Legislator Case Law & Legislation
1e26356b-1488-4ef2-bf2a-c5d6cf830e9f AI generated

1e26356b-1488-4ef2-bf2a-c5d6cf830e9f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 1e26356b-1488-4ef2-bf2a-c5d6cf830e9f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                 Byla Nr. 1S-421/2014 Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00491-2012-6                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3 (S)                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,kaltinamojo gynėjui Vidmantui Martyšiui,             teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M.

Legislator headnote

AI generated

1e26356b-1488-4ef2-bf2a-c5d6cf830e9f · Lietuvos apeliacinis teismas: Apygardos teismas padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai.Nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindÄ (įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo), bÅ«tina atsižvelgti į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                 Byla Nr. 1S-421/2014 Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00491-2012-6                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3 (S)                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,kaltinamojo gynėjui Vidmantui Martyšiui,             teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M.

U. gynėjo skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad 2012 m. birželio 17 d., nuo 00.00 val. iki 01.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai kartu su D.

S., tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė taksi vairuotojÄ M. J. (M. J.) ir pagrobė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Taxi1“ priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. birželio 17 d. 5.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas su grupe bendrininkų – D. S. ir T. Å ., po to, kai nužudė M. J. ir pagrobė svetimÄ turtÄ , nurodytu pagrobtu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančiÄ degalinę (duomenys neskelbtini), kurioje D.

S. su T. Å . nupirko benzino, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini), apipylė benzinu pagrobtÄ automobilį ir žiebtuvėliu jį padegė, tokiu bÅ«du sunaikindamas UAB „Taxi1“ priklausantį svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du ir padarydamas 2 800 Lt materialinę žalÄ .Kaltinamasis M. U. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo laikinai sulaikytas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Å ios kardomosios priemonės terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas, žemesnysis teismas, teismas), siekdamas užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir kaltinamojo dalyvavimÄ procese, 2014 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam M. U. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes konstatavo, kad nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai, o bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.Kaltinamojo gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį.

Skunde gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino BPK 119, 121, 122 ir 125 straipsnių normas, grindžiama vien tik formaliomis prielaidomis (gresiančios bausmės griežtumu), nesant byloje objektyvių duomenų, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, nors vien nusikaltimo sunkumas ir gręsianti griežta bausmė, nesuteikia pagrindo tęsti suėmimo terminÄ . Gynėjo nuomone, apygardos teismas be pagrindo neatsižvelgė, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas niekada neteistam (prieÅ¡ 9 (devynias) dienas iki 2012 m. birželio 17 d. dar ir gana rimtai sužalotam) jaunam žmogui pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principÄ , kurį garantuoja tiek Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , tiek BPK, nes asmens kaltės klausimas ir įrodymai, sprendžiant klausimÄ dėl kardomųjų priemonių taikymo (pratęsimo), nenagrinėjami ir nevertinami.

Gynėjo įsitikinimu, nekaltam asmeniui suėmimo termino tęsimas 30 (trisdeÅ¡imt) mėnesių prieÅ¡tarauja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatoms, o teismas net nesvarstė Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Gynėjas taip pat teigia, kad žemesnysis teismas turėjo įvertinti tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, nuo vaikystės gyvena su motina ir sesers Å¡eima, turi nuolatinę (pastoviÄ ) gyvenamÄ jÄ vietÄ , dabartinę sveikatos bÅ«klę ir lūžusiÄ rankÄ prieÅ¡ 2012 m. birželio 17 d.

įvykius, yra tampriais ryÅ¡iais susijęs su motina ir sesers Å¡eima. Apibendrinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nukrypo nuo Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, pagal kurias niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be kita ko, gynėjas skunde mano, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi suėmimo termino pratęsimo klausimÄ turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ jo ginamÄ jį, o kaltinamajam suėmimas paskirtas tik dėl to, jog jis moraliÅ¡kai ir fiziÅ¡kai kankinant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje–kalėjime (nežmoniÅ¡komis antisanitarinėmis sÄ lygomis) palūžtų ir pradėtų apkalbėti save.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.Skundas netenkintinas.PrieÅ¡ pradėdamas nagrinėti kaltinamojo gynėjo skunde dėstomus argumentus, susijusius su skundžiamos nutarties neteisėtumu bei nepagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas (toliau – ir apeliacinis, aukÅ¡tesnysis teismas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ , klaidingai Å¡ios nutarties įžanginėje dalyje nurodydamas nutarties priėmimo datÄ .

Apygardos teismas nurodė, kad nutartis yra priimta 2014 m. spalio 28 d., nors remiantis bylos ir teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, skundžiama nutartis priimta bei paskelbta 2014 m. spalio 29 d., todėl aptiktas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡taisytinas, nurodant, jog kaltinamajam M. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 1 d., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi.IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, kuriais jis grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ , kartu su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimÄ , aukÅ¡tesnysis teismas prieina prie iÅ¡vados, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtina kaltinamojo gynėjas skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nenukrypo nuo Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir į kurias atsižvelgiama sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimÄ .

Pastebėtina, kad kaltinamojo gynėjas, praÅ¡ydamas panaikinti apygardos teismo nutartį, kuria kaltinamajam M. U. pratęstas suėmimo terminas, skunde iÅ¡ esmės dėsto tuos pačius argumentus, į kuriuos jau buvo iÅ¡samiai atsakyta ankstesnėmis aukÅ¡tesniojo teismo 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimis, kuriomis buvo atmesti tapatÅ«s savo turiniu skundai (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys), o bylos duomenimis faktinės aplinkybės nuo anksčiau nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nustatytų aplinkybių ad hoc nėra pasikeitę.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindÄ pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M.

U. galbÅ«t padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos duomenys, t. y.: iÅ¡ dalies paties kaltinamojo M. U. prisipažinimas, kitų kaltinamųjų D. S., T. Å ., liudytojų F. G., M. R.–A. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, akistatos duomenys, specialistų iÅ¡vados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai skunde nurodo ir pats kaltinamojo gynėjas, byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , vertinami tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sÄ lygų nustatymu, tačiau suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, todėl Å¡i aplinkybė paneigia kaltinamojo gynėjo skundo argumentus dėl nekaltumo prezumpcijos principo nepaisymo, pirmosios instancijos teismo teisėjos iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ M.

U., tuo pačiu suteikia pagrindÄ aukÅ¡tesniam teismui nevertinti gynėjo skundo argumentų, susijusių su kaltinamojo sveikatos bÅ«kle, buvusia prieÅ¡ 2012 m. birželio 17 d. įvykius, kuri galbÅ«t gali turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl kaltinamojo kaltės. Atsižvelgęs į tai, kas pasakyta, apeliacinis teismas pripažįsta nepagrįstais kaltinamojo gynėjo argumentus, kad apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnį, o taip pat ir BPK 125 straipsnio nuostatas, nes teismas priėmė nutartį, kurios turinys atitinka BPK 125 straipsnio reikalavimus, joje nurodė bylos duomenis, kuriais pagrindė iÅ¡vadas.AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, kad apygardos teismas rėmėsi formaliomis prielaidomis bei nepagrįstais duomenimis, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Apygardos teismas padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai.Nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindÄ (įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo), bÅ«tina atsižvelgti į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, ir Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės pakanka tam, jog asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡io suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo buvimÄ , teisingai atsižvelgė į tai, kad M. U. kaltinamas padaręs tris tyčines (labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei; du apysunkius nusikaltimus; teismas klaidingai nurodė, kad viena iÅ¡ kaltinamajam inkriminuojamų veikų priskirtina prie sunkių nusikaltimų) nusikalstamas veikas, o už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs griežtÄ , su laisvės atėmimu, susijusiÄ terminuotÄ bausmę arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, taip pat tinkamai įvertino ir aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryÅ¡iais, bei pagrįstai nenustatė, jog M.

U. būtų susijęs tampriais socialiniais ryšiais su visuomene ir / ar šeima, nes nėra vedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, nors yra jauno amžiaus, darbingas. Bylos duomenimis kaltinamasis iki suėmimo taip pat ir nesimokė. Taigi aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo ryšiais su motina, sesers šeima, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu, šio suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad suėmimo terminas negali būti pratęstas dėl esamos kaltinamojo sveikatos būklės, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad esantys kaltinamojo sveikatos sutrikimai vienaip ar kitaip pašalina aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė, iškilus būtinybei medicinos pagalba nebus (nebuvo) suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir / ar valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu. Teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindÄ (įtariamasis darys naujus nusikaltimus), atsižvelgė į tai, kad jam inkriminuojamos veikos, nustatytos 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, aprėpia nusikalstamas veikas, įtvirtintas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Be to, kaip minėta, kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galbÅ«t padarė veikdamas kartu su kitais bendrininkais, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenys taip pat rodo, kad nors kaltinamasis anksčiau nėra teistas, tačiau ne kartÄ baustas administracine tvarka, o tai reiÅ¡kia, jog jis yra linkęs pažeisti nustatytas elgesio taisykles. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekį, pobÅ«dį, sunkumÄ , apeliacinis teismas sprendžia, kad apygardos teismas inter alia padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra iÅ¡nykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas ne tik neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, kad kaltinamajam suėmimas paskirtas tik dėl to, jog jis moraliÅ¡kai ir fiziÅ¡kai kankinant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje–kalėjime (nežmoniÅ¡komis antisanitarinėmis sÄ lygomis) palūžtų ir pradėtų apkalbėti save, tačiau tokius gynėjo argumentus pripažįsta nepagrįstais, prieÅ¡taraujančiais bylos medžiagai ir elementarios logikos dėsniams. AukÅ¡tesnis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad be kaltinamajam Å¡iuo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau, nepaisant to, kad iÅ¡ tiesų kaltinamasis suimtas 2,5 (du su puse) metų, prieÅ¡ingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ , vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindÄ ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Apeliacinio teismo vertinimu, M. U. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, proceso teisių, tokio pobÅ«džio kardomoji priemonė adekvati jo galbÅ«t padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. M. U. yra kaltinamas tikėtinai padaręs smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , itin visuomenei pavojingu bÅ«du, be to, Å¡i baudžiamoji byla ypatingai sudėtinga ir didelės apimties (kaltinimai pareikÅ¡ti 4 (keturiems) asmenims, bylÄ sudaro 9 tomai, teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. sausio 23 d.;

Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys) (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (bÅ«tų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ (BPK 44 straipsnio 5 dalis).

Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimÄ , pagrįstai įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir kaltinamojo dalyvavimÄ procese (BPK 119 straipsnis). Apibendrinęs nagrinėjamos bylos faktinius bei teisinius apsektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminÄ dar 3 (trims) mėnesiams, kitaip nei nurodo kaltinamojo gynėjas skunde, įvykdė ne formalų (nominalų), o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ teisingumÄ , teisingai įvertindamas visas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikydamas ir aiÅ¡kindamas BPK normas (BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnius).

Skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,        n u t a r i a: iÅ¡taisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties įžanginėje dalyje esantį raÅ¡ymo apsirikimÄ , t. y. vietoje nurodyto nutarties priėmimo laiko „2014 m. spalio 28 d.“, nurodant, kad nutartis yra priimta „2014 m. spalio 29 d.“.Kaltinamojo M.

U. gynėjo skundÄ atmesti.Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                  RÅ«ta Mickevičienė