1e27541b-14dd-4a42-bfc3-e87fd8f1afff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1440-244/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00100-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. N. pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1 – 2). Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 17 d. Nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui, sanitariniai įrenginiai buvo įskaičiuoti į kameros bendrÄ plotÄ .

Skunde teigia, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atribotas nuo kameros, dėl to buvo pažeistas jo privatumas, buvo jaučiamas nemalonus kvapas, taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose būdavo šalta ir drėgna, dieninė bei naktinė apšvieta neatitiko nustatytų normų, dėl to pareiškėjui pablogėjo regėjimas. Nurodo, kad kratos metu buvo žeminama jo garbė ir orumas, kadangi buvo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatūrai, daiktai ir rūbai turėjo būti dedami kartu į nešvarias dėžes.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl Å¡ių aplinkybių jis buvo laikomas kankinančiomis bei antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl to turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13 – 20). Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Nurodo, kad privatumui užtikrinti tam tikrose gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 - Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 - Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 - Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418 - Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Atsakovės atstovas teigia, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Atsiliepime pabrėžiama, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. ApÅ¡vietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Atsiliepime teigia, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai atliekama visuminė krata, tačiau ji visuomet atliekama griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje E. N. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 17 d. Atsakovės atstovas teismui pateikė informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 19 d. (b. l. 11 – 20). Ä®vertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis bei kamerose laikytų asmenų skaičių nustatyta, kad minimalus gyvenamasis plotas pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu atitiko nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas sanitarinio mazgo bei kitų daiktų užimamas plotas.

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-48-552/2018).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas ir sanitarinio mazgo plotas, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, jis buvo stebimas kitų kalinių bei priežiÅ«ros pareigÅ«nų, dėl to nukentėjo jo privatumas. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad tam tikrose patalpose yra įrengtos užuolaidos (b. l. 78 – 81), tačiau pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tik dvejose iÅ¡ jų Nr. 319 ir Nr. 320, taip pat teismas pažymi, kad užuolaidų įrengimas nėra tinkamas bÅ«das asmenų privatumui apsaugoti EŽTT ir LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste. Atsakovas taip pat pateikė informacijÄ (b. l. 26 – 27), kuriose kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tik vienoje tokio tipo kameroje Nr. 256 laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 24 d., t. y. 9 dienas.

Likusiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele arba užuolaidomis. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016). Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele nuo likusio ploto neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais.

Teismas konstatuoja, kad 54,5 paros pareiškėjas buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo. Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose buvo blogas apšvietimas, ventiliacija, jautėsi drėgmė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). IÅ¡ byloje pateiktų Nacionalinio sveikatos centro patikrinimų aktų (b. l. 28 – 81) matyti, kad patikrinimai buvo atliekami periodiÅ¡kai, tačiau tose kamerose (Nr. 115, 256, 253, 118, 279, 108, 320, 319, 262) ir tuo laikotarpiu, kuriuo buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimu, ventiliacija ar temperatÅ«ra nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl prasto apÅ¡vietimo jam skaudėdavo akis, pablogėjo regėjimas, tačiau jokių konkrečių duomenų dėl to nepateikia, dėl Å¡ių nusiskundimų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė (b. l. 23 – 25). Atsakovės atstovui pateikus Å¡ias aplinkybes paneigiančius duomenis (Nacionalinio sveikatos centro patikrinimo aktus), teismas neturi pagrindo nesivadovauti Å¡iais objektyviais duomenimis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos ir drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad atliekant kratÄ buvo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatÅ«rai, daiktai ir rÅ«bai turėjo bÅ«ti dedami kartu į neÅ¡varias dėžes. Kratų atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (VIII skyrius).

Jame numatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). Visuminė asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos.

Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. KratÄ atliekantis pareigÅ«nas, kratÄ atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kÅ«nÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , o paskui apsukus nuteistÄ jį, iÅ¡ apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai.

Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad neturtinė žala kilo dėl to, kad jam buvo liepta nusirengti iki apatinių rÅ«bų ir atiduoti daiktus, teismas pastebi, kad Å¡ie privalomi veiksmai yra neatsiejama kratos procedÅ«ros dalis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas taip pat neneigia aplinkybės, jog paimti daiktai bei rÅ«bai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra.

Kratos ir apžiÅ«ros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratos ir apžiÅ«rų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigÅ«nų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumÄ . Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl vien natÅ«raliai jaučiamas temperatÅ«ros pokytis nusirengus virÅ¡utinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ .

Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų priverstas nusirengti itin žemoje temperatÅ«roje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiÅ¡kėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo bÅ«do, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tačiau byloje nėra įrodymų ir pareiÅ¡kėjas pats nenurodė, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡iuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 54,5 parų. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 54,5 paros, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015;

LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡mingÄ kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 100 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. N. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Liudmila Zaborovska