1e268784-a48d-4e86-84f8-8a9fcff1760d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-397/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01028-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3, 2.3.2.1.3.2, 2.4.6.2.2 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Vaido Vasiliausko ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant A. G., dalyvaujant prokurorams Z. L. ir J. D., nuteistajai V. L., jos gynėjui advokatui V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ ar bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 21 d. 12.00 val. iki 2014 m. gegužės 21 d. 17.50 val. (1 para). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys atmestas.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuspręsta taikyti L. A. laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ pinigines lėšas, esančias AB ,,SEB bankas“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 75 590,82 Eur sumai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad žinodama, kad D. B., yra tik formalus akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 37,36 procentų (180058 vienetai) akcijų savininkas, o reali Å¡ių akcijų įgijėja ir savininkė yra ji pati, siekdama nuslėpti realų akcijų turėtojÄ , jų savininku 2009 m. gruodžio 15 d. sutartimi su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta. (duomenys neskelbtini)) įformino D.

B., o vėliau, žinodama realiÄ akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę ir gaunamÄ pelnÄ pardavus Å¡ias akcijas, ji 2013 m. pabaigoje - 2014 m. sausio mėnesių laikotarpiu surado akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjÄ - uždarÄ akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamÄ D. M.. Po ko ji, siekdama savo naudai įgyti lėšų bei apgaule iÅ¡vengti turtinės prievolės - mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, žinodama, kad A.

G. neturi pastovios gyvenamosios vietos ir pastovių lėšų pragyvenimui, veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , turėdama jo vardu iÅ¡duotus jo asmens dokumentus, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku parengė 2014 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, žinodama, kad A. G. neturi lėšų akcijų pirkimui, Å¡ioje sutartyje nurodė melagingus duomenis, apie tai, kad A. G. iÅ¡ D. B. už tuo metu galiojusiÄ valiutÄ , viso 250 000 litų, t. y. 72 405 eurų, įgijo 37,36 procentų (180058 vienetus) akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei Å¡iÄ sutartį akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pateikė pasiraÅ¡yti D.

B. ir A. G., nieko nežinojusiems apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tuo bÅ«du ji statytiniu akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininku įformino A. G. ir visas su Å¡ių akcijų tolimesniu pardavimu kylančias mokestines prievoles ir pareigas sumokėti mokesčius perdavė A. G.. Po ko, ji akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, A. G., nieko nesuvokusiam apie daromÄ nusikaltimÄ , pateikė pasiraÅ¡yti tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku jos pačios paruoÅ¡tÄ 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, kad A.

G. akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 37,36 procentų (180058 vienetų.) akcijų pardavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus D. M., nieko nežinojusiam apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ už tuo metu galiojusiÄ valiutÄ viso 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų. 1.1. Po ko, ji, žinodama, kad piniginės lėšos pardavus akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas priklauso jai, tačiau norėdama nuslėpti tikrÄ Å¡ių lėšų savininkÄ , 2014 m. sausio 17 d., duodama nurodymus A.

G., kuris akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ filiale, esančiame Savanorių pr. 135, Kaunas, dalyvaujant jai pačiai, savo vardu atidarė sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei visus mokėjimo instrumentus, sÄ skaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus, A. G. atidavė jai. Po ko, uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, už parduotas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2014 m. sausio 17 d. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinės bendrovės SEB bankas pervedė į A.

G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Å iaulių bankas“ tuo metu galiojusia valiuta viso 120 000 litų, t. y. 34 754,40 eurų, ir iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 80 000 litų, t. y. 23 169,60 eurų, po to, ji, naudodamasi jai A. G. perduotais nurodytos sÄ skaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, minėtas pervestas sumas, tuo metu galiojusia valiuta, viso 200 000 litų (80 000 + 120 000), t. y. 57 924 eurų, 2014 m. sausio 17 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje Å iaulių banke, už anksčiau nupirktas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pervedė D.

B. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, kuris žinodamas, kad jis yra tik formalus Å¡ių akcijų savininkas, o tikroji Å¡ių akcijų valdytoja yra V. L. ir pajamos už parduotas akcijas priklauso jai, Å¡ias į sÄ skaitÄ pervestas lėšas - viso tuo metu galiojusia valiuta, 200 000 litų, t. y. 57 924 eurų, iÅ¡grynino bei atidavė V. L.. 2014 m. vasario 28 d. jos nurodymu A. G. Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, adresu Mickevičiaus g. 15 - 2, Kaunas, atidarė sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) litais ir sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, bei visus mokėjimo instrumentus, Å¡ių sÄ skaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus, atidavė jai. 1.2.

Po ko, 2014 m. kovo 3 d., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ į A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, pervedė 289 620 eurų, tuo metu galiojusia valiuta 1 000 000 litų bei 2014 m. kovo 4 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke, į A.

G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Å iaulių bankas“ pervedė tuo metu galiojusia valiuta 800000 litų, t. y. 231 696,01 eurų. Tuo bÅ«du uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė A. G. visÄ sutartimi numatytÄ sumÄ , tuo metu galiojusia valiuta, 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų. 1.3. Po ko, ji, siekdama įgyti visas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ A. G. pervestas pinigines lėšas, žinodama, kad Å¡ios piniginės lėšos yra gautos įforminus akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2014 m. kovo 4 d., Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, A.

G. vardu užpildė piniginių operacijų anketÄ , nurodydama lėšų kilmę, „akcijų pardavimas“, bei A. G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymÄ Nr.13, kuriame įrašė fiktyviÄ mokėjimo paskirtį, „paskola“, Å¡iuos dokumentus pateikė kartu su ja Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasiraÅ¡yti, kuriam pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri pateiktų dokumentų pagrindu iÅ¡ A.

G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, į jos nurodymu A. G. vardu akcinėje bendrovėje ,,Å iaulių bankas“ atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 289 607 eurų, tuo metu galiojusia valiuta 999 955,05 litų. 1.4. Po ko, ji, naudodamasi A. G. jai atiduotais sÄ skaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Å iaulių bankas“, 2014 m. kovo 5 d. pervedė tuo metu galiojusia valiuta 799 000 litų, t. y. 231 406,39 eurus, į kitÄ A.

G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, ir, 2014 m. kovo 5 d., melagingai nurodant pervedimo paskirtį, „paskola“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 1000 litų, t. y. 289,62 eurus, į akcinėje bendrovėje ,,Å iaulių bankas“ esančiÄ A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ji 2014 m. kovo 5 d., naudodamasi jai A. G. atiduotais sÄ skaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyviÄ paskirtį, ,,paskola“, pervedė L.

A., nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , į jos asmeninę mokėjimo kortelės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,DnB bankas“. 1.5. Po ko ji, 2014 m. kovo 6 d., Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, dalyvaujant A. G., A. G. vardu užpildė tris piniginių operacijų anketas: pirmÄ jÄ anketÄ 50 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę, „akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,paskolos grÄ Å¾inimas už akcijas“; antrÄ jÄ 100 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę, ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,nekilnojamo turto įsigijimui“, ir trečiÄ jÄ anketÄ 648 608 litų sumai, nurodydama jose lėšų kilmę, ,,akcijų pardavimas“, bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,paskola“, A.

G., jos nurodymu pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus, ji anketas pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri, jai pateiktų dokumentų pagrindu, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, 2014 m. kovo 6 d. išėmė tuo metu galiojusia valiuta 100 000 litų, t. y. 28 962 eurus, ir padavė V. L.. Tuo pačiu metu, banko darbuotojai atspausdinus du mokėjimo nurodymus, bei V. L. paliepimu pasiraÅ¡ius juose A. G., mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A.

G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, pervedė į akcinėje bendrovėje ,,SEB bankas“ A. G. vardu esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu galiojusia valiuta 648 608 litų, t. y. 187 849,86 eurus, nurodant paskirtį, ,,paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 litų, t. y. 14 481 eurÄ , D. B. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, nurodant paskirtį – „paskolos grÄ Å¾inimas“, kuriuos pastarasis iÅ¡grynino ir, sau pasilikęs tuo metu galiojusia valiuta ne mažiau kaip 13 000 litų, t. y. 3 765,06 eurus, pajamų mokesčiui sumokėti, tuo metu galiojusia valiuta 37 000 litų, t. y. 10 715,94 eurų, atidavė V.

L.. 1.6. Po ko, V. L. tęsdama nusikalstamÄ veikÄ ir žinodama, kad A. G., jokios paskolos iÅ¡ A. G. negavo, kad paskolos sutartis tarp A. G. ir A. G. yra fiktyvi, siekdama valdyti ir disponuoti A. G. pervestomis lėšomis, A. G., naudodamasi jai perduotais A. G. sÄ skaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvų pavedimo pagrindÄ kaip skolos grÄ Å¾inimas, pervedė L. A., nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje SEB banke: 2014 m. kovo 6 d., tuo metu galiojusia valiuta, 348 600 litų, t. y. 100 961,54 eurÄ , bei 2014 m. kovo 7 d., tuo metu galiojusia valiuta, 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus.

Po ko, L. A., vykdydama V. L. nurodymus, 2014 m. kovo 10 d., tuo metu galiojusia valiuta, 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus, iÅ¡ nurodytos sÄ skaitos akcinėje bendrovėje SEB banke pervedė į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“ bei, iÅ¡ jos atskaičius banko mokesčius, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 299 995,80 litus, t. y. 86 884,79 eurus, kuriuos, konvertavusi į JAV dolerius, viso 119267,92 JAV dolerius, 2014 m. kovo 21 d., padėjo kaip kaupiamÄ jį indėlį į uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“ esančiÄ savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. kovo 10 d.

į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,SEB bankas“, padėjo kaupiamÄ jį indėlį, tuo metu galiojusia valiuta 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus, o likusiÄ dalį lėšų, tuo metu galiojusia valiuta, 48 000 litų, t. y. 13 901,76 eurÄ , L. A. iÅ¡grynino ir atidavė V. L.. 1.7. Po ko, V. L., siekdama iÅ¡gryninti likusius A. G. pervestus pinigus, V. B. vardu, parengė 2014 m. vasario 25 d. įgaliojimÄ atstovauti A. G. ir valdyti pinigus, esančius jo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje ,,Å iaulių bankas“, kuri 2014 m. balandžio 7 d., dalyvaujant kartu V.

L., akcinės bendrovės ,,Å iaulių bankas“ patalpose, adresu Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, šį įgaliojimÄ ir užsakymÄ iÅ¡gryninti pinigines lėšas 289 607 eurus, tuo metu galiojusia valiuta, 999 955,05 litus, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė akcinės bendrovės ,,Å iaulių bankas“ darbuotojai. Po ko, V. B., nežinodama apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ banko darbuotojos papraÅ¡yta pateikti A. G. sÄ skaitoje esančių lėšų kilmę pateisinančius dokumentus, 2014 m. balandžio 10 d., atvykusi į akcinės bendrovės ,,Å iaulių bankas“, esančio Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, skyrių kartu su V.

L. bei A. G. pateikė fiktyviÄ V. L. 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodyti melagingi duomenys, kad A. G. paskolina A. G., tuo metu galiojusia valiuta, 1 700 000 (vienÄ milijonÄ septynis Å¡imtus tÅ«kstančių) litų, t. y. 492 354,03 eurus. Tačiau akcinės bendrovės ,,Å iaulių bankas“ darbuotojams kilus įtarimams, lėšų iÅ¡mokėjimas buvo sustabdytas. V. L., žinodama, kad 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje tarp A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyti melagingi duomenys apie realų akcijų pardavėjÄ ir Å¡iuo sandoriu A.

G., pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavusiam pinigus, už tuo metu galiojusiÄ valiutÄ , viso 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų, nesuvokusiam, kad įforminus šį akcijų pirkimo - pardavimo sandorį ir už parduotas akcijas gavus pajamas, vadovaujantis 2002 m. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio Nr. 73-3085 17 straipsnio “Neapmokestinamosios pajamos“ 1 dalies 30 punktu, įsigaliojusiu nuo 2014 m. sausio 1 d., ir numatančio, kad „pajamų iÅ¡ finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar iÅ¡vestinių finansinių priemonių realizavimo, iÅ¡skyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų iÅ¡leistas finansines priemones, ir Å¡ių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų Å¡io Ä®statymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei iÅ¡vestiniu finansiniu priemonių realizavimu susijusių iÅ¡laidų skirtumas, nevirÅ¡ijantis 10 000 litų per mokestinį laikotarpį“, 6 straipsnio ,,Pajamų mokesčio tarifai“ 1 p. nuostatomis“ Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.“, 27 straipsnio ,,Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grÄ Å¾inimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ 1 p. nuostatomis „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu Å¡io straipsnio 3 dalyje ar Å¡io Ä®statymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip“. 5 p. nuostatomis nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ , pajamų mokesčio skirtumÄ tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (iÅ¡skaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetÄ iki Å¡iame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.", tuo bÅ«du gautos akcijų pardavimo pajamos turi bÅ«ti deklaruotos pateikiant gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ iki 2015 m. gegužės 4 d. (1 - 3 d. d.

— nedarbo dienos) ir iki šios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis, A. G. vardu buvo suformuota prievolė sumokėti Gyventojo pajamų mokestį, tokiu būdu V. L., pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. kovo 4 d. per A. G. gavusi už parduotas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas pajamas, tuo metu galiojusia valiuta, 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų, ir žinodama, kad A. G. šios prievolės neįvykdys, ji pati išvengė gyventojų pajamų mokesčio, – viso, tuo metu galiojusia valiuta, 261 000 litų, t. y. 75 590,82 eurų.

2. Be to, ji nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdama svetimo asmens vardu iÅ¡gryninti pinigines lėšas, gautas kaip atlygis už parduotas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį tarp A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. kovo 4 d., Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15 - 2, Kaunas, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketÄ , nurodydama lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei A.

G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymÄ Nr.13, kuriame įrašė fiktyviÄ mokėjimo paskirtį, ,,paskola“, ir šį suklastotÄ dokumentÄ pateikė kartu su ja Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasiraÅ¡yti, kuriam pasiraÅ¡ius, jį pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri remdamasi Å¡iuo dokumentu, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), V.

L. nurodymu atidarytÄ A. G. vardu akcinėje bendrovėje Å iaulių banke, pervedė 289 607 eurus. Tuo bÅ«du V. L. suklastojo bei panaudojo tikrÄ dokumentÄ , nurodytÄ 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 13. 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketas, nurodydama jose melagingus duomenis apie pinigų paskirtį ar kilmę: pirmÄ jÄ anketÄ 50 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas už akcijas“; antrÄ jÄ 648608 litų sumai, nurodydama jose lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskola“, ir Å¡ias anketas, kuriose buvo suklastoti įraÅ¡ai apie lėšų kilmę, pateikė kartu su ja Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose dalyvavusiam A.

G. pasiraÅ¡yti, kuriam pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri remdamasi jai pateiktais nurodytais dokumentais mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, pervedė į A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytÄ V. L. nurodymu jo vardu akcinėje bendrovėje SEB banke, tuo metu galiojusia valiuta 648 608 litų, t. y. 187 849,86 eurus, nurodant paskirtį - paskola, ir mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 litų, t. y. 14 481 eurus, D.

B. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, nurodant paskirtį – paskolos grÄ Å¾inimas. Tuo bÅ«du V. L. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus - nurodytas dvi piniginių operacijų anketas. Tiksliai nenustatytu metu ir tiksliai nenustatytoje vietoje paruošė fiktyviÄ 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, apie tai, kad A. G. paskolina A. G., tuo metu galiojusia valiuta, 1 700 000 (vienÄ milijonÄ septyni Å¡imtus tÅ«kstantį) litų, t. y. 492 354,03 eurus, ir jÄ pateikė V.

B., kuri dalyvaujant kartu V. L. akcinės bendrovės ,,Å iaulių bankas“ patalpose, adresu Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, Å¡iÄ sutartį pateikė akcinės bendrovės ,,Å iaulių bankas“ darbuotojai. Tuo bÅ«du V. L. pagamino bei panaudojo netikrÄ dokumentÄ â€“ nurodytÄ 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra surinkta pakankamai V. L. kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo patvirtinančių įrodymų.

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Nuteistoji skunde nurodo, kad skundžia nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Mano, kad jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties, o pirmosios instancijos teismas, įžvelgęs nusikaltimo sudėtį, be jokio pagrindo kriminalizavo kitos prigimties (civilinius, mokestinės teisės, administracinės teisės reguliuojamus) teisinius santykius, nors tokie teisiniai santykiai yra spręstini kitų teisės Å¡akų priemonėmis ir bÅ«dais).

Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai nustatė fakto aplinkybes, bet pritaikė ir visiÅ¡kai netinkamÄ teisinę kvalifikacijÄ , kas yra esminė materialiosios baudžiamosios teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepaÅ¡alino, tačiau tokias nepaÅ¡alintas prielaidas traktavo jos nenaudai, grindė skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir duomenimis, neatitinkančiais įrodymų sampratos.

Visos fakto aplinkybės rodė, jog jos veiksmai galėjo bÅ«ti tiriami nebent pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, ir, nenustačius tokios veikos sudėties, baudžiamasis procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas arba priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. 4.2. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. p. reikalavimų, kadangi nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra itin trumpa, prieÅ¡taringa ir priimta visiÅ¡kai ignoruojant gynybos argumentus.

Motyvuojamojoje dalyje ne kartÄ sugrįžtama prie kaltinamojo akto perraÅ¡ymo, pernelyg nesigilinant į kaltinamojo akto formuluotes, o detali konkrečių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo analizė iÅ¡ viso nepateikiama. Nuteista dėl to, kad iÅ¡vengė turtinės prievolės, o tokios formuluotės iÅ¡tyrimui ir patvirtinimui/paneigimui buvo bÅ«tina nustatyti reikÅ¡mingas fakto aplinkybes (ar jai kada nors iÅ¡ viso priklausė kokios nors juridinių asmenų (įmonių) akcijos, kokiu bÅ«du dalyvavo sandoryje (sandoriuose) dėl akcijų perleidimo, kokia nauda iÅ¡ kaltinime apraÅ¡ytos galimai padarytos nusikalstamos veikos).

Dar prieÅ¡ pradėdamas nustatinėti fakto aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo sulyginti galimai padarytos veikos apraÅ¡ymÄ ir patikrinti, ar tokios fakto aplinkybės atitinka veikos teisinę kvalifikacijÄ . Akivaizdu, kad pagal kaltinamajame akte apraÅ¡omÄ fakto fabulÄ tokia teisinė kvalifikacija neatitinka nei BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos, nei suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018). 4.3.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė skundžiamo nuosprendžio iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, o atskirais atvejais pagrindė skundžiamÄ nuosprendį nepaÅ¡alintomis prielaidomis. NepaÅ¡alinta prielaida nurodoma skundžiamo nuosprendžio 33 psl.: ,,todėl galimai kaltinamoji sugalvojo pati sukčiavimo schemÄ , kuriÄ ir realizavo“. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar jai kada nors priklausė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos ar jų dalis, kaip ir kitų juridinių asmenų (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar kt.) akcijų paketai (jų dalys), todėl teismas laikėsi kaltės preziumavimo.

Neatskleidus jos konkrečių sÄ sajų su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijomis ir sandoriais su Å¡iomis akcijomis, pirmosios instancijos teismas negalėjo preziumuoti, kad bÅ«tent ji yra mokesčių subjektas, t. y. asmuo, kuriam iÅ¡ viso privalu mokėti gyventojų pajamų mokestį. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo motyvacija yra itin prieÅ¡taringa, nenuosekli ir kritikuotina. Pirmosios instancijos teismas daro esmines įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidas, sureikÅ¡mindamas nenuoseklius asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (liudytojų D.

B., V. T., apeliantės, A. G., A. G.) ir prieidamas visiÅ¡kai nepagrįstos interpretacijos, esÄ ji turėjo kažkokiÄ AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį ir jai nepavyko supirkti kontrolinio akcijų paketo. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis - esÄ , galimai B. (neaiÅ¡ku, kurie konkrečiai B. - ar tėvas V. B. su sÅ«numi D. B., ar besiskiriantys sutuoktiniai, ar kiti) nežinojo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, neatskleidžiama koks ryÅ¡ys yra tarp AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir V.

T., kuris, pasak skundžiamo nuosprendžio, savo darbinėje veikloje užsiėmė įvairių įmonių akcijų prekyba, nenorėjo teisiškai būti susieti su AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėjimu. Kokia jai iš to nauda, nors nebuvo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke ir nedalyvavo ankstesniuose akcijų pirkimo-pardavimo sandoriuose tarp juridinių asmenų, teismas nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo V. T. ir jos pačios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors tokie duomenys savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi ir galėjo būti naudojami tik kitiems baudžiamosios bylos duomenims patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 4.4.

Apeliantė skunde akcentuoja, kad teismas nevertino pačios 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo. Å is akcijų pirkimo-pardavimo sandoris yra galiojantis, nenuginčytas, apskaitytas vieÅ¡ame registre ir sukėlęs teisines pasekmes tiek akcijų pirkėjui, tiek ir pardavėjui. Tiesiogiai nebuvo kaltinama, jog bÅ«tų suklastojusi minėtÄ sutartį, tačiau tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje minėtas sandoris nurodomas keletÄ kartų. Ji nebuvo nei AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ar akcininkė, nei AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (jų dalies) pardavėja, todėl ir minėtas sandoris jai jokių teisių ir pareigų sukelti negalėjo.

Pirmosios instancijos teismo nelogiÅ¡ki iÅ¡vedžiojimai, kuomet AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalis priskiriama jai, yra tolimi nuo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų nuosavybės teisės atsiradimo (įgijimo) pagrindų, nors juridinių asmenų akcijos yra ne bet koks turtas, o specifinis turtas, apskaitomas specifiniuose vieÅ¡uose registruose, o tokio turto perleidimo sandoriai pagal įstatymÄ reikalauja ir reikiamos formos. Kadangi Å¡is akcijų pirkimo-pardavimo sandoris nėra apsimestinis sandoris, o tikras, galiojantis ir nenuginčytas, baudžiamoji atsakomybė nėra galima.

Toks sandoris gali būti nuginčijamas civilinio proceso tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie D. B., mini civilinius procesus, susijusius su AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios minties toliau neplėtoja ir teisiškai nerealizuoja. 4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas eliminavo iš įrodymų viseto fakto aplinkybę, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įsigydama iš A. G. akcijas, tam panaudojo ne tik nuosavas lėšas, bet ir naudojosi banko paskola, tai matoma tiek iš įtariamojo D.

M. parodymų, tiek ir iÅ¡ raÅ¡ytinių dokumentų, lydinčių pačiÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ banko SEB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o. Tai reiÅ¡kia, kad tokios sutarties teisingumÄ , ekonominį naudingumÄ vertino ne tik pačios sutarties Å¡alys, bet ir banko, kaip ypatingo rÅ«pestingumo ir atidumo reikalaujančios institucijos organai (paskolų komitetas). AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies pirkimo-pardavimo sutartis, jos teisingumas ir tikrumas nei kaltinimui, nei pirmosios instancijos teismui neturėjo sukelti jokių abejonių ir negalėjo bÅ«ti ignoruotas.

Be to, ikiteisminį tyrimÄ organizavusi ir kontroliavusi prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas be pagrindo preziumavo ir BK 300 straipsnio 1 d. numatytos veikos požymius, nes tokia sutartis yra galiojanti, kredituota banko, akcijų nuosavybės teisė perėjo naujajam savininkui teisėtai. 4.6. Nuteistosios vertinimu, civilinių sandorių teisėtumas dėl AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies yra patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-862/2013, kuria atmestas ieÅ¡kovų R.

P. ir L. S. skundas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 600 000 Lt teisėtai pirko 37, 36 proc. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o pardavė tas akcijas pigiau, už 180 058 Lt D. B. dėl to, kad buvo ekonominė krizė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutarė pirkti iÅ¡ A. G. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas akcininkų susirinkimo sprendimu. Tokį akcijų pirkimÄ kreditavo SEB bankas 2014 m. vasario d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Apyvartos žiniaraščiu patvirtinta, kad A. G. iÅ¡mokėta 2 000 000 Lt. Kaltinimui faktiÅ¡kai neginčijant paskutinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, tokiai sutarčiai įgijus įstatymo galiÄ , nelogiÅ¡kas kalta pripažinimas pagal formuluotę ,,žinodama, kad 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje tarp A. G. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyti melagingi duomenys apie realų akcijų pardavėjÄ â€œ, kadangi kaltinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, D. M., A.

G., sandorį kreditavusiam bankui jokių pretenzijų neturi ir nemano, kad jie bÅ«tų padarę kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendyje nenurodoma kÄ galimai nusikalstamo padarė D. B. ir jo sutuoktinė ar, kad kas nors neteisėto bÅ«tų ankstesniuose sandoriuose. 4.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į ikiteisminio tyrimo pradžiÄ : ikiteisminis tyrimas pradėtas manant, kad galėjo bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas, perkant AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Nors baudžiamojoje byloje yra nurodomos konkrečios civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo D.

B. skundÄ , esÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra netinkama, dėl ko buvo paskirti laikini juridinio asmens valdymo organų nariai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisako, esÄ D. B. buvo nepatenkintas, kuomet buvo kviečiamas į teismÄ (civilinėse bylose), tačiau nutyli, kad jis pats ir buvo tokių civilinių ginčų iniciatorius. Nors civilinėse bylose buvo tiriamas klausimas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra netinkama, paskirti valdybos organų nariai - V.

T., J. L., K. M., tačiau jos tokiuose civiliniuose procesuose ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose civilinėse bylose niekur nėra minima. Minimose civilinėse bylose sutinkamas advokatas A. G., kuris vienu metu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, nors ankstesnės sudėties teismui duodamas parodymus, jis šį faktÄ neigė. Pati veikos fabula vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimÄ tiek D. M. atžvilgiu, tiek ir A. G. atžvilgiu, nelogiÅ¡ka, nesÄ moninga ir negalinti nulemti nė vieno asmens baudžiamosios atsakomybės, o tuo labiau, kada ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir visų kitų įtariamųjų (V.

B., L. A.), atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismo teigimu, nė vienas kitas asmuo (B., abu Miškiniai, A. G., A. G., V. T. ir jo seserys) apie jos vykdytas nusikalstamas veikas nežinojo. 4.8. Nuteistoji taip pat pažymi, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pateikti dokumentai, pvz., t. 11 b. l. 92 esantis VMI prie LR finansų ministerijos 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. RESP-1921 matyti, kad jai Valstybinė mokesčių inspekcija jokių pretenzijų neturi, nes yra pateikusi visas privalomas deklaracijas, nėra skolinga valstybės ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams buvo be jokio pagrindo eliminuota iš įrodymų viseto.

Kaip turi bÅ«ti pasielgta su A. G. mokestine prievole, pirmosios instancijos teismas detaliau nepasisako, t. y. lieka neaiÅ¡ku, ar jam tenkanti mokestinė prievolė skundžiamu nuosprendžiu perkeliama jai, o jei taip, tai kokiu teisiniu pagrindu. Teismas nevertino t. 3 b. l. 3 esančio FNTT 2014 m. birželio 18 d. raÅ¡to VMI virÅ¡ininkui ir 2014 m. birželio 30 d. atsakymo į jį, iÅ¡ kurio paaiÅ¡kėjo, kad net jei ir bÅ«tų taip, kÄ nustatė ikiteisminio tyrimo įstaiga, tai pareiga deklaruoti akcijų pardavimo sandorį bei sumokėti mokesčius turėjo bÅ«ti vykdoma iki 2015 m. gegužės 1 d. 2015 m. lapkričio 11 d. raÅ¡te, raÅ¡ytame FNTT Kauno valdybos ir skirtame VMI, pasisakoma, kad užduotis specialistui nebus skiriama ir teiraujamasi, ar A.

G. sumokėjo GPM po deklaracijos pateikimo. Pažymėtina, kad metinė A. G. GPM deklaracija buvo pateikta popieriniu formatu ir Å¡is dokumentas sukėlė ir sukelia teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas eliminavo iÅ¡ įrodymų viseto ir 2015 m. gegužės 6 d. jos praÅ¡ymÄ leisti sumokėti mokesčius valstybei, toks praÅ¡ymas buvo adresuotas ikiteisminį tyrimÄ organizavusiai ir kontroliavusiai prokurorei. 4.9. Skunde akcentuojama ir tai, kad pagal tokiÄ kaltinimo versijÄ , kokia buvo parinkta, D. M., A.

G., A. G., D. B., K. B., V. B., V. T., V. B., L. A. statusas nėra neutralus, todėl šių liudytojų parodymų prieštaringumui teismas be jokio pagrindo didesnio dėmesio neskyrė. Itin svarbu, kad pirmosios instancijos teismas atmetė teisme apklausto liudytojo V. B. parodymus, taip pat teisme duotus liudytojo D. B. parodymus ir pasirėmė D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas rėmėsi ir liudytojų A. G. bei A. G. parodymais, tačiau šių parodymų prieštaringumo iš viso neanalizavo, kas yra esminė skundžiamo nuosprendžio yda.

Be to, teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir A. G. atsisakė atitinkamai advokatų V. V. ir R. M. paslaugų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikiamas advokato V. V. orderis, tačiau A. G. jo paslaugų atsisako ir pageidauja, kad jį gintų VGTP advokatė Budrytė. 2015 m. vasario 18 d. praÅ¡yme dėl advokato parinkimo nurodoma, kad kitus įtariamuosius gina advokatai I. B., R. M., S. B., kas reiÅ¡kia, jog tuo metu apie įtarimÄ buvo praneÅ¡ta trims įtariamiesiems, tačiau nė vienam kitam įtariamajam ir jų advokatui nebuvo praneÅ¡ta apie A.

G. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Å ioje apklausoje A. G. nurodė, kad D. M. jam nepažįstamas (nors ankstesnėje apklausoje buvo nurodęs, kad D. M. pažįsta), D. B. jam girdėtas, taip pat A. G. teigė, kad jis net nemoka skaityti. AnalogiÅ¡ka situacija stebėta ir su A. G.. 4.10. Nuteistosios vertinimu, itin Å¡iurkÅ¡tus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo padarytas, kuomet pirmosios instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo, nors po to, kada įrodymų tyrimas buvo baigtas ir teismas išėjo į pasitarimų kambarį, buvo gauti dokumentai, turintys reikÅ¡mės baudžiamosios bylos iÅ¡sprendimui.

Apeliantės manymu, tai yra neleistinas BPK 242 straipsnio 1 dalies, 295 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Teismas, apeliantės manymu, neturėjo teisės neatnaujinti įrodymų tyrimo, juo labiau, kad pats teismas bankui teikė užklausÄ , t. y. ir pats teismas manė, kad tokie duomenys yra reikÅ¡mingi ir turi bÅ«ti vertinami visame įrodymų visete.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji V. L. ir jos gynėjas advokatas V. S. palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Prokuroras Z. L. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios V. L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistosios V. L. apeliaciniu skundu, keliamas kaltės klausimas, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad nagrinėjamu atveju nuteistoji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nesant Å¡ių nusikalstamų veikų požymių jos veiksmuose.

7. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. kad ji apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės – mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo-pardavimo sandorį bei suklastojo dokumentus. Tokias pat aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 9. BK 182 straipsnyje (sukčiavimas) įtvirtintu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu.

Sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ).

Turtinės prievolės iÅ¡vengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iÅ¡ delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigÄ kreditoriui, sudarydamas situacijÄ , kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). IÅ¡vengti turtinės prievolės reiÅ¡kia atsisakyti vykdyti jÄ arba naudojant apgaulę sudaryti tokiÄ padėtį, kad kreditorius prarastų realiÄ galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba Å¡i galimybė bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržyta, o kaltininkas iÅ¡vengtų realaus pavojaus bÅ«ti teisiÅ¡kai priverstas vykdyti savo pareigÄ teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-7-648/2019).

10. V. L. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo galimai padaryta nesumokėjus mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo-pardavimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai).

Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-648/2019). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas, teismų praktikoje nelaikomi sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017).

Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) identifikuojamos pagal jų prieÅ¡ingumÄ pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat, valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – bÅ«tina valstybės biudžeto surinkimo sÄ lyga, taigi tokio pobÅ«džio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini prieÅ¡ingais bÅ«tent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema iÅ¡dėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia iÅ¡vadÄ , kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iÅ¡ esmės vien dėl jų griežtesnio pobÅ«džio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų.

Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina Å¡ių pažeidimų atitiktis bÅ«tent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014 m. sausio 9 d. ir 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo inicijuotos ir vykdytos V. L.. Ji siekė, kad nebūtų matoma kaip šių sandorių dalyvė, kad jai neatsirastų mokestinė prievolė, o ši prievolė atsirastų asocialiam asmeniui, faktiškai neturinčiam pajamų bei turto, iš kurio nebūtų galimas jos priverstinis išieškojimas, t. y. A. G., tuo būdu valstybei nebūtų sumokėti mokesčiai, t. y. padaryta žala valstybei.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neiÅ¡analizavo apgaulės požymio ir nepateikė motyvų, kodėl daroma iÅ¡vada, kad V. L. veiksmuose yra apgaulė. Vertinant nuteistajai V. L. suformuluotÄ kaltinimÄ bei atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios veiksmuose, kurie yra nurodyti suformuluotame kaltinime ir nustatyti pirmos instancijos teismo, nėra apgaulės – bÅ«tinojo sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymio.

Sukčiavimo nusikaltimais yra padaroma žala kitiems asmenims o saugomu teisiniu geriu pripažįstama kitų asmenų nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai, o nusikaltimais, numatytais BK XXXII skyriuje žala padaroma finansų sistemai. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji būtų naudojusi apgaulę, siekiant, kad D. B., A. G., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašytų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ar kitus kaltinime minimus dokumentus, žala kitiems asmenims nėra padaryta. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistosios V.

L. veiksmai negalėjo būti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

12. Pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 21 d. V. L., apklausiama įtariamÄ ja pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad žinojo kokia yra AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, siekdama įgyti lėšų, sugalvojo dalį įmonės akcijų nupirkti iÅ¡ D. B., jį įformino akcijų savininku, nes pati nenorėjo figÅ«ruoti dokumentuose. Kiek ji suprato, D. B. nežinojo tikrosios akcijų vertės. Siekdama, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandorio nežinotų Alfonsas ir D.

M., ji nusprendė visus sandorius forminti ne tiesiogiai sau, o per kitus asmenis. Nurodė, kad pati parengė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir jas užpildė A. G. vardu. Pripažino, kad liepė A. G. jo vardu atidaryti bankuose sÄ skaitas ir internetinės bankininkystės valdymo įrankius pasiėmė ji pati. Naudodamasi jų sÄ skaitomis, esančiomis bankuose, vykdė pavedimus, organizavo grynų pinigų nuėmimus (t. 7, b. l. 117-120). V. L. nusikalstamÄ mechanizmÄ patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A.

G. ir A. G.. Liudytojas A. G., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad dirbo pas V. ir Å¡i jam pasiÅ«lė juo pasinaudoti, t. y. jo vardu paimti pinigus, akcijas pirkti, o jam tik reikės pasiraÅ¡inėti ant dokumentų. Dokumentų, kuriuose pasiraÅ¡ydavo, neskaitydavo, skaityti nemoka. Jo vardu SEB banke buvo iÅ¡imta kortelė, į jÄ buvo įneÅ¡ti pinigai, po to tame pačiame banke buvo paimta paskola.

Pas V. visada bÅ«davo jo pasas, ji viskÄ reguliuodavo. Nežino iÅ¡ ko jis įsigijo akcijas, jas pirko už 250 000 Lt, o pardavė gal už 1 000 000 Lt. Jokių pinigų nematė ir nieko neturi, jam liko tik skolos. Sutiko tai daryti, nes V. jam duodavo pavalgyti (t. 2 b. l. 185-187). Liudytojas A. G., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad V. jo paklausė, ar Å¡is galėtų savo vardu banke atsidaryti sÄ skaitÄ , po ko į jÄ bus pervedami ir iÅ¡imami pinigai.

Jis kartu su V. nuėjo į Å iaulių bankÄ ir jame atidarė banko sÄ skaitÄ . Visus banke gautus dokumentus jis atidavė nuteistajai. V. praÅ¡ymu, pas notarę pasirašė įgaliojimÄ , kad jo sÄ skaitÄ galėtų valdyti ir joje esančiais pinigais disponuoti V. B.. Kartu su V. taip pat vyko į SEB bankÄ , ten taip pat jo vardu buvo atidaryta banko sÄ skaita. Visus banke gautus dokumentus taip pat atidavė V. L.. Apie 2014 m. balandžio mėnesį jo V. prašė atvykti į bankÄ , pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti grynuosius pinigus, taip ir padarė.

Po kiek laiko V. paprašė pasiraÅ¡yti paskolos sutartį, pagal kuriÄ jis iÅ¡ A. G. skolinasi 1 700 000 Lt (t. 3 b. l. 22-24). Liudytojas D. B., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad V. L. pasiÅ«lė jo vardu įsigyti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ji paminėjo, kad tik jo vardu bus įforminti akcijų pirkimo sandoriai. V. jam pateikė 2009 m. gruodžio 15d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jis iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 175 000 litų nusipirko AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 37,36 proc. akcijų.

Jis Å¡iÄ sutartį pasirašė. Realiai jokių pinigų už perkamas akcijas niekam nemokėjo, su akcijų pardavėju N. V. ar kitu jos įmonę atstovaujančiu asmeniu nesimatė. Nuteistoji jam sakė, kad visus piniginius reikalus ji iÅ¡spręs pati. Po to ji paprašė jai iÅ¡raÅ¡yti įgaliojimÄ , kuriuo ji atstovavo jį visuose su minėtu akcijų įgijimu susijusiuose reikaluose. Ji minėjo, kad jo vardu Å¡ios akcijos bus gal kokį pusmetį ir vėliau jos bus parduotos kitiems. Ä® jo banko sÄ skaitÄ iÅ¡ A.

G. banko sÄ skaitos buvo pervesti 250 000 litų. V. minėjo, kad jam reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių (t. 1 b. l. 121-123). Liudytoja L. A., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad su V. L. yra pažįstama jau apie 15-20 metų. V. jos paklausė ar ji negalėtų laikinai savo vardu priimti banko pavedimu pervestus pinigus.

Realiai kokie tai pinigai ir už kÄ ji neaiÅ¡kino. Ji tam neprieÅ¡taravo. Ji, dalyvaujant V., atidarė sÄ skaitÄ SEB banke ir AB Å iaulių banke ir sÄ skaitų numerius pasakė V. Po ko į jos vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ SEB banke, kurios numeris nurodytas praneÅ¡ime apie įtarimÄ , 2014 m. kovo 6 d. buvo pervesta iÅ¡ A. G. sÄ skaitos 348 600 litų suma bei 2014 m. kovo 7 d. iÅ¡ tos pačios A. G. sÄ skaitos pervesta 300 000 litų suma. Abiejuose pervedimuose buvo nurodyta paskirtis paskolos grÄ Å¾inimas. Realiai ji A.

G. nepažįsta su juo nėra bendravusi ir jokių paskolų ar kokių nors finansinių įsipareigojimų vienas kitam neturėjo ir neturi. Po ko ji paprašė Å¡ias sumas iÅ¡skirstyti dalimis siekiant, kad banke laikomi pinigai bÅ«tų saugesni. Todėl ji SEB banke 2014 m. kovo 10 d. padėjo kaupiamÄ jį indėlį apie 308 000 litus, dalį pinigų - 40 000 litų V. praÅ¡ymu iÅ¡ minėtos sÄ skaitos banke ji paėmė grynais ir juos atidavė Å¡alia banko laukusiai V. LikusiÄ 300 000 litų dalį ji 2014 m. balandžio 10 d. pervedė į Å iaulių banke atidarytÄ sÄ skaitÄ .

Tačiau vėliau V. pasakė, kad yra geras dolerio kursas lito atžvilgiu ir pasakė, kad ji padėtų minėtÄ sumÄ Ä¯ kitÄ bankÄ todėl ji pati atidarė sÄ skaitÄ Medicinos banke, kur 300 000 litų sumÄ konvertavus į dolerius padėjo kaupiamÄ jį indėlį. Kiek jai žinoma, minėti pinigai buvo susiję su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagal kaltinime apraÅ¡ytas nusikalstamas veikas, rodo nusikaltimo mechanizmÄ , kuomet galimai buvo vykdomas akcijų pardavimas, tikslu iÅ¡vengti pateikti deklaracijÄ ir sumokėti mokesčius. Tai patvirtina aukščiau iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti pačios nuteistosios V. L. ir liudytojų parodymai, o tai galimai gali bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas finansų sistemai. Nuteistosios V. L. veiksmai, siekiant iÅ¡vengti mokėti Gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio pardavus AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, galimai gali bÅ«ti vertinami kaip nusikaltimai finansų sistemai ir gali sudaryti kito nusikaltimo, numatyto BK 221 straipsnyje, sudėtį.

BK 221 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelnÄ ar turtÄ po to, kai Å¡i valstybės institucija raÅ¡tu priminė apie pareigÄ juos pateikti. To paties straipsnio 2 dalis numatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ siekdamas iÅ¡vengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų (2004 m. liepos 5 d.

įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į finansų sistemÄ . BK 221 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia nevykdantis pareigos pateikti deklaracijÄ ir nori taip elgtis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų. Atsižvelgiant į tai, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad V.

L., siekė iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kuris sudarė 261 000 litų (75 590,82 Eur), nors pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 30 punktÄ (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos metu), neapmokestinamosios pajamos yra pajamų iÅ¡ finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar iÅ¡vestinių finansinių priemonių realizavimo, iÅ¡skyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų iÅ¡leistas finansines priemones, ir Å¡ių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų Å¡io Ä®statymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei iÅ¡vestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių iÅ¡laidų skirtumas, nevirÅ¡ijantis 10 000 litų per mokestinį laikotarpį.

Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pateiktas faktinių aplinkybių neatitinkantis kaltinimas, kuris nebuvo patikslintas pirmos instancijos teisme. V. L. veiksmai, siekiant iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus bendrovės akcijas ir neteikiant deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, galimai galėtų bÅ«ti vertinami ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 2 dalis), o kaip nusikaltimas finansų sistemai veikÄ kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 15.

V. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (dokumentų klastojimo). V. L. nuteista už tai, kad siekdama svetimo asmens vardu iÅ¡gryninti pinigines lėšas, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – 2014 m. tarptautinio mokėjimo nurodymÄ (jo pagrindu iÅ¡ A. G. banko sÄ skaitos į A. G. banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 289 607,00 Eur, dvi piniginių operacijų anketas (jų pagrindu iÅ¡ A. G. banko sÄ skaitos į A. G. banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 187 849,86 Eur, o į D.

B. – 14 481,00 Eur) bei pagamino ir panaudojo netikrÄ dokumentÄ â€“ 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ A. G. paskolino A. G. 492 354,03 Eur. Sutartis buvo pateikta AB ,,Å iaulių bankas“ darbuotojai.

16. BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . To paties straipsnio 3 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas padarė Å¡io straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

17. Nagrinėjamu atveju ir kaltinamajame akte suformuluotas ir pirmos instancijos teismo patvirtintas kaltinimas V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kadangi bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo galimai atsirado ir didelė žala, o Å¡iÄ Å¾alÄ patvirtinus, tokia veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y.

įvertinant atsiradusiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ ir kitas bylos aplinkybes. Žalos samprata pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine iÅ¡raiÅ¡ka.

Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu normoje įtvirtintos sÄ vokos didelė žala turinį sudaro bet kokio pobÅ«džio tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Kasacinio teismo praktikoje, laikoma, kad didele turtine žala dokumentų suklastojimo atvejais laikytina 250 MGL (12 500 Eur) virÅ¡ijanti suma (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartys bylose Nr. 2K-392/2013 ir Nr. 2K-107-746/2015). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad dėl galimai neteisėtų V.

L. veiksmų, siekiant iÅ¡vengti mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, pasitelkiant dokumentų klastojimÄ (palengvinantį mokesčio iÅ¡vengimÄ ), didelę žalÄ patyrė valstybė, kadangi į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėti 75 590,82 Eur mokesčių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos veikos – galimo dokumentų klastojimo, kai buvo padaryta didelė žala, faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmos instancijos teismo nustatytų – dokumentų klastojimo.

Dėl procesinės bylos baigties 18. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad keičiant kaltinime nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme tai gali lemti esminį nuteistosios V. L. padėties pabloginimÄ , nes keičiant veikų kvalifikavimÄ apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, kadangi nėra pateiktas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktis).

19. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistosios V. L. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų sudėties požymių, tačiau klausimo dėl jos kaltės/nekaltumo, kaip to praÅ¡o apeliantė, nagrinėjimas dabartinėje proceso stadijoje yra negalimas, kadangi akivaizdžiai matyti, jog Å¡ioje byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmos instancijos teismo nustatytų ir tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimÄ ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

Pažymėtina, kad byloje nėra paduotas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas, kurį nagrinėjant bÅ«tų galima spręsti dėl V. L. atsakomybės dėl galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kurios yra nurodytos kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmiausiai ydingai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas sutrukdė pirmosios instancijos teismui visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktiÅ¡kai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, mÄ stÄ , galimÄ tokių veikų teisinį kvalifikavimÄ ir nesant prokuroro pateikto (pakeisto) raÅ¡ytinio praÅ¡ymo keisti tokį kaltinimÄ , galėjo savo iniciatyva (kÄ numato BPK 256 straipsnis) keisti kaltinimÄ ir faktiÅ¡kai nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti atitinkamai pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagal jÄ atitinkantį griežtesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ .

20. Teismų praktikoje numatoma, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiamos ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-469/2004, 2K-216/06, 2K-340/07, 2K-243/2007, 2K-34/2009 ir kt.), tačiau pažymima, kad keičiant kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar jos kvalifikavimÄ apeliaciniame procese, turi bÅ«ti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, taip pat, veikÄ kvalifikuoti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , tik tuo atveju, kai to praÅ¡oma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Nesant to, teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apelianto skunde, todėl neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimo ir iÅ¡eiti iÅ¡ apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-243/2007).

Nagrinėjamu atveju, nesant prokuroro apeliacinio skundo ir praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ dėl skirtingų faktinių aplinkybių, kolegija neturi teisinio pagrindo to daryti, tačiau nuteistosios teisinės padėties bloginimo perspektyva nėra kliÅ«tis perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, net ir nesant jos teisinę padėtį bloginančio skundo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-80-303/2022).

21. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nustato galimybę panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, be kita ko, jo d papunktyje nurodyta, kad tokį sprendimÄ galima priimti tada, kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad faktinės veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad Å¡i norma galėtų bÅ«tų taikoma tik tais atvejais, kai yra nustatytos trys sÄ lygos:

1) iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad faktinės veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir 3) dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-215-976/2020 ir 2K-80-303/2022).

22. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmos instancijos teismo nustatytų. Apeliacinės instancijos teisme nustatytos galimai padarytos kitos nusikalstamos veikos – BK 221 straipsnio 1 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis, yra kitokios (skiriasi) nei nustatyta pirmos instancijos teisme – BK 182 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis.

Todėl tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimÄ . Nustatyta galimai padaryta nusikalstama veika numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje yra sunkesnis nusikaltimas nei pirmos instancijos teismo nustatyta padaryta nusikalstama veika numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų (BK 11 straipsnio 4 dalis), už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta žymiai griežtesnė, tik su laisvės atėmimu susijusi, bausmė. Skirtingai nuo ankstesnio kaltinimo, pagal BK 300 straipsnio iÅ¡plečiamas įrodinėjimo dalykas (padarytos žalos dydžio nustatymas), kas vėlgi turi esminę reikÅ¡mę užtikrinant kaltinamajai (nuteistajai) teisę į gynybÄ .

Byloje nėra paduoto prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone toks nuteistosios padėties pabloginimas laikytinas esminiu, ir jis negalimas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

23. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendis naikintinas, bylÄ perduodant iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nutarus baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, dėl kitų nuteistosios V. L. apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, n u t a r i a : nuteistosios V.

L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų ir tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimÄ ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai: Algirdas Remeika Vaidas Vasiliauskas Gytis Večerskas