1e33b386-b1ae-4a2d-8a70-307caccb1eb4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P                                          Administracinio teisės pažeidimo byla                                                         Nr. A2.6.-15680-1034/2016                                                           (S)                                Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13902-2016-5                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                              2.7.4.4; 2.7.4.5VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. gruodžio 1 d.   Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Z.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje G.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :              G. Z. 2016-09-17, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip G. Z. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. Be to, G. Z. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas KET reikalavimus.  Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G.

Z. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad tÄ dienÄ lankė seserį, kuri gyvena L. A. gatvėje. Atvažiuodamas arba iÅ¡važiuodamas galėjo kliudyti automobilį, bet tikrai nepastebėjo, nes bÅ«tų kreipęsis į draudimo bendrovę ir kvietęs policijÄ . Apie tai, kad tarp automobilių buvo kontaktas, sužinojo, kai iÅ¡kvietė policija. Dalyvavo sugretinant automobilius, kito automobilio bamperis buvo apgadintas. Jo vairuotas automobilis tada buvo draustas, jis nebuvo iÅ¡gėręs, automobilyje visada groja muzika.

Ant jo automobilio yra nemažai apgadinimų, net numeris sulankstytas. Kai pareigÅ«nas fotografavo automobilius, jam pasakė, kuriuo kampu įvažiavo, bet kitoje pusėje irgi buvo įbrėžimų, apgadinimų buvo anksčiau. Galės pateikti teismui dokumentus, kad automobilis tuo metu buvo draustas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. R. D. parodė, kad pamatė, jog automobilis apgadintas. ApžiÅ«rėjo, iÅ¡kvietė policijÄ . Automobilio savininkas yra jo sesuo, bet naudojasi automobiliu jis.

Lapkričio 17 d. rado apgadinimus. Priekinis bamperis buvo įtrÅ«kęs. Fotografavo tÄ pačiÄ dienÄ . Taip pat bendravo su kaimynu E., kuris sakė, jog matė kaip tai atsitiko. E. atėjo ir pasakė, kad matė įvykį. Sakė, kad matė kaip atsitrenkė, kad nuvažiavo. Sesuo sumokėjo servisui 360 Eur už automobilio taisymÄ . Sugretinant automobilius dalyvavo. Mano, kad sugadinimai atitiko. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. N. parodė, kad aplinkybę, jog automobilis „Toyota“ sutvarkytas po eismo įvykio, nurodė K.

R. D.. Buvo apgadinimai ir ant automobilio „Volvo“. Nebuvo labai didelių apgadinimų, apgadinimai sugretinant atitiko. Pamena, kad liudytojas per balkonÄ ar per buto langÄ matė, kad važiuodamas atbulas apgadino automobilį, bet neiÅ¡lipo neapžiÅ«rėjo. Nekilo abejonių dėl apgadinimų atitikimo. K. R. D. nenurodė kada padarytos jo pateiktos nuotraukos. Nuotraukos darytos po eismo įvykio. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. S. parodė, kad bÅ«damas namie matė, kaip iÅ¡važiuojant „Volvo“ automobilis atsirėmė į kitÄ automobilį ir iÅ¡važiavo.

NebÅ«tų atkreipęs dėmesio, bet „Toyota“ sujudėjo. Tada pranešė kaimynui. Pamena, kad važiuodamas „Volvo“ atbulas atsirėmė deÅ¡iniu kampu į deÅ¡inį priekį automobilio „Toyota“. Langas jo namuose buvo uždarytas, automobilių susidÅ«rimo garso negirdėjo. Išėjęs į kiemÄ pažiÅ«rėjo, kad „Toyota“ bamperis įlenktas į vidų. Automobilio „Volvo“ vairuotojas nebuvo iÅ¡lipęs, neapžiÅ«rėjo. Tas veiksmas gal 20-30 sekundžių truko.

Mano, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galėjo nepajusti to atsirėmimo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). G. Z. savo paaiÅ¡kinime, duotame tyrimo metu, nurodė, kad 2016-09-17 (duomenys neskelbtini) jis vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Toyota“.

SmÅ«gio nepajuto, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. ApžiÅ«ros metu pastebėjo, jog automobiliui apgadintas galinis bamperis (b. l. 15). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. G. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016-09-19, 09.06 val., pagal praneÅ¡imÄ nuvyko į kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kur automobilį „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) palikęs stovėti R. D. apie 17 val. grįžęs prie jo pastebėjo, kad automobilis apgadintas, priėjo kaimynas, pasakė, kad automobilį apgadino automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui :Toyota“ apgadintas priekinis bamperis (b. l. 7). Liudininko paliktame raštelyje nurodyti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš K. R. D. paaiškinimo matyti, kad 2016-09-17 jis sesers A.

V. automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko namo kieme. Apie 17 val. grįžo namo ir pastebėjo, jog automobilis Å¡one, priekinėje dalyje, yra įdaužtas. ApžiÅ«rint automobilį priėjo kaimynas E. ir pasakė, kad automobilį apgadino automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo (b. l. 10). IÅ¡ E. S. paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2016-09-17, 13.25 val., žiÅ«rėdamas pro langÄ pamatė, kaip L. A. g. 8 namo kieme, automobilis „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos dešiniu galiniu kampu atsitrenkė į automobilį „Toyota“, priklausantį kaimynui. Smūgis buvo stiprus, automobilis „Toyota“ nuo smūgio stipriai pajudėjo į kairę. Automobilio „Volvo“ vairuotojas po įvykio išlipęs nebuvo, padarinių neapžiūrėjo, jokių veiksmų nukentėjusiojo automobilio savininkui surasti neatliko, tiesiog išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 12). Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti automobilių apgadinimai – automobiliui „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis bamperis deÅ¡inėje pusėje, suskilę dažai – lakas, apgadinimų aukÅ¡tis – 0,55-0,68 m, automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis ir priekinis sparnas deÅ¡inėje pusėje, apgadinimų aukÅ¡tis – 0,55‑0,64 m. Nustatyta, kad apgadinimų aukÅ¡tis ir mechanizmas atitinka (b. l. 16). Fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 17-33). Teismo posėdžio metu G. Z. iÅ¡ esmės pripažino, jog galėjo kliudyti automobilį, bet teigė to nepastebėjęs. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumÄ , G.

Z. pažeidimas kvalifikuotinas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino, t. y. veikÄ padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.).

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Z. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jokio kontakto nepajuto. Pripažįsta, kad kontaktas galėjo būti, bet jis nepajautė, automobilio apgadinimus pastebėjo tik apžiūros metu.

Nors įvykį matęs liudytojas E. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad smūgis buvo stiprus, automobilis „Toyota“ nuo smūgio stipriai pajudėjo į kairę, tačiau pažymėtina, jog apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilių susidūrimo garso negirdėjo, automobilio „Volvo“ vairuotojas nebuvo išlipęs, neapžiūrėjo, mano, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galėjo nepajusti to atsirėmimo. Taip pat įvertintina tai, jog G. Z. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo bei kitų pašalinių garsų jis iš tiesų galėjo nepajusti kontakto.

PagrindÄ manyti, jog G. Z. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdamas tyčios, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog G. Z. nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. IÅ¡ byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog Å¡ie apgadinimai yra gan nežymÅ«s, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobÅ«džio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog G.

Z. bÅ«tų vairavęs transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismo nuomone, visos Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Z. veiksmai jam pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog G.

Z. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Teismas, skirdamas G. Z. nuobaudÄ už padarytÄ pažeidimÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apibÅ«dinančius duomenis – dirbantis, turi mažametį vaikÄ .

G. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. Z. skirtina (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio nuobauda šiuo atveju padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

G. Z. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio baudÄ . G. Z. nutraukti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisenÄ nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant gavėjÄ â€“ VMI, gavėjo kodÄ â€“ 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16062637125 ir įmokos kodÄ 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      RamÅ«nas KeidÅ«nas