1e0ee964-6320-4e86-be81-2ac09f5e094e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-122-834/2022 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00210-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3.; 16.9.6.; 21.10.4. (S) VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Vaida Sinkevičienė, Sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. G., (toliau-PareiÅ¡kėja), Suinteresuotam asmeniui E. O., Nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos J.

G. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir n u s t a t ė : Institucija 2022 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ( ROIK (duomenys neskelbtini)) nutraukė administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal J. G. pareiÅ¡kimÄ , kadangi E. O. veikoje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, nes nebuvo pakankamai įrodymų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. J.

G. skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti E. O. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai ir neteisėtai įrengtÄ naujÄ galingos elektros įvadÄ jos namo pusėje ir iÅ¡ jos žemės. Skundas motyvuojamas tuo, kad ji yra namo, kuriame deklaruota nuo 2010-10-27, bendrasavininkė ir į kurį nuosavybės teisę įgijo pagal tėvo testamentÄ ir galiojančius teisės aktus. Namas priklauso bendraturčiams. Mirus jos tėvui, E. O. pradėjo Å¡eimininkauti jų Å¡eimos teritorijoje ir neatsiklaususi ir be jos sutikimo, savavaliÅ¡kai įsirengė naujÄ elektros įvadÄ , vietoje tuo, kad pakeisti jį nauju.

PareiÅ¡kėjo manymu, elektrikas, matydamas jau esamÄ elektros įvadÄ Ä¯ namÄ , kuriuo naudojosi PareiÅ¡kėjos Å¡eima, kuris įrodo, kad jų užsakovas yra namo bendrasavininkas, prieÅ¡ įrengdamas antrÄ , visiÅ¡kai naujÄ elektros įvadÄ , vadovaudamasis teisės aktais, privalėjo pareikalauti namo bendrasavininkės sutikimo. PareiÅ¡kėjai kyla abejonių dėl elektrosaugos taisyklių pažeidimo dėl per oro linijÄ nutiestÄ trifazės elektros kabelį, pritvirtintÄ palei visÄ senÄ medinę trobÄ PareiÅ¡kėjos Å¡eimos pusėje, jos manymu, tai kelia grėsmę viso namo saugumui.

Be to, PareiÅ¡kėja pažymi, kad norėtų aptverti teritorijÄ , tačiau dėl savavaliÅ¡kai įrengto elektros skaitliuko to padaryti negali. Institucija atsiliepime nurodė, kad su PareiÅ¡kėjo skundu nesutinka bei praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistu. Atsiliepime Institucija nurodė, kad skundo reikalavimai nepagrįsti. Institucijos manymu, iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, buvo nustatytos visos aplinkybės, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, iÅ¡tirti visi byloje surinkti įrodymai ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumÄ , priimtas teisingas, pagrįstas ir teisėtas nutarimas.

PareiÅ¡kėja J. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad E. O. yra jos netikra pusseserė, jų santykiai įtempti. E. O. sÄ moningai Å¡eimininkavo svetimoje teritorijoje, negavusi sutikimo. Jos manymu, skundžiamame nutarime klaidingai teigiama, kad vienintelė turto savininkė yra E. O.. Nuo 2013 m. iki 2022 m. sausio 6 d. gyvenamasis namas priklausė E. O. ir jos tėvui T. G.. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Dėl paveldėjimo kreiptasi po mėnesio. Tėvui dar esant gyvam buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pasidalinta žemė ir namas.

Jos namo teritorijoje įrengti elektros skaitikliai, elektros įvadas. Buvo du skaitliukai, atsirado trys. E. O. įvedė naujÄ elektros įvadÄ per jos namo pusę, tai jos manymu yra savavaldžiavimas. Skaitliukas įrengtas 2021 m. liepos mėnesį. Tėvas davė žodinį sutikimÄ elektrÄ Ä¯sivesti tik per žemę. Jeigu elektra bÅ«tų įvesta per žemę, ji nebÅ«tų prieÅ¡taravusi. Tačiau elektrÄ pravesta per visÄ jų namÄ . Laidai pravesti jos nuosavybės dalyje, per pastogės iÅ¡orę.

Tie laidai jai trukdo, kadangi nori tvarkyti namÄ . Suinteresuotas asmuo E. O. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, iki 2022 m. sausio 6 d. jai nebuvo žinoma, kad vyksta paveldėjimo byla. Jos niekas neinformavo, kas paveldės turtÄ . Žinojo, kad yra testamentas, kuriuo T. G. jos motinai palieka visÄ turtÄ . Tačiau atsirado kitas testamentas. Namas yra vienbutis, pusių nėra. Jos motina su savo broliu pasirašė naudojimosi patalpomis tvarkÄ , pagal kuriÄ ji naudoja vienÄ pusę, o T. G. kitÄ . Namas pats nepadalintas, nėra dviejų adresų.

Registrų centre buvo įregistruota naudojimosi tvarka. Viso vienbučio paskirtis yra gyvenamoji, į bendrÄ namÄ elektrÄ Ä¯vedė senelis. Jos mamai su broliu pasiraÅ¡ius naudojimosi patalpomis tvarkÄ , elektros skaitliukas atsidÅ«rė T. G. patalpose. Jis mokėdavo už visÄ elektrÄ , jie jam atiduodavo pinigus už savo suvartotÄ elektrÄ . Tai buvo nepatogu. Kitoje pusėje pradėjus statytis naujÄ namÄ , iÅ¡ namo elektra buvo perkelta ant stulpo. Sumokėjo už perkėlimÄ , pas juos atsirado du objektai, todėl Rytų skirstomieji tinklai įrengė paskirstymo dėžutę, kuri ėjo į naujÄ ir į senÄ namÄ .

Dabar nusprendė juos atskirti, atsirado naujas abonementas (skaitliukas), dabar turi du abonementus į vienÄ objektÄ ir į kitÄ . Lauke, po stogu, eina laidas, jis atsirado 2007 m., kai buvo daromas perkėlimas. Greičiausiai trifazio laidas. Jį pakeitė į naujÄ laidÄ , saugų, pradėjo keisti instaliacijÄ , kad bÅ«tų saugu. Jos patalpose saugiau nei pas PareiÅ¡kėjÄ , nes ta instaliacija prieÅ¡ 50 metų įrengta. Paskirstymo dėžutėje padarė dar vienÄ abonementÄ - du laidus į senÄ ir naujÄ namÄ .

Viskas buvo padaryta su AB „(duomenys neskelbtini)“ žinia. Laidas praeina iÅ¡orėje pro jų pasidalintas patalpas. Tarp jos ir PareiÅ¡kėjos konfliktiniai santykiai. Nustatyta tik gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarka. Elektros laidas buvo vedamas namo iÅ¡orėje, ribojantis su siena, kur yra PareiÅ¡kėjos naudojamos patalpos pagal nustatytÄ naudojimosi tvarka. Žinojo, kad namas priklauso bendraturčiams. Mano, jog kol vyko paveldėjimo byla, PareiÅ¡kėja nebuvo savininkė. Kai įrenginėjo naujÄ skaitliukÄ , savininkai nebuvo žinomi, jai niekas nepranešė.

Neturi kitos galimybės pravesti elektrÄ , tik nuo to stulpo. Taip pat nėra servitutų, kad galėtų kažkÄ padaryti. Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu (2022-06-08) paaiÅ¡kino, kad J. G. yra jos sesuo. E. O. yra jos pusseserė. Pusė namo yra E. O., kita pusė jos. Jų žemėje lauke yra stulpas ir skaitliukai. Atvažiavus į kaimÄ pamatė, kad jų pusėje pastogėje pajungti laidai. Laidus nuėmė. Buvo prisijungta neatsiklausius. PareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018). ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, nesant pakankamai įrodymų patraukti E. O. administracininėn atsakomybėn. Pagal ANK 518 straipsnį atsakomybė kyla už savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Savavaldžiaujant gali bÅ«ti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra iÅ¡dėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o taip pat kituose įstatymuose). Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimÄ ir pareigų vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK 1.136 ir 1.137 str.).

CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali bÅ«ti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieÅ¡taraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ar neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrÄ ar tariamÄ teisę.

Å ioje administracinio nusižengimo byloje Institucija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. O. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, E. O. teisę į ½ namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijo nuo 2013-04-30 pagal dovanojimo sutartį. O PareiÅ¡kėja nuo (duomenys neskelbtini) pagal testamentÄ Ä¯gijo paveldėjimo teisę į minėto namo¼ dalį.

Iš minėto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo bei byloje esančios sutarties (b.l.

27) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas bendraturčių A. A. ir T. G. susitarimas dėl gyvenamojo namo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Susitarimas įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad buvęs namo bendrasavininkas T. G. P. policijai teikimo metu jau buvo miręs, atsižvelgiant į tai, E. O., iki Pareiškėjai tampant teisėta ¼ namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies savininke, jau buvo vienintele žinoma jai priklausančios minėto nekilnojamojo turto dalies savininkė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pačios PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų liudytojos paaiÅ¡kinimų matyti, kad laidas yra lauke, tai yra namo iÅ¡orinėje. IÅ¡ suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų matyti, jog lauke, po namo stogu einantis laidas atsirado (duomenys neskelbtini) m. E. O. pakeitė jį nauju, į saugesniu, padarė finansines investicijas. Paskirstymo dėžutėje E. O. padarė dar vienÄ abonementÄ - du laidus - į senÄ ir naujÄ namÄ . IÅ¡ esmės buvo pakeistas elektros įvadas.

Elektros laidas buvo vedamas namo iÅ¡orėje, ribojantis su siena. E. O. manymu, kol vyko paveldėjimo byla, PareiÅ¡kėja nebuvo namo bendrasavininkė. Kai E. O. įrenginėjo naujÄ skaitliukÄ , savininkai jai nebuvo žinomi, be to ji neturėjo ir kitos galimybės pravesti elektrÄ , kaip tik nuo stulpo, esančio PareiÅ¡kėjos žemės sklypo dalyje. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariÅ¡kai ir įregistruoti vieÅ¡ame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.

Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad nustatyta naudojimosi tvarka namo viduje esančiomis patalpomis, bet ne jo iÅ¡orėje, kur nutiesti PareiÅ¡kėjos nurodomi elektros laidai. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjos naudojamos patalpos, pagal patvirtintÄ naudojimosi tvarkÄ yra atidalintos iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir suformuotas atskiras nekilnojamo turto objektas nėra. Teismų praktikoje laikomasi tos pozicijos, jog tarp proceso dalyvių kylantys konfliktai, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų, Å¡iuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iÅ¡ Å¡alies galbÅ«t pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kaip matyti iÅ¡ E. O. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, ji neturėjo kitos galimybės pravesti elektrÄ , kaip tik nuo stulpo.

Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog visus darbus atliko AB “ (duomenys neskelbtini)“ specialistai. PareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė abejonės dėl pravestų laidų saugumo. Å iuo aspektu pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja turi teisę kreiptis į AB “ (duomenys neskelbtini)“ dėl pravestų laidų saugumo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius nutarimu nusprendęs nutraukti administracinio nusižengimo bylos tyrimÄ ir vertindama egzistuojant ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytÄ pagrindÄ (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), surašė motyvuotÄ nutarimÄ .

Nustatyta, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ priimtas iÅ¡samiai iÅ¡tyrus įvykio aplinkybes, taip pat surinkus objektyvius duomenis, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvienÄ atskirai, tiek ir jų visumÄ . Ä®vertinus iÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyti objektyvÅ«s duomenys dėl nusižengimo E. O. veiksmuose, numatyto ANK 518 straipsnyje.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pagal įvykio aplinkybes, taip pat nenustatė E. O. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo dėl savavaldžiavimo sudėties. Paminėto pagrindu teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius nutraukęs administracinę teisenÄ dėl pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje sudėties, priėmė teisingÄ sprendimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas n u t a r i a :

J. G. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. vasario 28 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ( ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Vaida Sinkevičienė