2016-02-22 Nr. AB-4021-3-65-3-00386-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-954-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00386-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui, mažajai bendrijai „Tavo buhalteris“, uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“, Panevėžio kraštotyros muziejui, viešajai įstaigai „Lex Aeterna“, valstybinei įmonei Turto bankui, Panevėžio socialdemokratų partijos Panevėžio miesto skyriui, Centrinei hipotekos įstaigai, Galerijai XX dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Senvagės rezidencija“ (toliau – ir UAB „Senvagės rezidencija“, pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2–4) kreipėsi į teismą, prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus pavaduotojos J. G. sprendimą Nr. 19-2542 (4.12.) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, vadovaudamasis Darbo grupės pasiūlymu, nepritarė jo 2014 m. spalio 10 d. prašymui suformuoti 1282 kv. m. ploto žemės sklypą esamiems statiniams (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., eksploatuoti, nustatant žemės paskirtį – konservacinė paskirtis, naudojimo būdą – kultūros paveldo objektų žemės sklypai, ir pasiūlė rengti kadastrinius matavimus vadovaujantis detaliuoju planu Nr. 005273000329. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas yra formalus ir nepagrįstas teisės aktų normomis.

Atsakovas neužtikrino įstatymais pagrįsto ir objektyvaus jo 2014 m. spalio 10 d. prašymo nagrinėjimo. Pažymėjo, jog atsakovo pažeidimai yra kilę iš netinkamo teritorijos planavimo bei sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo funkcijų ir procedūrų vykdymo. Atkreipė dėmesį, jog 2014 m. spalio 10 d. prašymas grindžiamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo A. U. 2014 m. birželio 18 d. rašte Nr. (1.29.-P)2P-313 išdėstytomis išsamiomis ir prašomam suformuoti žemės sklypui aktualiomis pastabomis pavyzdžiui „Žemės sklypas suformuotas pagal <...> detalųjį planą, patvirtintą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2000 m. kovo 9 d.

Nr. 30-6, tačiau minėtą detalųjį planą Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinis padalinys derino su pastabomis, todėl planas galioja tiek, kiek neprieštarauja kultūros vertybių apsaugą ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams. Pastatas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra registruotas kultūros vertybių registre, u. k. (duomenys neskelbtini), pripažintas valstybės saugomu, nustatytos teritorijos ribos su apsaugos zona, tačiau žemės sklypas formuojamas nebuvo ir nėra suformuotas iki šiol“.

Nurodė, jog Panevėžio mieste kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialusis planas nėra parengtas. 1993 m. įstatymų nustatyta tvarka buvo patvirtintas pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., saugomos teritorijos ribų planas, kuris, pareiškėjo nuomone, laikytinas specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, o detalusis planas galioja tik tiek, kiek neprieštarauja kultūros vertybių objekto, pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., apsaugą ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams ir minėtam planui.

Pažymėjo, jog atsakovas, veikdamas kaip planavimo organizatorius ir nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo atsižvelgti į detaliajame plane nustatytus ir įstatymais pagrįstus papildomus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos ir apsaugos zonų reikalavimus ir turėjo prašymą tenkinti.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime (I t., b. l. 63–67) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjo prašymas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl yra atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., suplanuotas „Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos“, detaliuoju planu Nr. 005273000329, patvirtintu Panevėžio miesto tarybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 30-6. Šis tarybos sprendimas nėra apskųstas, todėl turi būti vykdomas ir juo turi būti vadovaujamasi, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, todėl detaliuoju planu Nr. 005273000329 nustatyta žemės paskirtis – komercinė ir visuomeninės paskirties teritorija. Pagal patvirtintą detalųjį planą apie pastatą suplanuotas 746 kv. m ploto žemės sklypas. Be to, šiame administraciniame sprendime yra pasiūlyta pareiškėjui rengti kadastrinius matavimus, kaip tai yra numatyta 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 12–14 punktuose, 21 punkte bei 84 (1).1.1.1. papunktyje. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad 1993 m. spalio 5 d. patvirtintas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., saugomos teritorijos ribų planas turi būti laikomas specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, kadangi tai yra tik apskaitos dokumentas, nustatantis teritorijos ir jos apsaugos zonų ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (b. l. 107) nurodė, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nurodė, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir pripažintas saugomu. Šiam kultūros paveldo objektui žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, vadovaujantis Kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, žemės sklypas turi būti suformuotas ir formuojamas remiantis istoriniais duomenimis taip, kad būtų užtikrintas tinkamas kultūros vertybės išsaugojimas ir naudojimas. Be to, minėtų taisyklių 21 punkte yra aiškiai nustatyta, kad atsisakymas organizuoti projekto rengimą turi būti motyvuotas. Kadangi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsisakymas, įformintas 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 19-2542 (4.12.), yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lelija“ atsiliepime (I t., b. l. 124) prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodė, jog palaiko pareiškėjo poziciją, kad žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., turi būti suformuotas ir formuojamas vadovaujantis istoriniais duomenimis, kad būtų užtikrintas tinkamas kultūros paveldo vertybių išsaugojimas ir pastato tinkamas eksploatavimas ir naudojimas, todėl atsakovo ginčo administracinis sprendimas 2014 m. spalio 22 d. Nr. 19-2542 (4.12.) turėtų būti panaikintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio kraštotyros muziejus 2015 m. kovo 12 d. rašte Nr. (1.18) S-5 (I t., b. l. 126) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu, kadangi žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimas iš administracinės į konservacinę gali turėti įtakos muziejaus galimybėms išlaikyti šiame žemės sklype esančiame pastate administracinės paskirties patalpas.

Tretieji suinteresuoti asmenys Centrinė hipotekos įstaiga ir valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepimais į skundą (I t., b. l. 127–128, 167–168) prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Lex Aeterna“ atsiliepime (I t., b. l. 129–130) nurodė, jog pareiškėjo skundo argumentai yra teisiškai pagrįsti, todėl skundas tenkintinas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu (I t., b. l. 191–200) pareiškėjo UAB „Senvagės rezidencija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys nuosavybės teise ar turto patikėjimo teise valdo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Pareiškėjas 2014 m. spalio 10 d. pateiktu prašymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašė organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodė, kad projekto tikslas – naujas žemės sklypo formavimas (žemės sklypo plotas 1282 kv. m, naudojimo paskirtis – „konservacinė“, naudojimo būdas – „kultūros paveldo objektų žemės sklypai“), su tikslu pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., prie kurio formuojamas naujas žemės sklypas, savininkams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Panevėžio miesto savivaldybės administracija sprendimu, įformintu 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 19-2542 (4.12.), atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Sprendime nurodytais motyvais ir siūlė rengti kadastrinius matavimus vadovaujantis detaliojo plano Nr. 005273000329 sprendiniais. Statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kuriam eksploatuoti pareiškėjas prašė suformuoti naują žemės sklypą, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 284 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), šis juridinis faktas įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. Taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ statinys pripažintas valstybės saugomu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė savivaldybės vykdomoji institucija, vykdydama pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 19 dalį nustatytą vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – teritorijų planavimą, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą. Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų VSĮ įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo (VSĮ 4 str. 6 p.); bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo (VSĮ 4 str. 8 p.); veiklos skaidrumo (VSĮ 4 str. 10 p.); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo (VSĮ 4 str. 12 p.). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje, taigi ir priimdamas individualius administracinius aktus, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis, be kita ko, juose įtvirtintais viešojo administravimo principais: įstatymo viršenybės (VAĮ 3 str. 1 p.); objektyvumo (VAĮ 3 str. 2 p.). Teismas, vertindamas viešojo administravimo organų priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jie atitinka VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Nagrinėjamu aspektu aktualios procedūros bei taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 4 d.) (toliau – ir Taisyklės) nuostatose. Teismas vadovavosi Taisyklių 5, 12.2, 13.1–13.10, 13.2, 19.2, 21 punktais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašymą pateikė raštu, užpildė Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą. Šis prašymas buvo svarstytas 2014 m. spalio 16 d. atsakovo sudarytos darbo grupės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti (toliau – Darbo grupė) posėdyje. Atsakovas, atsižvelgęs į Darbo grupės pasiūlymą, atsisakė organizuoti šio projekto rengimą, tokį sprendimą įformino 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 19-2542 (4.12.). Atsakovas atsisakymo organizuoti šio projekto rengimą motyvus sprendime nurodė pilna apimtimi pacituodamas darbo grupės 2014 m. spalio 16 d. posėdžio protokole išdėstytus motyvus, o būtent, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., suplanuotas „Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos“, detaliuoju planu Nr. 005273000329, patvirtintu 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 30-6. Šiuo detaliuoju planu apie esamus statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., suplanuotas 746 kv. m kitos paskirties žemės sklypas, kuriame numatyti naudojimo būdai – visuomeninės paskirties ir komercinės paskirties objektų teritorijos. Nurodė, kad nėra pagrindo keisti detaliojo plano Nr. 005273000329 sprendinių, todėl siūlė rengti kadastrinius matavimus, vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, suformuojant tokį žemės sklypo plotą bei nustatant tokią žemės paskirtį ir naudojimo būdą, kokie numatyti detaliajame plane.

Atsižvelgusi į nagrinėjamu aspektu aktualų teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nepažeisdama šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų: prašymas išnagrinėtas ir Sprendimas priimtas iš esmės laikantis Taisyklių 21 punkte nustatytų terminų, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio subjekto, pareiškėjas su šiuo sprendimu supažindintas. Įvertinus Sprendimo turinį ir formą, be kita ko, ir pareiškėjo, atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų kontekste, daryta išvada, kad ginčijamo Sprendimo argumentai išdėstyti aiškiai, suprantamai, pakankamai, nedviprasmiškai, detaliai nurodyta apskundimo tvarka. Nors Sprendimui trūksta juridinio pagrindimo, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, vien šiuo pagrindu naikinti Sprendimą būtų neteisinga. Be to, dėl Sprendimo, kaip administracinio akto, neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams ginčo nebuvo.

Pasisakydama dėl atsakovo atsisakymo rengti prašomą projektą pagrįstumo bei teisėtumo, teisėjų kolegija pažymėjo, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) bei Taisyklių nuostatos. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo (2014 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d.) 37 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų, 3 ir 7 dalių, 40 straipsnio 1 dalies 1–7 punktų, Taisyklių 2 punkto 2.1–2.7 papunkčių nuostatomis. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualūs atvejai, numatyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 bei 2 punkte, Taisyklių 2.4 bei 2.7 papunkčiuose. Teismas atsižvelgė į Taisyklių 7, 8 ir 2 punktų nuostatas. Vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) (2014 m. liepos 15 d. redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 4 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 19 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. rugsėjo 24 d.) (toliau – ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės) 328, 312–315 punktais.

Apibendrindama teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija darė išvadą, jog detaliuoju planu nustatytas atitinkamos teritorijos naudojimo reglamentas gali būti keičiamas atliekant detalaus plano sprendinių keitimo ir koregavimo procedūrą, kuri yra savarankiška ir skiriasi nuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 746 kv. m ploto žemės sklypas aplink pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra suplanuotas Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos, detaliuoju planu Nr. 005273000329, patvirtintu 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 30-6, nustatant naudojimo būdą – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos ir visuomeninės paskirties teritorija. Iš aiškinamajame rašte nurodytų pastabų taip pat nustatyta, jog planuojamų žemės sklypų naudojimo pobūdis nustatytas priklausomai nuo patalpų paskirties. Šiame aiškinamajame rašte nenurodyta, kad šis detalusis planas teritorijai, kurioje yra pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, buvo patvirtintas su tam tikromis pastabomis ir išlygomis, kaip teigia pareiškėjas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtino, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), yra administracinės paskirties. Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos, detalusis planas Nr. 005273000329 yra įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (registracijos unikalus kodas – 000272000329) (toliau – ir Registras). Registro išraše, be kita ko, nurodyta, jog detalusis planas yra galiojantis.

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Analogiškos nuostatos įvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 327 punkte. Byloje nėra pateikta duomenų, jog detalusis planas Nr. 005273000329 ar atitinkami jo sprendiniai būtų panaikinti teismo tvarka ar kad yra patvirtinti detaliojo plano sprendinius pakeitę to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Taigi Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos detalusis planas Nr. 005273000329 yra galiojantis, jo sprendiniai nėra pasikeitę, todėl jie yra privalomi ir turi būti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Pažymėta, kad Panevėžio mieste kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialusis planas nėra parengtas. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto valdyba 1993 m. spalio 30 d. potvarkiu, patvirtino (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, jog pastaroji nuostata nustato kompetentingą instituciją – vertinimo tarybą, kuri apibrėžia nekilnojamųjų kultūros vertybių, kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijų ribas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą, nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad 1993 m. spalio 30 d. patvirtintas pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., saugomos teritorijos ribų planas laikytinas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtu ir patvirtintu specialiuoju planu ir detalusis planas galioja tik tiek, kiek neprieštarauja kultūros vertybių objekto, pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., apsaugą ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams ir minėtam planui. Minėtas planas vertintinas tik kaip apskaitos dokumentas, nustatantis teritorijos ir jos apsaugos zonų ribas.

Pareiškėjo prašomas suformuoti 1282 kv. m ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nustatant naudojimo paskirtį – konservacinė, naudojimo būdą – kultūros paveldo objektų žemės sklypai, pagal UAB „Geodezika“ parengtą žemės sklypo planą neatitinka detaliojo plano sprendinių, t. y. detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo ploto ir nustatytos žemės sklypo paskirties bei naudojimo būdo. Pagal UAB „Geodezika“ parengtą planą į žemės sklypą pietinėje dalyje yra įtrauktas (duomenys neskelbtini) šaligatvis, skirtas pėstiesiems, šiaurinėje dalyje – bendro naudojimo pravažiavimas bei kitos teritorijos, dėl ko žemės sklypo plotas neatitinka detaliojo plano sprendinių.

Pažymėta, kad pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai teikė 2014 m. spalio 10 d. prašymą bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, prieš tai jų turinio nesuderinęs su kitais suinteresuotais asmenimis, kurie nuosavybės teise ar turto patikėjimo teise valdo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Darbo grupės pasiūlymu, nurodė, kad nėra pagrindo keisti detaliojo plano Nr. 005273000329 sprendinių, ir pasiūlė pareiškėjui rengti kadastrinius matavimus, vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, suformuojant tokį žemės sklypo plotą bei nustatant tokią žemės paskirtį ir naudojimo būdą, kokie numatyti detaliajame plane. Teisėjų kolegija darė išvadą, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą bei rengdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procedūrines teisės normas, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi detaliojo plano Nr. 005273000329 sprendiniais, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo skundą, nebuvo pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas UAB „Senvagės rezidencija“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 2–4) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos J. G. sprendimą Nr. 19-2542 (4.12.).

Mano, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime suformuluotus atsisakymo organizuoti projekto rengimą motyvus, t. y. Darbo grupės pasiūlymus, visai netyrė ir nevertino jų materialiuoju aspektu. Tai, kad atsakovas Sprendimo motyvuojamoje dalyje rėmėsi Darbo grupės siūlymais, nesudarė pagrindo teismui prieiti prie išvados, kad Sprendimas yra motyvuotas.

Pareiškėjo nuomone, 1993 m. spalio 30 d. potvarkiu patvirtintas pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planas laikytinas specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, todėl detalusis planas Nr. 005273000329 galioja tiek, kiek neprieštarauja kultūros vertybių objekto, pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., apsaugą ir naudojimą reglamentuojamiems teisės aktams ir teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planui. Pareiškėjas savo argumentus grindė remdamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata, t. y. skunde buvo pabrėžęs, jog kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos. Todėl, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostata, nekilnojamojo turto reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis ir taip pažeidė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planas vertintinas tik kaip apskaitos dokumentas, nustatantis teritorijos ir jos apsaugos zonų ribas.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kadangi nustatė, jog 746 kv. m ploto žemės sklypas aplink pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra suplanuotas detaliajame plane Nr. 005273000329. Pareiškėjas pabrėžia, kad žemės sklypas dar nėra suformuotas.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nereiškė jokių pretenzijų dėl Sprendimo formos ar jo priėmimo terminų, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo ir išskyrė bylos nagrinėjimui nereikšmingą faktą, jog atsakovas prašymą išnagrinėjo nepažeisdamas šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Teismui konstatavus, kad Sprendimui trūksta juridinio pagrindo, buvo nepagrįstai priimta išvada, kad vien šiuo pagrindu naikinti Sprendimą būtų neteisinga.

Pažymi, kad administracinis ginčas nėra susijęs su detalaus plano sprendinių keitimo ar koregavimo procedūros klausimais, todėl teismo sprendime pateiktas detalaus plano sprendinių keitimo ir koregavimo procedūros bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros santykio aiškinimas, bylos nagrinėjimui nėra reikšmingas. Be to, pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, jog pareiškėjo pateiktas prašymas bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, prieš tai jų turinio nesuderinus su kitais suinteresuotais asmenimis, kurie nuosavybės teise ar turto patikėjimo teise valdo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., neturi teisinio svorio administracinės bylos nagrinėjimo eigai, nes nėra ginčo objekto (Sprendimo) dalis.

Iš teismo sprendimo turinio yra neaiškūs tokio sprendimo motyvai, ar nesutinkama dėl prašomų sklypo matmenų, ar dėl naudojimo paskirties, ar dėl naudojimo būdo keitimo. Visos šios aplinkybės rengiant žemės sklypo planą yra šalių derintinos ir/ar spręstinos bendradarbiaujant, nustatant servitutus, koreguojant sklypo ribas bei keičiant naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu (II t., b. l. 7–8) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2014 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 19-2542(4.12.) panaikinti kaip nepagrįstą.

Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to toks sprendimas užkerta kelią suformuoti žemės sklypą tinkamam kultūros paveldo objekto saugojimui ir naudojimui, kadangi pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, įregistruota Kultūros vertybių registre.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir aiškino materialinės teisės normas, kadangi šiam kultūros paveldo objektui žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nebuvo toks sklypas suformuotas ir byloje pateiktu detaliuoju planu Nr. 005273000329.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsisakymas 2014 m. spalio 22 d. Nr. 19-2542(4.12.) nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl turėjo būti naikinamas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Be to, Taisyklių 3 punkte yra aiškiai nustatyta, jog kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu, kas paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus dėl detaliojo plano sprendinių privalomumo ir nekeičiamumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Taisyklių 2.3. papunkčio nuostatų.

Pirmosios instancijos netinkamai vertino ir Kultūros vertybių registre pateiktą kultūros paveldo objekto teritorijos planą, patvirtintą Panevėžio miesto valdybos 1993 m. spalio 24 d. potvarkiu, kadangi tuo metu tokia tvarka buvo privaloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 straipsnio nuostatomis.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Kultūros paveldo departamento apeliacinį skundą (II t., b. l. 17–22) prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka tik su vienu apeliacinio skundo aspektu – detalus planas iš tiesų nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi neatlikus kadastrinių matavimų, toks juridinis faktas negali būti įregistruotas.

Atsakovas nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, kad 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 30-6 patvirtintame miesto centrinės dalies ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos detalaus plano aiškinamajame rašte nėra suformuotas Žemės sklypas prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kadangi apie minėtą sklypą yra kalbama Aiškinamojo rašto (duomenys neskelbtini) lapo (duomenys neskelbtini) punktuose, bei aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta (duomenys neskelbtini) lape. Taip pat nesutinka, kad šis detalus planas buvo derinamas su pastabomis. Pažymi, kad 2000 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinio padalinio rašte Nr. I-12-19-56 yra nurodyta, kad planas suderintas.

Tvirtina, jog Sprendime yra aiškiai nurodyti objektyvūs duomenys, o būtent nurodytos aplinkybės apie suplanuotą žemės sklypą, teisės aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas ir teisės realizavimo būdai bei apskundimo tvarka. Kitokios informacijos pateikti nebuvo galimybės, kadangi ji būtų buvusi perteklinė ir neinformatyvi, be to, neaišku, kokių motyvų ar argumentų trečiasis suinteresuotas asmuo pasigenda Sprendime.

Iš Kultūros vertybių registro matyti, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), įrašytas kaip pavienis objektas. Šiame registre nurodyta, kad pateikiami dokumentai yra teritorijos ribų planas ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymas, todėl atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1025, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1053 nustatytus reikalavimus, šiais dokumentais šiuo metu vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi pagal nutarimo Nr. 1053 17.7 papunktį tik Vertinimo tarybai priėmus sprendimą – vertinimo tarybos aktą ir teisės aktų nustatyta tvarka jį įregistravus į Kultūros vertybių registrą, bus teisėtai ir pagrįstai apibrėžtos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos, kurių šiai dienai nėra. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonos šiuo metu galioja tokios, kokios jos buvo patvirtintos preliminariu 1993 m. spalio 30 d. teritorijos planu, neturi jokio teisinio pagrindo.

Pažymi, jog atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, 17 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 ir 5 dalių, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 328, 312 punktų nuostatas, detaliuoju planu nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas gali būti keičiamas atliekant detalaus plano sprendinių keitimo ir koregavimo procedūrą, kuri yra savarankiška ir skiriasi nuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų procedūros.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į UAB „Senvagės rezidencija“ apeliacinį skundą (II t., b. l. 23–28) prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Tvirtina, kad Sprendimas yra paremtas objektyviais duomenimis ir motyvuotas. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi kompetentingų specialistų pateiktomis išvadomis, ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendime yra aiškiai nurodyti objektyvūs duomenys, o būtent: nurodytos aplinkybės apie suplanuotą žemės sklypą, teisės aktas, kuriuo patvirtintas detalusis planas ir teisės realizavimo būdai bei apskundimo tvarka. Kitokios informacijos pateikti nebuvo galimybės, , be to, neaišku kokių motyvų pareiškėjas pasigenda šiame individualiame akte.

Pažymi, jog tiek pagal iki 2014 m. sausio 1 d., tiek pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakciją specialieji teritorijų planavimo dokumentai apibrėžiami kaip teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės ir reikalavimai, todėl Panevėžio miesto valdybos 1993 m. spalio 30 d. potvarkiu patvirtinto (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų plano negalima prilyginti specialiajam teritorijų planavimo dokumentui. 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 30-6 patvirtintas miesto centrinės dalies, ribojamos A.Smetonos, Vilniaus, J.Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos detalus planas yra individualus teisės aktas, kuris nėra apskųstas, šiuo metu yra galiojantis ir juo turi būti vadovaujamasi. Be to pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinis ginčas nėra susijęs su detalaus plano sprendinių keitimo ar koregavimo procedūros klausimais, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pabrėžė, kad žemės sklypas dar nėra suformuotas. Nurodė, kad detaliajame plane Nr. 005273000329 yra baigtinis 13 vnt. žemės sklypų sąrašas, tačiau šiame sąraše žemės sklypo aplink pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste nėra. Atsakovas su tuo nesutinka. Šis detalus planas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi neatlikus kadastrinių matavimų, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, toks juridinis faktas negali būti įregistruotas registre.

Pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė ir kokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė įstatymo nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į apeliacinius skundus (II t., b. l. 12–13) prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė hipotekos įstaiga atsileipimu į apeliacinius skundus (II t., b. l. 30–31) prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 19-2542 (4.12.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Senvagės rezidencija“ nuosavybės teise priklauso 404,71 kv. m bendro ploto administracinės patalpos (I t., b. l. 31), esančios 1331,85 kv. m bendro ploto administracinės paskirties pastate adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (I t., b. l. 30), kuris Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997 m. spalio 24 įsakymu Nr. 284 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintas valstybės saugomu (I t., b. l. 51–53). Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos, detaliuoju planu, patvirtintu 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 30-6 (detaliojo plano registracijos unikalus kodas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre 005273000329 (I t., b. l. 26)), prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra suplanuotas 746 kv. m ploto žemės sklypas, nustatytas jo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos ir visuomeninės paskirties teritorija (I t., b. l. 87–104). Duomenų, kad šio plano galiojimas nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu, tame tarpe – teritorijai prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, būtų nuginčytas, nėra.

2014 m. spalio 10 d. pareiškėjas UAB „Senvagės rezidencija“ kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – naujas žemės sklypo formavimas (žemės sklypo plotas 1282 kv. m, naudojimo paskirtis – „konservacinė“, naudojimo būdas – „kultūros paveldo objektų žemės sklypai“) tam, kad pastato, prie kurio formuojamas naujas žemės sklypas, savininkai galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį (b. l. 77). Panevėžio miesto savivaldybės administracija sprendimu, įformintu 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 19-2542 (4.12.) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir pasiūlė rengti kadastrinius matavimus vadovaujantis detaliojo plano Nr. 005273000329 sprendiniais motyvuodama tuo, kad nėra pagrindo keisti Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos, detaliuoju planu, patvirtintu 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 30-6, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., suplanuoto 746 kv. m ploto žemės sklypo sprendinių (I t., b. l. 76).

Pareiškėjams apskundus šį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. sprendimą, Panevėžio apygardos administracinis teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi detaliuoju planu nustatytas atitinkamos teritorijos naudojimo reglamentas gali būti keičiamas atliekant detalaus plano sprendinių keitimo ir koregavimo procedūrą, kuri yra savarankiška ir skiriasi nuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros, atitinkamai – pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas. Pareiškėjas UAB „Senvagės rezidencija“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus, kuriuose prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pabrėždamas teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodo, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutati mutandis, Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59–60). Detalizuodamas šį aspektą byloje Helle prieš Suomiją Teismas pabrėžė, kad teisingo proceso sąvoka reikalauja, kad nacionalinis teismas, pateikiantis glaustus, negausius savo sprendimo motyvus, į sprendimą inkorporuodamas žemesnės instancijos teismo motyvus, faktiškai atkreiptų dėmesį į esminius jo nagrinėjimui pateiktus klausimus, problemas, o ne iš karto paprasčiausiai pritartų žemesnės instancijos teismo išvadoms. Šis reikalavimas yra ypač aktualus, kai bylos šalys neturėjo galimybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjimo procese pagal vietos teisę (Helle v. Finland, par. 60). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr. cituotą R. T. v. Spain, par. 29–30).

Nagrinėjamu atveju kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai, kad 2014 m. spalio 10 d. pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, galiojant detaliojo plano, kuriuo ši teritorija yra suplanuota, sprendiniams, negalėjo būti tenkinamas, kadangi detaliuoju planu nustatytas atitinkamos teritorijos naudojimo reglamentas gali būti keičiamas atliekant detalaus plano sprendinių keitimo ir koregavimo procedūrą, kuri yra savarankiška ir skiriasi nuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros.

Dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos, detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 30-6, galiojimu teritorijai prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., taip pat Panevėžio miesto valdybos 1993m. spalio 30 d. potvarkiu patvirtintu teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. planu, visų pirma pažymėtina, kad minėti dokumentai buvo rengiami vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktų reikalavimais, į kuriuos ir turi būti atsižvelgiama vertinant jų sprendinių reikšmę: Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159, 38 punktas numatė, kad detalųjį planą sudaro planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentai. Bendruoju atveju detalusis planas – tai:

1) teritorijos raidos programa;

2) aiškinamasis raštas;

3) pagrindinis brėžinys;

4) procedūrų dokumentai. Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, 8 punktas nustatė, kad be privalomųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, detaliųjų planų pagrindiniame brėžinyje nurodoma: planuojamos teritorijos ribos, t. y. teritorija (žemės sklypas ar jų grupė), kuriai nustatomas teritorijos tvarkymo režimas; formuojamų ar jau suformuotų žemės sklypų ribos ir numeracija (pagal eksplikaciją); naujai formuojamų žemės sklypų kampų ir centro koordinatės, sklypo kraštinių ilgiai ir sklypo plotas; gatvių (kelių) raudonosios linijos.

Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos, detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 30-6, aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindiniame brėžinyje yra pateikiami miesto centrinės dalies sklypai, kuriuose yra nurodomas sklypo plotas, kraštinių koordinatės, kraštinių ilgiai, siūlomo užstatymo būdas. Sklypai skirstomi į keturias skirtingas grupes: įtraukti į kadastrą sklypai, geodeziškai apmatuoti sklypai; sklypai suformuoti remiantis sklypų raudonosiomis linijomis ir inventorinais planais; naujai formuojami sklypai.

Kiekviena sklypų grupė išskirta atitinkamais žymėjimais (I t., b. l. 89). Aiškinamo rašto lentelėje, kurioje pateikiami jau suformuotų ir formuojamų sklypų plotai, adresai, inžinerinių tinklų apribojimai ir servitutai, prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pažymėta: plotas 746, apribojimai – KF, E, T, D; žemės naudojimo sąlygos V-K (pastaboje pažymėta, kad: K – komercinės paskirties teritorija; V – visuomeninės paskirties teritorija) (I t., b. l. 89–0). Kaip galima spręsti iš pateikto detaliojo plano pagrindinio brėžinio (jo aktualios dalies) ir jo (pagrindinio brėžinio) sutartinių žymėjimų (I t., b. l. 103–104), jame yra pateikiamas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., šiame sklype esantis pastatas, žemės sklypo koordinatės, kraštinių ilgiai ir plotas, o taip pat – ir paminklo teritorija.

Nors Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalis (1997 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. VIII-168 redakcija, galiojusi nuo 1997 m. balandžio 9 d. iki 2005 m. balandžio 20 d.), nustatė kad ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priimami aktai, kurie gali turėti įtakos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, o nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu, byloje duomenų, kad minėti detaliojo plano, kuris yra galiojantis (I t., b. l. 26), sprendiniai būtų panaikinti, nėra, todėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teiginiai, kad juo (detaliuoju planu) sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nebuvo suformuotas arba kad jo sprendiniai negalioja pastato adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. ir jo teritorijos atžvilgiu, nėra pagrįsti.

Taip pat pažymėtina, kad tokios aplinkybės negali patvirtinti nei Kultūros paveldo departamento prie Panevėžio teritorinio padalinio 2000 m. liepos 26 d. raštas Nr. I-12-19-56 „Dėl Panevėžio centrinės dalies detaliojo plano derinimo“ (I t., b. l. 102), nei kitoks Kultūros vertybių registre pateikto kultūros paveldo objekto teritorijos plano, patvirtinto Panevėžio miesto valdybos 1993 m. spalio 24 d. potvarkiu, vertinimas (I t., b. l. 54), kadangi minėtas raštas sudarytas jau po Panevėžio miesto tarybos sprendimo Nr. 30-6, kuriuo patvirtintas detalusis planas, priėmimo, be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad šio plano sprendiniai būtų panaikinti nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu.

Kadangi pareiškėjo 2014 m. spalio 10 d. prašymas organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nepateko į Žemės įstatymo 40 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) 1 dalies 1–7 punktuose numatytų atvejų, aptartų ir Taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D-1 redakcija) 2.1.–2.7. punktuose, kuriais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, tarpą, jį pagrįstai ir teisėtai atsisakyta tenkinti.

Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuoroda į Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu, šiuo atveju nėra reikšminga: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Šiuo atveju pareiškėjas siekia detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo pertvarkymo, kuris susijęs su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad konstatavęs, jog Sprendimui trūksta juridinio pagrindo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien šiuo pagrindu naikinti Sprendimą būtų neteisinga, pažymėtina, kad bylai reikšmingos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Taigi, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (2015 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų (I t., b. l. 69–84) bei skundo teismui, pareiškėjui buvo žinomas ir suprantamas atsakovo atliktas 2014 m. spalio 10 d. jo prašymo organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą teisinis vertinimas, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamo Sprendimo nepakankamo teisinio pagrindimo pagrįstai nelaikė pagrindu jį panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan