2025-09-03 Nr. AB-13699-3-64-3-01241-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-742-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01241-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi. Pareiškėjas taip pat prašė: atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo dalies apskundimo terminą; patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo normas, arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu, patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pažymėjo, kad identiškus reikalavimus, kaip šiuo pareiškimu, pareiškėjas reiškė administracinėse bylose Nr. I3-15812-641/2024, Nr. eI3-8753-631/2025, Nr. eI3-9044-621/2025, Nr. eI3-9936-809/2025, Nr. eI3-10188-931/2025, Nr. eI3-10712-631/2025, Nr. eI3-11346-952/2025, Nr. eI3-11522-952/2025, Nr. eI3-11806-426/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, Nr. eI3-12828-402/2025, Nr. eI3-12829-641/2025. Regionų administracinis teismas nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti.

Teismas pabrėžė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (administracinėje byloje Nr. eI3-9936-809/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą (keturiais atvejais dar nepriimtas galutinis procesinis sprendimas, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neišnagrinėti pareiškėjo atskirieji skundai – administracinė byla Nr. eAS-599-1188/2025; administracinė byla Nr. eAS-583-1047/2025; administracinė byla Nr. eAS-573-821/2025; administracinė byla Nr. eAS-538-492/2025; dviem atvejais jau priimtos įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, palikusios galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu – administracinė byla Nr. eAS-458-1188/2025 bei administracinė byla Nr. AS-75-662/2025, taip pat Regionų administraciniame teisme priimta ir įsiteisėjo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti – administracinė byla Nr. eI3-8753-631/2025). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įsiteisėjusioje Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 konstatuota, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą (panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą), bet ir kitus skundo reikalavimus (įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“), kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Teismas akcentavo, kad, palyginus Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI3-8753-631/2025, Nr. eI3-9936-809/2025 pareiškėjo reikštus reikalavimus, skundo dalyką bei pagrindą, argumentus, pareiškėjo dėstomus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių su šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo dalyku, pagrindu bei argumentais, pripažintina, kad jie yra analogiški, t. y. pareiškėjas nenurodo nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors paprastai skundą laikius nepaduotu arba neatnaujinus skundo padavimo termino asmeniui išlieka teisė paduoti skundą pakartotinai, tačiau tai darydamas asmuo privalo atitinkamai arba pašalinti tuos trūkumus, dėl kurių skundas laikytas nepaduotu, arba nurodyti naujas, nevertintas ankstesnėse teismo nutartyse, termino praleidimo aplinkybes.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2025 m. gegužės 27 d. kreipdamasis su skundu į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu iš naujo spręsti skundo termino atnaujinimo klausimą, turint omenyje kad įsiteisėjusiomis Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, 2025 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9936-809/2025 pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, neatnaujinus termino skundui paduoti. Pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo nutartims neįsiteisėjus, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutines, neskundžiamas nutartis dėl tapačių reikalavimų, jau yra įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys), priimti dėl tapačių pareiškėjo keliamų reikalavimų, todėl jo pareiškimą atsisakytina priimti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (83 str. 1 d. 6 p., 2 d.), taip pat įvertinęs pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skyrė 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjas taip pat pažymi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2025 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025) bei prašo formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną; priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10 ir 11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų Garbės teismui.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą ir vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko sistemos duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjo įsitikinimu, teikiamos neteisingos, tendencingos išvados, nes yra aišku, kad tokios bylos (ABTĮ 64 str.) teisme nėra.

Pareiškėjo nuomone, pareiškimo (skundo) padavimo terminas nepraleistas, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija. Tvirtina, kad tas pats asmuo, spręsdamas tą patį pareiškimo priėmimo klausimą, elgiasi nesąžiningai ir dviprasmiškai – sąmoninga tyčia ir tikslingai klaidingai taiko įstatymo normas.

Pareiškėjas akcentuoja, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytose bylose dar nevyko bylos (-ų) nagrinėjimas (-ai), o tai, pasak jo, rodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įstatymais, be to, parengiamojoje bylos stadijoje netaikytinos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalie 4–6 punktų nuostatos. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teikė neteisingai taikomų įstatymų pagrindu suformuluotus vertinimus ir išvadas.

Pareiškėjo vertinimu, teisėjai, vietoj to, kad teisme tinkamai atliktų pareigas, tyčia piktnaudžiauja procesine teise ir užimama padėtimi.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo: kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės; pripažinti, kad tomis laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, atsižvelgiant į įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-1188/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-558-1047/2025) ir prašo formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną ir priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo nutartims neįsiteisėjus, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutines, neskundžiamas nutartis dėl tapačių reikalavimų, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir už piktnaudžiavimą procesu paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nustatęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiomis Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, 2025 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9936-809/2025 pareiškėjo pareiškimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-13949-535/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą analogiška tam, kuris yra pateiktas nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintinas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį paliko nepakeistą, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais yra būtina vadovautis ne tik žemesnės instancijos teismams, bet ir pačiam šiam teismui. Ypač tai aktualu šiuo atveju, kai įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025 tapatus pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas ir pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad jokių naujų aplinkybių dėl praleisto termino skundui paduoti pareiškėjas nenurodė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė atsisakymo priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu aplinkybes, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 4 d.). Vis tik nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, būtų išnykusios / ar atsiradusios kitos, todėl pagrindo priimti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nebuvo.

Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos baudos, teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 247 bylos. Pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Be to, pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus ir tuo atveju, kai pareiškėjo skundas yra priimtas teisme. Tai, jog elgesys, kai asmuo nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nors ir netinkamu pagrindu, tačiau iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir Prašyme prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymų priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti šią proceso teisės normą. Todėl netenkinami pareiškėjo prašymai priimti atskirąją nutartį.

Dėl pareiškėjo prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas atskirajame skunde ir Prašyme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė