2023-02-22 Nr. AB-4324-3-65-3-00656-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-94-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00656-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., D. V., V. V., R. B., S. M., A. V., E. M., V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., D. V., V. V., R. B., S. M., A. V., E. M., V. D. skundu atsakovei Pasvalio rajono savivaldybei dėl sprendimo sustabdymo arba panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami sustabdyti arba panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr.T1-198, dėl Pasvalio rajono savivaldybės dalies teritorijos atsinaujinančių išteklių energetikos – vėjo energetikos inžinerinės infrastruktūros plėtros specialaus plano patvirtinimo (toliau – ir Sprendimas Nr. T1-198).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtina teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad, nors paduodamame skunde pareiškėjai nevisiškai tiksliai suformulavo reikalavimą, iš skundo esmės ir Teisės aktų registro duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjai ginčija Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Pasvalio rajono savivaldybės dalies teritorijos (Pušaloto miestelio, Pušaloto viensėdžio, Orelių, Papiškių, Dičiūnų, Lavėnų, Smilgelių, Mikoliškio, Palėvenių, Sereikonių, Molynės, Toliūnų, Stumbriškio, Vytėnų kaimų pagal parengtą schemą) atsinaujinančių išteklių energetikos – vėjo energetikos inžinerinės infrastruktūros plėtros specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas).

Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, padarė išvadą, kad pareiškėjų ginčijamu Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T1-198 patvirtintas Specialusis planas laikytinas norminiu administraciniu aktu, kadangi jis orientuotas į ateitį, skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, jame nenustatytos konkrečių subjektų teisės ir pareigos, jis visuotinai privalomas, šią aplinkybę savo skunde iš esmės pripažįsta ir patys pareiškėjai.

Apžvelgęs ABTĮ nuostatas (112 str. 1 d. 2 d., 113 str. 1 d.), teismas konstatavo, kad pareiškėjai prašo panaikinti aktą, laikytiną norminiu administraciniu aktu, dėl kurio į teismą gali būti kreipiamasi tik prašant ištirti jo teisėtumą, į teismą kreipėsi nesilaikydami specialios ABTĮ normomis nustatytos norminių administracinių teisės aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuojamos tvarkos, nenurodė ir nepagrindė savo, kaip ABTĮ 112 straipsnyje įvardinto subjekto, turinčio teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, statuso. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimti nagrinėti pareiškėjų skundą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai pažymi, kad jie atitinka „suinteresuotos visuomenės“ sąvoką, todėl turi teisę kreiptis į teismą pagal ABTĮ 112 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nemotyvuota (apsiribota tik teisės aktų ir teismų praktikos citavimu), neatsižvelgta į pareiškėjų situaciją. Pareiškėjų įsitikinimu, pateiktas skundas nėra abstraktus – juo nagrinėjamas individualus ginčas, juo prašoma apginti realiai pažeidžiamas konstitucines teises ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjai kreipėsi į teismą ABTĮ nustatyta tvarka, o teismas nepagrįstai juos prilygino specialiam subjektui pagal ABTĮ 112 straipsnį.

Pareiškėjai skundžia būtent Sprendimą Nr. T1-198, kuriuo nustatomos privalomos elgesio taisyklės pareiškėjams, akivaizdžiai pažeidžiant nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, konstitucines teises ir teisėtus interesus. Sprendimu Nr. T1-198 planuojami statyti vėjo jėgainių parkai pareiškėjų gyvenamojoje vietoje, žalingai paveiks pareiškėjų sveikatą, gyvenamąją ir darbo aplinką, bus sunaikinta aplinkinė gamta ir natūralus gamtinis kraštovaizdis. Teismas nesigilino į tai, kokį neigiamą poveikį padarys planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas, o tuo atveju, jei teismui trūko žinių, jis turi teisines priemones kreiptis į kompetentingus subjektus. Teismui turėtų būti akivaizdu, kad pareiškėjai patirs neproporcingai didelę žalą, ilgalaikius nuostolius dėl gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo pakeitimo.

Pareiškėjai tvirtina, kad teismas turėjo priimti nagrinėti skundą iš esmės arba, jei kilo kokių neaiškumų, nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą, į kokią instituciją reikia pareiškėjams kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Būtent Sprendimo Nr. T1-198 pritaikymas ir įgyvendinimas sukelia pareiškėjų teisių pažeidimą, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu (ABTĮ 113 str.). Vadovaudamiesi ABTĮ 17 straipsniu, pareiškėjai būtent ir kreipėsi į teismą, prašydami išnagrinėti, ar Sprendimas Nr. T1-198 neviršija pareigūnams suteiktų įgaliojimų ir ar atitinka Konstitucijos pagrindines nuostatas, nes Lietuvos piliečiai kuria Lietuvos valstybę ir kiekvienas pilietis, remdamasis Konstitucija, turi teisę priešintis tam, kas kėsinasi į Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.

Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo argumentus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir daromos žalos, teigia, kad teismas neatsižvelgė į administracinių teismų praktiką ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, nesilaikė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus.

Pareiškėjai pažymi, kad nebuvo informuoti apie priimamą Savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. T1-198 ir taip buvo pažeisti Orhuso konvencijos reikalavimai, nustatantys pozityvią valstybių institucijų pareigą užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, kuri gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai pateiktu skundo siekia ginčyti Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T1-198, kurio 1 punktu patvirtintas Pasvalio rajono savivaldybės dalies teritorijos (Pušaloto miestelio, Pušaloto viensėdžio, Orelių, Papiškių, Dičiūnų, Lavėnų, Smilgelių, Mikoliškio, Palėvenių, Sereikonių, Molynės, Toliūnų, Stumbriškio, Vytėnų kaimų pagal parengtą schemą) atsinaujinančių išteklių energetikos – vėjo energetikos inžinerinės infrastruktūros plėtros specialusis planas (pridedamas aiškinamasis raštas ir sprendiniai); 2 punktu pripažintas šio sprendimo 1 punktu patvirtintas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-47 „Dėl Pasvalio teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (pakeisto Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T1-21) sudedamąja dalimi.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą konstatavęs, kad pareiškėjai nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto ir Pasvalio rajono teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi esančio Specialiojo plano, t. y. norminio administracinio akto, teisėtumo ištyrimo, teisme taip pat nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, susijusi su tokio akto taikymu (ABTĮ 112–113 str.).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Minėta, kad Specialusis planas Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T1-198 ir pripažintas Pasvalio teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi.

Administracinių teismų praktikoje savivaldybės bendrasis planas yra vertinamas kaip norminis administracinis aktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525‑821/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010 m. 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 27, 2014 m. ir kt.), o nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių kitaip spręsti dėl Pasvalio rajono savivaldybės bendrojo plano teisinio statuso. Tai reiškia, jog pareiškėjai, kreipdamiesi į administracinį teismą dėl minėto bendrojo plano, siekia inicijuoti bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (atitikties aukštesnės galios teisės aktams) tyrimo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų prašymas ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą nebuvo pateiktas ryšium su individualia byla, jis (prašymas) laikytinas abstrakčiu ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių prašymų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą (norminių bylų) nagrinėjimo tvarką, taikymo prasme.

Teisė inicijuoti norminių administracinių aktų tyrimą administraciniame teisme įstatymų leidėjo yra apribota. Asmenys (subjektai), turintys teisę pateikti abstraktų prašymą ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ir (ar) Vyriausybės nutarimui, yra įvardyti ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑927-520/2016 ir vėlesnę praktiką šiuo aspektu).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-364 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. liepos 2 d.) nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktu, suinteresuota visuomenė – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius; planai ir programos – planavimo dokumentai, apibrėžti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose ūkinės veiklos, gamtotvarkos, kitus aplinkos apsaugos planavimo dokumentus apibrėžiančiuose teisės aktuose, kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 p. ir 18 p.).

Naujausioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, skaitant ją kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktu, su abstrakčiu pareiškimu tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti su aplinka susijusio norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui turi teisę vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, jeigu norminis administracinis aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo kreiptasi į administracinį teismą, priimtas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje ir šis norminis administracinis aktas daro arba gali daryti poveikį besikreipusiam į administracinį teismą asmeniui ar asmenims arba šie asmenys yra suinteresuoti tokio norminio administracinio akto procesu. Suinteresuotos visuomenės, kaip ji suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, teisės tiesiogiai administraciniuose teismuose ginčyti su aplinka susijusį norminį administracinį aktą turinį reikia aiškinti, atsižvelgiant į šios normos paskirtį ir tikslus. Ši suinteresuotos visuomenės teisė ABTĮ nustatyta, priėmus 2021 m. gegužės 27 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-364 (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu tiesiogiai įgyvendinamos Orhuso konvencijos nuostatos. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti tinkamą Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą (plačiau šiuo aspektu žr., pvz., 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-14-556/2021).

Pareiškėjai skunde, be kita ko, nurodė, kad jie suplanuotoje teritorijoje turi žemės ūkio paskirties žemės sklypų, užsiima žemės ūkio produkcijos auginimu, jie apie priimamą Sprendimą Nr. T1-198 nebuvo tinkamai informuoti, pareiškėjų teigimu, įrengus vėjo jėgainių parką, bus pakeista žemės paskirtis, sukurta pavojinga gyvenimui ir darbui aplinka (triukšmas, spinduliuotė, vibracija; kt.), tai sukels itin neigiamą poveikį aplinkai, gamtai, pakeis kraštovaizdį.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų prašomas panaikinti Sprendimas Nr. T1-198 yra norminis aktas, tačiau teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjai atitinka suinteresuotos visuomenės kriterijus, kaip tai apibrėžta ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje ir Aplinkos apsaugos įstatymo 1 dalies 22 punkte. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-64-662/2023).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai prašo jų skundą priimti ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau remiantis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. M., D. V., V. V., R. B., S. M., A. V., E. M., V. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas