2018-01-04 Nr. AB-372-3-63-3-01273-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-8-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01273-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-1486-16654 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ bei įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą. Pareiškėja taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl itin sunkios turtinės padėties.

2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi (b. l. 5–7), konstatavęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 34 ir 35 straipsnių reikalavimų, nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti bei pagrįsti skundo reikalavimus, pateikti jos turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir kt. Teismas, be kita ko, nurodė, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius nutarties dėl skundo trūkumų pašalinimo, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi (b. l. 11–12) nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 24, 25, 34 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėja buvo įpareigota pašalinti nurodytus skundo trūkumus per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Teismas pabrėžė, kad minėta nutartis pareiškėjai įteikta 2017 m. spalio 17 d., tačiau pareiškėja nustatytu terminu trūkumų nepašalino ir nepateikė patikslinto skundo, atitinkančio įstatymų reikalavimus, tinkamai nesuformulavo reikalavimo, nenurodė, kokios jos teisės ir teisėti interesai pažeisti, kokį įpareigojimą ji kelia, kokias teisines pasekmes sukelia jos atžvilgiu priimtas administracinis aktas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, pateikto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio nepagrindė įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. 5. Pareiškėja T. Ž., nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 17–18, 20–21), prašydama panaikinti minėtą nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti jos skundą nagrinėti teisme. Pareiškėja taip pat prašo nušalinti teisėją A. M. nuo jos atskirojo skundo ir šios bylos nagrinėjimo, o nenušalinus šios teisėjos, prašo nušalinti visą Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

6. Pareiškėja mano, kad jos pateiktas skundas atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį tikslinti. Teigia, kad teisėja A. M., būdama šališka ir neobjektyvi, išgalvotais motyvais nurodė, esą reikia pateikti patikslintą skundą, nors pareiškėja jame viską paaiškino. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja pažymi, kad minėtos teisėjos nurodyti reikalavimai yra pertekliniai ir visiškai nemotyvuoti. Be to, pareiškėja akcentuoja, kad ji jau ne kartą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 7. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, kadangi ji per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

9. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). Remiantis ABTĮ 25 straipsnio 2 dalimi, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Atitinkamai šiuo atveju pareiškėja atskirajame skunde, be kita ko, tvirtina, kad ji nepagrįstai nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

10. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 37 straipsnis įtvirtina, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodama itin sunkia turtine padėtimi, teismui nepateikė jokių šį prašymą pagrindžiančių duomenų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti – inter alia pateikti pareiškėjos turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu pareiškėjai per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti nepateikus objektyvių duomenų, pagrindžiančių jos prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. itin sunkią jos turtinę padėtį, Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, kadangi ji per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Tai įvertinusi, teisėjų kolegija dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškėjos skundo trūkumų (ne)pašalinimo nepasisako.

11. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde iš esmės išdėstyti tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė, kad jos pateiktas skundas atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus. Pareiškėja, atskiruoju skundu nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, o apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

12. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismui nurodyti pareiškėjos abstraktūs ir nemotyvuoti argumentai, kad jos skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi teisėja A. M. buvo šališka ir neobjektyvi, atmestini bei nesudaro pagrindo spręsti, jog sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra abstrakčios bei pačios savaime teisėjos šališkumo negali pagrįsti, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus pačios pareiškėjos nemotyvuotą subjektyvų įsitikinimą, kurie patvirtintų galimus minėtos teisėjos šališkumo pagrindus, kaip tai apibrėžiama ABTĮ 44 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Teisėjų kolegija kartu akcentuoja, kad tokios pačios išvados pareiškėjos atžvilgiu priėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017 bei 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-905-525/2017. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos prašymo nušalinti teisėją A. M. ar visą Klaipėdos apygardos administracinį teismą nuo šios bylos nagrinėjimo.

13. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas