1e20c242-3e80-43fd-bdd8-2fcd8a029ebe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1894-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12603-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 pagal ieÅ¡kovės A.

B. ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys –N. B., I. B. ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl nuomos sutarties pakeitimo padalijant butÄ ir atsakovo R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl pripažinimo netekus teisių į gyvenamÄ jį plotÄ , ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė padalinti butÄ (duomenys neskelbtini) - ieÅ¡kovei A.

B. kartu su sÅ«numi N. B. paskirti naudotis kambariu 91-6/9, 36 kv.m., atsakovui R. B. skirti naudotis kambariu 91-5/7, 53 kv.m.; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti esamÄ nuomos sutartį ir sudaryti atskiras buto nuomos sutartis su A. B. ir su R. B. Å¡iems kambariams, paliekant bendrai naudotis abiems nuomininkams kambariu 91-4/17, 07 kv.m. virtuve 91-3/5, 38 kv.m., koridoriumi 91-1/ 5, 07 kv.m. bei vonios kambariu su san. mazgu 91-2/2, 81 kv.m. IeÅ¡kinyje nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Butas yra nuomojamas, nuomos sutartis sudaryta atsakovo vardu. IeÅ¡kovės teisės į ginčo butÄ tokios pat, kaip ir buto nuomininko R. B., kadangi ieÅ¡kovė yra buvusi nuomininko Å¡eimos narė. Å alių santuoka nutraukta 2003-04-28.Atsakovas R. B. atskiroje byloje pateikė ieÅ¡kinį dėl A. B. ir N. B. pripažinimo praradusiais teisę į gyvenamÄ sias patalpas.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi Å¡ios civilinės bylos sujungtos ir atsakovo R. B. ieÅ¡kinys laikytas Å¡ioje civilinėje byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas padalino butÄ (duomenys neskelbtini) sekančiai: ieÅ¡kovei A. B. kartu su sÅ«numi N. B. paskyrė naudotis kambariu 91-6/9,36 kv.m., atsakovui R. B. paskyrė naudotis kambariu 91-5/7,53 kv.m. Įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti esamÄ nuomos sutartį ir sudaryti atskiras buto nuomos sutartis su A. B. kambariui 91-6/9,36 kv.m., su R.

B. kambariui 91-5/7,53 kv.m., paliekant bendrai naudotis abiems nuomininkams kambariu 91-4/17,07 kv.m. virtuve 91-3/5,38 kv.m., koridoriumi 91-1/5,07 kv.m. bei vonios kambariu su san.mazgu 91-2/2,81 kv.m. Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad atsakovė, buvusi ieškovo sutuoktinė ir jų nepilnamečio sūnaus motina, nuo 2003 m. gegužės mėnesio ( iš karto po santuokos nutraukimo) kartu su sūnumi N. B. yra išvykusi į JAV. Prieš tai ji nuo 2001 metų buvo išvykusi į JAV du kartus, tačiau be sūnaus.

IeÅ¡kovas neginčija fakto, kad sÅ«nus N. B. ten mokosi. Atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), pagrindinis nuomininkas, ieÅ¡kovė – buvusi jo Å¡eimos narė, kuri pagal LR CK 6.589 str. 2 d. turi tokias pat teises ir pareigas kaip nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai. Nustatė, kad ginčo bute Å¡iuo metu gyvena pagrindinis Å¡io buto nuomininkas R. B., jo sutuoktinė I. B. ir jų mažametis sÅ«nus D. B., ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2007-12-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniÅ«nija panaikino atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Å¡iame bute, tačiau sužinojus, jog ieÅ¡kovas nuslėpė faktÄ apie sÅ«naus mokslus, atsakovės gyvenamoji vieta 2008-10-15 buvo pakartotinai deklaruota ginčo bute.

CK 6.591 str. 1 d. numatyta, kad laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama Å¡eÅ¡iems mėnesiams su sÄ lyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Taip pat CK 6.591 str. 2 d. numatyta, kokiais atvejais laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui teisė į savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama. Nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama visam iÅ¡vykimo mokytis laikui, t.y. visÄ mokymosi, studijų laikÄ (CK 6.591 str. 2 d. 2 p.).

Sprendime pažymėta, kad CK 6.591 str. leidžia pripažinti asmenį praradusiu teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ tik nustačius Å¡ios normos dispozicijoje įtvirtintas faktines aplinkybes.IeÅ¡kovė kartu su sÅ«numi iÅ¡vyko į JAV po Å¡alių santuokos nutraukimo – 2003 metų gegužės mėnesį, t.y. bÅ«tent tada, kai N. B. ėjo septintus metus ir kai reikėjo apsispręsti, kokioje Å¡alyje jis mokysis. Kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek jos sÅ«nus jau nuo 2001-07-12 turėjo nuolatinio JAV gyventojo korteles, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę rinktis kurioje Å¡alyje įgyti iÅ¡silavinimÄ jos sÅ«nui bÅ«tų geriau.

Teismui iÅ¡ A. B. ir jos atstovės pateiktų įrodymų ir duotų paaiÅ¡kinimų pavyko nustatyti, kad ji tebėra Lietuvos pilietė, turi Å¡iÄ aplinkybę patvirtinantį 2010-03-03 iÅ¡duotÄ LR piliečio pasÄ ir asmens tapatybės kortelę, nuolatinio JAV gyventojo kortelės nėra prasitęsusi. Be to, sÅ«nui tapus pilnamečiu, ji ruoÅ¡iasi grįžti gyventi į LietuvÄ . Kitokių įrodymų į bylÄ nepateikta, o ieÅ¡kovės reikalavimas padalinti ginčo butÄ sudarant dvi atskiras nuomos sutartis, kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, įrodo jos siekį ne tik paneigti įstatyme numatytÄ prezumpcijÄ dėl teisės į nuomojamÄ patalpÄ praradimo, bet ir patvirtina jos ketinimus sugrįžti.Neesant įsiskolinimų už ginčo butÄ laikytina, kad nuomotojo interesai nepažeisti, tarp pagrindinio nuomininko ir buvusio Å¡eimos nario ginčo dėl Å¡ių mokesčių mokėjimo iki Å¡iol nekilo, o tokiam ginčui kilus, jis galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas teisinėmis priemonėmis.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, kaip buvusi Å¡eimos narė, kuri yra iÅ¡vykusi laikinai gyventi į JAV, kol sÅ«nus įgis iÅ¡silavinimÄ , turi teisę į nuomojamÄ butÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:CK 6.589 str. 2 dalis nurodo, kad tam, jog buvę Å¡eimos nariai turėtų tokias pat teises kaip nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, jie turi gyventi kartu su nuomininku nuomojamoje patalpoje. LR CK 6.599 str. 1 d. nustato, kad pilnametis nuomininko Å¡eimos narys ir buvęs Å¡eimos narys turi teisę sudaryti atskirÄ gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butÄ ), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai Å¡eimos nariai.

Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai turi reikÅ¡ti, kad jis ten gyvena. Byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodyta, kad ieÅ¡kovė A. B. jau daugiau nei 10 metų negyvena ginčo bute kartu su nuomininku - atsakovu R. B.. Kiti raÅ¡ytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nei A. B., nei trečiasis asmuo N. B. ginčo bute negyvena nuo 2003 metų, o gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus Valstijoje. Todėl ieÅ¡kovė, kaip buvusi nuomininko Å¡eimos narė, bet gyvenanti atskirai nuo nuomininko - atsakovo, neturi teisės reikalauti padalinti ginčo butÄ .Buto padalinimui prieÅ¡taravo ir trečiasis asmuo I.

B., kadangi padalinus butÄ atsakovo Å¡eima su dviem mažamečiais vaikais turėtų gyventi vos 7,5 kv.m. kambaryje. Jau nekartojant aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų, kad teismas nepagrįstai pripažino ginčo bute negyvenančiai ieÅ¡kovei teisę reikalauti buto padalijimo ir sutarties pakeitimo, teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatė, kaip ieÅ¡kovė apskaičiavo jai neva tenkančiÄ buto dalį, ir priskyrė ieÅ¡kovei, kurios Å¡eimÄ sudaro 2 asmenys, žymiai didesnį kambarį, nei atsakovui, kurio Å¡eimÄ sudaro 4 asmenys.Nustačius, kad ieÅ¡kovė ginčo bute negyvena, teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ ginčo buto iÅ¡vyko nuolat gyventi kitur, ar laikinai iÅ¡vyko gyventi kitur, t.y. ar ieÅ¡kovė neprarado teisės į ginčo butÄ .

Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ ginčo buto laikinai iÅ¡vyko gyventi kitur, ir kad ji neprarado teisės į ginčo butÄ .SistemiÅ¡kai taikant LR CK 6.590, 6.589, 6.591 ir 6.609 str., daroma iÅ¡vada, kad buvę nuomininkai Å¡eimos nariai, iÅ¡vykę nuolat gyventi kitur, praranda teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Todėl Å¡ioje byloje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada konkrečiai, kokiam laikui ir kokiu tikslu iÅ¡ gyvenamųjų patalpų iÅ¡vyko ieÅ¡kovė A.

B. ir jos sÅ«nus N. B. - buvę pagrindinio nuomininko R. B. Å¡eimos nariai, kur yra A. B. ir N. B. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatė Å¡ias esminę reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡sprendimui turinčias aplinkybes, netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo ginčo santykį. Tam, kad teisingai pritaikyti LR CK 6.591 str. 2 d. 4 punktÄ svarbu teisingai Å¡iÄ normÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, nustatyti kas Å¡ios normos prasme laikomas laikinai iÅ¡vykusiu mokytis.Bylos Å¡alių sÅ«nus N. B. yra nepilnametis, o nepilnamečių vaikų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta, o ne atvirkščiai (LR CK 2.14 str.).

Ieškovė A. B. išvyko nuolat gyventi į JAV, kartu su ja išvyko ir sūnus N. B., o kadangi 2003 metais vaikas sulaukė mokyklinio amžiaus, tai natūralu, kad pradėjo mokytis JAV esančiose mokyklose, tačiau tai nebuvo ieškovės ir jos sūnaus išvykimo iš Lietuvos tikslas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nepilnametis vaikas keičia mokyklas, priklausomai nuo jo motinos, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, gyvenimo vietos pakeitimo. Jam negali būti taikomas LR CK 6.591 str. 2 d. 4 punktas, o ieškovė A.

B. neįrodė, kad yra nors viena LR CK 6.591 str. 2 d. nurodyta aplinkybė, dėl kurios ji gali bÅ«ti laikoma laikinai iÅ¡vykusi iÅ¡ ginčo buto ir nepraradusi teisės į ginčo patalpas, o teismo argumentas, kad atsakovė laikinai iÅ¡vyko gyventi į JAV, kol sÅ«nus įgis iÅ¡silavinimÄ , neatitinka LR CK 6.591 str. dispozicijoje nurodytų aplinkybių.Nepagrįstas teismo argumentas, kad ta aplinkybė, jog mokesčių už ginčo butÄ mokėjimas suteikia ieÅ¡kovei teisę į ginčo patalpÄ .

Trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad mokesčius už ginčo butÄ moka atsakovo Å¡eima, visi mokesčiai mokami ne pagal gyventojų skaičių, o vadovaujantis LR CK 4 knygos normos pagal buto plotÄ , todėl negalima laikyti, kad mokesčiai buvo mokami už ieÅ¡kovę A. B..Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra nustatyta, jog ieÅ¡kovės A. B. nuolatinio gyventojo kortelė, iÅ¡duota 2001 m. liepos 21 dienÄ , yra pasibaigusi 2011 m. spalio 24 dienÄ (I tomas, b.l. 15-16). Todėl net tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikytina, kad A.

B. iÅ¡vyko iÅ¡ ginčo buto laikinai, ji turėjo grįžti į ginčo butÄ per 6 mėnesius nuo jos teisėto gyvenimo JAV pabaigos - t.y. per 6 mėnesius nuo 2011 m. spalio 24 dienos, tačiau ieÅ¡kovė į ginčo butÄ negrįžo. Tokiu bÅ«du, remiantis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai galima teigti, kad JAV tapo ieÅ¡kovės A. B. ir N. B. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, ir, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko nuolat gyventi iÅ¡ ginčo buto į JAV Ilinojaus valstijÄ .Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, jog neva ji neturi ir negali pateikti galiojančio dokumento, patvirtinančio jos teisę teisėtai gyventi JAV, vertintini labiau, nei kritiÅ¡kai, ypač atsižvelgiant į tai, kad su ja užsienyje gyvena nepilnametis vaikas, kuriam ji turi užtikrinti visas sveiko ir saugaus gyvenimo sÄ lygas, ko negalėtų padaryti nelegaliai Å¡alyje gyvenantis užsienietis.

Todėl atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad iÅ¡ sÅ«naus N. B. jis sužinojo, jog ieÅ¡kovė A. B. turi JAV pilietybę, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus aiÅ¡kinantis Å¡ias aplinkybės, nes galimai buvo pažeistas LR pilietybės įstatymas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje vienas iÅ¡ reikalavimų yra padalinti savivaldybei priklausantį butÄ ir suteikti nuomos pagrindais galimai tokios teisės neturinčiam asmeniui, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus renkant įrodymus, kadangi vieÅ¡as interesas yra užtikrinti valstybės ir savivaldybių turto racionalų valdymÄ ir naudojimÄ .Teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus, atėmė iÅ¡ atsakovo teisę įrodyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į Jungtines Amerikos Valstijas gyventi nuolat.

Kadangi tokių įrodymų nepavyko gauti nei teismui, nei atsakovui, teismas turėjo įpareigoti ieÅ¡kovę A. B. pateikti JAV kompetentingų institucijų duomenis apie tai, ar A. B. turi JAV pilietybę ar galiojantį leidimÄ nuolat gyventi JAV, ar ji apdrausta valstybiniu socialinių draudimu, pateikti duomenis apie gaunamas pajamas ar socialines paÅ¡alpas ir sumokėtus mokesčius per 2003-2014 metus. Todėl praÅ¡o Å¡iuos įrodymus iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o atsakovo R.

B. apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Pramonės pr. 73-91, Kaune. 1999-12-16 tarp SÄ® „Panemunės butų Å«kis“ ir R. B. buvo pasiraÅ¡yta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų Å«kio fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Ginčo bute savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę: N. B., R.

B. ir A. B.. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė neprieÅ¡tarauja, buto (duomenys neskelbtini), padalijimui pagal priimtÄ Kauno apylinkės teismo sprendimÄ .Pažymėtina, kad CK 6.591 straipsnis leidžia pripažinti asmenį praradusiu teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ tik nustačius Å¡ios normos dispozicijoje įtvirtintas faktines aplinkybes. Kadangi byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«nus N. B. mokosi JAV bei įrodymai apie ginčo laikotarpiu mokėtus mokesčius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A.

B. praradusios teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Pramonės pr. 73-91, Kaune.2003-04-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-6855/2003 nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. B., todėl apeliacinį skundÄ tenkinus ir pripažinus, jog atsakovė neteko teisių į Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), kartu teisių į Å¡ias patalpas neteku ir sÅ«nus N. B.. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės A.

B. ir trečiojo asmens N. B. atstovė advokatė V. T. praÅ¡o atsakovo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:Apeliantas ignoruoja CK 6.599 str. 2 d. nuostatas, kad ginčai, kylantys dėl buto padalinimo sprendžiami teismo tvarka. Nemini ir tos aplinkybės, kad nuomotojas - Kauno miesto savivaldybė neprieÅ¡tarauja dėl ginčo buto padalinimo.

Taigi, tik nuomininkui R. B. nesutinkant su buto padalinimu ginčas ir sprendžiamas teismine tvarka. Beje, teismas, priėmęs skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡tyrė aplinkybę, kad 2009-11-24 R. B. pats kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyrių su praÅ¡ymu pakeisti ginčo buto nuomos sutartį, t.y. sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu padalyti ginčo butÄ ir tik praėjus porai dienų dėl nežinomų priežasčių tokį praÅ¡ymÄ -sutikimÄ atÅ¡aukė. Tačiau Å¡i aplinkybė byloje yra labai svarbi, nes ji įrodo, kad R.

B. pripažino ieÅ¡kovės bei N. B. teises į buto nuomÄ , tuo pačiu iÅ¡vestinai pripažino, jog ieÅ¡kovė yra iÅ¡vykusi į JAV laikinai, o ginčo butas yra ieÅ¡kovės ir sÅ«naus N. B. gyvenamoji vieta.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo nuoroda į gyvenimÄ kartu su nuomininku bÅ«tų ir taip neįmanomas, nes R. B., turėdamas savo pastoviÄ darbo vietÄ JAV, kuri yra jo vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, retai bÅ«na savo nuomojamame bute Lietuvoje, Å¡i aplinkybė nurodyta ir teismo sprendime.Atsakovas, patikslinęs ieÅ¡kinį, trečiajam asmeniui N. B. nereiÅ¡kia jokio reikalavimo, kai tuo tarpu tik dėl jo mokslų ir dėl to, kad N. B. yra nepilnametis, ieÅ¡kovė ir gyvena JAV.

RaÅ¡ytiniais įrodymais, kuriems atsakovas neprieÅ¡tarauja, įrodyta, kad N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. B. bei, kad N. B. mokosi JAV. Mokytis JAV trečiasis asmuo N. B. turi teisę, nes Lietuvoje galiojantys įstatymai neriboja teisės įgyti iÅ¡silavinimÄ kitose Å¡alyse. Ä®statymai neriboja ir mokymosi laiko bei lygio. Apeliantas pageidautų, kad mokymosi laikas (nors įstatymas to nenumato) bÅ«tų suprantamas kaip aukÅ¡tasis, profesinis, specialus mokslas. Tuo tarpu Å¡i įstatyminė norma iÅ¡skiria tik mokymosi laikÄ ir studijų laikÄ , o aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ ieÅ¡kovo supratimu bÅ«tų pažeistos trečiojo asmens teisės į mokslÄ .Apeliantas, apskųsdamas teismo sprendimÄ , remiasi tais pačiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, kuriais remiasi ir teismas, priėmęs skundžiamÄ sprendimÄ , tačiau jų vertinimas iÅ¡ esmės skiriasi.Nei atsakovo, tuo labiau turinčios kitÄ deklaruotÄ ir gyvenamÄ jÄ vietÄ I.

B. teisės į buto nuomÄ nepažeistos. I. B. teisės, kaip ir R. B., nėra ir negali bÅ«ti aukščiau nei ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens N. B. teisės į ginčo buto nuomÄ . Byloje nėra kitokių duomenų, nei tų, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens N. B. vienintelė turima gyvenamoji vieta Lietuvoje yra ginčo gyvenamoji patalpa, į kuriÄ jie turi teisę grįsti. Tuo tarpu apsigyvenusi ginčo bute I. B. turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nepateikti ir įrodymai apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Teismas iÅ¡nagrinėjo, iÅ¡tyrė visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui.

Nustatė, iÅ¡analizavo aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovės asmeniniais, socialiniais ir ekonominiais interesais užsienyje bei Lietuvoje, jos statusu JAV. Teismas teisingai nurodė, kas atitinka raÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kovė yra Lietuvos pilietė, JAV gyventojo kortelės nėra prasitęsusi. Tačiau nežiÅ«rint to, apeliantas. siekdamas ir toliau vilkinti bylÄ ,vėl nurodo į bÅ«tinumÄ nustatyti A. B. socialinį statusÄ JAV. Kitokių duomenų nei yra byloje ieÅ¡kovė pateikti neturi galimybės, nes jų nėra.

IeÅ¡kovė neginčijamai yra Lietuvos pilietė (l t. b.l. 43, II t. b.l. 128, 129), jos teisės, kaip ir kitų Lietuvos piliečių, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl ir jos teisės į ginčo buto nuomÄ yra tolygios su atsakovu. Atsakovo praÅ¡omi iÅ¡reikalauti įrodymai yra nesusiję su byla, todėl apelianto praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Spręsdamas šį praÅ¡ymÄ teismas visų pirma pažymi, kad 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė forma).

Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tent žodinio nagrinėjimo bÅ«du, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad SĮ „Panemunės butų ūkis“ ir atsakovo R. B., remiantis 1999-10-06 Gyvenamosios patalpos orderiu Nr.10, pasirašė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), valstybinio ir visuomeninio butų ūkio fondo namuose nuomos tipinę sutartį (1 t., b. l. 8–11).

Å ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu apelianto Å¡eimÄ sudarė sutuoktinė ieÅ¡kovė A. B. bei jų sÅ«nus N. B., todėl ginčo bute visi Å¡ie asmenys deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (1 t., b. l. 20). IeÅ¡kovės ir apelianto santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 28 d. sprendimu, sÅ«naus N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. B. (1 t., b. l. 12–14). Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko Å¡eimos nariai ir buvę Å¡eimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei Å¡ie asmenys per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Laikinai iÅ¡vykusiems Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io kodekso 6.591 straipsnyje nustatyto laiko pasibaigimo, o jei Å¡ie asmenys sugrįžo anksčiau, – nuo jų sugrįžimo dienos (CK 6.590 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovė prarado teisę į savivaldybės nuomojamÄ patalpÄ , kadangi ji jau 11 metų ginčo bute negyvena, nes yra iÅ¡vykusi į JAV, ten dirba, gauna pajamas, o sÅ«nus N. B. mokosi JAV mokyklose.

Taigi, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas, ar ieÅ¡kovė į JAV yra iÅ¡vykusi tik laikinai, t.y. kol sÅ«nus N. B. baigs mokslus, ar j iÅ¡vykusi gyventi į JAV visam laikui ir neplanuoja grįžti į LietuvÄ , dėl ko, apelianto teigimu, yra praradusi teisę į nuomojamÄ patalpÄ .CK 6.591 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama Å¡eÅ¡iems mėnesiams su sÄ lyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

Taip pat CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada paliekama laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui teisė į savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Vienas iÅ¡ tokių atvejų yra kai nuomininkas, jo Å¡eimos narys ar buvęs Å¡eimos narys laikinai iÅ¡vyko mokytis, tai teisė į savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama visÄ mokymosi, studijų laikÄ (CK 6.591 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad CK 6.591 straipsnis leidžia pripažinti asmenį praradusiu teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ tik nustačius Å¡ios normos dispozicijoje įtvirtintas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2004).Apelianto pagrindiniai argumentai yra dėl neteisingo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, kurie, apelianto manymu, įrodo prieÅ¡ingÄ nei teismo nustatyta iÅ¡vadÄ , t.y. jog ieÅ¡kovė su sÅ«numi į JAV iÅ¡vyko gyventi nuolatinai ir neplanuoja grįžti, todėl ieÅ¡kovė ir Å¡alių nepilnametis sÅ«nus prarado teisę į savivaldybės nuomojamÄ ginčo patalpÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakove Å¡ioje byloje patraukta Kauno miesto savivaldybė, kuri yra ginčo nekilnojamojo turto savininkė, palaiko ne apelianto, bet ieÅ¡kovės pozicijÄ ir sutinka su skundžiamu teismo sprendimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2014). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir Å¡alių sÅ«nui N. B. nuo 2001 m. liepos 12 d. iki 2011 m. spalio 24 d. buvo suteikta teisė gyventi ir dirbti JAV (1 t., b. l. 15–18). Duomenų apie nuolatinio JAV gyventojo kortelės pratęsimÄ byloje nėra. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2008 m. liepos 22 d. raÅ¡to (1 t., b. l.

35) matyti, jog ieÅ¡kovės ir Å¡alių sÅ«naus registracija ginčo bute 2007 m. gruodžio 11 d. buvo panaikinta (1 t., b. l. 19), tačiau apeliantas nuo savivaldybės nuslėpė aplinkybę, jog N. B. mokosi užsienyje. Savivaldybė Å¡iame raÅ¡te informavo apeliantÄ , jog N. B. pagal CK 6.591 str. turi teisę gyventi ginčo bute visÄ mokymosi laikotarpį. Savivaldybė iÅ¡taisė klaidÄ ir, atsižvelgdama į tai, kad Å¡alių santuoka nutraukta 2003 m., bet sÅ«naus N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, nuo 2008 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovę vėl įregistravo ginčo bute (1 t., b. l. 20, 38).

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ buvo ir yra Lietuvos Respublikos pilietė ir turi galiojantį asmens dokumentÄ , bei jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ginčo bute (3 t., b. l. 20, 1 t., b. l. 43). Aplinkybę, kad N. B. mokosi JAV patvirtina byloje esančios pažymos (1 t., b. l. 48–54, 2 t., b. l. 130, 136, 3 t., b. l. 33–37, 4 t., b. l. 26–28), t.y. 2007 m. 2007-2008 mokslo metais jis buvo Lace pradinės mokyklos 5 klasės mokinys, 2008-2009, 2009-2010 metais mokslo buvo Ilinojaus valstijoje esančios O.

P. mokyklos mokinys, nuo 2011 m. iki dabar mokosi Š. A. Vidurinėje mokykloje Nr.

99. Be to, nagrinėjamoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tai, kad A. B. 2008 metais keletÄ kartų sumokėjo nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas už butÄ . Duomenų, jog bÅ«tų įsiskolinimų už butÄ , nėra, mokesčiai yra mokami.Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovei nutraukus santuokÄ su apeliantu ir Å¡alių sÅ«naus N. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su motina, jie kartu iÅ¡vyko į JAV, kur N. B. mokosi vidurinėje mokykloje ir siekia ten įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nėra praradusi teisės į nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nes CK 6.591 str. 2 d. 2 p. prasme ieÅ¡kovė, kaip buvusi Å¡eimos narė, yra iÅ¡vykusi laikinai gyventi į JAV, kol Å¡alių sÅ«nus įgis iÅ¡silavinimÄ , todėl jie turi teisę į nuomojamÄ Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turėdama teisę į nuomojamÄ butÄ , ji taip pat turi teisę sudaryti atskirÄ gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butÄ ) (CK 6.599 str.).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neesant ginčo dėl konkrečių kambarių priskyrimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo netenkinti ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio LR CK 6.599 str. pagrindu. Apelianto argumentai, jog taip padalinus ginčo patalpÄ yra pažeisti apelianto dabartinės Å¡eimos interesai, atmestini, kadangi byloje nėra duomenų, jog dabartinė apelianto sutuoktinė I.

B. bÅ«tent ginčo bute yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tai reiÅ¡kia, jog nėra objektyvių duomenų, kad apelianto Å¡eima gyvena ginčo bute, be to, byloje yra duomenys, jog pats apeliantas turi nuolatinio JAV gyventojo kortelę, dažnai važinėja į JAV, nes ten dirba (1 t., b. l. 156–157).Dėl apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti naujus raÅ¡ytinius įrodymus.Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę pateikti JAV kompetentingų institucijų duomenis apie tai, ar A.

B. turi JAV pilietybę ar galiojantį leidimÄ nuolat gyventi JAV, ar ji apdrausta JAV socialiniu draudimu, taip pat įpareigoti pateikti duomenis apie jos gaunamas pajamas ar socialines paÅ¡alpas, sumokėtus mokesčius. Ä®rodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylÄ ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis ir kt.).

Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pateikti teismui tuos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme toks prašymas taip pat buvo pateiktas, tačiau Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovo R.

B. praÅ¡ymÄ atmetė ir nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog ji yra bÅ«tent Lietuvos Respublikos pilietė, o galiojančio nuolatinio leidimo gyventi JAV neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrindė, kaip praÅ¡omi iÅ¡reikalauti raÅ¡ytiniai įrodymai turi ryšį su nagrinėjamu ginču, juo labiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė su sÅ«numi N. B. yra iÅ¡vykusi į JAV laikinai, kol sÅ«nus ten įgis vidurinį iÅ¡silavinimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog praÅ¡omi iÅ¡reikalauti įrodymai yra pertekliniai ir jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį atsakovo praÅ¡ymÄ , todėl apelianto praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo atmestinas (CPK 314 str.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo R.

B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. D. bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 1 d.).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (4 t., b. l. 97–98), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),) 800,00 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų 00 ct) iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovės A.

B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Teisėjai                                                                                Virginija Lozoraitytė                                                                                 Arūnas Rudzinskas                                                                                 Egidijus Tamašauskas