2021-04-28 Nr. AB-8892-3-61-3-03511-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-289-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03511-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. atlikdamas Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 28‑747 paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP) netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas KTP kankinosi, patyrė neapsakomų kančių, fizinį skausmą, dvasinių sukrėtimų, nepatogumų, didelį diskomfortą, nervinį stresą, nes reikėjo sėdėti ir gulėti ant gulto be užtiesalo ir be čiužinio, t. y. ant lentos (OSB plokštės). Jis ir kiti nuteistieji savo čiužinius ir patalynę iš ryto turėjo nunešti į kitas patalpas. Visa patalynė buvo laikoma kartu, nesilaikant higienos reikalavimų. Patalpa buvo nešvari, joje nebuvo jokios specialios ventiliacijos, buvo parazitų. Patalynė ir čiužinys buvo grąžinami tik vakare po 22 val. Grąžintą patalynę reikėjo valyti ir purtyti, o naktį pareiškėjas negalėdavo užmigti, nes niežtėdavo kūną. Prašymus ir skundus pareiškėjui buvo uždrausta rašyti, nes pareiškėjas ir buvo nubaustas būtent už skundo rašymą. Be to, nors kameroje buvo įrengtas mygtukas pareigūnų iškvietimui, tačiau jis neveikė. Kai pareiškėjui reikėdavo gydytojo ir vaistų, jam tekdavo daužyti duris. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. liepos 24 d. pateikė teismui skundo papildymus, kuriuose detalizavo skunde nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2019 m. sausio 17 d., taip pat, jog kamerose buvo drėgna, todėl negalėjo išsidžiovinti drabužių, po gultais buvo pelėsių.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas KTP, patalynė išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3-76 patvirtintoje Nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, dienotvarkėje nustatytas miego laikas yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val., todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos. Patalynė yra laikoma patalpoje, kurioje įrengta speciali spinta ir kurioje kiekvieno nuteistojo patalynė yra dedama į atskirą lentyną, taip išvengiant jų sąlyčio.

5. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose bei KTP yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat gadina šias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat. KTP lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat atlieka KTP patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esančią situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsdami reaguoja. Šiuo metu, siekiant sumažinti nuteistųjų vandalizmo atvejus, KTP esantys radijo taškai ir pareigūnų iškvietimo sistemos yra sumontuoti į KTP išorines metalines duris, tokiu būdu minėtų prietaisų gadinimas yra apsunkinamas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (teismo sprendime nurodyta jo priėmimo data – 2019 m. lapkričio 9 d. – laikytina rašymo apsirikimu, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. gruodžio 9 d.).

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN KTP anksti ryte būdavo paimama patalynė ir grąžinama tik po 22 val., dėl ko jam tekdavo gulėti ir sėdėti ant lentos, aptarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte ir Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3-76 patvirtintoje Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, dienotvarkėje įtvirtintas taisykles bei nustatė, kad, paskyrus nuteistajam atlikti nuobaudą KTP, jis su savimi gali pasiimti tik Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatytus daiktus, o patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas buvo perkeltas į KPT. Iš to teismas padarė išvadą, kad Vilniaus PN pareigūnai, rytais paimdami iš pareiškėjo čiužinį ir patalynę bei juos sugrąžindami tik miego laikui, neteisėtų veiksmų neatliko, nes vadovavosi teisės normų reikalavimais.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad paimama patalynė buvo laikoma antisanitarinėmis, nehigieniškomis sąlygomis kartu su kitų kalinių patalyne, rėmėsi Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 34 ir 42 punktais. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiginiais, kad nuteistųjų patalynė yra laikoma tam skirtoje patalpoje, kurioje įrengta speciali spinta, kurioje kiekvieno nuteistojo patalynė yra dedama į atskirą lentyną, taip išvengiant daiktų sąlyčio. Taip pat teismas iš medicininio dokumento (išrašo) nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. į gydytojus dėl niežėjimo nesikreipė. Be to, minėtame išraše pažymėta, kad jokių nusiskundimų sveikata dėl tariamai blogų kalinimo sąlygų pataisos namuose pareiškėjas nėra išsakęs. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo paimamos patalynės laikymo pripažino nepagrįstomis.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad KTP neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl, norint išsikviesti pareigūną, tekdavo daužyti duris, rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punktu ir atsakovo atstovo paaiškinimais, jog KTP yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat jas gadina; Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat; be to, KTP lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat atlieka KTP patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esančią situaciją; esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsdami atitinkamai reaguoja. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ar jis buvo sugedęs, konstatavimas savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, dėl kurių jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Pareiškėjo nurodyti teiginiai yra abstraktaus pobūdžio. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad dėl sugedusio signalizacijos mygtuko ar jo nebuvimo Vilniaus PN, jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala.

11. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Vilniaus PN veiksmų – valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus PN neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, tą pripažino Vilniaus PN pareigūnai, o šio mygtuko pareiškėjui labai reikėjo. Patalynė nebuvo sudedama į atskiras lentynas, jo patalynė lietėsi su kitų nuteistųjų nešvaria patalyne, šokinėjo parazitai. Dėl to, kad buvo paimamas čiužinys, pareiškėjas visą dieną turėjo sėdėti ir gulėti ant lentos. Dėl nurodytų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, buvo kankinamas.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes ji yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. neužtikrinimo pareiškėjui, kai jis atliko paskirtą nuobaudą Vilniaus PN kamerų tipo patalpose, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo (dėl dienotvarkėje nustatytu ne miego metu paimamo čiužinio ir patalynės, taip pat dėl to, kad paimtas čiužinys ir patalynė buvo laikomi nehigieniškomis sąlygomis) bei pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (dėl neįrengto/neveikiančio pareigūnų iškvietimo mygtuko). Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja savo nusiskundimus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl dienotvarkėje nustatytu ne miego metu paimamo čiužinio ir patalynės, nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 220 punkte įtvirtinta, kad <...> patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. <...> Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 1 priede nustatyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

19. Aiškindamas analogišką situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020).

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl paimamo čiužinio patiriamų nepatogumų pareiškėjas būtų skundęsis sveikatos priežiūros specialistams, taip pat atitinkamai nėra jokių šių specialistų rekomendacijų ar sprendimų dėl čiužinio pareiškėjui išdavimo visai dienai, pareiškėjas savo skunde ar apeliaciniame skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių atitinkamas sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ar sprendimus, nėra pagrindo teigti, kad pataisos įstaiga turėjo nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo atstovas ar jo pareigūnai veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo aspektu nėra jokio pagrindo konstatuoti Vilniaus PN ar jų pareigūnų neteisėtus veiksmus.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Vilniaus PN vykdė teisės aktuose (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte) įtvirtintus reikalavimus, taikytinus tam tikrai nuteistųjų grupei, kuri perkeliama į kamerų tipo patalpas, konstatuoja, kad teisės aktais nustatyti kalinamų asmenų režimo apribojimai negalėjo sudaryti ir nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatytais draudimais.

22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad paimtas čiužinys ir patalynė buvo laikomi nehigieniškomis sąlygomis, patikrino bylos medžiagą įrodymų vertinimo, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos aspektais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl čiužinio ir patalynės laikymo sąlygų, įvertino byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo sveikatą, nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžia savo išvadas, t. y. visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas apie tai, kad nagrinėjamu aspektu atsakovo atstovas ar jo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje pritardamas žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, ir jų nebekartoja.

23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neįrengto/neveikiančio pareigūnų iškvietimo mygtuko, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atstovas ar jo pareigūnai turėjo pareigą užtikrinti, kad kamerų tipo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, turėjo būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktas), tačiau vien tai, kad ji nebuvo įrengta/neveikė, nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad buvo susidariusios konkrečios situacijos, kai jam reikėjo pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo aspektu nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui kilo neturtinė žala.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius