1e248bf9-ebdd-41d8-b8eb-5db7f10115ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-628/2017                    Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00278-2014-9                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistajai R.

P., jos gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. P. gynėjo advokato Piotro Orolovo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. XI-2198 2012 m. birželio 30 d. redakcija) ir nuteista laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. R. P. nuteista už tai, kad verbavo ir gabeno žmogų, pasinaudodama nukentėjusiojo pažeidžiamumu, siekdama suteikti naudÄ kitam asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuotų nukentėjusį, žinodama ir siekdama, kad nukentėjusysis bÅ«tų iÅ¡naudojamas kitiems tikslams (fiktyviai santuokai):1.1. R. P. 2013 m. rudenį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, internetu socialiniame tinklalapyje „Facebook“, įkalbinėdama ir žadėdama J. G., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt materialinį atlygį, verbavo jÄ sudaryti fiktyviÄ santuokÄ Jungtinėje Karalystėje, tačiau J.

G. atsisakė. 2014 m. kovo mėnesį, tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, sužinojusi, kad J. G. neteko darbo ir taip pasinaudodama jos socialiniu pažeidžiamumu, dar kartÄ internetu pasiÅ«lė sudaryti fiktyviÄ santuokÄ už pinigus Jungtinėje Karalystėje. J. G. dėl savo pažeidžiamumo neturinti kito priimtino pasirinkimo, sutiko bÅ«ti iÅ¡naudojama fiktyviai santuokai, taip ji buvo užverbuota tam, kad bÅ«tų suteikta nauda M. W. B. (M. W. B.), kuris, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) pilietis, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiÅ¡kai kontroliuotų nukentėjusiÄ jÄ , t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžti į LietuvÄ , neturės kitos gyvenamosios vietos, iÅ¡skyrus tÄ , kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę.

Po to R. P. 2014 m. balandžio mėnesį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, užsakė lėktuvo bilietÄ J. G. iÅ¡ Vilniaus oro uosto į Jungtinę Karalystę, jį atsisiuntė į savo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) ir pasakiusi prisijungimo prie elektroninio paÅ¡to duomenis J. G., nurodė jai šį bilietÄ atsispausdinti. Vykdydama R. P. nurodymus, J. G. atsispausdino lėktuvo bilietÄ ir 2014 m. balandžio 26 d. iÅ¡ Vilniaus oro uosto iÅ¡skrido į Jungtinę Karalystę, kur oro uoste jÄ pasitiko R.

P.. IÅ¡ oro uosto pastaroji parsivežė J. G. į savo namus Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis adresas tyrimo metu nenustatytas, o po poros dienų supažindino jÄ su bÅ«simu jos fiktyviu sutuoktiniu M. W. B., nurodė, kokius melagingus duomenis turės pateikti Migracijos tarnybai, kuri suteiks leidimÄ sudaryti santuokÄ . Kadangi J. G. neturėjo LR piliečio paso, todėl R. P. 2014 m. gegužės 12 d. pargabeno J. G. į LietuvÄ , kad Å¡i kreiptųsi dėl LR piliečio paso iÅ¡davimo.

TÄ pačiÄ dienÄ J. G. su R. P. atvyko į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių užsakyti nukentėjusiajai asmens paso. Po asmens paso užsakymo J. G. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po to ji atsisakė vykti į Jungtinę Karalystę ir sudaryti fiktyviÄ santuokÄ .2. Apeliaciniame skunde nuteistosios R. P. gynėjas advokatas Piotras Orlovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį R.

P. atžvilgiu, ir priimti naujÄ nuosprendį, padarant iÅ¡vadÄ , kad R. P. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje ir jÄ iÅ¡teisinti.2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino aiÅ¡kindama, kad ji neverbavo, negabeno ir nieko nevertė sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , taip pat jokio spaudimo ar prievartos prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ J. G., nenaudojo. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, visÄ tai pripažino prieÅ¡ingai.

Nors teismas aiÅ¡kino, jog verbavimas pripažįstamas jos ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimas socialiniame tinklapyje „Facebook“, tačiau nuosprendyje nenurodė, kokiais savo veiksmais, t. y. kokiais konkrečiais žodžiais, ji (R. P.) įtikinėjo nukentėjusiÄ jÄ atvykti į (duomenys neskelbtini) ar sudaryti santuokÄ . Pažymima, kad verbavimu laikomi aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valiÄ ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Gi jos (R. P.) susiraÅ¡inėjimas su nukentėjusiÄ ja J.

G. rodo, kad nebuvo siekiama palaužti pastarosios valios ar kitaip jÄ priversti atvykti į AnglijÄ . Kartu pažymima ir tai, kad dėl analogiÅ¡ko pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimo socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), dėl kurio R. P. taip pat buvo kaltinama, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tuo pačiu tvirtinama, kad R. P. ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimo turinys rodo, kad ji neverbavo ir nesiekė kontroliuoti ar kaip nors kitaip apgauti J. G.. Nukentėjusiajai buvo siÅ«loma atvykti paviešėti, žadama padėti susirasti darbÄ .

Pastarasis pažadas buvo įvykdytas, kadangi J. G. buvo pasiÅ«lytas oficialus darbas, vienok ji pati jo atsisakė. Nepavykus rasti kito darbo, kartu su J. G. į LietuvÄ grįžo ir R. P., kadangi pastaroji turėjo pasikeisti asmens dokumentÄ . Apie dokumentų keitimÄ sužinojusi J. G., taip pat iÅ¡reiÅ¡kė norÄ sau gauti asmens dokumentÄ , o ji (R. P.), kaip draugė sutiko sumokėti už asmens dokumento padarymÄ . Tvirtinama, kad J. G. pati apsisprendė dėl asmens dokumento gavimo, tai buvo jos asmeninė iniciatyva, tačiau ar pastaroji bÅ«tų grįžusi į AnglijÄ ir toliau ieÅ¡kojusi darbo, R.

P. nežinojo ir jos nevertė vykti atgal kartu. Å ių aplinkybių, anot gynėjo, teismas nevertino, rėmėsi iÅ¡imtinai kaltinamuoju aktu ir nukentėjusiosios bei jos Å¡eimos narių parodymais.2.2. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad R. P. pasinaudojo J. G. pažeidžiamumu, t. y. tuo, jog pastaroji buvo netekusi darbo, neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Tačiau toks teismo aiÅ¡kinimas nepatenka į teismų suformuluotÄ â€žpasinaudojimo pažeidžiamumu“ sÄ vokÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014. 2K-432/2014, 2K-43-942/2016).

Pasak apelianto, Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, teismui buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtino, kad J. G. iÅ¡ darbo buvo atleista savo noru, ji pati nusprendė, kad paskutinėje darbovietėje dirbti nebenori, nors tai ir buvo darbas užtikrinantis nuolatines pajamas. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad ji į darbo birÅ¾Ä ar kitas įstaigas, kurios padeda įsidarbinti, nesikreipė, kas rodo, kad pastarajai nebuvo poreikio ieÅ¡kotis darbo. Be kita ko, minėtos aplinkybės, taip pat Sodros duomenys, patvirtina faktÄ , jog nukentėjusioji turėjo nuolatines pajamas, turėjo visas galimybes įsidarbinti ir gebėjo nuolat susirasti darbÄ .

Dėl to tvirtinama, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės iÅ¡ esmės neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, vadovautasi iÅ¡imtinai tik J. G. parodymais duotais bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodant, kad jei nukentėjusioji bÅ«tų turėjusi darbÄ , nebÅ«tų vykusi į AnglijÄ . Mano, kad nukentėjusiosios savanoriÅ¡kas atvykimas į (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti laikomas asmens neturėjimas kitos iÅ¡eities ar siekis iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ skurdo, nes nuolatinių pajamų turėjimas rodo, kad asmuo gebėjo savimi pasirÅ«pinti, jos socialinė padėtis buvo stabili, o J.

G. asmeninės naudos siekimas negali būti įvardinamas kvalifikuojančiu požymiu dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo R. P. atžvilgiu. Kartu pažymima, kad pasinaudojimo nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu laikomi tie atvejai, kada asmuo dėl įvairių priežasčių komplekso (blogos materialinės padėties, didelių turtinių įsipareigojimų, socialinės atskirties, prastos sveikatos, nelegalaus teisinio statuso) neturi kitos realios ir jam priimtinos išeities, kaip tik paklusti kaltininko reikalavimams.

Gi, Å¡iuo atveju, anot gynėjo, J. G. neturėjo nei didelių įsipareigojimų, nei sveikatos sutrikimų ar kitų jos padėtį sunkinančių aplinkybių. Todėl, vien aplinkybė, kad J. G. buvo nutraukusi darbo sutartį savo noru, negali buti laikoma pasinaudojimu asmens pažeidžiamumu, nes prieÅ¡ingu atveju, kiekvienas asmuo Lietuvoje laikinai netekęs darbo, turėtų bÅ«ti laikomas pažeidžiamu.2.3. Taip pat nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje buvo itin plačiai pasisakyta apie nukentėjusiosios Å¡eimÄ , socialines problemas dėl pastarosios motinos.

Tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, J. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas tėvÄ , todėl nesupranta, kaip asmens pažeidžiamumas gali bÅ«ti siejamas su asmeniu – mama, su kuriuo nukentėjusioji negyveno. Be to, Å¡iuo atveju, teismas nevertino ir kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad pati J. G. vedė visiÅ¡kai kitokį gyvenimo bÅ«dÄ â€“ asmuo, su trumpomis pertraukomis, buvo nuolat dirbantis, savo noru, atskirai nuo mamos pradėjo savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , dėl ko teigiama, kad nukentėjusioji negali bÅ«ti tapatinama su savo mamos naujai sukurta Å¡eima, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ .

Be kita ko, teismas grįsdamas nukentėjusiosios priklausomumÄ , socialinį pažeidžiamumÄ , akcentavo nukentėjusiosios gyvenimiÅ¡kÄ supratimÄ , patirtį, jos aplinkÄ . Tačiau tokie teismo argumentai laikomi nesuprantamais, kadangi teisiamojo posėdžio metu nesiaiÅ¡kinta koks bÅ«davo vidutinis nukentėjusiosios darbo užmokestis, dėl to mano, jog teiginys, kad nukentėjusiajai 8000 Lt suma galėjo bÅ«ti didelė yra nepagrįstas. Kartu akcentuojant ir aplinkybę, kad J. G. 2014 m. sausio 10 d. darbo sutartyje buvo įtvirtintas sutartas darbo užmokestis – 1000 Lt, dėl ko akivaizdu, kad 8000 Lt negalėjo bÅ«ti laikomi itin svarbia aplinkybe ar vieninteliu bÅ«du pagerinti savo finansinę padėtį.2.4.

Be Å¡ių aplinkybių, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK (2014 m. kovo 13 d. Nr. XII-776 redakcija) straipsnio dispozicijoje nebuvo įtvirtintas objektyvusis požymis – fiktyvi santuoka. Fiktyvi santuoka, kaip kriminalizuota veika, BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta tik 2016 m. gegužės 12 d., dėl to mano, kad fiktyvi santuoka negali bÅ«ti laikoma nusikalstamos veikos požymiu, kurį teismas turi nustatyti, siekdamas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį minėto straipsnio pagrindu, nes kaltinime nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. kovo mėn.2.5.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. P. kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitų iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tačiau teisme apklausti buvo tik nukentėjusiosios Å¡eimos nariai, kurių parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Tuo pačiu pažymima, kad bÅ«tent patys nukentėjusiosios Å¡eimos nariai, pastarÄ jÄ , savo aktyviais veiksmais skatino vykti į užsienį, t. y. nukentėjusiosios sesuo atspausdino bilietus, o brolis – savo transportu nuvežė į oro uostÄ .

Be to, anot apelianto, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių, jog bÅ«tų apklausti kiti liudytojai, kaip antai M. W. B., kadangi pagal kaltinimÄ , bÅ«tent Å¡iam asmeniui buvo siekiama suteikti naudos, t. y. bÅ«tent pastarasis turėjo sudaryti fiktyviÄ santuokÄ su nukentėjusiÄ ja. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra duomenų, jog M. W. B. Å¡iuo metu yra sudaręs santuokÄ su D. B. (dėl kurios verbavimo fiktyviai santuokai taip pat buvo kaltinama R. P.) ir net susilaukė vaiko. Tokiu bÅ«du tvirtinama, kad M.

W. B. nesiekė sudaryti fiktyvios santuokos, o prieÅ¡ingai, ieÅ¡kojo sau tinkamos žmonos, tam, kad galėtų sukurti Å¡eimÄ , kÄ iÅ¡ esmės ir padarė. Taip pat byloje yra duomenys, kad M. W. B. buvo atvykęs į LietuvÄ su sutuoktine D. B., tačiau jokių priemonių, siekiant apklausti šį asmenį, imtasi nebuvo. Tokiu bÅ«du, neapklausus pastarojo, liko neatskleistas ar kitaip patvirtintas svarbiausias fiktyvios santuokos elementas – tai, jog nebuvo siekiama sukurti santuokos teisinių pasekmių.

Tuo pačiu teigiama, kad R. P. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas iÅ¡imtinai tik nukentėjusiosios ir jos Å¡eimos narių parodymais. Tuo tarpu, paties M. W. B. veiksmai patvirtina, kad pastarasis siekė sudaryti santuokÄ bei sukurti iÅ¡ santuokos kylančias teisines pasekmes. Dėl to, nepaneigus Å¡ios aplinkybės, atsakomybė už neva vertimÄ sudaryti fiktyviÄ santuokÄ negali bÅ«ti taikoma Å¡iuo atveju. Be to, taip pat nebuvo įvertintas ir nukentėjusiosios siekis sudaryti santuokÄ .

Pažymima, kad pačios J. G. bÅ«das, t. y. 2014 m. susilaukė vaiko, rodo, kad ji taip pat siekė sukurti Å¡eimÄ . Be to, mano, kad Å¡ioje situacijoje turėjo bÅ«ti apklausta ir D. B.. Neapklausus Å¡ios liudytojos, liko nepatikrinti nukentėjusiosios J. G. parodymai dėl siekio sudaryti fiktyviÄ santuokÄ . Tuo pačiu akcentuojama, kad D. B. motina patvirtino, kad jos dukra yra sudariusi santuokÄ su M. W. B., jog pastarieji sutaria gerai ir jų santuoka yra reali. Visos Å¡ios nurodytos aplinkybės, apelianto vertinimu, paneigia fiktyvios santuokos versijÄ . 2.6.

Nukentėjusiosios gynėjo nurodoma, kad viso šios bylos proceso metu R. P. nuosekliai nurodė, kad J. G. su M. W. B. buvo susitikusi tik du kartus – restorane ir klube. Šiuos parodymus galėjo patvirtinti ir pats M. W. B., jeigu būtų apklaustas. Tokiu būdu teigiama, kad šios aplinkybės rodo, jog J. G. savo noru ir niekieno neverčiama bendravo su M. W. B.. Jos valia nebuvo palaužta, o laikotarpiu kol buvo atvykusi pas R. P. į svečius, vykdavo į klubus, restoranus, parduotuves. Be to, J. G. R. P. vos kelis kartus buvo nupirkusi smulkmenas, kurių jį pati prašė.

Tačiau pastarosios R. P. niekaip neišlaikė ir nesiekė, jog ji taptų finansiškai priklausoma nuo jos. Laikotarpiu, kuriuo J. G. svečiavosi pas R. P., galėjo savo pasirinkimu vykti kur panorėjusi, jos laisvė nebuvo varžoma ar kitaip kontroliuojama. Be to, teismas nevertino aplinkybių, kad R. P. neturėjo finansinių galimybių aprūpinti, išlaikyti ar kitaip finansiškai kontroliuoti J. G., kadangi pastarosios finansinė padėtis nėra gera. 2.7. Skunde taip pat pažymima, kad pati J. G. parodė, kad ne kas kitas, o R.

P. nupirko kelionės bilietus atgal į LietuvÄ , todėl nukentėjusioji nepatirdama jokio spaudimo, prievartos ar valios palaužimo, 2014 m. gegužės 12 d. parvyko į LietuvÄ . Tuo pačiu akcentuojama, kad R. P. kaltinimas inkriminuojamas nepagrįstai, nors ji ir nesiÅ«lė sudaryti J. G. fiktyvios santuokos, kadangi 2016 m. rugpjūčio 23 d. liudytojo papildomos apklausos metu, J. G. nurodė supratusi, jog fiktyvios santuokos yra nelegalios ir atsisakė važiuoti. Taigi, tokie pastarosios parodymai patvirtina, kad jos valia nebuvo palaužta ir į AnglijÄ ji vyko savo noru, niekieno neverčiama.

Tokie pastarosios parodymai, patvirtina, jog R. P. inkriminuota veika neatitinka nusikalstamos veikos sudėties. Gi sprendžiant iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio argumentų, tam kad bÅ«tų galima inkriminuoti BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ asmens valiÄ palenkiančių bÅ«dų. Å iuo atveju matyti, kad J. G. valia nebuvo pažeista. Ji turėjo visas galimybes laisvai judėti, iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos Anglijoje, grįžti į LietuvÄ , taip pat nebuvo verčiama atlikti veiksmų, kurie galėtų patvirtinti siekį sudaryti fiktyviÄ santuokÄ .

Čia pažymima ir tai, kad pati J. G. R. P. buvo minėjusi, jog policijos pareigÅ«nų ji buvo iÅ¡kviesta į apklausÄ dėl pastarosios padaryto nusikaltimo, o teisme ji (J. G.) minėjo, kad ji pareigÅ«nų buvo iÅ¡kviesta tam, jog bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta, kad fiktyvios santuokos ji sudaryti negalinti. Å i, J. G. nurodyta versija, liko nepatikrinta, kadangi nebuvo apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie 2014 m. gegužės mėn. apklausė pastarÄ jÄ . Tokiu bÅ«du, atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , nenustačius valios palaužimo fakto, negalima priimti ir apkaltinamojo nuosprendžio BK 147 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2.8.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad R. P. siekė ir žinojo, jog nukentėjusioji bÅ«tų iÅ¡naudojama kitiems tikslams (fiktyviai santuokai). Tačiau su tokiu kaltinimu taip pat nesutinkama, nurodant, kad J. G. su M. W. B. susipažino klube. Nepaisant to, kad minėtÄ asmenį pažinojo ir R. P., visgi ji nukentėjusiajai, prieÅ¡ingai nei pastaroji nurodė bylos nagrinėjimo metu, neliepė su juo bendrauti ar palaikyti kokį nors ryšį. Tuo pačiu akcentuojama, kad Å¡is asmuo yra sudaręs santuokÄ su lietuve, turi vaikÄ , kas paneigia fiktyvios santuokos versijÄ .2.9.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi itin kritiÅ¡kai vertinamais įrodymais. Antai, teismas rėmėsi T. G. pateiktu CD disku, kuriame buvo patalpinta informacija iÅ¡ R. P. elektroninio paÅ¡to. Å iuo atveju pastebima, kad kaltinamajame akte buvo nurodoma apie tai, jog nukentėjusioji apklausos metu policijos pareigÅ«nams pateikė CD laikmenÄ su iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ svetainės (duomenys neskelbtini), kur matosi R. P. susiraÅ¡inėjimas su kitais asmenimis.

Tačiau 2017 m. gegužės 9 d. T. G. apklausos protokole nurodoma, kad ji policijos pareigÅ«nams pateikė R. P. asmeninius prisijungimo duomenis prie elektroninio paÅ¡to. Pati nukentėjusioji, apklausiama policijoje, papasakojo apie sužinotÄ informacijÄ , galimybę prisijungti prie R. P. elektroninio paÅ¡to. Jog Å¡iuos duomenis nurodžius pareigÅ«nams, jie prisijungė ir atspausdino visÄ elektroniniame paÅ¡te buvusį susiraÅ¡inėjimÄ . Tačiau, tokio veiksmo atlikimas, turi bÅ«ti tvirtinamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas galimas ir tais atvejais, kai kaupiami arba sisteminami nukentėjusiojo, liudytojo ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu ar jų sutikimu. Å iuo atveju, T. G. savo iniciatyva kaupė, sistemino duomenis iÅ¡ R. P. elektroninio paÅ¡to, kitų asmenų susiraÅ¡inėjimÄ , savo ruožtu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, iÅ¡ pastarosios gavę R.

P. prisijungimo duomenis prie elektroninio paÅ¡to, prisijungė ir atspausdino esamus pokalbius, t. y. kaupė ir sistemino elektroniniame paÅ¡te esančiÄ informacijÄ neturėdami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Dėl to mano, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta CD laikmena ir atspausdinti duomenys iÅ¡ R. P. elektroninio paÅ¡to negali bÅ«ti laikomi teisėtais bÅ«dais gautais įrodymais ir teismas Å¡iais įrodymais negalėjo remtis.2.10. Priimant skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas taip pat įvardino ir R.

P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. veikos padarymÄ iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Tačiau, pasak apelianto, viso Å¡ios bylos proceso metu nebuvo pateikta įrodymų, kad R. P. gavo ar turėjo gauti atlygį už neva J. G. fiktyvios santuokos sudarymÄ . Pats teismas, konstatuodamas Å¡iÄ R. P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, iÅ¡imtinai rėmėsi J. G. parodymais, kurių metu, pastaroji užsiminė apie galimai gautÄ finansinę naudÄ . Tuo tarpu, bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusios pasiteiravus iÅ¡ kur pastarajai žinoma apie neva R.

P. gautÄ finansinę naudÄ , J. G. atsakyti taip ir negalėjo, parodydama tik tai, kad jai taip atrodo. Kadangi nuosprendžio priėmimo metu negali bÅ«ti vadovaujamasi prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, mano, kad tokia sunkinanti aplinkybė R. P. turėtų bÅ«ti panaikinta.2.11. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pačios R. P. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prieÅ¡taringi, pažymint, kad pastaroji neva pripažino kaltinimo faktines aplinkybes, jog kvietė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ AnglijÄ sudaryti fiktyviÄ santuokÄ .

Å ioje skundo dalyje akcentuojama, kad R. P. viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad J. G. ji pasikvietė į svečius, kaip pažįstamÄ asmenį, iÅ¡ draugiÅ¡kumo. Ne kartÄ akcentavo, kad pastarosios nevertė atvykti, nenaudojo prievartos ir kitaip nesiekė palaužti jos valios, nesiÅ«lė sudaryti fiktyvios santuokos, o apie tai, kad Å¡i gavo pasiÅ«lymÄ sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , nieko nežinojo. Taip pat pažymima, kad visas kaltinimas grindžiamas socialiniame tinklapyje esančiais susiraÅ¡inėjimais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patvirtinta, kad socialinio tinklapio paskyros priklauso bÅ«tent R.

P.. Nebuvo nustatyti IP adresai, kurių pagrindu bÅ«tų galima identifikuoti konkretų prietaisÄ iÅ¡ kurio buvo siųsti praneÅ¡imai ir taip nustatyti prietaiso savininkÄ . Kartu nurodoma, kad R. P. elektroniniu paÅ¡tu galėjo naudotis labai platus ratas asmenų, kÄ patvirtina ir pačios J. G. veiksmai, nes ji gavusi prisijungimo duomenis, perdavė juos savo sesei T. G., o pastaroji policijos pareigÅ«nams, kurie taip pat buvo prisijungę prie Å¡io elektroninio paÅ¡to. Tokiu bÅ«du yra akivaizdu, kad subjektų ratas galėjo bÅ«ti dar platesnis, nes nebuvo užtikrinta prisijungimo prie elektroninio paÅ¡to apsauga.2.12.

Be nurodytų aplinkybių, skunde taip pat pažymima, kad R. P. atžvilgiu, inkriminuojamas nusikaltimas dėl susirašinėjimo internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. Nors ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo kaltinama dėl daugelio merginų verbavimo, tačiau nenustačius nusikalstamos veikos požymių, jai inkriminuojamas kaltinimas liko tik dėl J. G., nors dėl kitų merginų, esant analogiškiems kaltinimams, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. P. verbavo kitas merginas fiktyviai santuokai sudaryti, įrodo būtent pastarosios susirašinėjimas minėtoje svetainėje su kitomis merginomis. Tokiu būdu matyti, jog teismas priimdamas nuosprendį, vadovavosi aplinkybėmis – susirašinėjimais internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) – dėl kurių nebuvo pareikštas kaltinimas, t. y. tomis aplinkybėmis, kurios neatitinka nusikalstamos veikos sudėties.

Be to, teismas iÅ¡dėstydamas savo pozicijÄ , konstatavo, kad R. P. verbavo kitas merginas fiktyviai santuokai sudaryti, nors dėl kitų asmenų nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas, Å¡iuo atveju pasisakė ir dėl kitų veikų, kurios nepatenka į pareikÅ¡to kaltinimo apimtį. Taigi, teismas dėl tokios iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos tarsi konstatavo R. P. kaltę dėl ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties.2.13. Taip pat nurodoma, kad susipažįstant su skundžiamu nuosprendžiu buvo pastebėta, jog į nuosprendį buvo perkeltas kaltinamasis aktas, juo perkeliant ne tik faktines aplinkybes, bet ir tas aplinkybes dėl kurių R.

P. atžvilgiu nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas. Mano, kad tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo nuostatÄ , jog teismas nagrinėdamas bylÄ , tiesiogiai privalo iÅ¡tirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) bei BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Anot apelianto, nurodytos aplinkybės rodo, jog baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Skunde taip pat cituojamos įstatymų normos, jog baudžiamojoje teisėje galiojanti nekaltumo prezumpcija įpareigoja neginčytinai įrodyti kiekvienÄ inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybę, o esančios abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavusi nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio nekeisti.4.

Nuteistosios R. P. gynėjo advokato Piotro Orlovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.5. Apeliaciniu skundu kritikuojamas žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas dėl R. P. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl R. P. kaltės, nesutinkama su apygardos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų atitiktimi nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinio skundo autorius, aptardamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , taip pat teigia, kad teismas priimdamas procesinį sprendimÄ , Å¡ios nuostatos nesilaikė ir jÄ pažeidė, dėl ko buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudę priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .5.1.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Pagal nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės ir jos gynėjo iÅ¡sakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apygardos teismo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kinama, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines Å¡ios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ , padarė bylos aplinkybes atitinkančias motyvuotas iÅ¡vadas dėl R.

P. padarytų konkrečių veiksmų ir Å¡ių veiksmų juridinės kvalifikacijos. Visi byloje surinkti duomenys, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Ir nors apeliantų (nuteistosios ir jos gynėjo) su tuo nesutinkama, ginčijant padarytos veikos kvalifikacijÄ iÅ¡ esmės bandant kvestionuoti byloje atliktus procesinius veiksmus, surinktų duomenų pakankamumÄ ir kiek kitaip, iÅ¡ esmės sau palankia prasme, interpretuojant bylos įrodymus, tačiau visos aplinkybės turinčios reikÅ¡mės iÅ¡tirtos tinkamai, o nuosprendžio motyvai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra teisingi ir pagrįsti.

Pagrindo nesutikti su nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir abejoti nuteistosios R. P. nusikalstamos veikos kvalifikacija, nėra.5.2. Prekyba žmonėmis yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į žmogaus laisvę. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Atsakomybę pagal BK 147 straipsnį užtraukia bent vienas iš jame nurodytų alternatyvių veiksmų, atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių valios palenkimo būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas jame nurodytais arba kitais išnaudojimo tikslais.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 147 straipsnį, nebÅ«tina, kad bÅ«tų nustatyti padariniai. Be to, sutikimas, duotas dėl bet kurio iÅ¡ BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens valios palenkimo bÅ«dų poveikio, nelaikomas savanoriÅ¡ku ir duodant suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes, t. y. neturi juridinės reikÅ¡mės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybÄ Å¾monėmis. 5.3. Byloje, R. P. buvo nuteista pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, už tai, kad siekdama suteikti naudÄ asmeniui, kuris bÅ«damas trečiosios Å¡alies piliečiu, gautų nuolatinį leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, pasinaudodama nukentėjusiosios J.

G. pažeidžiamumu, verbavo (įkalbėdama ir žadėdama 8000 Lt materialinį atlygį) ir gabeno pastarÄ jÄ , kad Å¡i bÅ«tų iÅ¡naudojama kitiems tikslams – fiktyviai santuokai. Viso bylos proceso metu, nuteistoji R. P. neginčijo fakto, kad bendravo su nukentėjusiÄ jÄ per „Facebook“, pastarÄ jÄ kvietė atvykti į Jungtinę Karalystę, taip pat pinigų pervedimÄ kelionei į oro uostÄ , lėktuvo bilietų nupirkimÄ , sumokėjimÄ už Lietuvos Respublikos piliečio paso pagaminimÄ skubos tvarka, tačiau neigė tokiu bÅ«du verbavusi, vertusi ir gabenusi J.

G. sudaryti fiktyviÄ santuokÄ . AiÅ¡kino, kad J. G. siÅ«liusi atvykti į AnglijÄ dirbti. O Å¡iai atvykus ir nesugebėjus įsitvirtinti (nemokėjo kalbos, todėl įsidarbinti nenorėjo, nepatiko Jungtinėje Karalystėje), padėjo grįžti atgal į LietuvÄ . Kelionei (į AnglijÄ Â ir iÅ¡ jos į LietuvÄ ) bilietus pirkusi ir už J. G. paso pagaminimÄ pinigus sumokėjusi, nes Å¡i (nukentėjusioji) neturėjo pinigų. Taip pat tai, kad kiek anksčiau, pastarajai buvo užsiminusi apie galimybę sukurti Å¡eimÄ su trečiosios Å¡alies piliečiu, kuris ieÅ¡kojo Å¡eimyniÅ¡kos draugės, norėjo Å¡eimos, siÅ«lė iÅ¡laikymÄ .

Visgi, tokiais R. P. parodymais remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti byloje esantys duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistoji neigia savo kaltę jai inkriminuotos veikos padaryme, pateikė paaiÅ¡kinimus dėl savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu (pinigų pervedimo, bilietų nupirkimo, sumokėjimo už dokumento padarymÄ , M. W. B. siÅ«lyto iÅ¡laikymo bei kt.), tačiau, jos parodymai atmestini, kaip prieÅ¡taraujantys nukentėjusiosios parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams.5.4.

Aptariamos veikos kontekste, verbavimas kaip veika, įeinanti į prekybos žmonėmis sudėtį yra specifinė nukentėjusiojo asmens įgijimo forma, pasireiÅ¡kianti kaltininko veiksmais, kuriais siekiama palenkti kito asmens valiÄ ir perimti jį savo ar kito asmens kontrolėn. Pastebėtina, kad bÅ«tent Å¡i veika seka pirmiausia iÅ¡ visų kitų bÅ«dingų prekybai žmonėmis. Paprastai, kaltininko aktyvÅ«s veiksmai laikomi asmens įkalbinėjimu (skatinimu, raginimu, pažadais, siÅ«lymais), siekiant, kad asmuo pasirinktų tokį elgesio variantÄ (sutiktų su siÅ«lymu, iÅ¡vyktų svetur ir kt.), kuris suteiks galimybes vėliau asmenį kontroliuoti, juo manipuliuoti ir iÅ¡naudoti.

Verbavimas fiktyviai santuokai, iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kia kaltininko pasiÅ«lymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero viskuo aprÅ«pinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimÄ bei sprendimÄ atlikti teisei prieÅ¡ingÄ veiksmÄ , t. y. bÅ«ti iÅ¡naudojamam. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad pati terpė nusikalstamam verbavimui, jo bÅ«dų įvairovė kinta sutinkamai su visuomenėje atsirandančiomis naujomis paslaugų sferomis, technologijų vystymusi, populiariais socialiniais reiÅ¡kiniais (kaip Å¡iuo atveju, santuokos su užsieniečiais) ir kitais faktoriais.

Be to, svarbu ir tai, kad asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus iÅ¡naudojamas.5.4.1. Å ioje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. G. buvo verbuojama R. P. vykti į užsienį sudaryti fiktyviÄ santuokÄ . Nukentėjusioji viso bylos proceso metu, duodama nuoseklius parodymus, parodė apie tai, kad R. P. jai buvo siÅ«liusi sudaryti fiktyviÄ santuokÄ du kartus. Nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog su nuteistÄ ja buvo pažįstamos jau kurį laikÄ , o Å¡iai iÅ¡vykus į Jungtinę Karalystę, su pastarÄ ja pabendraudavo per „Facebook“.

PirmÄ kartÄ sudaryti fiktyviÄ santuokÄ už materialinį atlygį, R. P. siÅ«lė dar 2013 m., vieno iÅ¡ jų susiraÅ¡inėjimo metu, tačiau ji atsisakė, kadangi tuo metu turėjo darbÄ . Vėliau, 2014 m. tęsiant susiraÅ¡inėjimÄ , R. P. sužinojus apie tai, kad ji neteko darbo, dar kartÄ pasiÅ«lė už 8000 Lt atlygį sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , paaiÅ¡kinant tokios santuokos sudarymo aplinkybes, taip pat tai, jog tokia santuoka reikalinga, jog asmuo gautų nuolatinį leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje.

Kadangi niekur nedirbo, reikėjo pinigų, su tokiu pasiÅ«lymu nukentėjusioji sutiko. IÅ¡ esmės buvo nurodoma, kad jei sudarys fiktyviÄ santuokÄ , jai (J. G.) nieko rÅ«pintis nereikės, ji bus iÅ¡laikoma iki ir po santuokos. Kelionės iÅ¡laidomis jai taip pat rÅ«pintis nereikėjo. Nuskridusi į AnglijÄ buvo apgyvendinta nuteistosios namuose, supažindinta su bÅ«simu sutuoktiniu – M. W. B., su kuriuo matėsi keletÄ kartų. Taip pat jai buvo nupirkti drabužiai, ji vyko prie jÅ«ros, ėjo į klubÄ , restoranus, už niekÄ nemokėjo, buvo iÅ¡laikoma visiÅ¡kai.

Kadangi santuokos sudarymui jai reikėjo paso, todėl grįžo į LietuvÄ , kad jį pasidarytų. Už jo iÅ¡davimÄ skubos tvarka taip pat nieko nemokėjo, tuo rÅ«pinosi pati R. P.. BÅ«tų iÅ¡tekėjusi už M. W. B., jei nebÅ«tų pabendravusi su pareigÅ«nais. 5.4.2. Netikėti Å¡iais nuosekliais R. P. parodymais, teisėjų kolegijai nėra pagrindo, juolab, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nustatant faktines nusikaltimo aplinkybes J. G. bÅ«tų buvusi suinteresuota duoti neteisingus parodymus.

Tokių iÅ¡ esmės nenurodė ir apeliantai. Be to, dalį nukentėjusiosios parodytų aplinkybių iÅ¡ esmės patvirtino ir pati nuteistoji R. P. (kvietimÄ Ä¯ AnglijÄ , apgyvendinimÄ , daiktų nupirkimÄ , pinigų sumokėjimÄ už asmens dokumento padarymÄ , supažindinimÄ su M. W. B. ir pan.), t. y. nustatyti ir nuteistosios R. P. pripažįstami veiksmai nukentėjusiojo J. G. atžvilgiu, nors pačios parodymai dėl tam tikrų aplinkybių proceso metu ir buvo prieÅ¡taringi – viena vertus teigė nesiÅ«liusi J.

G. sudaryti fiktyvios santuokos už atlygį, kita vertus tuo pačiu pripažino apie tai, kad nukentėjusiajai dar 2013 m. buvo raÅ¡iusi dėl fiktyvios santuokos, tačiau jau nurodant, jog buvo turima omenyje, kad pinigai bus skirti ne už santuokÄ , o už atvažiavimÄ ir buvimÄ , kadangi M. W. B. ieÅ¡kojo draugės Å¡eimai sukurti, kuri gyvendama su juo iki santuokos bus aprÅ«pinta ir iÅ¡laikoma, taip pat iÅ¡ pradžių tvirtino, jog M. W. B. papraÅ¡ius kreipėsi į nukentėjusiÄ jÄ , o vėliau jau aiÅ¡kino, kad iki J.

G. atvykimo į AnglijÄ , jokio tarimosi dėl santuokos su M. W. B. nebuvo, kadangi su pastaruoju nuteistoji iÅ¡ esmės nebendravo, jį prisiminė tik atvažiavus J. G., kartu ėjo į klubÄ , kad bÅ«tų saugiau (t. 5, b. l. 157, 158). Ä® tai, taip pat atsižvelgtina vertinant ir pačios R. P. duotų parodymų teisingumÄ bei nuoÅ¡irdumÄ . Ir nors nuteistosios verbavimas, aptariamos veikos kontekste, kritikuojamas nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstydamas įrodytas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nenurodė bÅ«tent kaip, kokiais žodžiais R.

P. susiraÅ¡inėdama su J. G. įtikinėjo pastarÄ jÄ atvykti į Jungtinę Karalystę, juo labiau sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , tačiau pažymėtina, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, bei tiek, kiek jos (aplinkybės) buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, iÅ¡ kurių ir sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ . Dėl to, nagrinėjamu atveju, toks faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymas, kaip tai akcentuojama apeliaciniame skunde, nėra ydingas.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, ne tik nukentėjusioji nurodė, bet ir pati nuteistoji pripažino (patvirtino) jų vykusį susiraÅ¡inėjimÄ per „Facebook“ dėl siÅ«lymo atvykti į Jungtinę Karalystę, be to, jog buvo toks susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ esmės atsispindi ir iÅ¡ apeliacinio skundo autoriaus nurodomų argumentų nesutinkant su nuteistosios veiksmų kvalifikacija. Tuo tarpu, teisė nuspręsti dėl nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pagrįstumo, inkriminuojamos nusikalstamos veikos (kaltinimo) teisingumo turi bylÄ nagrinėjantis teismas.

Kas, pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad taisyklių ir metodų, kuriais bÅ«tų reglamentuojamas pats įrodymų vertinimo procesas nėra nustatyta. Tai – subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi neperžengiant BPK normų nustatytų ribų. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo bei kitų byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Å iuo konkrečiu atveju, darytina iÅ¡vada, kad apygardos teismas Å¡ių reikalavimų nepažeidė, o nuteistosios veiksmai, žadant materialinį atlygį, iÅ¡laikymÄ , apgyvendinimÄ , daiktų nupirkimÄ , teisingai įvertinti kaip nukentėjusiosios verbavimas.5.4.3 Be pirmiau nurodytų aplinkybių, tai, kad nukentėjusioji buvo verbuojama nuteistosios vykti ir vyko į užsienį fiktyviai santuokai sudaryti, parodo ir kiti bylos duomenys. Antai, liudytojos T. G. parodymais nustatyta, jog prisijungusi prie R.

P. elektroninio pašto, iš kurio buvo atspausdintas J. G. lėktuvo bilietas kelionei į Jungtinę Karalystę, jame matė žinutes, kuriomis merginos buvo kviečiamos sudaryti fiktyvias santuokas, kelionės bilietus kitų merginų vardu. Taip pat ši liudytoja parodė, kad pati sesuo jai buvo minėjusi apie tai, kad pasas buvo reikalingas tam, kad ji Anglijoje susituoktų su užsienio piliečiu (t. 5, b. l. 173-174). Liudytojas R. G. taip pat parodė, kad nors iš pradžių sesuo buvo nurodžiusi, kad į užsienį vyko dirbti, tačiau vėliau sužinojo, kad važiavo ištekėti už užsieniečio (t. 5, b. l. 174). 2014 m. gegužės 9 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad T.

G. pateikė CD laikmenÄ su duomenimis iÅ¡ R. P. elektroninio paÅ¡to, kur iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o nustatyta apie R. P. siunčiamas žinutes su kvietimais sudaryti fiktyvias santuokas už pinigus kitoms merginoms, nurodant tokios santuokos sÄ lygas, taip pat lėktuvo bilietai skrydžiams iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ (t. 1, b. l. 59). Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl gautos informacijos fiksuota, kad V. B. pranešė, jog R. P. norėjo, jog ji sudarytų fiktyviÄ santuokÄ už pinigus, bei pateikė susiraÅ¡inėjimus su kitomis merginomis sudariusiomis fiktyvias santuokas (t. 4, b. l. 37-45).5.5.

Nuteistosios veiksmuose pagrįstai konstatuota ir kita BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta veika – gabenimas. Pažymėtina, kad asmens gabenimas suprantamas kaip asmens transportavimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Be to, gabenimu laikomi ir tie atvejai, kai asmens judėjimas yra iÅ¡ anksto suplanuotas ir nulemtas kaltininko. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai sutikus su nuteistosios pasiÅ«lymu, t. y. sudaryti fiktyviÄ santuokÄ su trečiosios Å¡alies piliečiu, R.

P. nupirkusi lėktuvo bilietÄ , persiuntė J. G. savo elektroninio paÅ¡to prisijungimo kodÄ , kad Å¡i galėtų jį atsispausdinti, taip pat per „Western union“ pervedė tam tikrÄ pinigų sumÄ kelionei į oro uostÄ , o pastarajai atskridus į (duomenys neskelbtini), jÄ pasitiko ir automobiliu parsivežė pas save į namus. Tai, kad J. G. vardu buvo nupirktas lėktuvo bilietas į Jungtinę Karalystę, patvirtina ir 2014 m. lapkričio 10 d. apžiÅ«ros protokole fiksuoti duomenys, susipažinus su R.

P. elektroniniame paÅ¡te esančiais laiÅ¡kais (t. 3, b. 163-164; t. 4, b. l. 1-2). Be to, kaip minėta pirmiau, iÅ¡ esmės Å¡ių aplinkybių neginčijo ir pati nuteistoji. Tokiu bÅ«du, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad J. G., R. P. nurodymu, atsispausdino savo vardu nuteistosios nupirktÄ lėktuvo bilietÄ , iÅ¡ pastarosios gavusi piniginę perlaidÄ , vyko į oro uostÄ , lėktuvu atvyko į Jungtinę Karalystę, bei atskridusi nuteistosios buvo nugabenta pas pastarÄ jÄ Ä¯ namus, rodo, jog nukentėjusiosios judėjimas (atvykimas į Jungtinę Karalystę) iÅ¡ esmės buvo suplanuotas nuteistosios.

AiÅ¡kinimus, kad nukentėjusiajai tokiu bÅ«du nuteistoji norėjo padėti įsidarbinti užsienio valstybėje iÅ¡ draugiÅ¡kumo, teisėjų kolegija laiko neįtikinamais. Be kita ko, nepaisant to, kad nuteistoji nukentėjusiajai buvo nupirkusi bilietÄ atgal į LietuvÄ , kaip nurodoma gynėjo, tokiu bÅ«du parodant, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų, jog Å¡i grįžtų atgal į AnglijÄ , nėra nuteistosios R. P. nurodomÄ pozicijÄ patvirtinantis bei jos dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje paneigiantis argumentas, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , taip pat tai, kad nuteistosios neiÅ¡vykimÄ iÅ¡ esmės lėmė jos sužinojimas apie tokių veiksmų neteisėtumÄ , o nuteistosios – apie neva nukentėjusiosios turimus nemalonumus su teisėsauga.

KitÄ vertus, nagrinėjamu atveju, taip pat buvo nustatyta ir tai, kad toks J. G. grįžimas į LietuvÄ buvo sÄ lygotas (suplanuotas) tikslu pasidaryti asmens dokumentÄ â€“ Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ , jog Jungtinėje Karalystėje galėtų iÅ¡tekėti už užsieniečio. Tarnybiniame praneÅ¡ime fiksuota, kad J. G. 2014 m. gegužės 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti (pakeisti) pasÄ , kuris jai skubos tvarka buvo iÅ¡duotas 2014 m. gegužės 13 d. (t. 1, b. l. 84). Byloje neginčijamai nustatyta, kad už asmens dokumento padarymÄ sumokėjo bÅ«tent nuteistoji R.

P.. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo pastebėta, pati veika savo esme yra formali, todėl gabenimas laikomas baigtu, pradėjus asmens perkėlimÄ ar transportavimÄ . Gi, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytÄ , tokios aplinkybės (nuteistosios suplanuotas nukentusiosios atvykimas į užsienio valstybę) Å¡ioje byloje ir buvo nustatytos. 5.6. Nagrinėjamu atveju, be jau aptartų aplinkybių, taip pat juridiÅ¡kai svarbus ne tik pats verbavimo ir gabenimo procesas, bet ir jo metu panaudota nukentėjusiosios valios palenkimo forma.

Ä®vertinus Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme patikrintų duomenų visumÄ , teisėjų kolegijai, nekyla abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji J. G. buvo pažeidžiama ir tokiu jos pažeidžiamumu buvo pasinaudota. 5.6.1. Pastebėtina, kad pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu suprantamas, kaip piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis pasiduoda piktnaudžiavimui, iÅ¡ esmės neturėdamas realaus ar jam priimtino pasirinkimo.

Teismų praktikoje asmens pažeidžiamumas paprastai siejamas su nukentėjusiojo socialine aplinka, jo paties asmeninėmis savybėmis, materialine padėtimi. Aukos pažeidžiamumÄ gali rodyti tokie požymiai, kaip neturėjimas darbo ar pastovių pajamų, prasti santykiai su tėvais, globėjais ar kitais asmenimis, patiriamas smurtas Å¡eimoje, mažamečių vaikų iÅ¡laikymas ir pan. Neretai aukos pripažįstamos pažeidžiamos dėl menko iÅ¡silavinimo, intelekto, perdėto patiklumo, naivumo.

Be to, bÅ«tent Å¡is požymis leidžia veikÄ kvalifikuoti kaip prekybÄ Å¾monėmis ir įrodyti asmens laisvės varžymo faktÄ , tais atvejais, kai aukos pačios sutinka bÅ«ti iÅ¡naudojamos.5.6.2. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog J. G. buvo pažeidžiama dėl savo socialinės padėties. Kaip matyti, nukentėjusioji buvo jauno amžiaus, tuo metu nedirbo, pajamų kelionei ir asmens dokumento padarymui neturėjo. Be Å¡ių aplinkybių apie nukentėjusiosios socialinį pažeidžiamumÄ galima spręsti ir iÅ¡ bylos duomenų, kuriais atitinkamai nustatyta, kad J.

G. tvirtų ryÅ¡ių (santykių) tiek su tėvais, tiek broliu ir seserimis iÅ¡ esmės neturėjo, nuo vaikystės buvo perkeliama gyventi iÅ¡ vienų namų į kitus. Pačios J. G. aiÅ¡kinimu, pabaigus 10 klasių, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), įgijo profesinį iÅ¡silavinimÄ ((duomenys neskelbtini) profesijÄ ), nors tėvai buvo iÅ¡situokę, tačiau daugiausiai gyveno su mama, kuri piktnaudžiavo alkoholiu. Realios Å¡eimos ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Nukentėjusiosios aiÅ¡kinimu, jeigu ji tuo metu bÅ«tų turėjusi darbÄ , nebÅ«tų sutikusi su R.

P. pasiÅ«lymu už materialinį atlygį sudaryti fiktyviÄ santuokÄ . Sutiko, nes reikėjo pinigų. SantuokÄ sudaryti atsisakė pabendravusi su pareigÅ«nais, t. y. Å¡iems iÅ¡aiÅ¡kinus tokių veiksmų neteisėtumÄ (t. 5, b. l. 174-175). Liudytojų T. G. ir R. G. (sesers ir brolio) parodymais, mama piktnaudžiavo alkoholiu, visi vaikai (brolis ir Å¡eÅ¡ios seserys) buvo iÅ¡skirstyti, gyveno skirtingose vietose. Pati J. G. nuo vaikystės buvo mėtoma, iÅ¡ pradžių gyveno pas tetÄ , tuomet pas mamÄ , kol jai nebuvo apribotos teisės, tada laikinuose globos namuose ir vėliau pas tėvÄ .

Sulaukusi pilnametystės, persikėlė gyventi į kitur (t. 5, b. l. 173-174). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta informacija nustatyta, kad J. G. tėvo ir motinos šeima iširo dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu. Vaikai, išskyrus J. G., liko gyventi su tėvu. 2004 m. J. G. gyvenamoji vieta taip pat buvo nustatyta su tėvu, nes pastaroji kartu su kitais motinos vaikais buvo patalpinta į globos namus. Nors santuoka buvo nutraukta dar 2001 m., tačiau J.

G. tėvai faktiÅ¡kai nebegyveno nuo 1993 m., bei iki santuokos nutraukimo motina jau gyveno su kitu vyru su kuriuo susilaukė dar keturių vaikų, iÅ¡ kurių vienas dėl nepriežiÅ«ros mirė. J. G. motinos Å¡eima dėl nepriežiÅ«ros ir piktnaudžiavimo alkoholiu buvo įtraukta į socialinės rizikos asmenų apskaitÄ , taip pat motinai teismo sprendimu neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia. Pastovaus darbo neturi ir neturėjo (t. 1, b. l. 102-103). Motina, ne kartÄ buvo bausta už tėvų valdžios nepanaudojimÄ vaikams, girto pasirodymÄ vieÅ¡ojoje vietoje ir rimties sutrikdymÄ , nedidelį chuliganizmÄ (t. 1, b. l. 104-109).

Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistoji pripažino tuo metu žinojusi, jog nukentėjusioji neturėjo darbo, jo ieÅ¡kojo. Nekyla ir abejonių, kad R. P. buvo žinoma apie J. G. materialinę padėtį, kadangi bÅ«tent ji pirko kelionės bilietus, siuntė pinigus kelionei, sumokėjo už asmens dokumento padarymÄ , iÅ¡laikę jÄ Jungtinėje Karalystėje, pirko daiktus, pati parodydama, kad tuo metu nukentėjusioji pinigų neturėjo. 5.6.3. Visos Å¡ios aukščiau aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo nukentėjusiosios socialinį pažeidžiamumÄ iÅ¡ esmės dėl jos materialinės padėties, gyvenimiÅ¡ko supratimo, patirties ir aplinkos.

Esminė aplinkybė nukentėjusiajai vykti į užsienį buvo darbo neturėjimas ir už fiktyvios santuokos sudarymÄ Å¾adėta uždirbti pinigų suma – 8000 Lt, kuri teismo nuomone, nukentėjusiajai tuo metu bÅ«tų buvusi ženkli. Ir nors apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo aiÅ¡kintasi ar tokia suma J. G. buvo ženkli, atsižvelgiant į tai, kad Å¡i anksčiau dirbo, gaudavo legalias pajamas, iÅ¡ paskutinės darbovietės buvo atleista savo noru, į darbo birÅ¾Ä nesikreipė, gyveno savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , tačiau kolegijos nuomone, gynėjas nurodydamas tokius motyvus, iÅ¡ esmės neteisingai interpretuoja pažeidžiamumo sÄ vokÄ , visiÅ¡kai nevertindamas konkrečių, individualių savybių lėmusių nukentėjusiosios pažeidžiamumÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiu pažeidžiamumo sampratos traktavimu, pagal kurį J. G. socialinė padėtis vertinama atsižvelgus vien tik į tai, kad ši neturėjo didelių turtinių įsipareigojimų, sveikatos sutrikimų, ar ankstesnę darbinę padėtį ir gautas pajamas. Pažymėtina, kad tam tikrų požymių nebuvimas, nepaneigia pažeidžiamumo buvimo. Kaltininko pasinaudojimu asmens pažeidžiamumu laikomi atvejai, kada asmuo dėl įvairių priežasčių (ne vien tik sveikatos, darbinės patirties, turėtų pajamų) komplekso neturi kitos realios ir jam priimtinos išeities, kaip tik sutikti su kaltininko reikalavimas.

O tokių priežasčių kompleksas Å¡ioje byloje nustatytas pagrįstai. Be to, prieÅ¡ingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, duomenys apie J. G. socialinę padėtį, Å¡eimÄ , socialines problemas dėl jos motinos taip pat yra charakterizuojantys duomenys, leidžiantys daryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl nuteistosios pažeidžiamumo buvimo, todėl Å¡ie duomenys pagrįstai buvo vertinami nagrinėjamos veikos kontekste. 5.7. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad J. G. laisvė nebuvo varžoma ar kaip nors kitaip kontroliuojama, kad ji į AnglijÄ vyko savo noru, niekieno neverčiama, bÅ«dama užsienio valstybėje galėjo vykti kur panorėjusi ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad bÅ«dama Anglijoje, nukentėjusioji vyko aplankyti savo sesers, taip pat tai, kad pastarajai buvo nupirktas lėktuvo bilietas grįžimui atgal į LietuvÄ , tačiau akcentuotina tai, kad sutikimas bÅ«ti iÅ¡naudojamam (Å¡iuo atveju fiktyviai santuokai sudaryti), duotas pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, ar bet kuria kita valios palenkimo forma, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, buvo nustatyta, kad nukentėjusioji sutiko vykti į užsienį ir sudaryti fiktyviÄ santuokÄ dėl jai žadėto materialinio atlygio, kadangi tuo metu nedirbo ir neturėjo pajamų (buvo socialiai pažeidžiama), t. y. iÅ¡ esmės žinodama, kokiems tikslams ji bus iÅ¡naudojama. Todėl tokių aplinkybių nurodymas nuteistosios baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Pasinaudojimas nukentėjusiosios pažeidimu nedaro aukos iÅ¡naudojimo teisėtu.5.8. Teisėjų kolegija kaip deklaratyvius atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad Å¡ioje byloje liudytojų T.

G. ir R. G. parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, kadangi pastarieji yra nukentėjusiosios Å¡eimos nariai. Kaip matyti, Å¡ių liudytojų parodymai byloje buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste. Taip pat, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad nebuvo nustatyta jokių pagrindų, kodėl Å¡ių liudytojų parodymais nebÅ«tų galima vadovautis byloje, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo įstatymo nuostatos taip pat nedraudžia remtis tokių liudytojų parodymais, juolab atsižvelgus į aptariamos veikos rūšį, jos specifikÄ .

Be to, kaip matyti, Å¡ių liudytojų duotais parodymais, buvo nustatyti tarpiniai faktai, kurie buvo vertinami su kitais bylos duomenimis, jų visuma. Todėl pagrindo abejoti Å¡iais parodymais ar vertinti juos kaip tendencingus, nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tai, jog nukentėjusiosios sesuo T. G. atspausdino pastarajai lėktuvo bilietus kelionei į Jungtinę Karalystę, o brolis R. G. nuvežė į oro uostÄ (tokie J. G. artimųjų atlikti veiksmai), įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip aktyvÅ«s veiksmai, kurie skatino nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vykti į užsienį, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.5.9.

Apeliaciniame skunde, taip pat be pagrindo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymu byloje negalėjo remtis liudytojos T. G. pateikta CD laikmena su duomenimis iÅ¡ nuteistosios elektroninio paÅ¡to, bei informacija gauta pareigÅ«nams prisijungus prie nuteistosios elektroninio paÅ¡to, nes tokia informacija buvo kaupiama ir sisteminama neturint ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausiama nukentėjusiosios sesuo kartu pateikė ir CD laikmenÄ su joje buvusiais duomenimis iÅ¡ R.

P. elektroninio paÅ¡to (iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ svetainės (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti apie nuteistosios siÅ«lymÄ kitoms merginoms sudaryti fiktyviÄ santuokÄ , lėktuvo bilietus skrydžiams iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ , darbo grafikus), taip pat pareigÅ«nams nurodė nuteistosios prisijungimo prie elektroninio paÅ¡to duomenis, kuriuos jai buvo nurodžiusi J. G. (nukentėjusioji), o Å¡iai savo ruožtu – pati R. P., kad bÅ«tų atspausdinti lėktuvo bilietai (t. 1, b. l. 58, 59). IÅ¡kilus bÅ«tinybei susipažinti su liudytojos T.

G. pateikta informacija apie tai, kad nuteistosios elektroniniame paÅ¡te yra daugiau bilietų skrydžiams į Jungtinę Karalystę, darbuotojų grafikai, nuotraukos, nuorodos į socialinius tinklapius, kur R. P. siÅ«lo jaunoms merginoms sudaryti fiktyvias santuokas už piniginį atlygį, praÅ¡ymu buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ leisti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptus tyrimo veiksmus, t. y. prisijungti prie R. P. paÅ¡to ir jos naudojamų pažinčių svetainių turint tikslÄ gauti duomenis apie jos galimai vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su prekyba žmonėmis. 2014 m. gegužės 15 d.

Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi leidimas buvo suteiktas. Remiantis Å¡ia nutartimi, pareigÅ«nams prisijungus prie R. P. elektroninio paÅ¡to adreso, socialinio tinklo, buvo iÅ¡imti tyrimui reikÅ¡mingi duomenys, atklikta jų apžiÅ«ra, bei gautos informacijos pagrindu tęsiami kiti procesiniai tyrimo veiksmai (teikiamos įvairios užklausos, nustatomos asmenybės, vykdomos liudytojų apklausos ir pan.). Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojos pateikti duomenys laikytini tinkamu informacijos Å¡altiniu, o pareigÅ«nų, esant teisiniam pagrindui iÅ¡imti duomenys, leistinu įrodymu byloje.5.10.

Kritikuojant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, akcentuojama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių, jog bÅ«tų apklaustas M. W. B. ir jo žmona D. B., tikslu parodyti, kad nebuvo siekiama sudaryti fiktyvios santuokos, o pats M. W. B. ieÅ¡kojo sau tinkamos žmonos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kokiÄ tyrimo taktikÄ , eigÄ ir kryptį pasirinkti yra Å¡ių veiksmų atlikimÄ koordinuojančios institucijos kompetencija. Bylos tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai ir jam vadovaujantis prokuroras, įvertinę bylos medžiagÄ , patys sprendžia kokie veiksmai turi bÅ«ti atlikti ir, ar jų atlikimas bÅ«tų reikÅ¡mingas.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, tam tikri veiksmai, siekiant gauti tyrimui reikÅ¡mingų duomenų, prieÅ¡ingai nei teigiama, buvo atlikti, t. y. teikiamos užklausos, pavedimai, atliktos G. B. apklausos, vykdytas susiraÅ¡inėjimas su pačia D. B., analizuojama kita gauta informacija. Tokiu bÅ«du matyti, kad dėl bÅ«tinumo apklausti minėtus asmenis ir kiek tokia apklausa bÅ«tų buvusi reikÅ¡minga spręsta įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumÄ .

Kartu pastebėtina ir tai, jog Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl R. P. veiksmų nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu, t. y. buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su nuteistosios veiksmais, nukentėjusiosios iÅ¡dėstyta pozicija ir jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Todėl aplinkybės, kad M. W. B. Å¡iuo metu yra sudaręs santuokÄ su D. B., turi vaikÄ , nėra susijusios su nuteistosios veiksmais, kuriuos ji yra atlikusi, kaip nurodoma kaltinime ir nėra tas argumentas, kuris Å¡alintų nuteistosios atsakomybę.

Bandymas įrodinėti, ar bÅ«tų buvusi nukentėjusiosios santuoka su M. W. B. ir koks pastarojo statusas bÅ«tų tada ir yra dabar, atsižvelgus į Å¡ioje byloje surinktų ir patikrintų duomenų visumÄ , padarytos veikos pobÅ«dį, nebÅ«tų esminis. 5.10. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama, kad neapklausus policijos pareigÅ«nų atlikusių nukentėjusios pirminę apklausÄ , liko nepatikrinta J. G. versija apie tai, ar į pirminę apklausÄ ji buvo iÅ¡kviesta dėl jos pačios padarytos nusikalstamos veikos, ar tam, kad bÅ«tų pastarajai iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ji negali sudaryti tokio pobÅ«džio santuokos.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pareigūnų apklausa byloje būtų netikslinga, kadangi tiek bylos duomenimis, tiek pačios nukentėjusios aiškinimu nustatyta, kad J. G. apklausa buvo vykdoma tikslu išsiaiškinti būtent aplinkybes dėl nukentėjusiajai siūlyto neteisėto sandorio – fiktyvios santuokos. Be kita ko, baudžiamojoje byloje nėra pateikta ir jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima kalbėti apie pačios nukentėjusios atžvilgiu pradėtus kokius nors tyrimus, būtent dėl jos pačios galimai atliktų neteisėtų veiksmų.

Tuo tarpu aplinkybės, kad nukentėjusiajai buvo žinoma (ji suprato) kokiu tikslu ji vyko į Jungtinę Karalystę, kaip jau minėta pirmiau, atsižvelgus į Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nėra nuteistosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė.5.11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas, t. y. nurodė, kad tai, jog R. P. verbavo kitas merginas fiktyviai santuokai sudaryti įrodo buvęs susiraÅ¡inėjimas svetainėje (duomenys neskelbtini), nors ikiteisminis tyrimas dėl to buvo nutrauktas.

Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstydamas įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis buvo atmesta gynybos iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, pasisakė ir dėl nuteistosios R. P. veiksmų, o bÅ«tent verbavimo sudaryti fiktyviÄ santuokÄ buvimo, kitų merginų atžvilgiu, nors kaltinimas dėl to Å¡ioje baudžiamojoje byloje jai ir nebuvo pareikÅ¡tas. IÅ¡ tiesų, tokio konstatavimo, ypač dėl aplinkybių dėl kurių byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi bÅ«ti.

Baudžiamoji byla yra ir turi bÅ«ti nagrinėjama pareikÅ¡to kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis). Ir nors duomenys, susiję su konstatuotu faktu, buvo paminėti pirmosios instancijos teisme atliekant bylos dokumentų tyrimÄ , visgi Å¡iuo atveju, Å¡ių minėtų aplinkybių tyrimas nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat akivaizdu, kad nors apygardos teismas ir konstatavo, jog nuteistoji verbavo kitas merginas naudodamasi socialiniu tinklu, tačiau Å¡iuos duomenis iÅ¡ esmės naudojo, kaip R.

P. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kartu akcentuodamas tai, kad tyrimo metu nors buvo nustatytas verbavimas nuteistosios veiksmuose, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepavykus nustatyti valios palenkimo bÅ«do, kas yra bÅ«tina norint veikÄ kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnį, t. y. dėl Å¡ių veiksmų R. P. teisiama nebuvo. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks teismo konstatavimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nelaikytinas esminiu pažeidimu, sutrukdžiusiu ne tik baudžiamojoje byloje priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , bet ir lėmęs nuteistosios teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , gynybÄ ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.

Aptartos situacijos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo autoriaus nurodoma aplinkybė dėl IP adresų nustatymo, jog bÅ«tų galima identifikuoti konkretų įrenginį iÅ¡ kurio buvo siųsti praneÅ¡imai socialiniame tinkle, taip pat nustatyti įrenginio savininkÄ , siekiant įrodyti, kad socialinio tinklapio paskyros per kurias vyko susiraÅ¡inėjimas su kitomis merginomis, priklausė bÅ«tent nuteistajai, tuo pačiu pažymint ir tai, kad R. P. elektroniniu paÅ¡tu taip pat galėjo naudotis platus asmenų ratas, taip pat nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nors baudžiamosios bylos medžiaga ir patvirtina faktÄ , kad tokie duomenys buvo tiriami ir tam tikrų rezultatų, kurių pagrindu padarytos atitinkamos iÅ¡vados, gauta (t. 1, b. l. 117-121; 124; t. 5, b. l. 40-42; 60-61; 62).

Kaip jau minėta, R. P. nebuvo inkriminuotas kitų merginų verbavimas naudojantis socialiniu tinklu, fiktyviai santuokai sudaryti, todėl tokie teiginiai viršija BPK 255 straipsnyje nustatytas nagrinėjimo teisme ribas ir teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Kita vertus, J. G. atveju, abejonių, kad nukentėjusioji ir nuteistoji bendravo per socialinį tinklapį „Facebook“, taip pat tai, kad būtent iš R. P. priklausančio elektroninio pašto, kurio sukūrimo pastaroji iš esmės neneigė, buvo atspausdinti lėktuvo bilietai kelionei į Jungtinę Karalystę, nekyla.

Viso bylos proceso metu, tiek nukentėjusioji, tiek nuteistoji, Å¡ių faktų neginčijo ir tokio buvusio savo bendravimo neneigė. Todėl pagrindo manyti, kad tokių duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, nėra.5.13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes konstatuoja, kad Å¡ioje byloje surinkti ir patikrinti duomenys sudaro tarpusavyje nuosekliÄ grandinę, atitinkančiÄ baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , kuri leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R.

P. konkrečių veiksmų, jų juridinės kvalifikacijos jai inkriminuotos veikos kontekste. Byloje teisingai nustatyta, kad R. P., verbavo ir gabeno J. G. pasinaudodama jos pažeidžiamumu, žadėdama 8000 Lt materialinį atlygį, tam kad ji bÅ«tų iÅ¡naudojama kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, siekdama suteikti naudÄ kitam asmeniui, kuris bÅ«damas trečiosios Å¡alies piliečiu, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, o iki fiktyvios santuokos faktiÅ¡kai kontroliuotų nukentėjusiÄ jÄ pasinaudojant jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į LietuvÄ , neturės kitos gyvenamosios vietos iÅ¡skyrus tÄ , kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę.

Ir nors R. P., bylÄ nagrinėjant apeliacinės tvarka, neigia atlikusi teisei prieÅ¡ingus veiksmus, tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų analizė rodo, jog tokie parodymai paneigiami objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistosios R. P. kaltės klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais motyvais. Ir nors gynybos bandoma tvirtinti prieÅ¡ingai, tačiau apeliaciniame skunde pateiktas savitas objektyvių duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimÄ byloje, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo.

R. P., skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.6. Nesutinkant su apygardos teismo priimtu procesiniu sprendimu (nuteistosios veiksmų teisiniu vertinimu) taip pat apeliuojama, jog veikos padarymo metu (2014 m. kovo mėn.) BK 147 straipsnio 1 dalies (įstatymo Nr. XI-2198 2012 m. birželio 30 d. redakcija) dispozicijoje nebuvo įtvirtintas objektyvusis požymis – fiktyvi santuoka (kriminalizuota tik 2016 m. gegužės 12 d.), todėl manoma, kad Å¡iuo atveju fiktyvi santuoka negali bÅ«ti laikoma nusikalstamos veikos požymiu, kurį teismas turi nustatyti, siekdamas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Teisėjų kolegija tokį skundo argumentÄ laiko nepagrįstu. 6.1. IÅ¡ tiesų, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatomoji nuosprendžio dalis suformuluota vadovaujantis BK 147 straipsnio 1 dalies (įstatymo Nr. XI-2198 2012 m. birželio 30 d. redakcija) dispozicijoje iÅ¡dėstytu prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties apibrėžimu. Pagal Å¡iÄ BK 147 straipsnio 1 dalies redakcijÄ atsakomybė už prekybÄ Å¾monėmis kilo tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokiÄ naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, bÅ«tų iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitais iÅ¡naudojimo tikslais.

Taigi, kaip matyti, fiktyvi santuoka, kaip iÅ¡naudojimo bÅ«das, nebuvo detalizuota, prieÅ¡ingai nei Å¡iuo metu galiojančioje BK 147 straipsnio 1 dalies (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 (nuo 2016 m. gegužės 25 d.)) redakcijos dispozicijoje. Visgi, Å¡ioje baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už prekybÄ Å¾monėmis, redakcijoje buvo kalbama ir apie kitokius iÅ¡naudojimo bÅ«dus, kurie savo esme pasižymi pakankamu pavojingumu, Å¡iurkščiai pažeidžiant žmogaus teises bei orumÄ ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis.

Nors, visuotinai žinomos žmogaus iÅ¡naudojimo formos, su kuriomis siejama prekyba žmonėmis, yra vergija, prostitucija ir kitos seksualinio iÅ¡naudojimo sritys, pornografijos gaminimas, priverstinis darbas ir paslaugos, elgetavimas, pavergimas už skolas, baudžiavinė padėtis, nelegalus įvaikinimas, įtraukimas į nusikalstamÄ veiklÄ , santuokinė vergija, nelegalus žmogaus organų transplantavimas, tačiau BK 147 straipsnyje pateikta prekybos žmonėmis definicija palieka galimybę pripažinti iÅ¡naudojimu ir kitas, mažiau žinomas arba anksčiau nepasitaikiusias formas, kurios savo esme taip pat turi bÅ«ti suderintos su sunkaus nusikaltimo bendra teisine samprata, t. y. patenka į bet kokio žmogaus iÅ¡naudojimo formÄ , esant kitiems sudėties požymiams.

Taigi, nors Å¡iuo metu galiojanti straipsnio redakcija buvo papildyta nauja iÅ¡naudojimo sritimi – priverstinė ar fiktyvi santuoka, t. y. detalizavo tam tikras kriminalizavimo ribas, tačiau negalima teigti, jog anksčiau suformuluota prekybos žmonėmis samprata jos neapėmė. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro įvertinus projekto derinimo, aiÅ¡kinamojo raÅ¡to argumentus, priimant 2016 m. įstatymo pakeitimus. Kaip matyti, įstatymo pakeitimu buvo siekiama detalizuoti nusikalstamos veikos formÄ â€“ prekybos žmonėmis fiktyvios ar priverstinės santuokos sudarymo tikslu, tokiu bÅ«du norint sustiprinti prevencijÄ , siekiant užkardyti prekybÄ Å¾monėmis, kad nusikalstamÄ veikÄ planuojantys asmenys aiÅ¡kiai suvoktų, jog tokiai veikai taikytina griežta atsakomybė, kaip numatyta BK 147 straipsnyje, be kita ko, lengviau padėtų pareigÅ«nams atpažinti nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi baudžiamojo įstatymo normos teisinis reguliavimas nebuvo keičiamas iÅ¡ esmės, o detalizuotu atsakomybės įvedimu buvo siekiama prevencinės atgrasymo priemonėmis nutraukti arba nepradėti tokio pobÅ«džio nusikalstamos veikos. 6.2. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog 2012 m. birželio 30 d. BK 147 straipsnio redakcijoje, fiktyvios santuokos požymis prekybos žmonėmis sudėtyje pateko į iÅ¡naudojimÄ kitais tikslais terminÄ , o naujojoje straipsnio redakcijoje Å¡i iÅ¡naudojimo sritis (forma) buvo iÅ¡ esmės tik detalizuota.

Taigi, nuteistosios veiksmai atitinka tiek ankstesnės, tiek naujos BK 147 straipsnio redakcijos prekybos žmonėmis objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Todėl nepaisant to, kad veikos padarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje fiktyvi santuoka, kaip iÅ¡naudojimo forma detalizuota nebuvo, R. P. veika vis tiek kvalifikuotina kaip prekyba žmonėmis Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.7. Apeliaciniame skunde pasisakoma ir dėl skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte – veikos padarymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – panaikinimo, argumentuojant tuo, kad baudžiamojoje byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apie nuteistosios gautÄ ar turėtÄ finansinę naudÄ , nėra. 7.1.

Pasisakydama dėl Å¡io skundo argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konstatuodamas Å¡iÄ nuteistosios atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, apygardos teismas iÅ¡ esmės jos niekaip neargumentavo. Tuo tarpu, nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas tÄ veikÄ padarė siekdamas turėti iÅ¡ to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims arba siekė iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų.

Kaip nustatyta Å¡ioje baudžiamojoje byloje, R. P. buvo nuteista už tai, kad ji verbavo ir gabeno J. G. pasinaudodama jos pažeidžiamumu tam, kad ji bÅ«tų iÅ¡naudojama kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, siekdama suteikti naudÄ asmeniui – M. W. B., kuris bÅ«damas trečiosios Å¡alies piliečiu, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų tam tikrÄ naudÄ â€“ nuolatinį leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiÅ¡kai kontroliuotų nukentėjusiÄ jÄ pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu, dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžti į LietuvÄ , neturės kitos gyvenamosios vietos, iÅ¡skyrus tÄ , kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jau pripažino, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistosios R. P. pripažinimo kalta pagal BK 147 straipsnio 1 dalį yra teisinga ir pagrįsta. Tačiau, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad savanaudiÅ¡kos paskatos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nuteistajai R. P. buvo konstatuota nepagrįstai. Byloje apklausta J. G. parodė tik tai, kad jai bÅ«nant Anglijoje ir bendraujant su nuteistÄ ja bei jos draugu, buvo užsiminta, jog už nuotakos suradimÄ mokami pinigai, tačiau nieko konkretaus apie tai nukentėjusioji parodyti negalėjo.

Be to, ji pažymėjo, kad su pačia R. P. kalbos, kiek Å¡iai (nuteistajai) už tai bus sumokėta, nebuvo (t. 5, b. l. 175). Kitų duomenų apie finansinę naudÄ už nuotakos suradimÄ , byloje nėra. Taigi, byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų (įrodymų) apie R. P. galimai gautÄ finansinę naudÄ (už surastÄ nuotakÄ fiktyviai santuokai). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti nuteistajai jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. PaÅ¡alinus nuteistosios atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, teisėjų kolegija pasisako ir dėl R. P. skirtos bausmės. Be to, kaip matyti, pagrindinis nuteistosios R. P. gynėjo advokato P. Orlovo apeliacinio skundo praÅ¡ymas buvo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, t. y. priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ . O toks apelianto praÅ¡ymas kartu apibrėžia ir pačias plačiausias bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, kas reiÅ¡kia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, taigi ir tai, ar bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje.8.1.

Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ , teisingumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teisingumas turi bÅ«ti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.8.2.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimÄ ir individualizuodamas nuteistajai skirtinÄ bausmę, nors R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau įvertino tai, jog pastaroji nepripažindama kaltės, savo parodymuose pripažino kaltinimo faktines aplinkybes (nukentėjusiosios kvietimÄ Ä¯ AnglijÄ fiktyviai santuokai sudaryti, lėktuvo bilietų nupirkimÄ , pinigų pervedimÄ kelionei, nukentėjusiosios sutikimÄ , supažindinimÄ su M. W.

B., daiktų nupirkimÄ bei pinigų sumokėjimÄ už paso padarymÄ ), taip pat jos asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteista, dirbanti), padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (padarė tyčinę sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ ). Tačiau, kaip jau konstatuota pirmiau, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika padaryta dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir Å¡i teismo klaida turėjo įtakos parenkant nuteistajai teisingÄ bausmės dydį.

Tokiu bÅ«du, nepaisant to, kad R. P. padarytas nusikaltimas, nustatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ tiesų priskirtinas prie sunkių nusikaltimų, teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad paskirta bausme turi bÅ«ti realizuoti BK 41 straipsnyje nustatyti tikslai, byloje nėra nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinusi pirmiau iÅ¡tirtas aplinkybes, tiek nustatytas apygardos teismo, tiek Å¡iame procesiniame sprendime, tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas R.

P. paskirti už BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumÄ didesnę, bet nežymiai mažesnę, nei buvo skirta skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, bausmę, t. y. trejų metų laisvės atėmimÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, kolegija pažymi, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Å iuo atveju, nuteistosios R. P. padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginti su rÅ«Å¡iniu tokio nusikaltimo pavojingumu, atsižvelgiant į nuteistosios padarytų veiksmų pobÅ«dį, nukentėjusiosios parodytas aplinkybes, laikytinas žymiai mažesniu. Kolegijos nuomone, nuteistosios veika, laikytina nulemta lengvabÅ«diÅ¡ko požiÅ«rio į įstatymo saugomas vertybes, padaryta neįvertinus pačios veikos pavojingumo ir iÅ¡ jos kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Atsižvelgtina ir į bylos duomenis Å¡velninančius nuteistosios asmenybės vertinimÄ (yra jauno amžiaus, teisiama pirmÄ kartÄ , turi vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ už administracinio nusižengimo, susijusio su neÅ¡iurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymÄ , dirba), taip pat, kad nusikalstama veika buvo padaryta kiek daugiau nei prieÅ¡ trejus metus.

Å ių iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad nors R. P. padarė pagal savo pobÅ«dį sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir laisvės atėmimo bausmės skyrimas Å¡iuo atveju neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, visgi teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios Å¡iuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tačiau taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ maksimaliam įstatyme numatytam terminui, t. y. trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę (ar priemones).

Ä®vertinus tai, kad nuteistoji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju, skirti jai BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas nebÅ«tų prasmės. Kolegijos vertinimu, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuteistoji bus pakankamai nubausta, jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė (ar priemonės), jos teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taigi yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų, nenusikals, o tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) redakcija leido atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Å¡i minėto įstatymo redakcija R. P. gali bÅ«ti taikoma, nes dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo yra taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes tokia įstatymo redakcija palengvina nuteistosios padėtį, todėl turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .9.

Esant pirmiau iÅ¡dėstytam, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas, n u s p r e n d ė: Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti.PaÅ¡alinti nuteistosios R. P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje, padaryta dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.R.

P., nuteistai pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ bausmę sumažinti iki 3 metų laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (vienÄ MGL prilyginus 37,66 eurų), t. y. 941,50 eurų (devynis Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro 50 euro ct) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per vienerius metus.Vadovaujantis BK 70 straipsniu, R.

P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                                     Kęstutis Jucys                                                                                                                Viktoras Kažys