1e1aa350-bb18-46c0-aeac-e2a4157d102a · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-1525-454/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17769-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, sekretoriaujant Juditai Å ovaitei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. Z., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

Z. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, notarė Birutė Germanavičienė. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja J. Z. (toliau – pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. K. (toliau – motina, palikėja) palikimÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. K..

Po motinos mirties liko 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), baldai – rÅ«bų spinta, lova, sekcija, dujinė viryklė, virtuvinis stalas ir spintelės, indai, rÅ«bai. Å iame name gyveno kartu su savo motina iki jos mirties, gyvena ir po jos mirties, naudojasi likusiais motinos daiktais. PareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Kadangi į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, yra priversta kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ reikia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . PareiÅ¡kėja yra vienintelė paveldėtoja. PareiÅ¡kėja posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad pusė namo priklausė jos motinai, o kita pusė buvusiam jos vyrui, kuris yra miręs, vyro dalies niekas nėra priėmęs palikimo. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik į motinos dalį. Jie iÅ¡situokė, bet gyveno kartu, jis susirgo ir motina jį prižiÅ«rėjo iki mirties.

Motinos buvęs vyras turi vienÄ vaikÄ , kuris negyvena Lietuvoje, bet jis žinojo, kad tėvas mirė ir liko jo dalis. Bandė su juo susisiekti, bet jis nesileido į kontaktÄ . Ji pati nei brolių, nei seserų neturi, neturi jokių giminių. Gyvena tame name, tačiau jam reikia remonto, dabar prižiÅ«ri kaimyno namÄ . Deklaruota ir prižiÅ«ri paveldimÄ namo dalį. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjos atstovė posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina.

Po motinos mirties liko pusė gyvenamojo namo, baldai, namų apyvokos daiktai. PareiÅ¡kėja name gyveno iki ir po motinos mirties. PareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėja laiku į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl neturi kitos galimybės teisę į palikimÄ realizuoti kaip tik kreiptis į teismÄ . Juridinį faktÄ reikia nustatyti tam, kad pareiÅ¡kėja gautų paveldėjimo teisės liudijimÄ ir paveldėtÄ turtÄ Ä¯registruotų savo vardu.

PareiÅ¡kėja yra vienintelė paveldėtoja. Liudytojas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja po savo motinos mirties naudojasi jos paliktu turtu ir juo rÅ«pinasi. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ pradėjusi faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, atstovui nedalyvaujant.

Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas yra kreipęsis į notarų biurÄ dėl S. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra iÅ¡duotas. Taigi, Valstybės įmonė Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos S. K. palikimo perėjimo valstybei procedÅ«ros. Jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo notarė Birutė Germanavičienė pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : medicininis mirties liudijimas bei Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos motina mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos motinai nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Pažymoje apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodyta, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo adresu deklaruota nuo 2000 m. sausio 13 d.

Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos motina Å¡iuo adresu deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1999 m. liepos 29 d. iki savo mirties. PareiÅ¡kėjos motina mirė iÅ¡tuokoje, vienintelis vaikas yra pareiÅ¡kėja. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro raÅ¡te nurodyta, kad vedama paveldėjimo byla po pareiÅ¡kėjos motinos mirties dėl paveldėto turto perėjimo ir paveldėjimo teise liudijimo iÅ¡davimo Lietuvos valstybei. Liudytojas R. P. posėdžio metu davė parodymus, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta, ji yra kaimynė.

Nuo gimimo ten gyvena nuo 1996 metų. Žino, kad buvo pareiÅ¡kėjos motina, bet ji jau mirė. Nepamena, ar jos motina turėjo vyrÄ . Tam name gyveno pareiÅ¡kėja ir jos motina. PareiÅ¡kėja po motinos mirties gyveno ten pat, paskui pradėjo daryti remontÄ ir dabar prižiÅ«ri Å¡alia namÄ . Namu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėja tvarko aplinkÄ , buvo ir jo pagalbos papraÅ¡ius nupjauti žolę, tvarkosi rakandus. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas yra kreipęsis į notarų biurÄ dėl pareiÅ¡kėjos motinos palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra iÅ¡duotas.

Valstybės įmonė Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos palikimo perėjimo valstybei procedÅ«ros. Jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, jog pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, todėl suraÅ¡ytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, savo bei liudytojo paaiÅ¡kinimais, pareiÅ¡kėja įrodė, kad ji po savo motinos S. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai priėmė ir valdo jos palikimÄ . Suinteresuoti asmenys neprieÅ¡taravo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Juridinių faktų nustatymas pareiÅ¡kėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, pareiÅ¡kėja negali įgyvendinti savo teisių, todėl jos kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J.

Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo motinos S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas ArtÅ«ras Å afronas