2020-03-25 Nr. AB-6005-3-61-3-00196-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-182-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00196-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Lit-Invest“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Miesto ūkio ir transporto departamento 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. A-51-117905/15(3.310.2-EM4) (toliau – ir 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta išbraukti UAB „Lit-Invest“ nuosavybės teise valdomus objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (degalinė su plovykla) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginė), esančius (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-29-56 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2016 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas; 2) įpareigoti Administraciją išbraukti Bendrovės valdomus Degalinės komplekso objektus iš 2016 m. sąrašo.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. A-51-117905/15(3.310.2-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus 2017 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. A51-13440/17(2.14.1.45-FN3). Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išbraukti UAB „Lit-Invest“ valdomus objektus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), iš objektų, kuriems 2016 ir 2017 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-592-438/2019 išnagrinėjęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. spalio 15 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad pareiškėjos skundo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės. Pažymėjo, kad administracinės bylos apimtis nebuvo didelė. Pažymėjo, kad iš pareiškėjos atstovo pateiktų apmokėjimą už teisines paslaugas patvirtinančių dokumentų (banko pavedimų) turinio nėra galimybės nustatyti, kada pareiškėja savo atstovui sumokėjo už pasirengimą (ir atstovavimą) 2016 m. spalio 17 d. bei 2017 m. rugsėjo 11 d. vykusiuose teismo posėdžiuose. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos už teismo posėdį, kuris vyko 4 minutes ir 19 sekundes, neturi būti priteisiamos. Pažymėjo, kad pareiškėja teikė analogiškus skundus, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos už skundų parengimą turi būti mažinamos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui UAB „Lit-Invest“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 490,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bei sumokėtą 43,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas prašo priteisti 5 012,16 Eur ir sumokėtą 43,5 Eur žyminį mokestį. Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3207-815/2017 nutarta sujungti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI-3207-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01153-2017-3) su Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. eI-221-789/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00196-2016-8), suteikiant bylai Nr. eI-221-789/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00196-2016-8). Pareiškėjas patyrė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, todėl turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo teikiamos teisinės paslaugos, t. y. 2016 m. sausio 14 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. skundų parengimas, rašytinių paaiškinimų ir prašymų teikimas bei pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose.

Nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą nustatytas koeficientas 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 735,1 Eur, 2016 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 822,8 Eur. Teismas nurodė, kad maksimali pareiškėjo prašoma priteisti 2 141,10 Eur dydžio suma už skundų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiama.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu 2016 m. spalio 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžiuose bei pasirengimu juose atstovauti (iš viso 896,59 Eur), nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pasirengimas bylos nagrinėjimui, analogiškai kaip atstovavimas teisme, laikytinas tos pačios rūšies teisine paslauga. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,1 koeficientas. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. teismo posėdis truko 6 min., todėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą ir pasirengimą atstovauti nepriteisė. 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdis truko 35 min. Teismas vertino, kad pasirengimas atstovauti 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje galėjo trukti 2 val., todėl nurodė, kad už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje gali būti priteisiama 245,28 Eur.

Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už rašytinių paaiškinimų ir prašymų teikimą (iš viso 1 104,59 Eur), teismas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 17 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo (administracinė byla buvo sustabdyta teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi), 2017 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo, 2017 m. birželio 19 d. pateikė prašymą dėl administracinės bylos Nr. eI-3207-815/2017 nagrinėjimo tvarkos ir sustabdymo, 2019 m. spalio 15 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas 0,4. Teismas vertino, kad prašoma priteisti suma už rašytinių paaiškinimų ir prašymų pateikimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteista.

Teismas, įvertinęs tai, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjo pateiktus du skundus dėl dviejų atskirų administracinių aktų, bylos apimtį, parengtų procesinių dokumentų turinį ir nagrinėjamų teisinių santykių kompleksiškumą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3 490,97 Eur (2 141,10 Eur + 245,28 Eur + 1 104,59 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas bei 43,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

III. Atsakovas Administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį pakeisti.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, visiškai neįvertino, jog iš pareiškėjo pateiktų apmokėjimą už teisines paslaugas patvirtinančių dokumentų (banko pavedimų) turinio nėra jokios galimybės nustatyti, kada pareiškėjas savo atstovui sumokėjo (ar apskritai sumokėjo) už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. vykusiame teismo posėdyje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad už įvairias paslaugas UAB „LIT-Invest“ advokatų kontorai atliko daugybę pavedimų laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2018 m. liepos 3 d., tačiau nustatyti konkrečios datos, kada buvo mokėta ar apskritai buvo mokėta už atitinkamą paslaugą, galimybės nėra; kaip nėra ir galimybės nustatyti, kurių būtent metų užpraėjusio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamu vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi siekiant pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus nustatyti, ar pareiškėjo sumokėtos išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio. Skundžiamoje nutartyje teismas pasirinko atitinkamą ketvirtį, pagal kurį skaičiuotinos priteistinos bylinėjimosi išlaidos – t. y. dėl nenurodytų priežasčių teismas nutarė vadovautis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu 2015 m. III ketvirčio (735,1 Eur) ir 2016 m. IV ketvirčio (822,8 Eur) vidutiniais mėnesiniais bruto darbo užmokesčių šalies ūkyje dydžiais. Atsižvelgiant į tai, Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyto dydžio (t. y. 0,1 koeficientas už vieną atstovavimo valandą) neviršijančios išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. vykusiame teismo posėdyje turėtų būti ne didesnės kaip 82,28 Eur už 1 valandą.

Atsakovas pažymi, kad net jeigu ir laikyti, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu savo atstovui vis dėl to mokėjo už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje, iš pareiškėjo atstovo pateikto prašymo nėra galimybės nustatyti, kiek būtent valandų jis skyrė pasiruošimui 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžiui. Pateiktoje pažymoje nurodyta tik bendra atlygio už atstovavimą ir pasiruošimą atstovavimui suma, t. y. 564,39 Eur. Taigi akivaizdu, kad apskaičiuoti, kiek valandų kuriam veiksmui skyrė pareiškėjos atstovas, teismas turėjo pats. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdis truko vos 35 minutes, taigi vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimas šiame teismo posėdyje truko 1 valandą. Pareiškėjo už atstovavimą ir pasirengimą prašomą priteisti 564,39 Eur sumą padalinus iš minėto vienos valandos įkainio 82,28 Eur išeina, kad pasiruošimui ir atstovavimui pareiškėjo atstovas bendrai skyrė beveik 7 valandas. Įvertinus tai, kad posėdis truko tik 1 valandą, akivaizdu, jog pasiruošimui pareiškėjo atstovas nurodė skyręs 5,6 valandos.

Atsakovas teigia, kad beveik 6 valandų pasiruošimas teismo posėdžiui, kuriame pareiškėjo atstovo paaiškinimai trunka vos 15 minučių, yra akivaizdžiai neproporcingas. Todėl nepagrįsta yra ir teismo nutartyje šiuo klausimu padaryta išvada, kad pasirengimas atstovauti galėjo trukti 2 val. Teismas skundžiamoje nutartyje tokios išvados niekaip nepagrindė, taip pat neįvertino ir atsakovo dėstytų aplinkybių apie tai, kad ši byla iš esmės nebuvo sudėtinga, pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, trukę vos 15 minučių, iš esmės buvo pareiškėjo skundo citavimas, trumpas apibendrinimas, nenurodant jokių naujų aplinkybių ar / ir argumentų savo pozicijai pagrįsti. Teismas neįvertino, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kada ir už ką konkrečiai pareiškėjas mokėjo savo atstovui.

Atsakovo nuomone, už pasiruošimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neturėtų būtų priteisiamos neįrodžius, kad už pasiruošimą ir atstovavimą šiame teismo posėdyje pareiškėjas sumokėjo. Teismui manant, kad tai yra nereikšminga aplinkybė ir bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą šiame teismo posėdyje priteistinos, pareiškėjui turėtų būti priteista ne daugiau kaip už vienos valandos pasiruošimą, t. y. 82,28 Eur.

Atsakovas dėl bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą priteisimo nurodo, kad pareiškėjas prašė priteisti 50,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už teismui pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismas nutartimi prašymą tenkino. Teismas pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas – 0,4. Maksimali priteistina suma už rašytinių paaiškinimų ir prašymų teikimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteista. Administracija tokios sumos už dokumento, kuriame iš esmės tik nurodyta pareiškėjo sumokėta ir prašoma priteisti suma, priteisimą laiko absoliučiai nepagrįstu ir nesąžiningu. Šis dokumentas yra ne teisinio pobūdžio procesinis dokumentas, o administracinio-informacinio pobūdžio procese dokumentas, be to, šis pareiškėjo atstovo parengtas dokumentas byloje apskritai yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atskirai mokėti už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą yra nepagrįsta, tokio dokumento parengimas, už kurį pareiškėjas atstovui sumoka atitinkamą sumą kaip už neva teisinę paslaugą, yra vienareikšmiškai laikytinas ne tik pertekliniu, tačiau ir nesąžiningu atstovo procesiniu elgesiu, demonstruojančiu akivaizdų siekį pasipelnyti pareiškėjo arba Administracijos sąskaita, dėl to prašoma 50,40 Eur dydžio suma už šį prašymą neturėtų būti priteisiama.

Dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą sumos atsakovas nurodo, kad su teismo priteista suma už šią paslaugą nesutinka, kadangi ši suma buvo priteista ignoruojant tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek pačiose Rekomendacijose įtvirtintas nuostatas apie tai, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas yra privaloma atsižvelgti ne tik į Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinų išlaidų dydžius. Šiuo atveju pareiškėjo už skundų parengimą prašoma suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, tačiau Administracija šias pareiškėjo prašytas ir teismo nutartimi priteistas sumas vis dėlto laiko nepagrįstomis ir neproporcingomis. Ši byla, nors ir sujungta iš dviejų bylų, negali būti laikoma sudėtinga, kadangi šios dvi bylos buvo iš esmės analogiškos (skyrėsi tik metai). Dėl šios priežasties antrasis pareiškėjo skundas (2017 m. balandžio 10 d. skundas administracinėje byloje Nr. eI-3207-815/2017) buvo iš esmės identiškas pirmajam pareiškėjo skundui, t. y. 2016 m. sausio 14 d. skundui administracinėje byloje Nr. eI-221-789/2017, dėl to yra akivaizdu, kad jo parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, naujų klausimų sprendimų, atstovo darbo laiko ar kitų sąnaudų. Administracinės bylos apimtis nebuvo didelė, pareiškėjas teismui neteikė jokių papildomų dokumentų ar įrodymų, netikslino savo reikalavimų, teismo posėdžiai nebuvo atidedami dėl būtinybės gauti kokius nors įrodymus, pateikusi atsiliepimus, Administracija į bylą taip pat niekada neteikė papildomų dokumentų, neprašė jų išreikalauti ir iš pareiškėjo. Pareiškėjas šioje byloje nagrinėtais skundais teismo prašė panaikinti atitinkamus Administracijos sprendimus, taigi bylos dalykas buvo skundžiamų Administracijos sprendimų teisėtumas – reikalavimas, kuris yra šabloniškas, standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose, kuriose yra ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti aktai. Byloje nebuvo keliami ir jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjui šioje byloje suteiktos teisinės paslaugos iš esmės sudarė tik skundų parengimas, prašymas sustabdyti bylą, prašymas sujungti bylas ir kliento atstovavimas teisme, kas yra visiškai standartinės teisminiame procese klientui teikiamos paslaugos, nedemonstruojančios jokios išimtinai plačios apimties.

Atsakovas pažymi, kad tariamai plačios apimties teisinių paslaugų teikimo taip pat nepatvirtina ir tai, kad tas pats atstovas pareiškėją atstovauja ir kitoje nuo 2009 metų nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurią pareiškėjo atstovas laiko neva susijusia su šia administracine byla, ir dėl to apie šią bylą rašydavo kiekviename savo procesiniame dokumente, tokiu būdu bandydamas sukurti tariamo šios administracinės bylos sudėtingumo ir kompleksiškumo įspūdį. Nuolat savo procesiniuose dokumentuose akcentuodamas, kaip ši administracinė byla neva yra susijusi su tuo, kad kitų pareiškėjo turimų teisminių procesų su UAB „Paribys“ metu teismų sprendimais, pareiškėjas nepagrįstai nukrypdavo nuo šios administracinės bylos esmės ir apsunkindavo savo procesinius dokumentus, dėl to prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas teigia, kad byla neva yra sudėtinga ir kompleksinė. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už antrojo skundo parengimą turėtų būti nepriteisiamos arba protingai sumažintos per pusę, t. y. iki 410,27 Eur.

Atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjui už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje buvo priteista 245,28 Eur suma ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje atmesti arba sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 82,28 Eur. Taip pat nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 50,40 Eur bei sumažinti už 2017 m. balandžio 10 d. skundo parengimą priteistą 820,55 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 410,27 Eur arba prašymą atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, nurodydamas argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje iš esmės atkartojo Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatuotas aplinkybes ir nepateikė jokių teisinį pagrindą turinčių argumentų, o nurodė tik savo nuomonę ir pamąstymus dėl galimo pasirengimo teismo posėdžiui. Tokie atsakovo argumentai neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sprendžiant klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas spręsdamas klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir taip sumažino pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Pareiškėjas prašė priteisti 896,59 Eur, tačiau teismas sumažino priteistiną sumą, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių teisinių ir faktinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų sumą turėtų būti dar labiau mažinama.

Atsakovas deklaratyviai nurodė, kad neva nėra galimybių nustatyti, kada konkrečiai buvo apmokėta už minėtas teisines paslaugas, tačiau tokia pozicija neturi jokio pagrindimo. Pareiškėjas kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė ir pažymą apie suteiktas teisines paslaugas, advokatų kontoros išrašytas sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimus patvirtinančių išrašų kopijas. Byloje esant nurodytiems įrodymams nėra jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėjas nesumokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad posėdžiui vykus 35 min. atstovams nereikėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės. Tinkamas pasirengimas teismo posėdžiui yra privalomas ir tinkamas, profesinius standartus ir reikalavimus atitinkantis elgesys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atstovas ruošėsi teismo posėdžiui, už šią teisinę paslaugą išrašė PVM sąskaitą faktūrą pareiškėjui, kurią jis apmokėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 245,28 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Pareiškėjas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su išlaidų už prašymų bei prašymo dėl bylonėjimosi išlaidų priteisimo parengimą priteisimo nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ir klaidingai teigia, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo nurodyta pareiškėjo sumokėta ir pašoma priteisti suma, taip pat, kad šis dokumentas buvo perteklinis. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo tik techninio pobūdžio dokumentas, kuriame tik nurodoma sumokėta ir prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Prašymas buvo grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, taip pat suformuota teismų praktika, jame buvo dėstomi teisiniai argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo. Taigi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra administracinio-informacinio pobūdžio procesinis dokumentas, o yra prašymas, atitinkantis Rekomendacijų 8.16 punktą, todėl už tokio dokumento parengimą pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo privalomas dokumentas šiame procese, todėl nėra jokio pagrindo ir klaidinga būtų vertinti šį prašymą kaip perteklinį dokumentą. Pareiškėjas neturėjo galimybių prašyti konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su inicijuojančiu bylą dokumentu – skundu, kadangi nebuvo žinoma, kokios tiksliai teisinės paslaugos ir kokios apimties turės būti suteiktos, todėl įvertinti visas suteiktas teisines paslaugas ir jų vertę buvo galima tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje. Nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareiškėjas būtų praradęs teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi teismas tinkamai ir pagrįstai vertino, kad už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimą šioje byloje priteistina 50,40 Eur suma.

Pareiškėjas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su priteista bylinėjimosi išlaidų suma už skundų teismui parengimą, nurodo, kad atsakovas nesutinka tik dėl priteistos sumos už 2017 m. balandžio 10 d. skundo teismui parengimą (820,55 Eur). Pažymi, kad nagrinėjama byla buvo sujungta su kita byla ir kiekvienoje iš bylų buvo pateikti savarankiški skundai dėl atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad skundai buvo reiškiami dėl panašių savivaldybės veiksmų, už 2017 m. balandžio 10 d. skundo parengimą buvo patirtos mažesnės bylinėjimosi išlaidos nei rengiant pirminį skundą. Tačiau šios aplinkybės nereiškia, kad rengiant antrąjį skundą atstovai neturėjo vertinti konkrečių taikytinų teisės aktų, kurie galėjo būti pasikeitę, taip pat turėjo vertinti galbūt pasikeitusią teismų praktiką ir atlikti kitus būtinus veiksmus nepriklausomai nuo to, kad skundai yra dėl panašių dalykų. Savivaldybė atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl turėtų būti mažinama priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už 2017 m. balandžio 10 d. skundo parengimą, kuri ir taip buvo sumažinta palyginus su 2016 m. sausio 14 d. skundo parengimu. Vertinant tai, kad iki sujungimo šios bylos buvo savarankiškos bylos, kuriose buvo teikiami savarankiški skundai dėl savivaldybės veiksmų, nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už antrojo skundo parengimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atsakovas Administracija atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma ir teigia, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos, atitinkamai nepriteisiant už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (50,40 Eur), už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdžiui priteista suma turi būti sumažinta iki 82,28 Eur arba nepriteista, taip pat už 2017 m. balandžio 10 d. skundo teismui parengimą priteista suma turi būti sumažinta iki 410,27 Eur.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kuri, atsakovo nuomone, turi būti mažinama, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už 2 skundų teismui parengimą, prašymų dėl bylos sustabdymo ir rašytinių paaiškinimų bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, taip pat už atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso prašė priteisti 5 012,16 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 43,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei SEB banko mokėjimo nurodymus, atitinkamai patvirtinančius advokatui sumokėtas sumas.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei mokėjimo nurodymų negalima nustatyti kokia konkrečiai teisinė paslauga pareiškėjui buvo suteikta bei už kokią paslaugą apmokėta, tačiau pareiškėjas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė pareiškėjui konkrečiai suteiktas teisines paslaugas ir jų vertę. Nors prašyme ir pažymoje apie teisinių paslaugų suteikimą ir nenurodyta kiek laiko buvo sugaišta jas teikiant, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjui nurodžius, už kokias konkrečias suteiktas paslaugas prašoma priteisti patirtas išlaidas ir kokią konkrečią sumą yra prašoma priteisti, teismas galėjo patikrinti, ar prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių sumos. Be to, PVM sąskaitos faktūros išrašytos ir mokėjimai atlikti bylai aktualiu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, kad šiuo atveju nėra jokios galimybės nustatyti, kada pareiškėjas atstovui sumokėjo už atitinkamas teisines paslaugas ir ar apskritai sumokėjo.

Vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio už 2017 m. balandžio 10 d. skundo teismui parengimą, pažymėtina, kad pareiškėjas už šią teisinę paslaugą prašė priteisti 820,55 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, Lietuvos statistikos departamento skelbiamu 2016 m. IV ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiu, kuris buvo 822,8 Eur, sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi sumą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už šią paslaugą, todėl priteisė prašomą sumą. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teismui 2017 m. balandžio 10 d. parengtas skundas yra identiškas 2016 m. sausio 14 d. teismui pateiktam skundui, pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama iki 410,27 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi 2017 m. balandžio 10 d. skundo turinį, taip pat tai, kad ginčo dalykas buvo iš esmės tapatus, dėl to skundo parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, naujų klausimų sprendimų, atstovo darbo laiko ar kitų papildomų sąnaudų, sutinka su atsakovo pozicija, kad už minėtą teisinę paslaugą pareiškėjui priteista suma yra per didelė, dėl to mažinama, pareiškėjui už 2017 m. balandžio 10 d. skundo parengimą priteisiant 410,27 Eur.

Teisėjų kolegija dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą priteisimu, pažymi, kad nesutinka su atsakovo pozicija, jog prašyme iš esmės tik nurodyta pareiškėjo sumokėta ir prašoma priteisti suma, jis yra ne teisinio pobūdžio procesinis dokumentas, o administracinio-informacinio pobūdžio procese dokumentas ir byloje apskritai yra perteklinis.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas, vadovaudamasis šia ABTĮ nuostata, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl nėra pagrindo prašymo vertinti kaip perteklinio, informacinio pobūdžio dokumento. Kaip pagrįstai, remdamasis Rekomendacijų 8.16 punktu, nustatė pirmosios instancijos teismas, už šį prašymą taikomas koeficientas 0,4.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas parengtas 2019 m. spalio 15 d., tačiau pareiškėjas turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., taip pat mokėjimo pavedimus, atliktus laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Taigi pareiškėjas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kad už šią teisinę paslaugą advokatui sumokėjo, t. y. neįrodė, jog realiai patyrė išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidas už 2019 m. spalio 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kadangi iš pateiktų mokėjimų nurodymų negalima nustatyti, jog už šią paslaugą pareiškėjas sumokėjo, negalima nustatyti, kiek laiko užtruko pasirengimas bylai, taip pat teismas nenurodė, kokiu Lietuvos statistikos departamento skelbiamu ir kurių metų ir kurio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiu vadovaujasi.

Teisėjų kolegija, vertindama minėtus atsakovo atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo už šią teisinę paslaugą priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad posėdis 2017 m. rugsėjo 11 d. truko 35 min., o pasirengimas, teismo vertinimu, galėjo trukti 2 val., priteisė pareiškėjui už šias teisines paslaugas 245,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas minėtą bylinėjimosi išlaidų sumą, nenurodė, kurių metų ir kurio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiu vadovaujasi, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nepriteisti pareiškėjui minėtų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teisinės paslaugos, už kurias prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, suteiktos 2017 m. rugsėjo mėn., todėl aktualus būtų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 817,6 Eur, šiuo dydžiu, nors skundžiamoje nutartyje ir nenurodė, tačiau priteisdamas pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra mažesnis nei atsakovo atskirajame skunde nurodytas dydis, kuriuo, atsakovo nuomone, priteisdamas aptariamas išlaidas, vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis už nurodytą teisinę paslaugą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus už šią paslaugą galimo priteisti dydžio, o pasirengimas posėdžiui, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį bei bylos apimtį, galėjo trukti 2 val., nesant pagrindo vertinti, kad pareiškėjas šių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrindė ar neįrodė jog realiai jas patyrė, sprendžia, kad nėra pagrindo jų nepriteisti arba mažinti iki atsakovo atskirajame skunde nurodyto dydžio.

Teisėjų kolegija dėl kitų pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų nepasisako, kadangi atsakovas atskirajame skunde jų neginčija ir jokių argumentų nenurodo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį keičia ir pareiškėjui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažina iki 3 030,29 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjui iš atsakovo priteista 3 490,97 Eur suma, pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 030,29 Eur (tris tūkstančius trisdešimt eurų ir dvidešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Rytis Krasauskas