį savo, kaip sÄ Å¾iningo asmens, teises įgyvendino nerÅ«pestingai ar aplaidžiai, nes byloje nėra duomenų, kad jis žinojo ar galėjo žinoti apie U. įsipareigojimus ieÅ¡kovui. Visų Å¡ių aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad L. L. nesÄ Å¾iningumas, kuris galėtų bÅ«ti pagrindu spręsti dėl actio Pauliana pasekmių taikymo jo sudarytam sandoriui, nenustatytas (CPK 185 str.).

Be to atsakovų pateikti paaiÅ¡kinimai, taip pat duomenys apie tai, kad atsakovas V. U. buvo Latvijoje veikusios žvėrelių fermos direktorius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai U., siekdami įsigyti žvėrelių fermÄ , siekė finansinės naudos, kuri bÅ«tų padėjusi atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl atsakovai U. taip pat nelaikytini nesÄ Å¾iningais, sudarydami sandorį su atsakovu L. L.. PrielaidÄ dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo ir siekį pažeisti ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus interesus bÅ«tų galima daryti jeigu atsakovai U. savo prievolę L.

L. pagal vekselį bÅ«tų užtikrinę hipoteka U. priklausiusiam nekilnojamajam turtui.Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui. IeÅ¡kovas teigdamas, kad 2011-07-14 atsakovų U. atsakovui L. L. iÅ¡duotas 300000,00 Lt vekselis pažeidžia kreditoriaus teises ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu to neįrodė (CPK 178 str.).

Nesant                          CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų viseto, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2011-07-14 vekselio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).Dėl reikalavimų.IeÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl 2011-07-14 vekselio pripažinimo negaliojančiu turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 2011-07-14 vekselio pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiu, tačiau to nepadarė nors atsakovo L.

L. atstovas teismo posėdžio metu ieškovui ir buvo atkreipęs dėmesį.Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo R. J. ieškinys atsakovams V. U., I. U. ir L. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.66 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemoniųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas L. L. pateikė įrodymus apie 2750,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 54 – 56, 180 – 185).PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, nevirÅ¡ija maksimalaus dydžio, numatyto 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“, todėl ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 2750,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kinį atmetus, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo(CPK 92 str., 96 str. 5 d.).Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos L.

L. priklausančio turto 17399,00 Lt ribose areÅ¡tas, naikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.). IeÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs nuomonę, kad teismas turėtų priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl dokumentų klastojimo, tačiau Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas – asmuo, manydamas, kad jų teisės buvo pažeistos pats turi teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo įstatymo nustatyta tvarka, teismas pagrindo atskirajai nutarčiai priimti nenustatė (CPK 299 str., 300 str. 1 d). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.             Atsakovui L.

L. iÅ¡ ieÅ¡kovo R. J. priteisti 2750,00 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Lt 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 17399,00 Lt vertės turto areÅ¡tÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Marius Dobrovolskis