2020-04-01 Nr. AB-6700-3-61-3-00736-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-324-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00736-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Marimanas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Marimanas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Marimanas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-774 „Dėl paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NMA iš naujo spręsti klausimą dėl paramos UAB „Marimanas“ skyrimo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ (toliau – ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonė).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad NMA Sprendimu neskyrė pareiškėjui paramos pagal pateiktą paraišką, argumentuojant, jog pareiškėjas žvejojo 5 dienas Baltijos jūros priekrantėje ir 50 dienų Baltijos jūroje pasyviosios žvejybos įrankiais. Dėl šios priežasties NMA konstatavo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas.

Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-167, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 4.2 papunktyje nustatytų reikalavimų neatitikimą. Pareiškėjo teigimu, ūkio subjektai žvejybą Baltijos jūroje vykdo Baltijos jūros priekrantėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir atvirojoje Baltijos jūroje. Žvejybos kvotos, skiriamos ūkio subjektams žūklaujantiems atvirojoje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje.

Pareiškėjas žvejybą vykdė Baltijos jūros priekrantėje, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 30 d. Verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidime Nr. K2/2016-009 nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjo verslinės žvejybos leidime buvo nustatyta, jog Baltijos jūros priekrantės žvejyba apima ūkio subjekto veiklą Baltijos jūros priekrantės 20 žvejybos bare ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Be to, pareiškėjui 2016 m. gruodžio 30 d. išduotame verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidime Nr. K2/2016-009 nebuvo numatyta galimybė žūklauti Baltijos jūroje.

Pareiškėjo įsitikinimu, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) pateikti duomenys neatitiko tikrovės, nes pareiškėjas nevykdė žvejybos Baltijos jūroje, todėl nurodytas 50 dienų žvejybos Baltijos jūroje dienų skaičius buvo neteisingas ir klaidinantis instituciją, priėmusią ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad jis Baltijos jūros priekrantėje žvejojo 55 dienas pasyviosios žvejybos įrankiais, todėl atitiko Įgyvendinimo taisyklių 4.2 papunkčio reikalavimus ir buvo tinkamas paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Žuvininkystės tarnyba teikia NMA informaciją apie Baltijos jūros priekrantėje, Baltijos jūroje ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančių laivų geografinį žvejybos rajoną, žvejybos laikotarpį, naudojamus žvejybos įrankius, sugautų žuvų kiekį, taip pat duomenis apie pirminį žvejybos produktų pardavimą ir supirkimą, taip pat informaciją apie subjektų, siekiančių paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, padarytus sunkius Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus. Remdamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nuostatomis, atsakovas teigė, jog nuo Baltijos jūros kranto viršijus 20 metrų gylio izobatos ribą, laikoma, jog žvejyba vykdoma Baltijos jūroje. Nagrinėjamu atveju, NMA, vadovaudamasi iš Žuvininkystės tarnybos gautais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas Baltijos jūros priekrantėje 2016 m. žvejojo 5 dienas, o Baltijos jūroje 50 dienų. Taigi, paraiška neatitiko Taisyklių 4.2 papunktyje nustatyto tinkamumo reikalavimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Žuvininkystės tarnyba paaiškino, kad skundo teiginys, jog pareiškėjui išduotame 2016 m. gruodžio 30 d. verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidime Nr. K2/2016-009 nenumatyta galimybė žvejoti Baltijos jūroje neatitiko tikrovės. Minėto leidimo žvejybos sąlygų aprašyme yra nurodytas žvejybos rajonas, kuriame leidžiama žvejoti – Baltijos jūros priekrantės 20 žvejybos bare bei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Žuvininkystės tarnyba teigė, kad pareiškėjas 2016 m. žvejojo 11,7 m ilgio laivu „HAJEN“ priekrantės žvejybos zonoje. Kai su laivu „HAJEN“ buvo žvejota už priekrantės žvejybos baro ribų, žvejybos dienos buvo pridėtos prie Baltijos jūroje žvejotų dienų. Pareiškėjas po kiekvieno žvejybos reiso teikė Žuvininkystės tarnybai žvejybos žurnalo lapus su registruota informacija. Pagal šią informaciją Žuvininkystės tarnyba parengė atsakymą į NMA 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. BR6-12416 ir 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2E-2017-176 pateikė informaciją apie pareiškėjo žvejybą priekrantės žvejybos zonoje ir teritorinėje jūroje.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Marimanas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 14 d.), taip pat Įgyvendinimo taisyklės.

9. Teismas nustatė, kad Žuvininkystės tarnyba 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui išdavė verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidimą, kurio pagrindu pareiškėjui leidžiama žvejoti verslinių dydžių žuvis, neviršijant ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius skirtos žvejybos galimybių dalies. Leidimu nustatytas žvejybos rajonas – Baltijos jūros priekrantės 20 žvejybos baras bei Lietuvos Respublikos teritorinė jūra. Pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę. Tuo tarpu NMA 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BR6-12416 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą dėl informacijos pateikimo, prašydamas nurodyti: kiek dienų pareiškėjas 2016 metais vykdė verslinę žvejybą pasyviosios žvejybos įrankiais Baltijos jūros pakrantėje ir (arba) Baltijos jūroje neviršydamas jam skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos); ar pareiškėjas ataskaitiniais metais naudojo atrankiuosius verslinės žvejybos įrankius; jei pareiškėjas naudojo atrankiuosius verslinės žvejybos įrankius, kiek dienų ataskaitiniais metais naudojo atrankiuosius verslinės žvejybos įrankius Baltijos jūros priekrantėje ir (arba) Baltijos jūroje; ar 2016 metais pareiškėjas nepadarė pažeidimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 508/2014 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose. Žuvininkystės tarnyba raštu Nr. 2E pateikė informaciją, kad pareiškėjas žvejybą Baltijos jūros priekrantėje vykdė 5 dienas, o žvejybą Baltijos jūroje vykdė 50 dienų. NMA, atsižvelgdamas į turimą informaciją bei pateiktus duomenis, 2018 m. sausio 26 d. raštu Nr. BR6-774 informavo pareiškėją, kad parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę nebus skirta, nes bendrovės žvejybos dienų skaičius neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 4.2 papunktyje nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėjas 5 dienas žvejojo Baltijos priekrantėje ir 50 dienų Baltijos jūroje pasyviosios žvejybos įrankiais.

10. Teismas, vertindamas ar pareiškėjo vykdyta žvejybos veikla atitiko Įgyvendinimo taisyklių 4.2 papunkčio reikalavimus, nustatė, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, priekrantės žvejyba – tai žvejyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais, naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto. Pagal Žuvininkystės įstatymo 173 straipsnio 3 dalį, ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94, (toliau – ir Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės) 85 punkte nustatyta, kad Baltijos jūros priekrantės žvejybos zona yra Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 metrų gylio izobatos.

11. Teismas nurodė, kad ūkio subjektai, turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, žvejoja ne tik Baltijos jūros priekrantės zonoje, bet ir Lietuvos teritorinėje jūroje, iki 20 metrų gylio izobatos. Todėl tais atvejais, kai žvejyba vykdoma už priekrantės ribų, laikytina, kad yra žvejojama Baltijos jūroje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su pareiškėjo nurodomais teiginiais, kad žvejybos Baltijos jūros teritorijoje jis nevykdė, nes turėjo išduotą leidimą žvejoti Baltijos jūros priekrantėje. Pagal Žuvininkystės tarnybos pateiktus duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas 5 dienas žvejojo Baltijos priekrantėje ir 50 dienų Baltijos jūroje pasyviosios žvejybos įrankiais. Žuvininkystės tarnyba savo atsakymą dėl pareiškėjo vykdytos žvejybos pagrindė Laivo žvejybos žurnalais, kurie, pagal Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 33 punktą, pradedami pildyti iki žvejybos pradžios, nurodant žvejybos datą ir žvejybos vietą (Baltijos jūros priekrantės žvejybos baro numerį). Teismas pažymėjo, kad NMA gavusi tokius duomenis neturėjo pagrindo jais abejoti ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 4.2 punkto reikalavimų būti išžvejojus ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui parama vis dėlto galėjo būti skiriama, todėl naikinti Sprendimo nebuvo pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiškėjo skundo reikalavimas netenkintas, atmestas ir išvestinis prašymas įpareigoti NMA iš naujo spręsti klausimą dėl paramos UAB „Marimanas“ skyrimo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Marimanas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, bei įpareigoti Agentūrą spręsti klausimą dėl paramos skyrimo UAB „Marimaras“ pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai akcentuoja šiuos argumentus:

13.1. Kadangi pareiškėjas nevykdė žvejybos Baltijos jūroje, tai įrodo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių rinktinės vado išduota 2018 m. balandžio mėn. pažyma Nr. 21/23-15, todėl dienos vykdytos žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje priskirtinos Baltijos jūros priekrantės žvejybai.

13.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

13.3. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 85 punkto nuostatos prieštarauja Žuvininkystėje įstatymo 173 straipsnio 3 daliai.

13.4. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 85 punkte numatyta, jog Baltijos jūros priekrantės žvejybos zona yra Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 metrų gylio izobatos Baltijos jūros priekrantėje. Minėtose taisyklėse išaiškinta priekrantės žvejybos zonos sąvoka, tačiau priekrantės žvejybos zonos yra sudėtinė Baltijos jūros priekrantės žvejybos dalis kuri apima ir Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą. Tai patvirtina ir Žuvininkystėje įstatymo 173 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ūkio subjektas gali vykdyti priekrantės žvejybą priekrantės žvejybos bare ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų. Žuvininkystėje įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje išdėstytos nuostatos, jog priekrantės žvejyba – žvejyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje, nereglamentuoja žvejybos Baltijos jūros priekrantėje. Parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonę skiriama ūkio subjektams vykdžiusiems žvejybą 55 dienas Baltijos jūros priekrantėje. Tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina jo verslinės žvejybos leidime numatytos sąlygos, jog Baltijos jūros priekrantės žvejyba apima ūkio subjekto veiklą Baltijos jūros priekrantės 20 žvejybos bare ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

14. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

15. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas teigia, jog UAB „Marimanas“ žvejybos kvotos neskirtos, todėl pareiškėjas negali žvejoti Baltijos jūroje, tačiau pagal Žuvininkystės įstatymo 173 straipsnio 3 dalies nuostatą UAB „Marimanas“ žvejoti Baltijos jūroje galėjo ir žvejojo, kaip ir nurodyta Žuvininkystės tarnybos rašte, t. y. vykdė žvejybą Baltijos jūroje 50 dienų. Dėl pareiškėjo teiginio, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių rinktinės vado išduota pažyma įrodo, kad pareiškėjas nevykdė žvejybos Baltijos jūroje, atsakovas pažymi, kad minėtoje pažymoje tik nurodyta, jog laivas „Hajen“ išplaukęs už teritorinės jūros ribų į ekonominę zoną buvo 2016 m. gegužės 25 d. Taigi, pažyma visiškai neįrodo, kad pareiškėjas nevykdė žvejybos Baltijos jūroje.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, dėsto teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes paneigiančias apeliacinio skundo argumentus.

17. Žuvininkystės tarnyba nurodo, kad NMA pateikti duomenys apie žvejybos dienas yra paskaičiuoti pagal pačio pareiškėjo UAB „Marimanas“ pateiktus, nustatytos formos žvejybos žurnaluose esančius duomenis. Teigia, kad pareiškėjo teiginys jog jis tik vieną kartą žvejojo Baltijos jūroje yra klaidingas, nes Žuvininkystės tarnybai pateiktuose žvejybos žurnaluose nurodyta kad 2016 metais jis vykdė žvejybą priekrantės zonoje (20 žvejybos bare) ir Baltijos jūroje (teritorinėje jūroje) 40HO kvadrate, t. y. 12 jūrmylių zonoje nuo bazinės kranto linijos. Žuvininkystės tarnyba pažymi, kad UAB „Marimanas“ išduoto 2016 m. gruodžio 30 d. verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidimo Nr. K2/2016-009 žvejybos sąlygų aprašyme yra nurodytas žvejybos rajonas, kuriame leidžiama žvejoti – Baltijos jūros priekrantės 20 žvejybos bare bei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (40HO kvadratas). Pareiškėjo pateikti žvejybos žurnalai, kuriuose, priekrantėje žvejojantys žuvų išteklių naudotojai, teikdami informaciją apie žvejybos laivo buvimo vietą, nurodo priekrantės žvejybos baro numerį, o už priekrantės zonos ribų nurodo Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos statistinį stačiakampį (kvadratą 40H0). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad UAB „Marimanas“ išduotame minėtame leidime nenumatyta galimybė žvejoti Baltijos jūroje neatitinka tikrovės, nes leidimo žvejybos sąlygų aprašyme yra nurodytas žvejybos rajonas, kuriame leidžiama žvejoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BR6-774, kuriuo pareiškėjui UAB „Marimanas“ neskirta parama pagal pateiktą paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 85 punkto nuostatos prieštarauja Žuvininkystėje įstatymo 173 straipsnio 3 daliai.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

22. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

24. Žuvininkystės tarnybos UAB „Marimanas“ išduotas 2016 m. gruodžio 30 d. verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidimas Nr. K2/2016-009, leido pareiškėjui žvejoti verslinių dydžių žuvis, neviršijant ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius skirtos žvejybos galimybių dalies. Leidimo žvejybos sąlygų aprašyme yra nurodytas žvejybos rajonas, kuriame leidžiama žvejoti – Baltijos jūros priekrantės 20 žvejybos bare bei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (40HO kvadratas). Pabrėžtina, kad leidimo žvejybos sąlygų aprašyme yra konkrečiai nurodytas žvejybos rajonas, kuriame leidžiama žvejoti ir jis apima ne tik Baltijos jūros priekrantę, kaip teigia pareiškėjas. Žuvininkystės tarnybos rašte Nr. 2E nurodyta, kad pareiškėjas žvejybą Baltijos jūros priekrantėje vykdė 5 dienas, o žvejybą Baltijos jūroje vykdė 50 dienų (b. l. 44–45). Agentūra, atsižvelgdama į turimą informaciją bei pateiktus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą, pareiškėjui paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę neskirti, nes UAB „Marimanas“ žvejybos dienų skaičius neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 4.2 papunktyje nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėja 5 dienas žvejojo Baltijos priekrantėje ir 50 dienų Baltijos jūroje pasyviosios žvejybos įrankiais (b. l. 42–43).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių rinktinės vado išduota 2018 m. balandžio mėn. pažyma Nr. 21/23-15, įrodo, jog pareiškėjas nevykdė žvejybos Baltijos jūroje, todėl dienos vykdytos žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje priskirtinos Baltijos jūros priekrantės žvejybai, įvertino, kad šioje pažymoje yra nurodyta faktinė aplinkybė, jog laivas „Hajen“ išplaukęs už teritorinės jūros ribų, t. y. į ekonominę zoną, 2016 metais buvo 2016 m. gegužės 25 d. bei tą pačią dieną grįžo. Taigi, pažymoje yra nurodytas konkretus faktas, tačiau ši pažyma nėra dokumentas, įrodantis, jog pareiškėjas nevykdė žvejybos Baltijos jūroje. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog Baltijos jūros priekrantėje žvejojo 55 dienas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.

26. Žuvininkystėje įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, jog priekrantės žvejyba – žvejyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais, naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto.

27. Žuvininkystėje įstatymo 173 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota, kad ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.

28. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 85 punkte nurodyta, kad Baltijos jūros priekrantės žvejybos zona yra Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos. Baltijos jūros priekrantėje verslinės žvejybos įrankiais žvejojantys žuvų išteklių naudotojai žvejoti gali tik tuose Baltijos jūros priekrantės žvejybos baruose, kuriuose turi teises naudoti žvejybos įrankius.

29. Teisėjų kolegija, nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 85 punkto nuostatos prieštarauja Žuvininkystėje įstatymo 173 straipsnio 3 daliai. Žuvininkystės įstatymas apibrėžia priekrantės žvejybos sąvoką ir šio įstatymo 173 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams, kurie turi teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje ir žvejoja ne tik Baltijos jūros priekrantės zonoje, bet ir Lietuvos teritorinėje jūroje, iki 20 m. gylio izobatos. Todėl tais atvejais, kai žvejyba vykdoma už priekrantės ribų, laikytina, kad yra žvejojama Baltijos jūroje. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 85 punktas apibrėžia žvejybos priekrantėje tvarką. Pabrėžtina, kad Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės yra norminis teisės aktas, priimtas Žuvininkystės įstatymo pagrindu, jį sukonkretinantis ir užtikrinantis jo vykdymą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad žvejybos Baltijos jūros teritorijoje jis nevykdė, kadangi jam išduotas leidimas žvejoti suteikė teisė žvejoti tiek Baltijos jūros priekrantėje, tiek Baltijos jūroje nurodytame kvadrate. Žuvininkystės tarnybos pateikti duomenys įrodė, kad pareiškėjas 5 dienas žvejojo Baltijos priekrantėje ir 50 dienų Baltijos jūroje pasyviosios žvejybos įrankiais. Žuvininkystės tarnyba savo atsakymą dėl pareiškėjo vykdytos žvejybos pagrindė Laivo žvejybos žurnalais (b. l. 56–80). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Agentūra, gavusi tokius duomenis neturėjo pagrindo jais abejoti ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Taisyklių 4.2 punkto reikalavimų būti išžvejojus ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje.

31. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marimanas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė