A-520-2855-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-2855/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02587-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1243 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ (prašyme nurodytas 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 22-1273 laikytas rašymo apsirikimu); 2) įpareigoti Lukiškių TI-K per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 – 2011 metų laikotarpiu (imtinai): 3 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 3 švarkus, 2 kelnes, 2 vasarines striukes, 1 megztinį, 5 marškinius ilgomis rankovėmis, 3 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 kaklaraiščius, 1 šaliką, 2 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 diržą.

Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, paaiškino, kad yra Lukiškių TI-K prižiūrėtojas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys. 2008 m. rugpjūčio mėnesio – 2011 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu jam nebuvo išduota priklausanti tarnybinė uniforma ar ją sudarančios dalys. Nurodė, jog dėl to kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 22-1243 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Nurodė, kad pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas išduotai tarnybinei uniformai (atskiroms jos dalims) per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio pasibaigė nustatyti dėvėjimo terminai, tačiau priklausančios tarnybinės uniformos dalys pareiškėjui nebuvo išduotos, todėl jam teko pačiam rūpintis, savo lėšomis taisyti ar įsigyti naujas nusidėvėjusios uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigė. Vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka, Tvarka) 1, 2, 4 punktais, vienintelis atvejis, kada galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, yra kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją, ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios.

Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas neprašė piniginės kompensacijos ir tokia kompensacija jam nebuvo išmokėta. Dėl to A. A. turėjo būti išduotos uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė. Atsakovas šios savo pareigos nevykdė. Todėl pareiškėjas raštu 2011 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Lukiškių TI-K atsisakymą išduoti tarnybinės uniformos dalis motyvavo finansinių lėšų trūkumu, atsisakymą išmokėti piniginę kompensaciją motyvavo tuo, kad gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, o ne už praėjusį laikotarpį, be to, atlikus turimų tarnybinės uniformos dalių tolesnio dėvėjimo tinkamumo vertinimo procedūrą.

Atsakovas nieko neatsakė dėl tarnybinės uniformos dalių išdavimo. Pareiškėjas manė, kad Lukiškių TI-K turėjo pareigą atlikti turimų tarnybinių uniformų dalių nusidėvėjimo vertinimą ir tik tada priimti sprendimą dėl atitinkamų tarnybinių uniformų dalių išdavimo ar neišdavimo arba kompensacijos išmokėjimo ar neišmokėjimo. Toks vertinimas nebuvo atliktas, tai reiškia, kad skundžiamas atsakovo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkos 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas procedūras.

Pažymėjo, kad tarnybinės uniformos yra vienos būtiniausių tarnybinių priemonių, kurių dėvėjimas pagal teisės aktus pareigūnams yra privalomas. Įstaigai teisės aktais yra nustatyta pareiga laiku aprūpinti pareigūnus uniformomis. Finansinių išteklių trūkumas pagal teisės aktus nėra pateisinama priežastis neišduoti uniformos. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A63-295/2009, A556-111/2008.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose paaiškino, kad pareiškėjas 2008 – 2011 metais Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkoje nustatyta tvarka nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis, todėl tuo laikotarpiu minėtas klausimas ir nebuvo svarstytas. Nurodė, jog A. A. 2011 m. rugsėjo 20 d. prašymu prašė pateikti informaciją apie tarnybinę uniformą, pateikti pažymą, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi 2008 m. rugpjūčio mėnesį – 2011 m. rugpjūčio mėnesį, nurodyti tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis, piniginę kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat pareiškėjas prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtą laikotarpį jam neišduotą uniformą (jos dalis). Atsakovas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pareiškėjui atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį nurodo pareiškėjas savo prašyme. Pažymėjo, jog dėl kompensacijos A. A. laiku nesikreipė į įstaigos vadovą, o teisės aktai nenustato, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atsakovas nurodė, kokios uniformos dalys buvo išduotos pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio.

Atsakovas prašė sprendimo vykdymą dėl įpareigojimo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti priteistas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2008 metų iki 2011 metų, atidėti vėlesniam laikui, kadangi Lukiškių TI-K neturės galimybės iš karto užtikrinti, kad trūkstamos uniformos dalys būtų išduotos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą patenkino iš dalies: įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti A. A. tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio: 3 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 3 švarkus, 2 kelnes, 2 vasarines striukes, 1 megztinį, 5 marškinius ilgomis rankovėmis, 3 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 kaklaraiščius, 1 šaliką, 2 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 diržą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Statuto 18 straipsnio 1-3 dalimis, Tvarkos 1-3 punktais. Darė išvadą, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Nustatė, jog atsakovas pripažįsta, kad iki šiol pareiškėjui neišdavė visų uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, bei neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 yra nurodęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato. Darė išvadą, kad motyvuodamas finansinių lėšų trūkumu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nustatė, kad atsakovas prašė sprendimo vykdymą atidėti vėlesniam laikui, prašymą motyvavo sunkia turtine padėtimi, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo skundo tenkinimas, įpareigojant išduoti tarnybinės uniformos dalis, reikšmingai paveiktų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dabartinę turtinę padėtį. Be to, atsakovas jau seniai žinojo aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis problemą, A. A. iki šiol nėra išduotos uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2008 metų iki 2011 metų, todėl darė išvadą, kad sprendimo vykdymo atidėjimas būtų neproporcingas pareiškėjo ir atsakovo interesų gynimo pusiausvyrai, netenkino atsakovo prašymo sprendimo vykdymą atidėti vėlesniam laikui.

Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. 22-1243 negali būti tenkinamas, nes juo pareiškėjui buvo suteikta prašoma informacija, pareiškėjas neprašė atsakovo išduoti jam uniformą ar atskiras jos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, dėl kompensacijos neišmokėjimo jam taip pat atsakyta teisingai. Pažymėjo, jog pareiškėjas savo 2011 m. rugsėjo 20 d. prašyme prašė išmokėti kompensaciją už praėjusį laikotarpį (už nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio neišduotą uniformą), o pagal Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkos nuostatas pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus. Nustatė, kad A. A. neprašė teismo įpareigoti atsakovą išmokėti kompensaciją už 2008 – 2011 metus, o tai reiškia, kad su rašte išdėstytu teisės akto aiškinimu pareiškėjas sutinka. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, dėl to netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. 22-1243.

III. Atsakovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu. Pažymi, kad kiekvienais metais planuojant biudžeto išlaidų sąmatą yra skiriamos lėšos. Vadovaujantis tuo, pareigūnų aprangai ir batams laikotarpiu nuo 2008 iki 2011 metų buvo skirta: 2008 metais – 158,7 tūkst. Lt ir visos lėšos buvo panaudotos; 2009 metais, sumažinus biudžeto asignavimus, lėšų minkštam inventoriui įsigyti nebuvo skirta; 2010 metais skirta 67,2 tūkst. Lt ir visos lėšos buvo panaudotos; 2011 metais – 71,6 tūkst. Lt ir visos lėšos buvo taip pat panaudotos.

Paaiškina, kad per 14 dienų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo, Lukiškių TI-K negalės išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, t. y.: vasarinė kepurė – 3 vnt., žieminė kepurė – 1 vnt., švarkas – 3 vnt., kelnės – 2 vnt., vasarinė striukė – 2 vnt., megztinis – 1 vnt., marškiniai ilgomis rankovėmis – 5 vnt., marškiniai trumpomis rankovėmis – 3 vnt., kaklaraištis – 2 vnt., šalikas – 1 vnt., bateliai – 2 poros, žieminiai batai – 1 pora, demisezoniniai batai – 1 pora, pirštinės – 1 pora, diržas – 1 vnt., kadangi ataskaitiniu laikotarpiu Lukiškių TI-K yra 491,0 tūkst. Lt kreditorinis įsiskolinimas, dėl to papildomų lėšų įstaiga neturi. Teigia, jog iš karto visiškai aprūpinti tarnybine uniforma pareiškėją A. A. Lukiškių TI-K tikrai neturės galimybės. Mano, kad turėtų būti spręstinas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vėlesniam laiko tarpui, t. y. šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūno teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui.

Pareiškėjas A. A. skundu prašė panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1243 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ ir įpareigoti Lukiškių TI-K per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 – 2011 metų laikotarpiu (imtinai): 3 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 3 švarkus, 2 kelnes, 2 vasarines striukes, 1 megztinį, 5 marškinius ilgomis rankovėmis, 3 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 kaklaraiščius, 1 šaliką, 2 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 diržą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: įpareigojo Lukiškių TI-K per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti A. A. tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio: 3 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 3 švarkus, 2 kelnes, 2 vasarines striukes, 1 megztinį, 5 marškinius ilgomis rankovėmis, 3 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 kaklaraiščius, 1 šaliką, 2 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 diržą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija savo pareigos išduoti pareigūnams tarnybinės uniformos dalis, neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo išduotos pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos tarnybinės uniformos dalys, tačiau prašo spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, motyvuodamas tokį prašymą savo sunkia finansine padėtimi. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepadavė.

ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl tų asmenų, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vykdydama šią įstatymo nuostatą, išnagrinėjo ne tik atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bet patikrino visą bylą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau nagrinėjo tokio pobūdžio administracinius ginčus analogiškose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.) ir nustatė, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1779/2012).

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuoto precedento ir vadovaujasi juo nagrinėjamoje byloje.

Ginčo santykius reglamentuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (pvz., 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Pirmiau nurodytos teisės normomis patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jam laiku nebuvo išduotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A1-638/2005, A5-826/2005, A11-798/2005, kt.) pripažįstama, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas kreipiasi su reikalavimu dėl atlyginimo už tarnybą ar kitų su tarnyba susijusių sumų išieškojimo, atskirų administracinių aktų ar procedūrų ginčijimas nėra būtinas, pakanka jų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo pagrįsti pareikštam piniginiam reikalavimui. Panaši taisyklė taikytina ir valstybės tarnautojų reikalavimams dėl kitų socialinių garantijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 22-1243 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ panaikinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau nustatydamas tenkintinų pareiškėjo reikalavimų apimtį, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės uniformos išdavimą ir dėvėjimą.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, o galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį, ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kartu ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas turi būti aktyvus ir manydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, turi pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1243 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei atsakovas Lukiškių TI-K per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui A. A. tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti nepakeista. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas Lukiškių TI-K įpareigotas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis: 2 vasarines kepures, 2 švarkus, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 3 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 batelių porą, naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti reikalavimą ir pasinaudoti žalos, padarytos neteisėtu atsakovo neveikimu, atlyginimo institutu. Pareiškėjui patikslinus reikalavimus, nagrinėtina, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė uniformos neišdavimas laiku – ar jis tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių. Šioms aplinkybėms pagrįsti būtini papildomi įrodymai (ABTĮ 57 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog prašymas atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios turtinės padėties turi būti pagrindžiamas įrodymais, kad skundo tenkinimas, priteisiant sprendime nurodytą sumą, susijusią su tarnybos santykiais, reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Be to, sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nepripažintini pagrįstais. Byloje nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra ypač bloga, kad dėl sunkios atsakovo turtinės padėties jis negali įvykdyti sprendimo dalies, kuria įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio (1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo A. A. reikalavimas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1243 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei atsakovas Lukiškių TI-K per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui A. A. tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio (1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą), palikti nepakeistą.

Kitą sprendimo dalį, kuria atsakovas Lukiškių TI-K įpareigotas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui 2 vasarines kepures, 2 švarkus, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 3 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 batelių porą, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė