1e2b1b75-e9ca-43c5-9e20-09d705c2bceb · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                  Baudž.

byla Nr.1A-634-238/10;

Teisėja A. Šiupšinskaitė                                                       Proceso

Nr. 64-1-00990-09;

      Procesinio sprendimo kategorija:    Â

 (S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Å iugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. R., nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ D. R. civilinei ieÅ¡kovei S.

G. priteista 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

D. R. pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ lytiÅ¡kai santykiavo su S. G. prieÅ¡ jos valiÄ , o bÅ«tent: 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 1 val. D. R. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , panaudojo fizinį smurtÄ , sudavė kumščiu S. G. į veidÄ , ranka spausdė jos kaklÄ bei užspaudė jai burnÄ , po to kojomis spaudė ir laikė S. G. kojas, ranka laikė jos rankas, taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose paakio srityje, bei pagrasino, kad S. G. užmuÅ¡, jei Å¡i savo valia nenorės su juo lytiÅ¡kai santykiauti, ir taip įbaugino bei atėmė galimybę prieÅ¡intis, užgulęs nurengė kelnaites, megztinį bei palaidinę ir prieÅ¡ S.

G. valiÄ su ja lytiÅ¡kai santykiavo, tai yra jÄ išžagino.

          Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ ir naudojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ bei grasino tai daryti. Tai, kad nebuvo rasta jokių sužalojimų, bÅ«dingų išžaginimui rankų, kojų srityse, rÅ«bai nesudraskyti, apelianto manymu, rodo nukentėjusiosios geranoriÅ¡ko lytinio santykiavimo faktÄ . Atkreipia dėmesį į lengvabÅ«diÅ¡kÄ nukentėjusiosios elgesį, nes ji su drauge į kaimÄ buvo atvykusi be jokio rimto tikslo, girtuokliavo, telefoninėmis žinutėmis susitarė susitikti su nuteistuoju. Nurodo, jog nukentėjusioji pati paprašė atsigulti, o tai nuteistojo manymu, logiÅ¡kai veda prie lytinio santykiavimo. Taip pat nurodo, kad kiti asmenys, buvę namuose, jokio triukÅ¡mo ar pagalbos Å¡auksmo negirdėjo. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji į policijÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto, o apklaustų liudytojų parodymai yra subjektyvÅ«s, nes liudytojai yra nukentėjusiosios draugai.

          Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas  prašė

apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.                                          Â

          Nuteistojo

D. R. apeliacinis skundas atmestinas.

          Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai D. R. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos - išžaginimo

padarymÄ ir skyrė jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK)

305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimÄ . Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio

1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais

gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių

protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių

buvo laikomasi.  Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios

instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios

instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Patikrinusi ir įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vada, kad D. R. padarė LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo  D. R. kaltė įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 149 straipsnio 1 dalyje, įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios S. G., liudytojų E. P.,

A. P., J. M. bei kitų liudytojų parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokole, kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Liudytojų parodymuose ir kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis teismas pagrįstai laikė įrodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir nepažeidžiant įrodymų liečiamumo bei leistinumo principų.

Nuteistasis neginčija buvus patį lytinio akto faktÄ , tačiau mano, jog teismo iÅ¡vada, kad jis panaudojo fizinį smurtÄ ir grasino jį panaudoti, nepagrįsta. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo argumentu, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl fizinės prievartos panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ grindė nuosekliais nukentėjusiosios S. G., liudytojų M. J., E. P., A. P., J. M., P. G. parodymais, kuriais patvirtinama aplinkybė, kad jie visi matė nukentėjusiosios paakyje kraujosruvÄ , bei specialisto iÅ¡vada, kurioje nukentėjusiajai užfiksuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose-paakio srityje. Be to, liudytojai M. J., E. P., A. P.,

J. M. patvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykio, rytÄ S. G. jiems pasakiusi, kad jÄ išžaginęs D. R..  Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog liudytojų parodymai subjektyvÅ«s, nes jie yra nukentėjusiosios draugai, kadangi liudytojų parodymai atitiko ne tik nukentėjusiosios S. G. parodymus, bet buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, ir atitinka objektyvius bylos duomenis, o bÅ«tent teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotiems duomenis dėl sužalojimo pobÅ«džio ir aplinkybių. Nenustatyta BPK 80 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant minėti asmenys negalėtų bÅ«ti apklausti kaip liudytojai.

Apelianto argumentai, jog turi bÅ«ti vertinamas lengvabÅ«diÅ¡kas nukentėjusios elgesys, girtavimas bei tai, kad ji į policijÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio, nepagrįsti ir atmestini, nes Å¡ios aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės nustatant patį išžaginimo faktÄ , nepaneigia paties lytinio santykiavimo prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ fakto, fizinio bei psichinio smurto panaudojimo, siekiant palaužti nukentėjusiosios valiÄ , aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusioji girtavo nėra pagrindas netikėti jos parodymais ir negalėjo bÅ«ti pagrindas D. R. taip su ja elgtis.

Nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas dėl išžaginimui bÅ«dingų sužalojimų rankų, kojų srityse nebuvimo, bei tai, kad nesuplėšyti drabužiai, nes byloje nustatyta, jog nukentėjusiosios valia buvo palaužta pavartojus fizinį smurtÄ â€“ suduodant kumščiu į veidÄ bei grasinat pavartoti smurtÄ , ir D. R. nurengė nukentėjusiÄ jÄ kai dėl pavartoto smurto ir grasinimo jį pavartoti nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta.

PrieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, ta aplinkybė, kad nukentėjusioji paprašė leisti atsigulti, negali bÅ«ti vertinama kaip sutikimas ar kvietimas lytiÅ¡kai santykiauti. Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus nuteistojo parodymus, kuriuos teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai kaip prieÅ¡taraujančius kitiems bylos duomenims, patvirtinančių, kad nukentėjusioji bÅ«tų siekusi lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiuoju. Kaip jau aptarta ankščiau, nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad jÄ apeliantas išžagino, neprieÅ¡tarauja ir liudytojų parodymams, iÅ¡ kurių matyti, kad rytÄ nukentėjusioji jiems pasakiusi, jog jÄ išžagino D. R.. Be to, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina smurto panaudojimo aplinkybę. Dėl Å¡ių aplinkybių  aptartas apeliacinio skundo argumentas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Apelianto nurodytas argumentas, jog kiti namuose buvę asmenys jokio triukÅ¡mo ar pagalbos Å¡auksmo negirdėjo, nepaneigia išžaginimo, fizinio ir psichinio smurto naudojimo fakto buvimo, nes, kaip patvirtino nukentėjusioji, jos niekas negirdėjo. Be to, liudytojas E. K. nurodė nieko negirdėjęs dėl girtumo, liudytojas E. P. tvirtino, jog paklausus M. J. ir E. K., kodėl jie neprižiÅ«rėję Santos, Å¡ie atsakę, kad pasigėrė ir nieko negirdėjo. Be to, prievartinį lytinį aktÄ patvirtinančios aplinkybės nustatytos ankščiau aptartais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis, todėl minėtas apelianto argumentas laikomas nepagrįstu ir atmetamas. Â

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

R. panaudojo fizinį ir psichinį smurtÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja S. G. prieÅ¡ jos valiÄ , t. y. jÄ išžagino. Nuteistojo veika pagal LR BK 149 straipsnio 1dalį kvalifikuota teisingai.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

          Nuteistojo

D. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

          Â

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                          Danguolė

Šiugždinytė

Teisėjai                                                                                           Arvydas

Stankus

                                                                                                              Â

Gytis Večerskas