Legislator Case Law & Legislation
1e3ad2bf-6274-47a4-b041-e247b6d7daa1 AI generated

1e3ad2bf-6274-47a4-b041-e247b6d7daa1 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 1e3ad2bf-6274-47a4-b041-e247b6d7daa1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) buvo apsemta vandeniu. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga. Laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-02-27 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Legislator headnote

AI generated

1e3ad2bf-6274-47a4-b041-e247b6d7daa1 · Kauno apylinkės teismas: Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (LR CK 6.261 straipsnis).

Keywords

AI generated
motor vehicle expenses contract for vehicle sale non-roadworthy vehicle financing of accident insurance driving whilst disqualified motor vehicle pollution
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

               Civilinė byla Nr. e2-18160-894/2015                                                                                   Proceso numeris 2-69-3-12932-2015-5                Procesinio sprendimo kategorija: 35.1.; 35.2.; 35.3.6.; 35.4.; 35.5.; 38.,113.2., 114.1.,114.2.,116.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa UrbanavičiÅ«tė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V.

M., A. G. dėl turtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė :IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 793,18 Eur turtinės žalos atlyginimo, 82,83 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas 2015-06-29 Kauno apylinkės teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2013-02-02 transporto priemonė „Mercedes Benz S 320“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę.

Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi:

1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) buvo apsemta vandeniu. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga. Laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-02-27 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Transporto priemonės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas vyresnysis žalų ekspertas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinat (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga bei sugadintas (reikalinga remontuoti) dešinės pusės lietas diskas ir reikalinga ratų suvedimo patikra. Taip pat papildomos techninės apžiūros metu nustatyta, jog transporto priemonei nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinis dešinės pusės lietas diskas bei sugadintas (reikalinga remontuoti) dešinės pusės lietas diskas.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021(2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01 ) (Toliau – ir „Taisyklės“). Pagal taisyklių II dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5 punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. IeÅ¡kovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mercedes Benz S 320“ atsirado 739,18 Eur (2552,25 Lt) (2866,25 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktÄ Å¾alos sÄ matÄ Nr. 1336706) – 314,00 Lt (iÅ¡skaičiuotas naujų detalių nusidėvėjimas)) žala ir jÄ kompensavo iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė 2013-03-19 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 739,18 Eur (2552,25 Lt) žalÄ atsiradusiÄ dėl 2013-02-02 eismo įvykio.Nurodo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 739,18 Eur žalÄ LR CK 6.266straipsnio pagrindu, nes:

1) atsakovė yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja; 2)transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę ieÅ¡kovės draudėjuiatsirado žala;

3) žala yra tiesioginis kelio trÅ«kumo sukeltas rezultatas. Kartu nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 739,18 Eur žalÄ ir LR CK6.271 straipsnio pagrindu, nes:

1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio (T. Masiulio g.,Kaune), atsakovė elgėsi neteisėtai;

2) transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusiÄ duobę,ieÅ¡kovės draudėjui atsirado žala;

3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiÅ«rėti jaipriklausančius kelius nevykdymo rezultatas.Nurodo, kad kompensacinės palÅ«kanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos.

Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (LR CK 6.261 straipsnis).

Kompensuojamosios palÅ«kanos iÅ¡ delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, iÅ¡skyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiÅ¡kus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas    privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (3-7 b.l.).Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ padengia iki tol gautos draudiminės įmokos, todėl ieÅ¡kovo nuostoliai Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra mažesni, nei reikalaujama, todėl ieÅ¡kinys nepagrįstas. Nurodo, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaiÅ¡ku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę.

Nurodo, kad nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė turi bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, kurios pasekoje atsirado ginčo duobė. Atsakovo nuomone, žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio A. G. kaltės, kadangi didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rÅ«pestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliÅ«ties, Å¡iuo atveju duobės. Kauno miesto savivaldybė dėl neskiriamo pakankamo finansavimo iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti Kauno miesto savivaldybės gatves taip, kad jos bÅ«tų be menkiausių trÅ«kumų.

Vertina, kad Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų bÅ«ti taikomos (17-22 b.l.). Tretiesiems asmenims ieÅ¡kinys kartu su praneÅ¡imu dėl atsiliepimo pateikimo įteikti (14 b.l., 25-27 b.l.). V. M. ir A. G. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-02-02 apie 3:14 val. gavus praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė „Mercedes Benz S 320“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens A.

G., įvažiavo į (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 13, kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ kelio ženklais nepažymėtÄ duobę, atvykęs patrulis užfiksavo, kad duobė buvo 1,90 m. atstumu nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.Duobės plotis - 1,20 m., ilgis - 1,20 m., gylis - 0,10 m. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis (2013-02-02 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , 2013-02-02 Kauno apskrities VPK Eismo įvykio schema).

Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) (Transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr. 96589581). AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės „Mercedes Benz S 320“, v/n (duomenys neskelbtini) draudėjui V. M. 2013-02-28 iÅ¡mokėjo 2 552,25 Lt iÅ¡mokÄ už 2013-02-02 įvykyje patirtÄ Å¾alÄ (SEB banko 2013-03-06 mokėjimo nurodymo kopija). 2013-03-19 AB „Lietuvos draudimas“ Kauno miesto savivaldybės administracijai surašė pretenzijÄ dėl 2 552,25 Lt žalos atlyginimo regreso teise.Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kilo dėl 822,01 Eur turtinės žalos, kuriÄ ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), atlyginimo.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųIÅ¡ 2013-02-02 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ turinio matyti, jog policijos pareigÅ«nai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės priekinė deÅ¡inės pusės padanga.

Ä® bylÄ pateikti 2013-02-03 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, 2013-02-04 UAB „Kauno Melga“ defektinis aktas bei 2013-02-04 transporto priemonės papildomos techninės apžiÅ«ros aktas, 2013-02-22 AB „Lietuvos draudimas“ parengta žalos sÄ mata Nr. 1336706, patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinė padanga, priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad eismo įvykio, įvykusio 2013-02-02 apie 3:00 val.

Kaune, T. Masiulio gatvėje, ties namu Nr. 13, priežastis buvo A. G. vairuoto automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ jokiais kelio ženklais nepažymėtÄ Â duobę. Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodo, kad ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005). Ä® bylÄ pateiktas 2013-02-02 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kuriame nurodyta, kad: „patrulis įvykio vietoje nustatė, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu ir galėjo bÅ«ti apgadintas įvažiavus į atsivėrusiÄ nepažymėtÄ važiuojamojoje kelio dalyje duobę. <...> Vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžvelgta, kadangi važiuojant tamsiu paros metu galėjo nepastebėti nepažymėtos kelio ženklais duobės apsemtos vandeniu“.

Taip pat į bylÄ pateikta policijos pareigÅ«no sudaryta įvykio vietos schema bei dokumentas, įvardintas „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad policijos pareigÅ«nas užfiksavo eismo įvykio vietoje kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, bei konstatavo, kad eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonės „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinė padanga. Aptarti dokumentai laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ vertę.

Teismas sprendžia, kad įvykio aplinkybes iÅ¡samiai iÅ¡tyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities VPK pareigÅ«nai, kurie nustatė, jog žala transporto priemonei buvo padaryta įvažiavus į T. Masiulio g., Kaune, važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę. Pažymėtina ir tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas - vyresnysis žalų ekspertas apžiÅ«rėjęs transporto priemonę ir nustatęs transporto priemonės sugadinimų pobÅ«dį, nesuabejojo, kad transporto priemonė buvo sugadinta įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindo labiau tikėti, kad trečiasis asmuo apgadino automobilį jo nurodytoje vietoje, laiku ir bÅ«du, nei fakto nebuvimu. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, atsakovui nepateikus juos paneigiančių įrodymų, patvirtina aplinkybę, jog transporto priemonė „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta dėl to, kad įvažiavo į (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę.IeÅ¡kovė nustatė, jog dėl 2013-02-02 eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės V.

M. patyrė 2 552,25 Lt nuostolių. Gavusi 2013-02-04 praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ V. M., ieÅ¡kovė 2013-02-28 iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui kompensavo 2 552,25 Lt nuostolių ir dėl to patyrė 2 552,25 Lt (739,18 Eur) žalÄ .CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trÅ«kumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiÅ«ros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kelio ar bet kurios jo dalies trÅ«kumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiÅ«ros, negali bÅ«ti pagrindu taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Taigi, paprastai kelio, kaip ir kitų statinių, savininkas (valdytojas) už padarytÄ Å¾alÄ atsako bendraisiais pagrindais, tačiau iÅ¡imtiniais atvejais, kai žala padaroma dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo konstrukcinių trÅ«kumų, atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Byloje nėra duomenų, jog žala ieÅ¡kovo apdraustam automobiliui „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta dėl kelio sugriuvimo, projektavimo, konstrukcinių ir pan. trÅ«kumų, todėl nagrinėjamu atveju kelio valdytojui (atsakovui) griežtoji atsakomybė, numatyta CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, netaikytina. Vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 11 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 punktu, Kauno mieste esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, ir ji turi pareigÄ kelius prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ .

Atsakovė nesiėmė jokių saugų eismÄ užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliÅ«tį ženklais. Ä®vertinus atsakovo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti kelius laikantis visų jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, bÅ«ti rÅ«pestingu ir atidžiu, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė T. Masiulio gatvės, esančios Kaune, kelio priežiÅ«rÄ , t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.

Atsakovo argumentai dėl nepakankamo finansavimo kelių priežiÅ«rai nepaneigia teisės aktuose jam nustatytos pareigos vykdyti gatvių priežiÅ«rÄ , remontÄ bei užtikrinti saugų eismÄ . Nagrinėjamu atveju, pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui kilo ne tik dėl to, kad duobė kelyje buvo neužlyginta, o ir dėl to, kad nebuvo imtasi jokių saugų eismÄ užtikrinančių priemonių siekiant iÅ¡vengti transporto priemonių įvažiavimo į duobę ir galimos žalos transporto priemonėms (duobė nebuvo aptverta įspėjamosiomis juostomis ar pažymėta atitinkamais įspėjamaisiais apie pavojų kelyje ženklais).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Konstatuotina, kad atsakovas, kaip kelio valdytojas, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliui „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žala buvo padaryta jam įvažiavus į duobę.

Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti. Dėl to Kauno miesto savivaldybei kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovui dėl duobės kelyje atsiradusius nuostolius.Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų (CK 6.270 str. 1 d.), leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio „Mercedes Benz S320“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. G., vairuodamas transporto priemonę, bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, bÅ«tų buvęs neatsargus, neatidus, bÅ«tų neatsižvelgęs į važiavimo, meteorologines ir kitas sÄ lygas bei kitas aplinkybes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas.

Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Duobė buvo apsemta vandeniu. Kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, kelio ženklo Nr. 120 „Nelygus kelias“ nebuvo. Negalima pripažinti vairuotojo veiksmų dideliu neatsargumu, nes vairuotojas neturi pagrindo tikėtis, kad miesto gatvės važiuojamoje dalyje bus nepažymėta 0,10 m gylio, 1,90 m. ilgio ir 1,90 m pločio duobė, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tai, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojo kaltės (didelio neatsargumo).

PrieÅ¡ingai, 2013-02-02 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nurodyta, kad vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžvelgta. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ buvus automobilio valdytojo kaltei dėl kilusio eismo įvykio. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, todėl neatsiranda pagrindo žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.259 str.).Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad jai negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė tuo pagrindu, kad duobės gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sÄ lygų ir staiga, t.y. dėl aplinkybių, kurių nei atsakovė, nei joks kitas juridinis ar fizinis asmuo negalėtų numatyti, iÅ¡vengti, sukontroliuoti, paÅ¡alinti.

Teismas pažymi, kad tam, kad atsakovė galėtų bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleista nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, ji privalėjo įrodyti, kad, nagrinėjamu atveju, duobė važiuojamojoje kelio dalyje atsirado bÅ«tent dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio Å¡ių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CK 6.212 str., 6.253 str.1-2 d.). Jokių aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų Kauno miesto savivaldybė į bylÄ nepateikė.

Atitinkamai teismas vertina, jog nėra teisinio pagrindo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės už kilusiÄ Å¾alÄ dėl nenugalimos jėgos. Darytina iÅ¡vada, jog, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažinti, kad žalai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, atsakovė nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo atleisti statinio savininkÄ (valdytojÄ ) nuo prievolės atlyginti žalÄ .

Teismo vertinimu, atsakovė jokių aplinkybių, Å¡alinančių ar mažinančių jos atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.).Atmestinas kaip nepagrįstas Kauno miesto savivaldybės argumentas, kad vertinant ginčo transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡skyrus draudimo, perdraudimo ir su Å¡ia veikla susijusiÄ veiklÄ : draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimÄ , draudimo ir perdraudimo tarpininkavimÄ , konsultavimÄ draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimÄ sudarant pensijų kaupimo (iÅ¡skyrus papildomÄ savanoriÅ¡kÄ kaupimÄ ) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymÄ , kvalifikacijos kėlimÄ , nekilnojamojo turto nuomÄ ir draudžiamo turto vertinimÄ .

Taigi įstatymų leidėjas Draudimo įstatyme įtvirtino, kad draudimo bendrovės vykdo draudžiamo turto vertinimÄ . Draudimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutarties sÄ lygoms, santykiams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir Å¡io skyriaus normos. Pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnį, nustatantį draudimo taisyklių sÄ lygas, Å¡iose taisyklėse privalo bÅ«ti nurodyta inter alia žalos nustatymo tvarka (90 str. 1 d. 8 p.). Spręstina, kad ginčo automobiliui padarytos žalos nustatymui taikytinos Draudimo įstatymo ir Civilinio kodekso normos bei draudimo sutarties sÄ lygos.

Kauno miesto savivaldybės nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik iÅ¡orinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimÄ ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimÄ draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių transporto priemonės detalių ir remonto darbų kainų dydį paneigiančių įrodymų (CPK 185 str.).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos dydis yra įrodytas. Kartu teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti 739,18 Eur turtinės žalos atlyginimÄ yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.Po bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palÅ«kanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Nurodytas palÅ«kanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 82,83 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-03) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2015-06-29) (739,18 Eur (skola) X 0,05 (palÅ«kanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose) X 818 (pradelstų dienų skaičius)). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje teisėje yra iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ .

Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palÅ«kanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcijÄ ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. PalÅ«kanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tÄ laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

IÅ¡imtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ palÅ«kanos nemokamos, gali bÅ«ti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos:

1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė;

2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas;

3) įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotÄ 2013-03-19 pretenzijÄ Nr. R0001347531, kuria praÅ¡oma per 15 d. sumokėti 2 552,25 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ už dėl draudiminio įvykio padarytÄ Å¾alÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakovu byloje nurodytas kitas juridinis asmuo - Kauno miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (registruotos paÅ¡to siuntos numerio, kurjerių tarnybos patvirtinimo apie paÅ¡to siuntos įteikimÄ , atsakovo spaudo, su dokumento gavimo žyma, ar kt.), patvirtinančių, jog Å¡i pretenzija buvo įteikta atsakovui.

Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas yra gavęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ Â Ä¯vykdyti piniginę prievolę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Nenustačius vienos iÅ¡ trijų bÅ«tinųjų sÄ lygų, CK 6.210 straipsnis negali bÅ«ti taikomas ir 82,83 Eur kompensuojamosios palÅ«kanos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip dėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ginčo iÅ¡sprendimui, teismas nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Byloje pateiktas 2015-06-23 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 75220 patvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 18,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinį patenkinus iš dalies (739,18 Eur X 100 proc./822,01 Eur = 90 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. – 16,20 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

Ä®sakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Ä®sakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290). n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.Priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600, Vilnius, iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas, 739,18 Eur (septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt devyni eurai 18 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 16,20 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Teisėja                                                                                                                 Rasa UrbanavičiÅ«tė