Legislator Case Law & Legislation
1e239f85-3c2d-41b0-bf4c-95b1be88f79b AI generated

1e239f85-3c2d-41b0-bf4c-95b1be88f79b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1e239f85-3c2d-41b0-bf4c-95b1be88f79b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

U., D. U., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę su ieÅ¡kovu sudaryti 2015 m. gegužės 25 d. buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutarties pakeitimÄ , 9.1. punktÄ iÅ¡dėstant nauja redakcija: „Šalys, atsižvelgiant į tai, kad 2015-04-01 sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro D.

Legislator headnote

AI generated

1e239f85-3c2d-41b0-bf4c-95b1be88f79b · Vilniaus apygardos teismas: Sutarties modifikavimui bendrÄ ja prasme priskirtinas jos pakeitimas, tačiau fiksuoto dydžio žyminis mokestis taikomas tik tiems reikalavimams dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), kurie nesukelia turtinio pobÅ«džio pasekmių, t. y. kai ieÅ¡kiniu nereikalaujama modifikuoti sutartį taip, kad jos modifikavimu bÅ«tų pakeistos Å¡alių tarpusavio turtinės prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15/2013; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2602/2013). 8.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-755-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37972-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NEGRESKO Investicijos“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys J.

U., D. U., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę su ieÅ¡kovu sudaryti 2015 m. gegužės 25 d. buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutarties pakeitimÄ , 9.1. punktÄ iÅ¡dėstant nauja redakcija: „Šalys, atsižvelgiant į tai, kad 2015-04-01 sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro D.

P., reg. Nr. DP-757 (toliau – Naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis 3), buvo nustatyta naudojimosi Automobilių saugykla tvarka, o Pirkėjas pirkdamas DaiktÄ 3, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str. pagrindu perima dalį Pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi Automobilių saugykla, Å alys susitaria, kad Pirkėjas, vadovaujantis UAB „Matavimų centras“ matininko G. P., licencijos Nr. G-924-(1005), kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-2-337, parengta automobilių stovėjimo vietų schema M1:200 (jos kopija – Å¡ios Sutarties priedas Nr. 4), valdys ir naudosis automobilių stovėjimo vieta, Å¡ios sutarties priede Nr. 4 pažymėta Nr.

25. Pirkėjas šia Sutartimi taip pat aukščiau nurodytu pagrindu prisijungia prie susitarimo, kad visi Automobilių saugyklos bendraturčiai bendrai naudosis Automobilių saugyklos patalpoje esančiu įvažiavimu, išvažiavimu, pravažiavimais. Ši sutartis kartu yra naudojimosi Daiktu 3 tvarkos nustatymo sutarties, registruotina Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsniu. Pirkėjas šia Sutartimi taip pat aukščiau nurodytu pagrindu prisijungia prie susitarimo, kad Pardavėjas jam liekančias naudoti ir valdyti Automobilių saugyklos dalis (automobilių stovėjimo vietas), turi teisę savo nuožiūra, dalimis parduodamas jam priklausančias Automobilių saugyklos dalis, perduoti, valdyti ir naudotis tokių Automobilių saugyklos dalių pirkėjų valdymui ir naudojimuisi be Pirkėjo ar kitų Automobilių saugyklos bendraturčių sutikimo.

Ši sutartis dėl naudojimosi Daiktu 3 tvarkos, įregistruota viešame registre, yra privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgis Automobilių saugyklos dalį nuosavybės teise“; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – įpareigojo atsakovę su ieÅ¡kovu sudaryti 2015 m. gegužės 27 d. buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutarties pakeitimÄ , 9.1. punktÄ iÅ¡dėstant nauja redakcija; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. Atsakovė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ , į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „2A invest“ ir notarę J. S. II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo patenkino – panaikino 2020 m. vasario 4 d. sprendimÄ už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės; civilinę bylÄ pagal teismingumÄ perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 29 straipsnio 1 dalies nuostatas nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui yra perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimas yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra priimta nutartis skirti nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ teismo posėdyje. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad priimant ieÅ¡kinį (galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – Ä®BÄ®)) buvo pažeistos teismingumo taisyklės, nes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra priskirtini ne sutarties modifikavimui (neturtiniai reikalavimai), o yra iÅ¡imtinai turtinai reikalavimai, kuriuos patenkinus ieÅ¡kovas įgytų tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. parkavimo aikÅ¡telę, kuri turi bÅ«ti registruota Registrų centre, turi savo identifikacinius (žymėjimo) numerius.

7. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytas teismingumo taisykles, todėl civilinę bylÄ perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta bylÄ perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir bylÄ perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui; priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovas su atsakove 2015 m. gegužės 27 d. sudarė buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutartį, kurios pagrindu įsigijo 1/43 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) (Sutarties 3.1.3 punktas). Sutartis savo esme yra ir naudojimosi tvarkos automobilių saugykla nustatymo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovui buvo suteikta iÅ¡imtinė teisė naudotis ieÅ¡kovui priskirta parkavimo vieta Nr. 2 (Sutarties 9.1 punktas). 2015 m. liepos 31 d. atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu J.

U., kurios pagrindu atsakovė trečiajam asmeniui pardavė 2/43 dalis automobilių saugyklos, suteikiant išimtinę teisę naudotis parkavimo vietomis Nr. 2 ir Nr.

21. Tos pačios parkavimo vietos Nr. 2 priskyrimas skirtingiems savininkams buvo raÅ¡ybos klaida. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie automobilių saugyklÄ , nustatyta, kad parkavimo vieta Nr. 25 nėra priskirta jokiam automobilių saugyklos bendraturčiui. 8.2. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes lemia ieÅ¡kinio apmokestinimÄ Å¾yminiu mokesčiu ir civilinės bylos teismingumÄ (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis). 8.3. CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – mokamas 200 Eur žyminis mokestis, iÅ¡skyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobÅ«džio nuostatų modifikavimo.

Sutarties modifikavimui bendrÄ ja prasme priskirtinas jos pakeitimas, tačiau fiksuoto dydžio žyminis mokestis taikomas tik tiems reikalavimams dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), kurie nesukelia turtinio pobÅ«džio pasekmių, t. y. kai ieÅ¡kiniu nereikalaujama modifikuoti sutartį taip, kad jos modifikavimu bÅ«tų pakeistos Å¡alių tarpusavio turtinės prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15/2013; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2602/2013). 8.4.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi konstatavo, kad byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra su trÅ«kumais ir CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įpareigojo sumokėti bendrÄ 200 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovui primokėjus trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį, ieÅ¡kinys buvo priimtas ir tai patvirtina, kad teismas byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kvalifikavo kaip neturtinį ginÄÄ , kuris nesukelia turtinių praradimų atsakovės atžvilgiu. 8.5.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieÅ¡kiniai aiÅ¡kinami kaip ieÅ¡kiniai, kuriuose turtinis interesas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė kokio dydžio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka vertintinas kilęs ginčas ir tai patvirtina, kad byloje kilęs ginčas savo esme yra neturtinio pobÅ«džio. 8.6.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčo klausimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas, siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad jeigu ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ieÅ¡kovui tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas ir kt.), toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis, o jeigu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). 8.7.

IeÅ¡kovas byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimÄ , ieÅ¡kovui suteikiant iÅ¡imtinę teisę vietoje parkavimo vietos Nr. 2, naudotis parkavimo vieta Nr.

25. Ginčo kvalifikavimÄ kaip neturtinį lemia Å¡ios aplinkybės: 8.7.1. Automobilių saugyklos parkavimo vietos neturi unikalaus numerio ir pavienės parkavimo vietos nėra Nekilnojamojo turto registro objektas. IeÅ¡kovas nuosavybės teise negali įgyti konkrečios parkavimo vietos. 8.7.2. Automobilių saugyklos parkavimo vietų žymėjimas yra skirtas tik užtikrinti naudojimosi tvarkÄ automobilių saugykla. 8.7.3. IeÅ¡kovui priklausanti 1/43 dalis automobilių saugyklos apima automobilių saugyklos inžinerinius tinklus, bendro naudojimo įvažiavimÄ , iÅ¡važiavimÄ , pravažiavimus, parkavimo vietas ir kt. 8.7.4.

Naudojimosi tvarka automobilių saugykla yra konkretizuota pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri numato ieškovui išimtinę teisę naudotis parkavimo vieta Nr. 2. 8.7.5. Ieškovas neprašo priteisti piniginių lėšų ar kito turto, šalys nėra atleidžiamos nuo turtinės prievolės. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovas neįgis Nekilnojamojo turto registre registruotino turto, o atsakovės padėtis nepablogės. 8.7.6. Ieškinio patenkinimo atveju būtų modifikuota automobilių saugyklos naudojimosi tvarka ir ieškovas įgytų teisę vietoje parkavimo vietos Nr. 2, naudotis vieta Nr. 25. 8.8.

Byloje ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2019 m. gruodžio 17 d., todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kinio teismingumo taikytina tuo metu galiojusi Ä®BÄ® redakcija. Pagal Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtinių reikalavimų, pareikÅ¡tų bankrutuojančiai įmonei, iÅ¡sprendimas turi bÅ«ti atliekamas bankroto byloje nutartimi iÅ¡sprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. 8.9.

Konstatavus, jog byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra neturtinio pobÅ«džio (ieÅ¡kovas nereikalauja priteisti turto, o atsakovės padėtis nepablogėja), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys byloje buvo priimtas pažeidžiant CPK numatytas teismingumo taisykles ir nepagrįstai perdavė bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

9. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti skundžiamos nutarties dalį nepakeistÄ , priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais 9.1. JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje.

Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalis nustatė, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Taigi, tiek Å¡iuo metu galijantis JANÄ®, tiek iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Ä®BÄ® nustatė tas pačias teismingumo taisykles, susijusias su civilinių bylų nagrinėjimui, kai atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jam yra pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai. 9.2.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-334/2009). Ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1262-370/2019). 9.3. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtiniais ieÅ¡kiniais paprastai pripažintini ieÅ¡kiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikÅ¡ti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryÅ¡io su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymÄ , nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistinÄ turtÄ ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019). 9.4.

Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovę pakeisti ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytÄ notarinę parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstant ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į kitÄ parkavimo vietÄ , nei tai buvo susitarta sutartimi, nes ieÅ¡kovas negali naudotis parkavimo vieta Nr. 2, kadangi dėl tos pačios parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį yra sudaręs ir J. U. Kitaip tariant, tuo atveju, jei Å¡ioje civilinėje byloje bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, tai turėtų įtakos ne tik atsakovės, bet ir automobilių saugyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriui UAB „2A invest“, nes sumažėtų bankrutavusios įmonės turto masė, iÅ¡ kurios realizavimo bankroto proceso metu bÅ«tų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.

Kadangi Å¡ios civilinės bylos dalykas akivaizdžiai lemia jo turtinį pobÅ«dį (tai susiję su bankrutavusios įmonės turto mase bei reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į kitÄ parkavimo vietÄ nei buvo susitarta 2015 m. gegužės 28 d. parkavimo vietos sutartimi), akivaizdu, kad byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, kuriame yra nagrinėjama ir atsakovės bankroto byla. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinus turtiniu, byla pagal teismingumÄ buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobÅ«džio nustatymÄ ir teismo priimtos savo žinion bylos perdavimÄ kitam teismui, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2020 m. kovo 16 d. nutartimi panaikinęs 2020 m. vasario 4 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, civilinę bylÄ pagal teismingumÄ perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. paaiÅ¡kėjus, kad byla teisme buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡imtinai turtinio pobÅ«džio, o pagal ieÅ¡kinio priėmimo metu galiojusio Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalį teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.

14. IeÅ¡kovas (apeliantas), nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, atskirajame skunde teigia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kovu 2015 m. gegužės 25 d. buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutarties 9.1 punkto pakeitimÄ yra neturtinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės piniginių lėšų ar kito turto, todėl ieÅ¡kinio patenkino atveju jis neįgytų jokio turto, bÅ«tų tik modifikuota automobilių saugyklos naudojimosi tvarka – ieÅ¡kovas įgytų teisę vietoje parkavimo vietos Nr. 2 naudotis parkavimo vieta Nr. 25.

15. Ginčo Å¡alys procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad teisės teorijoje ir teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieÅ¡kiniai aiÅ¡kinami kaip ieÅ¡kiniai, kuriuose turtinis interesas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ , kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Taigi, ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. gegužės 27 d. sudarė buto, žemės sklypo dalies bei automobilių saugyklos dalies pirkimo–pardavimo bei naudojimosi žemės sklypo dalimi bei automobilių saugyklos dalimi tvarkos nustatymo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovas, be kita ko, įgijo 1/43 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Sutarties 9.1 punkte šalys susitarė dėl ieškovo įgytos 1/43 dalies automobilių saugyklos naudojimo tvarkos, nustatydamos, kad ieškovas valdys ir naudosis automobilių stovėjimo vieta, automobilių saugyklos plane pažymėta Nr. 2 18.

IeÅ¡kovas, manydamas, kad Sutartyje jam priskiriant automobilių stovėjimo vietÄ Nr. 2 buvo padaryta klaida, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kovu Sutarties 9.1 punkto pakeitimÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovas vietoje automobilių stovėjimo vietos Nr. 2 naudosis automobilių stovėjimo vieta Nr. 25.

19. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia modifikuoti Sutartimi nustatytÄ naudojimosi automobilių saugyklos dalimi tvarkÄ (Sutarties IX skyrius), nekeičiant Sutarties sÄ lygų, susijusių su Sutarties dalyku (Sutarties III skyrius). Taigi ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų tik koreguojama naudojimosi įgyta automobilių saugyklos dalimi tvarka (ieÅ¡kovas vietoje automobilių stovėjimo vietos Nr. 2 įgytų teisę naudosis automobilių stovėjimo vieta Nr. 25), tačiau ieÅ¡kovo Sutartimi įgyto turto sudėtis ir apimtis nesikeistų, ieÅ¡kovas ir toliau liktų 1/43 dalies automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Dėl to pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ieÅ¡kovas įgytų nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ automobilio stovėjimo aikÅ¡telę, laikytina teisiÅ¡kai nepagrįsta.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariamu atveju ieškovas ieškiniu neprašo priteisti jam iš atsakovės lėšų ar kito turto, pripažinti nuosavybės teisių, ieškinio patenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepagerėtų, ieškovas išliktų to paties turto (1/43 dalies automobilių saugyklos) savininkas, todėl ieškinio reikalavimas pripažintinas neturtiniu.

21. IeÅ¡kinio priėmimo metu galiojusio Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalis nustatė, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje. Taigi, tiek civilinės bylos iÅ¡kėlimo, tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas civilinės bylos perdavimÄ nemokumo (bankroto) bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui siejo iÅ¡imtinai su turtiniu ginčo pobÅ«džiu.

22. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas atsakovei pareiÅ¡kė neturtinį reikalavimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė šį ieÅ¡kinį, tuo nepažeisdamas teismingumo taisyklių. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovei kvalifikuotinas kaip neturtinis, pirmosios instancijos teismui panaikinus 2020 m. vasario 4 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, nebuvo teisinio pagrindo bylÄ perduoti atsakovės bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui (Å¡iuo atveju – Vilniaus apygardos teismui).

23. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobÅ«džio nustatymÄ , nesivadovavo kasacinio teismo Å¡iuo klausimu suformuota praktika, nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažino turtiniu ir bylÄ perdavė bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. IeÅ¡kovas (apeliantas) pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 400 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atskirojo skundo parengimÄ , praÅ¡ydamas Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės.

25. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl procesinių klausimų iÅ¡sprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia Å¡ioje byloje, kurioje iÅ¡spręstas bylos perdavimo kitam teismui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir bylÄ perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Laima Ribokaitė