2023-12-06 Nr. AB-21278-3-62-3-01444-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2023-12-06 Nr. AB-21278-3-62-3-01444-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), priteisti 2 750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-617-815/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01444-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), priteisti 2 750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kuriame jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Naudojantis dušu nebuvo užtikrinama jo teisė į privatumą, dušuose nebuvo pertvarų, būdavo atvejų, kai maudantis duše pareigūnai atidarydavo duris ir jį pašiepdavo. Taip pat dušo patalpose nebuvo jokių persirengimo kabinų. Viskas buvo sutvarkyta 2022 m. spalio 16 d. Dėl neužtikrinto privatumo naudojantis dušu jis negalėjo tinkamai nusimaudyti, atlikti kitas higienos procedūras, jausdavo diskomfortą ir pažeminimą, patyrė dvasinių bei emocinių sukrėtimų, sutriko nervų sistema. Dušinėse esantys skysto muilo dozatoriai būdavo sulaužyti arba tušti.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) trečiajame sektoriuje (iki 2023 m. sausio 1 d.) nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio mėnesio dušinėse, kuriomis naudojosi pareiškėjas, matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos. Nuo 2022 m. spalio 14 d. matomumą ribojančios pertvaros įrengtos visų būrių dušinėse. Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti kabinas, pertvaras. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl privatumo neužtikrinamo duše raštu nesikreipė ir nesiskundė.
4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu naudotasi vieną kartą. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
4.3. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumų pareiškėjui. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės pažymoje nurodyta, kad jis į psichologus nekreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą patenkino iš dalies – priteisė M. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 50 Eur dydžio neturtinę žalą, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime atliko laisvės atėmimo bausmę.
7. Įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkto, HN 134:2015 18, 28.2, 44 punktų nuostatas, teismas darė išvadą, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijai pareigos dušinėse įrengti pertvaras, persirengimo kambarius su atskiromis kabinomis. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus, jog Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 14 d. dušinėse, kuriomis naudojosi pareiškėjas, matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nuo 2022 m. spalio 14 d. matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 16 d. buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinių neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Kita vertus, atsakovo į bylą pateikta 2023 m. liepos 20 d. pažyma Nr. RV-22-7079 „Dėl nuteistojo M. G.“ patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl privatumo neužtikrinimo, t. y. dėl maudymosi duše be pertvarų, į psichologus nesikreipė. Todėl teismas vertino, kad, Tarnybai neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.
9. Kitus pareiškėjo skundo argumentus dėl dušinėse nesančių skysto muilo dozatorių bei neįrengtų persirengimo kabinų teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi nei aktualiuose teisės aktuose, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nėra suformuluota Tarnybos pareiga dušinėse įrengti minėtą inventorių ir jo nebuvimas nelaikytinas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimu.
10. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas tik vieną kartą per savaitę), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjui priteistinas 50 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, minėta suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
11. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo skundą teisme byla iškelta priimant 2023 m. liepos 5 d. nutartį. Todėl, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2023 m. liepos 5 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
III. 12. Pareiškėjas M. G. apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti jo apeliacinį skundą ir priimti tinkamą sprendimą, t. y. priteisti jam iš atsakovo 2 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, jog, neužtikrinant pareiškėjui privatumo duše, jam teko kęsti patyčias tiek iš nuteistųjų, tiek iš pareigūnų ir tai truko ilgą laiką, kol buvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas pažymi, kad būdavo atvejų, jog dušo duris atidarydavo pareigūnai (pareigūnės) ir tyčia norėdami pažeminti sakydavo įžeidžiančias replikas. Už patyčias ir pažeminimus maudymosi metu su kitais nuteistaisiais jam tekdavo apsistumdyti. Per visą tą laiką duše nebuvo dozatorių, užpildomų skystu muilu, arba jie būdavo tušti. Daug kartų jis administracijai sakė, kas vyksta, tačiau į tai tik numodavo ranka, o, kai kreipėsi raštu, liepdavo atsiimti skundus. Be to, kalėjimas pateikė teismui nuotraukas, kurios yra melagingos, nes pareigūnai yra sakę, kad tos nuotraukos paimtos iš kažkur kitur.
14. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, atlyginimo priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 16 d. Tarnyba neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu, kuriame nebuvo įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisė 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 50 Eur dydžio neturtinę žalą, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą skundo dalį atmetė.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame prašo priteisti 2 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, jog, neužtikrinant privatumo duše, jam teko kęsti patyčias tiek iš nuteistųjų, tiek iš pareigūnų ir tai truko ilgą laiką, kol buvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad per visą tą laiką duše nebuvo dozatorių, užpildomų skystu muilu, arba jie būdavo tušti.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su muilo dozatorių įrengimu duše. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2017 m. birželio 7 d. Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 13.7 papunktį, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai dušo patalpose gali būti įrengiami pagal poreikį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl poreikio įrengti dozatorius (juos užpildyti prausikliu) duše. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas, apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, kad jis daug kartų administracijai sakė, kas vyksta, tačiau į tai tik numodavo ranka, o, kai kreipėsi raštu, liepdavo atsiimti skundus. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius.
21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį ir trukmę (pareiškėjui nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2022 m. spalio 16 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu), mastą (pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę), taip pat atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs jam pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 600 Eur.
23. Nors pareiškėjas teismo prašė priteisti 2 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui iš esmės priėmus teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nustačius neproporcingą ir nepakankamą pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, pareiškėjui priteisiant 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui M. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis