1e31759e-ad8d-4813-903a-2e2ac7f87bf7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-392-910/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00196-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Macte Invest FM“ ieÅ¡kinį atsakovams G. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Visada laiku“ dėl žalos atlyginimo ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Macte Invest FM“ 2020 m. vasario 6 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė: priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G.

S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Visada laiku“ 74 587,5 Eur žalos atlyginimÄ ir 2 726,07 Eur palÅ«kanų už neteisingai apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ G. S. kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; priteisti iÅ¡ atsakovo G. S. 21 404,81 Eur be pagrindo gautų lėšų ir 764,73 Eur palÅ«kanų; priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 1997 m. rugsėjo 15 d. su atsakovu G. S. (toliau – ir atsakovas) buvo sudaryta darbo sutartis. Vėliau atsakovas paskirtas ieÅ¡kovės direktoriumi. Atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, ir atsakovė UAB „Visada laiku“ (toliau – ir atsakovė) 2015 m. spalio 29 d. sudarė sutartį Nr. AV-15/15 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei buhalterinės apskaitos paslaugas, tarp jų – apskaičiuoti mokesčius, pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, informacijÄ apie kiekvienam darbuotojui mokėtinas darbo užmokesčio sumas. Atsakovo 2019 m. sausio 28 d. praÅ¡ymu jis atleistas iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus pareigų nuo 2019 m. kovo 14 d.

3. IeÅ¡kovės teigimu, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovas ir vienintelis asmuo, turintis teisę atlikti pavedimus ieÅ¡kovės vardu, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti antstolio vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2019 m. kovo 6 d. į savo sÅ«naus V. S. banko sÄ skaitÄ pervedė 105 755 Eur, mokėjimo pavedime nurodydamas „Mokėjimas G. S. – kompensacija už nepanaudotas atostogas, dok. Nr. 3593, įm. Kod.: 122601232, gavėjas V. S.“. Be to, 2019 m. kovo 11 d. SEPA pavedimu į atsakovo sÄ skaitÄ pervesta 21 404,81 Eur suma, mokėjimo pavedime nurodant „Mokesčiai nuo iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas, dok.

Nr. 3608, įm. Kod.: 122601232, gavėjas: G. S..“ 4. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovas G. S. neturėjo teisės į 74 587,5 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumÄ , nes atostogos, sukauptos iki 2012 m. gruodžio 1 d., jų nepanaudojus iki 2015 m. gruodžio 1 d., privalėjo bÅ«ti panaikintos. Å iuo atveju kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo apskaičiuota nuo 1997 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė UAB „Visada laiku“ pateikė teisės aktams prieÅ¡taraujančiÄ informacijÄ apie atsakovo kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį, taigi netinkamai vykdė Sutartį, dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolius.

5. Atsakovė UAB „Visada laiku“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pagal Sutartį už duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , taip pat už jai pateiktos informacijos teisingumÄ ir teisėtumÄ atsako užsakovas (ieÅ¡kovė). Už Å«kinių operacijų, tarp jų – ieÅ¡kovės atliktų pavedimų, teisėtumÄ taip pat atsakinga ieÅ¡kovė. Atsakovė, teikdama paslaugas, dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, susijusių su kompensacija už nepanaudotas atostogas, aiÅ¡kinimo ir taikymo telefonu konsultavosi su Valstybine darbo inspekcija (toliau – VDI), vadovavosi VDI vieÅ¡ai pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Atsakovė neatliko jokių mokėjimų iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos, neturėjo tam jokių įgaliojimų ar įpareigojimų.

6. Atsakovas G. S., atstovaujamas kuratoriaus, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų. KompensacijÄ už nepanaudotas atostogas apskaičiavo UAB „Visada laiku“, vadovaudamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuota, kad kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis atsakovui apskaičiuotas neteisingai, atsakomybė turėtų kilti ne G. S., bet UAB „Visada laiku“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovei AB „Macte Invest FM“ iÅ¡ atsakovo G. S. priteisė be pagrindo įgytus 21 404,81 Eur, 764 Eur palÅ«kanas, 74 587,50 Eur nuostolius, 2 726,07 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 99 483,11 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2020 vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 717 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; ieÅ¡kinį atsakovės UAB „Visada laiku“ atžvilgiu atmetė.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo G. S., kaip ieÅ¡kovės valdymo organo, veiksmais ieÅ¡kovei padarytos žalos, bei atsakovės UAB „Visada laiku“ solidariosios (su atsakovu G. S.) civilinės atsakomybės prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tai, kad atsakovės UAB „Visada laiku“ buveinė yra Lietuvoje, priėjo prie iÅ¡vados, jog, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I Reglamentas) 7 straipsnio 2 punktu ir 8 straipsnio 1 punktu, byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas G. S. į bylÄ nepateikė jokių įrodymų ir (arba) teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų dėl 21 404,81 Eur pinigų sumos gavimo teisėto pagrindo. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ bÅ«tų sieję kiti, nei susiklostę darbo sutarties pagrindu, sutartiniai teisiniai santykiai ir (arba) ieÅ¡kovė turėtų atsakovui kitÄ , nei darbo užmokestis, piniginę prievolę. Dėl ginčo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties „Mokesčiai nuo iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas“ teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 23 straipsnio 1 dalį mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys (darbdaviai) iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io įstatymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu jis gavo aptariamÄ sumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, į atsakovo banko sÄ skaitÄ be teisinio pagrindo pervedus 21 404,81 Eur sumÄ , atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Visada laiku“, pagal jai ieÅ¡kovės pateiktus pirminius duomenis apskaičiuodama atsakovui G. S. mokėtinÄ kompensacijÄ už daugiau nei trejus metus nepanaudotas atostogas, tinkamai vykdė Sutartį, todėl nėra pagrindo taikyti jai sutartinę civilinę atsakomybę.

11. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės vadovo sprendimas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti nepanaudotų atostogų piniginę kompensacijÄ už gerokai ilgesnį nei trejų metų laikotarpį laikytinas neprotingu vadovo elgesiu, be kita ko, prieÅ¡taraujančiu tiek teisės aktams, tiek ir juridinio asmens (ieÅ¡kovės) turtiniams interesams, toks sprendimas finansiÅ¡kai naudingas iÅ¡imtinai tik atsakovui asmeniÅ¡kai, o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio ir Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

Teismo nuomone, tai leidžia konstatuoti, kad nustatyti atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovės vadovo, neteisėti veiksmai. Atsakovo veiksmai, iÅ¡simokant sau 105 755 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas už 423,02 darbo dienas atostogų, lėmė ieÅ¡kovei 74 587,50 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ sudaro kompensacijos suma, virÅ¡ijanti pagal teisės aktus priklausančiÄ kompensacijÄ už trejus nepanaudotų atostogų metus arba 124,67 darbo dienas nepanaudotų atostogų. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad per visÄ laikotarpį nuo 1997 metų atsakovas objektyviai, t. y. nepriklausomai juo jo paties valios, nebÅ«tų turėjęs galimybės pasinaudoti teise į kasmetines atostogas.

12. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui dėl 74 587,50 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniame skunde atsakovas G. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1.

Atsakovas nebuvo informuotas apie Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ , todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 13.2. Atsakovas yra nuolatinis Vokietijos Federacinės Respublikos gyventojas, todėl apie teismo procesÄ privalėjo bÅ«ti informuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 1393/2007) nustatyta tvarka. 13.3.

Teismas netinkamai taikė Briuselis I ReglamentÄ . IeÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ darbo teisinių santykių – dėl nepagrįstai už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokėtos kompensacijos ir susijusių mokesčių. Tokios kompensacijos iÅ¡mokėjimas yra darbo funkcijų vykdymas. Briuselis I Reglamento 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose, o pagal DK 215 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka. 13.4.

Jeigu ginčas bÅ«tų teismingas Lietuvos Respublikos teismams, jis bÅ«tų priskirtas nagrinėti teismams tik pasinaudojus iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. 13.5. Jeigu ginčas bÅ«tų teismingas Lietuvos Respublikos teismams, teismas privalėjo taikyti senaties terminÄ (DK 220 straipsnio 1 dalis). 13.6. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių, kad mokesčius mokėjo ne darbdavys, o pats darbuotojas (atsakovas). Atsakovas mokesčius moka Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 13.7.

Teismas pripažino, kad atsakovo atleidimo metu DK nedraudė iÅ¡mokėti ir gauti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, todėl nesuprantama teismo iÅ¡vada, jog sprendimas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį prieÅ¡tarauja teisės aktams. 13.8. IeÅ¡kovė vadovo sprendimo dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo per nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ neskundė ir neprašė pripažinti negaliojančiu pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį. 13.9.

Atsakovas neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti atostogomis, nes finansų maklerio įmonė buvo maža, nebuvo darbuotojų, kuriems bÅ«tų galima perduoti svarbių funkcijų vykdymÄ , kad bÅ«tų užtikrintas nuolatinis ir nenutrÅ«kstantis investicinių paslaugų teikimas. Daugelį funkcijų turėjo atlikti pats atsakovas.

14. IeÅ¡kovė AB „Macte Invest FM“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 14.1. Atsakovas (apeliantas) buvo tinkamai informuotas apie civilinę bylÄ . Informacija apie Å¡iÄ bylÄ registruotu paÅ¡tu ne kartÄ siųsta paties atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu adresu. Teismo procese atsakovui atstovavo teismo paskirtas kuratorius. Be to, atsakovas žinojo apie pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ ir įstatymo nustatytu terminu pateikė apeliacinį skundÄ . 14.2.

Kadangi atsakovo (apelianto) atsakomybė grindžiama deliktinės atsakomybės nuostatomis, vadovaujantis Briuselis I Reglamento 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismai, kaip neteisėtų veiksmų (fiduciarinių pareigų pažeidimo) atlikimo ir žalos (piniginių lėšų netekimo) atsiradimo vietos teismai, turi jurisdikcijÄ spręsti šį ginÄÄ . Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje jau iÅ¡sprendė jurisdikcijos klausimÄ , nurodydamas, kad ginčas dėl žalos ir nepagrįsto apelianto praturtėjimo yra grindžiamas civilinės teisės, o ne darbo teisės normomis. 14.3.

Reikalavimas dėl senaties termino yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kinys grindžiamas deliktinės atsakomybės nuostatomis, o ne darbo kodekso normų pažeidimu. Be to, tai – apeliacinės instancijos teisme keliamas naujas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. 14.4. Atsakovas (apeliantas) nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad sprendime nurodyta 21 404,81 Eur suma yra susijusi su Vokietijos Respublikoje atsakovo (apelianto) mokamais ar mokėtinais mokesčiais. 14.5. Atsakovas (apeliantas), kaip bendrovės vadovas, pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir bendrovės naudai, organizuoti bendrovės veiklÄ taip, kad nesusikauptų neprotingo dydžio nepanaudotos atostogos.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nuo 1997 metų negalėjo iÅ¡eiti atostogų. Jis nebuvo vienintelis finansų maklerio licencijÄ turintis fizinis asmuo, dirbantis bendrovėje, be to, bendrovė veikia pagal 2002 m. lapkričio 4 d. Lietuvos banko iÅ¡duotÄ licencijÄ Nr. B084, kuri neribojo apelianto galimybės iÅ¡eiti atostogų ir jų metu įgalioti bet kurį bendrovės darbuotojÄ jį pavaduoti atostogų metu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 15.

Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Federalinės centrinės mokesčių valdybos 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡tÄ dėl identifikacinio kodo suteikimo pagal Mokesčių kodeksÄ , 2005 m. birželio 14 d. ir 2015 m. birželio 30 d. vertybinių popierių sÄ skaitos tvarkymo sutartis, 2006 m. rugpjūčio 31 d. banko sÄ skaitos sutarties papildomÄ susitarimÄ , 2015 m. liepos 1 d. praÅ¡ymÄ Lietuvos bankui dėl sertifikato gavimo, bendrųjų pajamų ataskaitÄ .

16. Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

17. Ribojimo teikti naujus įrodymus iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi bÅ«ti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo (apelianto) pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, Å¡iais įrodymais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, taigi naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ turėjo galimybę iÅ¡dėstyti atsikirtimus dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos dalyko 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

21. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieÅ¡kovės AB ,,Macte Invest FM“ (ieÅ¡kovės teisių perėmėja – UAB „Baltic-South American Connexion“) ieÅ¡kinys dėl be pagrindo įgytų lėšų ir žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ buvusio ieÅ¡kovės vienasmenio vadovo – atsakovo G. S.. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – apelianto (atsakovo) iÅ¡kelti procesiniai klausimai dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, atsakovo tinkamo informavimo apie teismo procesÄ , taip pat patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami įmonės vadovo atsakomybės įmonei ir turto gavimo be pagrindo institutai, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl atsakovo tinkamo informavimo apie pradėtÄ teismo procesÄ 22. Apeliantas (atsakovas) G. S. apeliacinį skundÄ visų pirma grindžia argumentu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , o tai yra absoliutus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Anot apelianto, jis yra nuolatinis Vokietijos Federacinės Respublikos gyventojas, todėl apie teismo procesÄ privalėjo bÅ«ti informuotas Reglamente Nr. 1393/2007 nustatyta tvarka.

23. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . PagrindÄ grÄ Å¾inti tokiÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro Å¡ios sÄ lygos:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

24. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , asmens teisė bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam yra viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė. Ä® Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje iÅ¡dėstytas nuostatas dėl asmens teisės į tinkamÄ procesÄ užtikrinimo turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant ir civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus).

25. Teismo procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dus tarp dviejų Europos SÄ jungos narių nustato Reglamentas Nr. 1393/2007. Å is reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis ar neteisminis dokumentas turi bÅ«ti perduodamas iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ , kad bÅ«tų joje įteiktas. Å is reglamentas netaikomas, jeigu nežinomas asmens, kuriam turi bÅ«ti įteiktas dokumentas, adresas (Reglamento Nr. 1393/2007 1 straipsnio 2 dalis).

26. Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 2 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, institucijas ar kitus asmenis (toliau – perduodančiosios agentūros), kompetentingus perduoti teisminius ir neteisminius dokumentus, įteiktinus kitoje valstybėje narėje, o pagal šio straipsnio 2 dalį kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, institucijas ar kitus asmenis (toliau – gaunančiosios agentūros), kompetentingus priimti teisminius ir neteisminius dokumentus iš kitos valstybės narės. Reglamento Nr. 1393/2007 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisminiai dokumentai tiesiogiai ir kuo greičiau perduodami tarp agentūrų, paskirtų pagal Reglamento Nr. 1393/2007 2 straipsnį.

27. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatas, kiekviena valstybė narė turi bÅ«ti ir yra paskyrusi priimančiÄ jÄ ir gaunančiÄ jÄ agentÅ«ras bei centrinę įstaigÄ , per kurias bylos nagrinėjimo vietos teismas turi organizuoti teisminių dokumentų įteikimÄ Å¡aliai, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje valstybėje narėje.

28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo (apelianto) G. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Vokietijos Federacinę RespublikÄ ). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo siunčiami ir įteikiami per atitinkamas valstybių narių perduodančiÄ sias ir gaunančiÄ sias agentÅ«ras, kaip tai nustato Reglamento Nr. 1393/2007 2 straipsnio 1-2 dalys.

29. Kartu nurodytina tai, kad Reglamento Nr. 1393/2007 II skirsnio 12-15 straipsniuose nustatyti ir kiti (alternatyvūs) teisminių dokumentų įteikimo būdai. Nagrinėjamu atveju, siekiant teismo procesinius dokumentus įteikti atsakovui, ir buvo pasirinktas vienas iš šių būdų, t. y. įtvirtintas Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekviena valstybė narė teisminius dokumentus kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu.

30. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsniu, atsakovui ieÅ¡kinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) tris kartus buvo iÅ¡siųsti teismo procesiniai dokumentai, tačiau neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo iÅ¡siųsti ir el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtinimas apie jų įteikimÄ nebuvo gautas. Pabrėžtina tai, kad atsakovas (apeliantas) teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodo tÄ patį savo gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini), kuriuo jam ir buvo iÅ¡siųsti teismo procesiniai dokumentai.

Duomenų apie kitÄ atsakovo (apelianto) faktinės gyvenamosios vietos adresÄ byloje nėra (tokių duomenų nepateikė ir pats atsakovas (apeliantas)). Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bÅ«tent nurodytu adresu ieÅ¡kovė atsakovui iÅ¡siuntė 2019 m. gegužės 20 d. pretenzijÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6), į kuriÄ atsakovas atsakė. Tai neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė tinkamu adresu, Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Pirmosios instancijos teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat neturint duomenų apie kitÄ atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ ir darbovietę Lietuvos Respublikoje, 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovui buvo paskirtas kuratorius – advokatas V. B.. Apie kuratoriaus paskyrimÄ vieÅ¡ai paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, kuratoriui nustatytas terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti. Kuratorius, atstovaudamas atsakovui, teikė į bylÄ procesinius dokumentus (atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , praÅ¡ymus ir pan.). Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nekvestionuoja kuratoriaus paskyrimo aplinkybės, nenurodo argumentų, dėl kurių jam kuratorius negalėjo bÅ«ti paskirtas.

32. Pagal CPK 129 straipsnio 3 dalį procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo atsakovui aplinkybes ir Å¡io klausimo teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui Å¡iuo atveju laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie jo atžvilgiu pradėtÄ teismo procesÄ (procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais tinkamai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas G. S. apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė nepažeisdamas įstatymo nustatyto termino, ir tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jis buvo tinkamai informuotas apie teismo procesÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovui (jo atstovui kuratoriui) nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , ir konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Dėl jurisdikcijos taisyklių (ne)pažeidimo 34. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Briuselis I ReglamentÄ , nes ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ darbo teisinių santykių, t. y. už nepanaudotas atostogas neteisėtai iÅ¡mokėtos kompensacijos ir susijusių mokesčių; tokios kompensacijos mokėjimas yra darbo funkcijų vykdymas.

Briuselis I Reglamento 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Pagal DK 215 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Taigi, anot apelianto (atsakovo), ieÅ¡kovės iÅ¡keltas ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė: bendrovės vadovas yra ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas (ABĮ 37 straipsnio 1, 4 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; ir kt.).

36. Plėtodamas praktikÄ dėl bendrovės vadovo atsakomybės rÅ«Å¡ių, kasacinis teismas vėlesnėse kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose konstatavo, kad, sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rÅ«Å¡ies, teisinę reikÅ¡mę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobÅ«dis. Tuo atveju, jeigu vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytÄ pareigÄ , jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina nustatyti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 37 punktas; 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 21 punktas).

37. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rÅ«Å¡is nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį – jeigu vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ , pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingÄ verslo sprendimÄ , neiÅ¡tiria reikÅ¡mingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytÄ pareigÄ , todėl jam taikoma civilinė atsakomybė.

Pripažinus, kad vadovas įmonei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017).

38. Taigi pagal aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ esminis vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijus yra pažeistų vadovo pareigų pobÅ«dis.

39. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Å i norma aiÅ¡kiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už Å¡ių pareigų pažeidimÄ vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir ABĮ, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

40. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; ir kt.). Vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Kadangi CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos yra specialios ir saisto tik juridinio asmens valdymo organo narį, o ne bet kurį darbuotojÄ , Å¡ių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui ne materialinę, o civilinę atsakomybę.

41. Pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 103 straipsnio 2, 3 dalyse, skirtingai nei iki tol galiojusio DK redakcijoje, tiesiogiai reglamentuojama juridinio asmens vadovo atsakomybė ir ji reglamentuojama taip: už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sÄ lygas (2 dalis); už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas (3 dalis).

42. Plėtodama ir vienodindama kasacinio teismo praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 konstatavo, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABÄ® nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu; įstatymuose iÅ¡imtinai vadovui nustatytos pareigos negali bÅ«ti keičiamos darbo sutartimi, todėl už Å¡ių pareigų pažeidimÄ vadovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė.

43. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 suformulavo tokias teisės aiÅ¡kinimo taisykles: ar bendrovės vadovui taikytina civilinė ar materialinė pagal darbo teisės normas kylanti atsakomybė, nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ , jam taikoma civilinė atsakomybė. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. IeÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista bÅ«tent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė AB „Macte Invest FM“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo – buvusio bendrovės vadovo – žalÄ grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, pažeidus fiduciarines pareigas elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, konkrečiai – organizuoti bendrovės veiklÄ taip, kad nesusikauptų neprotingo dydžio nepanaudotos atostogos, už kurias bendrovei tektų sumokėti didelę piniginę kompensacijÄ . Taigi reikalavimÄ dėl 74 587,5 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ atsakovo netinkamo vadovavimo bendrovės veiklai, t. y. jo, kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo, netinkamai vykdytų pareigų, reglamentuojamų CK 2.87 straipsnio ir ABÄ® 19 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieÅ¡kovės pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ir ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, ieÅ¡kovei įrodžius atsakovo pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, pažeidimÄ , atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė (pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sÄ lygas).

45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, spręsdamas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo klausimÄ , taip pat konstatavo, jog tiek pagal ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , tiek pagal pirmosios instancijos teismo atliktÄ ginčo teisinį kvalifikavimÄ matyti, kad byloje ginčas kilęs ne iÅ¡ darbo teisinių santykių, nežiÅ«rint to, kad ieÅ¡kovės nurodoma patirta žala įvardinta kaip kilusi dėl nepagrįstai atsakovui iÅ¡mokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

46. Briuselis I Reglamento 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismuose. Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys taip pat gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, kai minėtas asmuo yra vienas iÅ¡ atsakovų – vieno iÅ¡ atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų (Briuselis I Reglamento 8 straipsnio 1 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju žalos padarymo (atsiradimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje, vieno iš atsakovų (UAB „Visada laiku“) buveinės vieta taip pat yra Lietuvos Respublikoje.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, prieina prie iÅ¡vados, kad Briuselis I Reglamento 22 straipsnio 1 dalis Å¡iuo atveju netaikytina. Nors atsakovo (apelianto) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Briuselis I Reglamento 7 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai dėl jurisdikcijos pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo 49. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti atsakovui – buvusiam bendrovės vadovui – civilinę atsakomybę, nes atsakovo veiksmai, iÅ¡simokant sau 105 755 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (už 423,02 darbo dienas), lėmė ieÅ¡kovei 74 587,50 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro kompensacijos suma, virÅ¡ijanti pagal teisės aktus priklausančiÄ kompensacijÄ už trejus metus arba 124,67 darbo dienas nepanaudotų atostogų.

50. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jo veiksmų neteisėtumo ir ieÅ¡kovei padarytos žalos, nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog sprendimas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti nepanaudotų atostogų piniginę kompensacijÄ už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį prieÅ¡taravo teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apelianto (atsakovo) pozicija.

51. Jau nurodyta, kad apelianto (atsakovo), kaip bendrovės vadovo, veiksmų neteisėtumÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, jog jis pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir bendrovės naudai, t. y. neorganizavo bendrovės veiklos taip, kad nesusikauptų neprotingo dydžio nepanaudotos atostogos. Pažymėtina, kad darbo teisės normos įtvirtina teisę į kasmetines atostogas ir nenustato pareigos iÅ¡eiti atostogų. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimas, pasibaigus darbo santykiams, yra sureglamentuotas darbo teisės normų.

Neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, gali bÅ«ti pripažinti tik tokie atvejai, kai tokia kompensacija iÅ¡mokėta pažeidus jos mokėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, ir tik tokiu atveju iÅ¡mokėta kompensacijas (jos) dalis gali bÅ«ti pripažinta bendrovei padaryta žala. Jeigu piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokėta pagal iÅ¡mokėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , nėra pagrindo konstatuoti nei bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nei bendrovei padarytos žalos fakto.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, bendrovės vadovui civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

52. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas (atsakovas) iš ieškovės direktoriaus pareigų atleistas 2019 m. kovo 14 d.

53. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo DK 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensacijÄ už jas Å¡io kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas faktiÅ¡kai negalėjo jomis pasinaudoti. Å i įstatymo nuostata galiojo apelianto (atsakovo) atleidimo iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus pareigų metu.

54. Pagal 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-414 2 straipsnio 2 dalį pakeista 6 straipsnio 8 dalis ir išdėstyta taip: „Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę).

Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡ kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas iÅ¡naudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“ 55. Taigi Å¡i įstatymo nuostata įtvirtino, kad darbuotojai, iki 2017 m. birželio 30 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turėjo teisę jas iÅ¡naudoti iki 2020 m. liepos 1 d., o darbdavys pareigÄ suteikti atostogas ar darbo santykių nutraukimo atveju iÅ¡mokėti už jas piniginę kompensacijÄ turėjo iki 2020 m. liepos 1 d.

Aptariama nuostata patvirtinta, siekiant detalizuoti pirmiau nurodytÄ DK 127 straipsnio 5 dalies reglamentavimÄ dėl teisės į kasmetines atostogas praradimo. Ä®statymų leidėjas, priimdamas DK, nustatė trejų metų terminÄ , kad darbuotojai per jį galėtų pasinaudoti iki DK priėmimo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis. Taip siekta iÅ¡vengti situacijos, kad, vos tik įsigaliojus DK, daliai darbuotojų jų anksčiau sukauptos kasmetinės atostogos bÅ«tų buvusios anuliuotos pagal DK 127 straipsnio 5 dalį.

Taigi, vadovaujantis Å¡ios nutarties 54 punkte aptartu teisiniu reglamentavimu, darbuotojų iki 2017 m. birželio 30 d. sukauptos kasmetinės atostogos galėjo bÅ«ti iÅ¡naudotos iki 2020 m. liepos 1 d., ir, atitinkamai, darbo santykių pasibaigimo atveju darbuotojai iki 2020 m. liepos 1 d. turėjo teisę gauti piniginę kompensacijÄ už visas (daugiau kaip trejų metų) nepanaudotas atostogas. Tik tuo atveju, jeigu iki 2017 m. birželio 30 d. sukauptos kasmetinės atostogos nebuvo panaudotos iki 2020 m. liepos 1 d., laikoma, kad darbuotojas prarado teisę pasinaudoti Å¡iomis sukauptomis kasmetinėmis atostogomis (DK 127 straipsnio 5 dalis).

56. Nagrinėjamu atveju atsakovui (apeliantui), atleidžiant jį iÅ¡ ieÅ¡kovės bendrovės vadovo pareigų, buvo iÅ¡mokėta 105 755 Eur dydžio piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, t. y. už 423,02 darbo dienas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas (apeliantas) iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. kovo 14 d.) bÅ«tų iÅ¡naudojęs visas ar dalį iki 2017 m. birželio 30 d. sukauptų kasmetinių atostogų ir (ar) kad atsakovo sukauptos nepanaudotos atostogos bÅ«tų apskaičiuotos neteisingai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (apeliantas) iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus pareigų buvo atleistas iki 2020 m. liepos 1 d. (t. y. 2019 m. kovo 14 d.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę gauti piniginę kompensacijÄ už visos trukmės (daugiau kaip trejų metų) nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. už visas sukauptas 423,02 darbo dienas kasmetinių atostogų.

57. IeÅ¡kovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pagal teisinį reguliavimÄ atostogos, sukauptos iki 2012 m. gruodžio 1 d., jų nepanaudojus iki 2015 m. gruodžio 1 d., privalėjo bÅ«ti panaikintos, t. y. negalima skaičiuoti nepanaudotų atostogų, sukauptų iki 2012 m. gruodžio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės argumentais.

58. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 177 straipsnio 2 dalis numatė, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminÄ . Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija iÅ¡mokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiÅ¡kai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

59. Pagal 2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 47, 96, 101, 108, 129, 136, 138, 147, 177, 183 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 116 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XI-2358 13 straipsnio 3 dalį darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

60. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2019 m. kovo 14 d. t. y. jau negaliojant nei nurodytam įstatymui Nr. XI-2358, nei DK 177 straipsnio nuostatai, reglamentavusiems piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokėjimÄ nutraukiant darbo sutartį. Be to, Å¡ie teisės aktai nenumatė, kad iki 2012 m. gruodžio 1 d. sukauptos kasmetinės atostogos, jų nepanaudojus iki 2015 m. gruodžio 1 d., jeigu darbo santykiai su darbdaviu nėra nutraukiami, automatiÅ¡kai anuliuojamos nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas neturėjo teisės į kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, sukauptas iki 2012 m. gruodžio 1 d.

61. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes ir aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl piniginės kompensacijos už daugiau kaip trejus darbo metus nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokėjimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovo (apelianto) neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės bendrovei padarytos žalos fakto, nes tokia kompensacija iÅ¡mokėta nepažeidus jos iÅ¡mokėjimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nesant bÅ«tinų sÄ lygų visumos, nepagrįstai pritaikė atsakovui (apeliantui) civilinę atsakomybę – nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 74 587,50 Eur žalos ir 2 726,07 Eur palÅ«kanų priteisimo.

Dėl to Å¡i apskųsto teismo sprendimo dalis panaikinama ir dėl Å¡ios dalies priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 74 587,50 Eur žalos ir 2 726,07 Eur palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo G. S. atmetamas. Dėl atsakovo be pagrindo įgytų lėšų 62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (apelianto) kaip be pagrindo įgytas lėšas priteisė 21 404,81 Eur sumÄ , kuriÄ 2019 m. kovo 11 d. SEPA pavedimu atsakovas (apeliantas) pervedė į savo sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodydamas:

„Mokesčiai nuo išmokos už nepanaudotas atostogas, dok. Nr. 3608, įm. Kod.: 122601232, gavėjas: G. S.“.

63. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK Å¡eÅ¡tosios knygos XX skyriaus normos (CK 6.237-6.242 straipsniai) reglamentuoja prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Šio skyriaus normose aptariamos dvi skirtingos situacijos: turto (daikto) gavimas be pagrindo ir nepagrįstas praturtėjimas. Doktrinoje nurodoma, kad daikto gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiÅ«riu; sÄ vokÄ â€žturtas“, vartojamÄ Å¡io skyriaus straipsniuose, reikia suprasti ne tik kaip daiktus, bet ir kaip turtines teises, pinigus, kitokias materialiÄ sias vertybes (Mikelėnas, Valentinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga. Prievolių teisė 9I0. Vilnius: Justicija, 2003, p. 318).

64. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

65. Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡kas prievolės atsiradimo pagrindas nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

66. Tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, kt.).

67. Dėl įrodinėjimo pareigos šios kategorijos bylose kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškovas turi įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas, jog turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, kt.).

68. Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) teigia, kad mokesčius mokėjo ne ieškovė (darbdavė), o jis pats (kaip darbuotojas). Pasak apelianto, jis mokesčius moka Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

69. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovas (apeliantas) į bylÄ nepateikė įrodymų ar teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų dėl 21 404,81 Eur sumos pervedimo į savo sÄ skaitÄ teisėto pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai). Jeigu Å¡i lėšų suma buvo į valstybės biudžetÄ mokėtini mokesčiai už nepanaudotų atostogų piniginę kompensacijÄ , pažymėtina tai, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys (darbdaviai) iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io įstatymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Taigi valstybei mokėtinus mokesčius už atsakovui (apeliantui) iÅ¡mokėtÄ nepanaudotų atostogų piniginę kompensacijÄ apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ privalėjo darbdavys, t. y. ieÅ¡kovė. Atsakovas (apeliantas) nepateikė objektyvių įrodymų, kad 21 404,81 Eur sumÄ jis sumokėjo į valstybės biudžetÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Su apeliaciniu skundu pateiktas Federalinės centrinės mokesčių valdybos 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡tas dėl identifikacinio kodo suteikimo pagal Mokesčių kodeksÄ tokios aplinkybės nepatvirtina (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

70. Ä®vertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad 21 404,81 Eur atsakovas (apeliantas) gavo be teisinio pagrindo, todėl privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

71. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 764,73 Eur palÅ«kanų už be pagrindo įgytÄ 21 404,81 Eur sumÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 72. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde teigia, kad tuo atveju, jeigu ginčas bÅ«tų teismingas Lietuvos Respublikos teismams, teismas privalėjo taikyti DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

73. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

74. Visų pirma, nurodytina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, bet procedÅ«rinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti individualų darbo ginÄÄ dėl teisės. Jis siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, gali bÅ«ti Å¡ios atnaujintas. Å io termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimÄ , pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ , o lemia teisės atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procedÅ«rinė subjektinė teisė pasibaigia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, kt.).

75. Kita vertus, Å¡ioje nutartyje jau pasisakyta, kad Å¡alių ginčas kilo dėl atsakovo (apelianto), kaip vienasmenio ieÅ¡kovės valdymo organo, civilinės atsakomybės, grindžiamos netinkamai vykdytomis pareigomis, kurias reglamentuoja CK 2.87 straipsnio ir ABÄ® 19 straipsnio 8 dalies nuostatos, o ne materialinės atsakomybės, kuri galėtų kilti pažeidus jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas. Dėl to nagrinėjamu atveju DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, nustatytas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, netaikytinas.

76. Tais pačiais motyvais atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. DK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme, t. y. tokio pobūdžio ginčams netaikoma privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

77. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktÄ ).

Dėl bylos procesinės baigties 78. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tačiau, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos, grindžiamos nepagrįstai iÅ¡mokėta pinigine kompensacija už ilgiau kaip trejus darbo metus nepanaudotas atostogas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistas 74 587,50 Eur žalos atlyginimas ir 2 726,07 Eur palÅ«kanos, ir dėl Å¡ios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 74 587,50 Eur žalos atlyginimo ir 2 726,07 Eur palÅ«kanų priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo 79. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

80. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 717 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už ieškinį).

81. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu patenkinus 22 proc. (22 169,54 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. : 99 483,11 Eur (bendra reikalavimų suma)), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 377,74 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 82. Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2 290 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

83. IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte numatyto dydžio (1,3 x 1 679,3).

84. Apeliacinį skundÄ patenkinus 78 proc. (77 313,57 Eur (patenkinta reikalavimų dalis) x 100 proc. : 99 483,11 Eur (ginčijamų reikalavimų dalis)), atsakovui (apeliantui) iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 786,20 Eur, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (apelianto) – 440 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidoms atlyginti. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovui (apeliantui) iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 346,20 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a  : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic-South American Connexion“ (juridinio asmens kodas 302342347) (akcinės bendrovės „Macte Invest FM“ teisių perėmėjai) iÅ¡ atsakovo G.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) be pagrindo įgytus 21 404,81 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturis eurus ir 81 centÄ ), 764,73 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus ir 73 centus) palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 22 169,54 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 377,74 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 74 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio atsakovo G.

S. atžvilgiu dalį atmesti. IeÅ¡kinį atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visada laiku“ atžvilgiu atmesti.“ Priteisti atsakovui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic-South American Connexion“ (juridinio asmens kodas 302342347) (akcinės bendrovės „Macte Invest FM“ teisių perėmėjos) 1 346,20 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 20 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė