2016-02-10 Nr. AB-3008-3-63-3-01572-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2010-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01572-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašė priteisti iš atsakovės V. L. (toliau – ir atsakovė) 89,86 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino dalinai ir iš atsakovės V. L. pareiškėjui priteisė 85,87 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (toliau – ir Nuostatai). Teismas vadovavosi Nuostatų 3 punktu, V skyriumi ir 1 priedu. Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad atsakovė V. L. yra nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda savininkė (registro išrašo 4.1 punktas). Kadangi atsakovė yra nekilnojamojo daikto savininkė, todėl Nuostatų prasme ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005) ir vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Teismas sprendė, kad vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės gali būti priteisiama vietinė rinkliava už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, o būtent už 2015 m. ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. rugsėjo 7 d. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Iš teismui pateiktos 2015 m. rugpjūčio 31 d, pažymos apie skolą Nr. (8.2)-5R-2826 nustatyta, kad už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėda laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos dalis yra 3,99 Eur. Teismui konstatavus, jog suėjo senatis šiai rinkliavos daliai skaičiuoti bei ją išieškoti, reikalavimas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas, o priteista nesumokėtos vietinės rinkliavos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kuri yra – 85,87 Eur.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – nuo 2008 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas 2016 m. sausio 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo. Nurodo, jog atsakovė sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl pareiškėjas atsisako reikalavimų (prašymo) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės, prašo administracinę bylą Nr. I-2385-583/2015 nutraukti ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą, priimtą šioje byloje. Paaiškina, jog ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės jam yra žinomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Skundo (prašymo) atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva. ABTĮ 52 straipsnis expressis verbis įtvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pažymėtina, jog 2016 m. sausio 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme pareiškėjas pabrėžė, kad jam yra žinomos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Atsižvelgdama į tai ir patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsisakymą nuo prašymo priimti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. L. dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan