2025-09-03 Nr. AB-16008-3-66-3-00014-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-14-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00014-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Beatos Martišienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Ingridos Šimonytės, Mindaugo Lingės, Giedrės Balčytytės, Daivos Ulbinaitės, Jurgitos Sejonienės ir Vytauto Juozapaičio pareiškimo dėl Nacionalinės švietimo agentūros Matematikos valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo, Nacionalinės švietimo agentūros Visuomeninio ugdymo valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo, Nacionalinės švietimo agentūros Gamtos mokslų, informatikos ir inžinerinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo ir Nacionalinės švietimo agentūros Kalbų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo nuostatų teisėtumo ištyrimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

I. 1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Ingridos Šimonytės, Mindaugo Lingės, Giedrės Balčytytės, Daivos Ulbinaitės, Jurgitos Sejonienės ir Vytauto Juozapaičio (toliau – ir pareiškėjai) patikslintas pareiškimas, kuriuo prašoma:

1.1. pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 daliai ir 20 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei konstituciniams lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams:

1.1.1. Nacionalinės švietimo agentūros Matematikos valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo 1 klausimo nutarimas: „Pritarti ir patvirtinti dėl 10 taškų pridėjimo kiekvienam kandidatui, kuris dalyvavo matematikos (A), matematikos (B) valstybiniuose brandos egzaminuose <...>“;

1.1.2. Nacionalinės švietimo agentūros Visuomeninio ugdymo valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo 1 klausimo nutarimas: „Pritarti ir patvirtinti dėl 10 taškų pridėjimo kiekvienam kandidatui, kuris dalyvavo ekonomikos ir verslumo, filosofijos, geografijos ir istorijos valstybiniuose brandos egzaminuose <...>“;

1.1.3. Nacionalinės švietimo agentūros Gamtos mokslų, informatikos ir inžinerinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo 1 klausimo nutarimas: „Pritarti ir patvirtinti dėl 10 taškų pridėjimo kiekvienam kandidatui, kuris dalyvavo biologijos, inžinerinių technologijų valstybiniuose brandos egzaminuose <...>“;

1.1.4. Nacionalinės švietimo agentūros Kalbų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo 1 klausimo nutarimas: „Pritarti ir patvirtinti dėl 10 taškų pridėjimo kiekvienam kandidatui, kuris dalyvavo užsienio (anglų) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, užsienio (vokiečių) kalbos valstybiniuose brandos egzaminuose <...>“.

1.2. Panaikinti šiuos norminius administracinius aktus.

2. Pareiškėjai teigia, kad, nors prašomi ištirti Nacionalinės švietimo agentūros Matematikos, Visuomeninio ugdymo, Gamtos mokslų, informatikos ir inžinerinių technologijų ir Kalbų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų (toliau – ir Komitetai) nutarimai įforminti protokoliniais sprendimais, tačiau jie atitinka esminius norminio administracinio akto požymius:

2.1. Komitetų nutarimais pakeičiama Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybinių brandos egzaminų vertinimo tvarka, kuri buvo patvirtinta bendrosiose programose ir Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, bei yra nustatoma iki tol nereglamentuota nauja elgesio taisyklė, kad visiems matematikos (A ir B), ekonomikos ir verslumo, filosofijos, geografijos, istorijos, biologijos, inžinerinių technologijų, užsienio (anglų) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, užsienio (vokiečių) kalbos valstybinių brandos egzaminų (toliau – ir Egzaminai) dalyviams yra pridedama 10 taškų (aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas).

2.2. Nacionalinė švietimo agentūra ir jos Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetai yra centriniai viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys viešojo administravimo įgaliojimus ir kurių priimti sprendimai yra privalomi vykdyti.

2.3. Komitetų nutarimuose yra išdėstytos bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatos, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, t. y. Komitetų nutarimai yra taikomi mokiniams, kurie 2025 metais laikė Egzaminus. Komitetų nutarimai nėra individualizuoti konkrečiam asmeniui (mokiniui).

2.4. Komitetų nutarimų pagrindu buvo perskaičiuoti, pakeisti ir patvirtinti kandidatų, kurie dalyvavo Egzaminuose, įvertinimai pridedant 10 taškų ir tokiu būdu perskaičiuojant galutinius įvertinimo balus.

2.5. Komitetų nutarimai nebuvo taikyti konkretiems asmenims, o yra adresuoti asmenų, apibūdintų rūšiniams požymiais, ratui (Egzaminų dalyviams).

3. Pareiškėjai pažymi, kad Komitetų nutarimai nebuvo paskelbti teisės aktuose nustatyta tvarka ir tai yra vienas iš svarbiausių teisėkūros pažeidimų.

4. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad Komitetų nutarimai dėl vienodo 10 taškų pridėjimo visiems kandidatams nėra teisės taikymo (individualūs) aktai: jie nenustatė galutinio įvertinimo nė vienam konkrečiam asmeniui. Pareiškėjų teigimu, Nacionalinės švietimo agentūros teiginiai nepaneigia fakto, jog Komitetų nutarimai buvo galutiniai teisės aktai, kuriais buvo nustatyta nauja elgesio taisyklė dėl 10 taškų pridėjimo egzaminų dalyviams. Komitetų nutarimai suformulavo naują bendrą elgesio taisyklę – prie kiekvieno 2025 m. egzaminų sesijos kandidato rezultatų pridėti 10 taškų. Nėra jokių kitų teisės aktų, kurie įtvirtintų šią taisyklę. Nacionalinės švietimo agentūros paaiškinimuose pripažįstama, kad ministras nepriėmė jokio papildomo įsakymo dėl 10 taškų pridėjimo. Nutarimai buvo galutiniai ir privalomi. Nutarimų taikymo mastas atitinka norminio akto požymius. Sprendimai nebuvo skirti individualiai identifikuojamiems kandidatams, o visai 2025 m. laidos grupei – tūkstančiams egzaminą laikiusių mokinių. Vienkartinis galiojimas nereiškia, kad aktas nėra norminis. Komitetų nutarimai faktiškai pakeitė ministro patvirtintą norminį reglamentavimą. Tvarkos apraše aiškiai įtvirtinta, kad egzaminas laikomas išlaikytu nuo 35 taškų ribos. Komitetų nutarimu ši riba buvo faktiškai sumažinta, nes pridedant 10 taškų dešimtys kandidatų tapo išlaikę egzaminą.

5. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-16551-438/2025 konstatavo, jog Komitetų nutarimai yra norminio pobūdžio teisės aktai.

6. Nacionalinė švietimo agentūra paaiškinimuose nurodo, kad Komitetų nutarimai nėra norminiai administraciniai aktai, bei daro išvadą, jog Komitetų nutarimai yra individualūs administraciniai sprendimai, skirti konkrečiai situacijai (vienai egzaminų sesijai) ir konkrečiai asmenų grupei. Jie nepateikia bendro pobūdžio normų, todėl neturi norminio administracinio akto požymių. Pažymima, kad Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-899 (7.4 punktas) suteikia Komitetams teisę priimti sprendimus, kurie taikomi konkrečiai egzaminų sesijai. Tokie sprendimai tampa privalomi Nacionalinei švietimo agentūrai, kuri tvarko rezultatų skaičiavimą ir dokumentų rengimą. Pareiškime nurodomas 10 taškų pridėjimo atvejis būtent ir buvo toks vienkartinis administracinis sprendimas, privalomas Nacionalinei švietimo agentūrai, bet neturintis visuotinio taikymo kitoms sesijoms. Nutarimams įgyvendinti buvo gautas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro pritarimas. Nacionalinė švietimo agentūra centralizuotoje rezultatų skaičiavimo sistemoje prie kiekvieno kandidato rezultato taškais pridėjo 10 taškų ir patvirtino galutinius rezultatus. Kadangi Komitetų priimti sprendimai nekeitė slenkstinių egzamino ribų, atskiro ministro įsakymo nereikėjo. Sprendimai buvo įforminti Nacionalinės švietimo agentūros vidiniais dokumentais ir įgyvendinti techniniais veiksmais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 7. Pareiškėjai 2025 m. rugsėjo 2 d. padavė prašymą pratęsti terminą patikslintam pareiškimui pateikti, tačiau vėliau tą pačią dieną padavė ir patikslintą pareiškimą. Atsižvelgdama į šiuos procesinius veiksmus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymo pratęsti terminą patikslintam pareiškimui pateikti nagrinėjimas tapo nebeaktualus. Taigi teisėjų kolegija šio pareiškėjų prašymo netenkina ir nagrinėja pareiškėjų pateikto patikslinto pareiškimo priėmimo klausimą.

8. Lietuvos Respublikos Seimo nario teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės įgyvendinimo tvarka detalizuojama ABTĮ antro skyriaus pirmajame skirsnyje, o tiek, kiek nereglamentuojama šiame skirsnyje, bylų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimui taikomos bendrosios Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos proceso taisyklės (ABTĮ 116 str. 1 d.).

9. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kvestionuojamas aktas gali būti tyrimo objektas norminėje administracinėje byloje tik tuo atveju, jeigu jis atitinka norminio administracinio teisės akto požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

10. Norminio administracinio akto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią norminis administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės doktrina, yra nurodęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013, 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-555/2013, kt.).

11. Taigi, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., žr. 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018).

12. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjai siekia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ištirtų Nacionalinės švietimo agentūros Matematikos, Visuomeninio ugdymo, Gamtos mokslų, informatikos ir inžinerinių technologijų ir Kalbų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų 2025 m. liepos 7 ir 11 d. posėdžių protokolų tam tikrų dalių teisėtumą.

13. Iš šių Komitetų posėdžių protokolų matyti, kad posėdžių metu buvo, be kita ko, svarstyta dėl matematikos (A), matematikos (B), ekonomikos ir verslumo, filosofijos, geografijos ir istorijos, biologijos, inžinerinių technologijų, užsienio (anglų) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, užsienio (vokiečių) kalbos valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos, t. y. slenkstinio, patenkinamo, pagrindinio bei aukštesniojo pasiekimų lygių ribų nustatymo. Buvo pristatyti Egzaminų kandidatų skaičiai bei preliminarūs rezultatai. Aptarta, kad rezultatai rodo, jog šiai kandidatų populiacijai, kuri mokėsi pagal atnaujintą Vidurinio ugdymo programą 2023–2025 mokslo metais ir laikė Egzaminus, šiuo pereinamuoju laikotarpiu Bendrosiose programose nurodyta egzamino slenkstinio pasiekimų lygio riba yra per aukšta. Pasiūlyta, vadovaujantis Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-899, 7.1 ir 7.4 punktais (pagal kuriuos Komitetas priima sprendimus dėl: atitinkamo valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribos, t. y. slenkstinio, patenkinamo, pagrindinio bei aukštesniojo pasiekimų lygių ribų nustatymo (7.1 p.); nereglamentuotų atitinkamų valstybinių brandos egzaminų dalių kandidatų darbų vertinimo procedūrų (7.4 p.)), subalansuoti Bendrosiose programose fiksuotą egzamino slenkstinio lygio ribos – 35 taškų – poveikį, užtikrinti visų egzamine dalyvavusių kandidatų lygias galimybes ir prieš skaičiuojant galutinį egzamino rezultatą balais, prie kiekvieno kandidato gauto galutinio taškų skaičiaus pridėti 10 taškų, nekeičiant egzamino pasiekimų lygių ribų, nes jos yra fiksuotos Bendrosiose programose. Atkreiptas dėmesys, kad pridedant taškus, visiems kandidatams, kurių rezultatas dėl siūlomų pridėti taškų viršys 100 taškų, būtų fiksuotas maksimalus 100 balų įvertinimas. Po svarstymų nutarta pridėti 10 taškų kiekvienam kandidatui, kuris dalyvavo matematikos (A), matematikos (B), ekonomikos ir verslumo, filosofijos, geografijos ir istorijos, biologijos, inžinerinių technologijų, užsienio (anglų) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, užsienio (vokiečių) kalbos valstybiniuose brandos egzaminuose. Būtent šių Komitetų posėdžių protokolų nutarimų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams pareiškėjai prašo ištirti.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komitetų posėdžių protokolų turinį, pareiškėjų argumentus, kuriais įrodinėjamas prašomų ištirti aktų norminis pobūdis, bei Nacionalinės švietimo agentūros paaiškinimus, kuriuose Komitetų nutarimai įvardijami kaip individualūs administraciniai sprendimai, daro išvadą, jog Nacionalinės švietimo agentūros pateikti paaiškinimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Komitetų posėdžių protokolų nutarimai negali būti priskiriami norminiams administraciniams aktams.

15. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašomi ištirti Komitetų nutarimai nėra paskelbti Teisės aktų registre, o tai yra būtina norminio administracinio teisės akto galiojimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog administraciniams teismams nėra teismingos bylos pagal prašymus ištirti, ar nepaskelbti įstatymo nustatyta tvarka (dėl to negaliojantys) norminiai administraciniai aktai neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (pvz., žr. 2002 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-9/2002; 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-603/2008; 2011 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1137/2011; 2012 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1809/2012). Tais atvejais, kai nustatoma, kad norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas įstatyme nustatyta tvarka, jis negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu, todėl ir tokio akto teisėtumo tyrimas negalimas (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-24/2013, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-19-415/2020).

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad norminių teisės aktų galiojimas inter alia (be kita ko) gali pasibaigti, kai baigiasi akto galiojimo laikas, kuris buvo nurodytas pačiame norminiame teisės akte, kai atitinkama institucija, turinti teisę priimti norminį teisės aktą, tiesiogiai panaikina pirmiau galiojusį norminį teisės aktą, kai teisėkūros subjektas patvirtina kitokį tų pačių visuomeninių santykių teisinį reguliavimą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I17-18/2007, 2009 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-2/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-164-968/2021 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, Komitetų nutarimais nutarta pridėti 10 taškų kiekvienam kandidatui, kuris dalyvavo 2025 metų matematikos (A), matematikos (B), ekonomikos ir verslumo, filosofijos, geografijos ir istorijos, biologijos, inžinerinių technologijų, užsienio (anglų) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, užsienio (vokiečių) kalbos valstybiniuose brandos egzaminuose. Iš Nacionalinės švietimo agentūros paaiškinimų nustatyta, kad Nacionalinė švietimo agentūra centralizuotoje rezultatų skaičiavimo sistemoje prie kiekvieno kandidato rezultato taškais pridėjo 10 taškų ir patvirtino galutinius rezultatus. Taigi Komitetų nutarimai buvo įgyvendinti techniniais veiksmais.

19. Įvertinusi susiklosčiusias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų prašomos ištirti Komitetų nutarimų nuostatos prilygintinos nebegaliojančioms teisės aktų nuostatoms, nes jos nebegali būti taikomos, jomis sureguliuoti santykiai jau yra pasibaigę.

20. Abstraktus pareiškimas ištirti nebegaliojančių (prilyginamų nebegaliojantiems) norminių administracinių aktų (jų dalių) teisėtumą negali būti nagrinėjamas, nes toks pareiškimas yra nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-164-968/2021).

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 116 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Ingridos Šimonytės, Mindaugo Lingės, Giedrės Balčytytės, Daivos Ulbinaitės, Jurgitos Sejonienės ir Vytauto Juozapaičio prašymo pratęsti terminą patikslintam pareiškimui pateikti.

Atsisakyti priimti pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Ingridos Šimonytės, Mindaugo Lingės, Giedrės Balčytytės, Daivos Ulbinaitės, Jurgitos Sejonienės ir Vytauto Juozapaičio pareiškimą dėl Nacionalinės švietimo agentūros Matematikos valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo, Nacionalinės švietimo agentūros Visuomeninio ugdymo valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo, Nacionalinės švietimo agentūros Gamtos mokslų, informatikos ir inžinerinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 7 d. posėdžio protokolo ir Nacionalinės švietimo agentūros Kalbų valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto 2025 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo nuostatų teisėtumo ištyrimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas