1e09db0d-a10b-4c2e-a994-dcc2ee079377 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1394-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02095-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3515-781/2016 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams A.

P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“, trečiasis asmuo – užsienio bendrovė ASIO, spol. s.r.o., dėl žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡omas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Senasis akvedukas“ (toliau – BUAB „Senasis akvedukas“, ieÅ¡kovė), atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Banca rupta“ (toliau – UAB „Banca rupta“, administratorė), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A.

P., A. I., J. M., A. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vildeta“ (toliau – UAB „Vildeta“) ieÅ¡kovės naudai 373 250,05 Eur dydžio žalÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovai nevykdė savo, kaip ieÅ¡kovės akcininkų pareigos laiku iÅ¡kelti bankroto bylÄ , dėl ko kilo žala ieÅ¡kovės kreditoriams, bei tuo, kad ieÅ¡kovės bankrotas nulemtas tyčiniais atsakovų veiksmais, sudarant įmonei akivaizdžiai nenaudingus sandorius.

PareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 373 250,05 Eur vertės atsakovams priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi, tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovams A.

P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ priklausantį turtÄ už 373 250,05 Eur sumÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams J. M. ir UAB „Vildeta“ (tenkinus pastarųjų atskiruosius skundus) panaikino ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų atsakovų atžvilgiu atmetė; likusiÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ .Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovės A.

P. atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovė BUAB „Senasis akvedukas“ 2016 m. balandžio 12 d. pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų A. P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ 367 858,84 Eur dydžio žalÄ ; solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų A. I. ir A. P. 19 859,22 Eur dydžio žalÄ ; solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų A. P. ir UAB „Vildeta“ 82 003,01 Eur dydžio žalÄ ; solidariai priteisti iÅ¡ visų atsakovų 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 367 858,84 Eur vertės atsakovams A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis; areÅ¡tuoti 387 718,66 Eur vertės atsakovui A. I. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis; areÅ¡tuoti 449 861,85 Eur vertės atsakovui UAB „Vildeta“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis; areÅ¡tuoti 469 721,67 Eur vertės atsakovui A.

P. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis. IeÅ¡kovės teigimu, jos reikalavimai atsakovams yra didelės vertės ir ieÅ¡kinys grindžiamas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis: atsakovai savo tyčiniais neteisėtais veiksmais – tyčia privedė bendrovę prie bankroto, iÅ¡Å¡vaistė turtÄ susijusių asmenų naudai, nevykdė prievolių kreditoriams ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ visiems bendrovės kreditoriams, todėl yra pagrindas manyti, kad, prasidėjus teismo procesui dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovai gali paslėpti bankų sÄ skaitose esančias jiems priklausančias lėšas ar perleisti jiems priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ir taip iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalimi atsakovo A. P. atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Vertindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas atsakovų UAB „Vildeta“ ir J.

M. atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė, kad pradiniame ieÅ¡kinyje nebuvo nurodytas konkretus momentas, nuo kurio atsakovams kilo pareiga inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ ir nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojama iÅ¡augusi įmonės skolų suma, kuri liks nepadengta; iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nebuvo aiÅ¡ku su kokiu laikotarpiu atsiradusių kreditorių reikalavimų suma yra siejama padaryta žala, nes buvo nurodomi ir įsiskolinimai, egzistavę jau 2011 m. pradžioje, tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimo sumos apskaičiavimas nebuvo detalizuojamas, nepagrindžiama, kodėl visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra laikomi žala.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad preliminariai vertinant ieÅ¡kinyje pateikiamus duomenis, negalima teigti, kad tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo reikalavimo suma atsakovams yra tikėtinai pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį argumentavimÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Pažymėjo, kad dėl ieÅ¡kovės materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo bus atsakyta tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės;

Å¡iuo metu atliekamas tik preliminarus pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimas, kuris nereiÅ¡kia bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teismas nustatė, kad nors ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo tiksliÄ datÄ (2011 m. gegužės 1 d.), kada atsakovams kilo įstatymų nustatyta pareiga inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ ir nuo kurios turėtų bÅ«ti skaičiuojama iÅ¡augusi įmonės skolų suma bei iÅ¡ dalies patikslino dėl kokių atsakovų veiksmų padidėjo ieÅ¡kovės įsiskolinimai kreditoriams (dėl sudarytų nuomos ir konsultavimo sutarčių), tačiau neįrodė, kodėl visų atsakovų atsakomybė pagal pirmÄ reikalavimÄ , t. y. dėl atsakovų savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra solidari ir neindividualizavo ieÅ¡kovės buvusio vadovo (atsakovo A.

P.) ir akcininkų (kitų atsakovų) atsakomybės dėl nurodyto pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas įvertinęs, kad ieÅ¡kovė nenurodė iÅ¡ esmės jokių naujų aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie paneigtų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje nurodytÄ pozicijÄ , t. y. nepagrindė aiÅ¡kaus ir konkretaus galimos žalos apskaičiavimo bÅ«do, o iÅ¡ esmės tik nurodė, kad žala atsirado dėl nurodytu laikotarpiu sumažėjusio ieÅ¡kovės turto ir padidėjusių kreditorių reikalavimų, tačiau Å¡ių aplinkybių nesusiejo su konkrečiais atsakovų veiksmais (ar jų neveikimu), taip pat neanalizavo kaip bÅ«tent iÅ¡augo bendrovės skolų dydis pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laikotarpiu, ir pažymėjęs, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai bei tiksliai neapskaičiavo ir (ar) nepatikslino galimo žalos dydžio dėl atsakovų sudarytų ieÅ¡kovei nenaudingų sandorių, o tik preziumavo, kad žalos dydis lygus sandorių vertei, nors byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė (jos bankroto administratorius) Å¡iuos sandorius ginčytų teismuose, sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimų negalima laikyti tikėtinai pagrįstais, todėl nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sÄ lygų, praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, manydama, kad reikalaujamos sumos yra didelės atsakovams ir tai bÅ«tų pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėjo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines-turtines galimybes, t. y. ar jiems Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teisėmis valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, laikytina didele, tačiau, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė to neįrodė ir neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytÄ aplinkybę, jog atsakovai nesÄ Å¾iningais veiksmais gali imtis (jau ėmėsi), siekdami iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo, pažymėjo, kad pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ turi ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, sprendė, kad ji neįrodė ir antros bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sÄ lygos, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Spręsdamas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui A.

P. panaikinimo, teismas atsižvelgė į atsakovo A. P. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi, panaikinimo, taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų J. M. ir UAB „Vildeta“ atžvilgiu, į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės A. P. atžvilgiu, taip pat į tai, jog ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis nėra tikėtinai pagrįsti (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 2 dalis).Ä®vertinęs atsakovės UAB „Vildeta“ praÅ¡ymo paskirti bankroto administratorei 5 792 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc. Å¡ios baudos skiriant UAB „Vildeta“, pagrįstumÄ , teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, administratorės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nors praÅ¡ymas ir buvo atmestas) pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo jos veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, tuo labiau, kad pirmas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams, teiktas su pradiniu ieÅ¡kiniu, pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas.

Teismas sprendė, kad nėra ir kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo ankstesniuose (iki praÅ¡ymo pateikimo) ieÅ¡kovės veiksmuose, todėl atsakovės UAB „Vildeta“ praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė (CPK 95 straipsnis). Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė BUAB „Senasis akvedukas“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį ir patenkinti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tuoti 367 858,84 Eur vertės atsakovams A.

I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis; areÅ¡tuoti 387 718,66 Eur vertės atsakovui A. I. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis; areÅ¡tuoti 449 861,85 Eur vertės atsakovui UAB „Vildeta“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis; areÅ¡tuoti 469 721,67 Eur vertės atsakovui A.

P. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus: Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė atsakovų nesÄ Å¾iningumo. Atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus patvirtina aplinkybė, kad trečiasis asmuo su UAB „Senasis akvedukas“ pasirašė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-4762-104/2010, kuria A. I. įsipareigojo solidariai atsakyti trečiajam asmeniui už UAB „Senasis akvedukas“ prievolių vykdymÄ , tačiau nei UAB „Senasis akvedukas“ nei akcininkas A.

I. prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais ir tvarka neįvykdė. Taikos sutarties sudarymas, neketinant jos vykdyti, įrodo tiek direktoriaus A. P. (kuris buvo vienasmenis ieÅ¡kovės vadovas pasiraÅ¡ant sutartį su trečiuoju asmeniu, kurios nevykdant trečiasis asmuo kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo ir dėl kurios buvo sudaryta taikos sutartis), tiek A. I. nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ taip pat patvirtina – prieÅ¡ingų įmonės veiklai sandorių sudarymas, kurie yra konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartyje, kurioje UAB „Senasis akvedukas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o taip pat ir tai, kad atsakovų atžvilgiu trečiojo asmens užsienio bendrovės ASIO, spol. s.r.o. pareiÅ¡kimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog visų atsakovų atsakomybė pagal pirmÄ reikalavimÄ , t. y. dėl atsakovų savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra solidari ir, kad neindividualizavo ieÅ¡kovės buvusio vadovo (atsakovo A. P.) ir akcininkų (kitų atsakovų) atsakomybės dėl nurodyto pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – padaryta neiÅ¡analizavus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų. IeÅ¡kovė ne tik konkrečiai nurodė kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos UAB „Senasis akvedukas“ padarymÄ , bet ir Å¡ių veiksmų žalingus padarinius bei priežastinį ryšį.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovų atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįsti ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vertinant tai, jog kitų atsakovų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos – naikintinos ir atsakovo A. P. atžvilgiu. Å is atsakovas pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei ir dėl to kreditoriams buvo padaryta žala. A. P. neteisėti veiksmai įrodyti ir konstatuoti civilinėje byloje dėl tyčinio bankroto, nurodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, lemiančios Å¡io atsakovo atsakomybės atsiradimÄ reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad jos reikalaujamos sumos atsakovams yra didelės, nes net ieÅ¡kovei konkrečiai raÅ¡tiÅ¡kai nenurodžius to, teismas turėjo pareigÄ vadovautis bendrÄ ja nusistovėjusia teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, nuo kokios sumos reikalavimas yra laikytinas dideliu, todėl vien dėl didelio reikalavimo dydžio (367 858,84 Eur), teismas turėjo pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Atsakovė J.

M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės J. M. atžvilgiu atmesti, kitoje atskirojo skundo dalyje (kitų atsakovų atžvilgiu) spręsti teismo nuožiÅ«ra, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administratorės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovė nei atskirajame skunde, nei ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytame praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė argumentų pagrindžiančių, kad ieÅ¡kinys tikėtinai gali bÅ«ti patenkintas Å¡ioje byloje ir tinkamai nepagrindė jokios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas aiÅ¡kiai nurodė motyvus, kuriais remiantis atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, atsakovė nėra ieÅ¡kovės akcininkė, todėl negali bÅ«ti atsakinga už bankrutuojančiai bendrovei galimai padarytÄ Å¾alÄ dėl laiku neiÅ¡keltos bankroto bylos ir todėl J. M. atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės, nes ji apskritai Å¡ioje byloje laikytina netinkamu atsakovu. Atsakovė UAB „Vildeta“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus: IeÅ¡kovės argumentas, kad teismas neteisingai sprendė, jog patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai nėra prima facie pagrįsti, ir, jog tikėtinÄ ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ Ä¯rodo vien tai, kad atsakovų (dalyvių – akcininkų) nesÄ Å¾iningi veiksmai – prieÅ¡ingų įmonės veiklai sandorių sudarymas – yra konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartyje, todėl, siekiant prisiteisti žalÄ iÅ¡ atsakovų, jų neteisėtų veiksmų net nereikia papildomai įrodinėtini nagrinėjamos bylos kontekste, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje (ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartyje) nustatytos aplinkybės nepagrindžia atsakovų veiksmų neteisėtumo. Civilinės bylos, kurioje ieÅ¡kovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nagrinėjimo dalyko nesudarė bendrovės vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės klausimai, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė dėl jokių atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie kitoje byloje nustatytas prejudicines aplinkybes dėl atsakovų yra nepagrįsti ir neatitinka teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų apie tai, kokios aplinkybės gali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais.

Teismas visiÅ¡kai teisingai įvertino, kad ieÅ¡kovė ir patikslintame ieÅ¡kinyje nepagrindė, kodėl visų atsakovų atsakomybė dėl nesavalaikio bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo turėtų bÅ«ti solidari, taip pat atsakovų atsakomybės neindividualizavo. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nors patikslintame ieÅ¡kinyje ir nurodė momentÄ , kada turėjo bÅ«ti kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir formaliai ieÅ¡kinio tekste atskyrė įrodinėjamus akcininkų bei buvusio vadovo tariamai neteisėtus veiksmus, tačiau Å¡ie argumentai neindividualizuoja kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsakomybės – nenurodyta, už kokiÄ konkrečiai žalos dalį (kokia apimtimi) ir dėl kokių priežasčių yra atsakingas kiekvienas iÅ¡ atsakovų, atsižvelgiant į tai, kad jų funkcijos ir pareigos ieÅ¡kovės atžvilgiu yra skirtingos.

Teismas visiÅ¡kai teisingai įvertino, kad ieÅ¡kovė ir patikslintame ieÅ¡kinyje nepagrindė aiÅ¡kaus ir konkretaus galimos žalos apskaičiavimo bÅ«do, o aplinkybė, kad Å¡ios teismo iÅ¡vados ieÅ¡kovė net neginčija, patvirtina, jog skundžiama teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis negali bÅ«ti panaikinta, nes ieÅ¡kovė savo konkliudentiniais veiksmais (atskirajame skunde nepateikdama jokių argumentų dėl Å¡ios teismo iÅ¡vados, susijusios su žalos nepagrindimu, klaidingumo) pripažino, kad iÅ¡ tiesų esminės byloje įrodinėjamos atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos (praÅ¡omos priteisti žalos) iki Å¡iol nėra pagrindusi, t. y. pripažino, kad patikslintas ieÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo byloje nebus galima įvykdyti ar jo įvykdymas pasunkės ir, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, Å¡ios sÄ lygos net neįrodinėjo, todėl jos argumentas, jog teismas netinkamai įvertino atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančius įrodymus, jog jie siekia / sieks iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo (kaip grėsmės sprendimo įvykdymui) yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino Å¡iÄ aplinkybę ir tai aiÅ¡kiai nurodė savo nutartyje, tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį jos argumentÄ . Nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, jog teismas turėjo pareigÄ vadovautis bendrÄ ja nusistovėjusia teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, nuo kokios sumos reikalavimas yra laikytinas dideliu, ir vien todėl nagrinėjamoje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jos reikalavimo dydis (367 858,84 Eur) pripažintinas dideliu.

Net jei ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala ir bÅ«tų apskaičiuota teisingai (ko akivaizdžiai nėra), teismas vis vien nebÅ«tų turėjęs pagrindo pripažinti Å¡io reikalavimo vertės didele, kadangi ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodinėjo kiekvieno iÅ¡ atsakovų finansinės padėties ir jų turimo turto santykio su pareikÅ¡to reikalavimo suma, ir tai visiÅ¡kai pagrįstai bei teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas. Atsakovas A. I. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus: Teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė, pateikdama praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, neįrodė nė vienos iÅ¡ CPK 144 straipsnyje nurodytų sÄ lygų – tikėtinai nepagrindė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų ir nepagrindė, kokios aplinkybės leidžia spręsti, jog pasunkės bÅ«simas teismo sprendimo įvykdymas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovės teiginiai apie kitoje byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovų, turinčių prejudicinę galiÄ yra nepagrįsti ir neatitinka teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų apie tai, kokios aplinkybės gali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais. IeÅ¡kovė nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei atskirajame skunde nenurodo, kokiÄ konkrečiai žalÄ padarė ir dėl kokių priežasčių yra atsakingas kiekvienas iÅ¡ atsakovų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kodėl visų atsakovų atsakomybė pagal pirmÄ reikalavimÄ , t. y. dėl atsakovų savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra solidari ir neindividualizavo ieÅ¡kovo buvusio vadovo ir akcininkų (kitų atsakovų) atsakomybės dėl nurodyto pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovė nepagrindė aiÅ¡kaus ir konkretaus galimos žalos apskaičiavimo bÅ«do, o iÅ¡ esmės tik nurodė, kad žala atsirado dėl nurodytu laikotarpiu sumažėjusio jos turto ir padidėjusių kreditorių reikalavimų, tačiau Å¡ių aplinkybių nesusiejo su konkrečiais atsakovų veiksmais (ar jų neveikimu), taip pat neanalizavo, kaip bÅ«tent iÅ¡augo bendrovės skolų dydis pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laikotarpiu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas bÅ«tent dėl žalos atlyginimo priteisimo, Å¡i aplinkybė (ar ieÅ¡kovė pagrindė žalÄ ) – yra esminė sprendžiant tiek dėl ieÅ¡kinio, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į didelę ieÅ¡kinio sumÄ , turėjo pareigÄ vadovautis teismų praktika ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Visų pirma ieÅ¡kovė neteisingai skaičiuoja galimos žalos dydį, antra, net jei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala ir bÅ«tų apskaičiuota teisingai, nebÅ«tų jokio teisinio pagrindo pripažinti Å¡io reikalavimo vertės didele, nes ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodinėjo kiekvieno iÅ¡ atsakovų finansinės padėties ir jų turimo turto santykio su pareikÅ¡to reikalavimo suma, ir tai visiÅ¡kai pagrįstai teismas nurodė skundžiamoje nutartyje.Trečiasis asmuo ASIO, spol. s.r.o., atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad palaiko ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsiliepime pažymėjo, kad ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje yra aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodomos bei konkretizuojamos kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsakomybės ribos, o bÅ«tent kiekvieno iÅ¡ atsakovų veiksmai, lėmę BUAB „Senasis akvedukas“ nemokumÄ bei žalos kreditoriams atsiradimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nevertinio Å¡ios aplinkybės, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, galinčių apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , dar daugiau, pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje reikalavimai yra pagrįsti, t. y. ieÅ¡kinys grindžiamas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis – atsakovai savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelę žalÄ visiems bendrovės kreditoriams ir tai patvirtina teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi – yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.Pažymėtina, kad teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo Å¡alies veiksmų arba neveikimo bÅ«simu teismo sprendimu galimai patenkinti ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) reikalavimai gali bÅ«ti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, tik tada turi bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Tuo tarpu teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-801-302/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-342-943/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6201-798/2015 pritaikytas atsakovų UAB „Vildeta“ ir J.

M. atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, pažymėdamas, kad ieÅ¡kinyje nebuvo nurodytas konkretus momentas, nuo kurio atsakovams kilo pareiga inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ ir nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojama iÅ¡augusi įmonės skolų suma, kuri liks nepadengta; iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku su kokiu laikotarpiu atsiradusių kreditorių reikalavimų suma yra siejama padaryta žala, nes nurodomi ir įsiskolinimai, egzistavę jau 2011 m. pradžioje, tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimo sumos apskaičiavimas nėra detalizuojamas, nepagrindžiama, kodėl visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra laikomi žala.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, kad preliminariai vertinant ieÅ¡kinyje pateikiamus duomenis, negalima teigti, kad tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo reikalavimo suma atsakovams yra tikėtinai pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, taip pat įvertino ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį argumentavimÄ , bei sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį nėra nei tikėtinai pagrįsti, nei yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl ieÅ¡kovės materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo bus atsakyta tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, o Å¡iuo metu atliekamas tik preliminarus pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimas, kuris nereiÅ¡kia bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgusi į aukščiau minėtÄ apeliacinės instancijos teismo nutartį, patikslino ieÅ¡kinį, kuriame nurodė tiksliÄ datÄ â€“ 2011 m. gegužės 1 d., nuo kada atsakovams kilo įstatymų nustatyta pareiga inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ ir nuo kurios turėtų bÅ«ti skaičiuojama iÅ¡augusi įmonės skolų suma, taip pat patikslino dėl kokių atsakovų veiksmų padidėjo ieÅ¡kovės įsiskolinimai kreditoriams, tačiau nepateikė, jos teigimu, padarytos žalos paskaičiavimo bÅ«do, tinkamai nemotyvavo, kodėl visų atsakovų atsakomybė dėl jų savalaikio nesikreipimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , yra solidari.

Sutiktina su pirmosios instancijos padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nenurodė iÅ¡ esmės jokių naujų aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie paneigtų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje nurodytÄ pozicijÄ (nutarties 20-24 punktai). IeÅ¡kovė teikdama šį skundÄ taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad jos nurodyta žala atsirado dėl paminėtu laikotarpiu sumažėjusio ieÅ¡kovės turto, padidėjusių kreditorių reikalavimų ir tai tiesiogiai sÄ lygojo byloje esančių atsakovų veiksmai ar jų neveikimas, nors apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 177, 178, 314 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis).

Taigi, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei Å¡io ginčo sprendimui aktualios teisės normos suteikia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kinio prima facie nepagrįstumo. Nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinos sÄ lygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o areÅ¡tuoti atsakovų turto - 367 858,84 Eur vertės atsakovams A.

I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, 387 718,66 Eur vertės atsakovui A. I. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, 449 861,85 Eur vertės atsakovui UAB „Vildeta“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, 469 721,67 Eur vertės atsakovui A. P. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas – kurio bendra vertė žymiai didesnė už ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (367 858,84 Eur + 19 859,22 Eur + 82 003,01Eur) 469 721,07 Eur ir taip pat žymiai didesnė už bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumÄ , į kuriÄ nagrinėjamoje byloje turėtų bÅ«ti atsižvelgiama nustatant įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos dydį.Taip pat pažymėtina, kad apeliantės argumentas, jog teismas vien dėl didelio reikalavimo dydžio turėjo pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiÅ¡kiai nurodė, jog ieÅ¡kovė, be kita ko, manydama, kad reikalaujamos sumos yra didelės atsakovams ir tai bÅ«tų pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pateikti įrodymus apie kiekvieno iÅ¡ atsakovų finansines-turtines galimybes, tačiau nagrinėjamu atveju, ji to neįrodė ir net neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad Å¡i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta.

Apeliantės argumentas, jog teismas netinkamai įvertino atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, įvertino Å¡iÄ aplinkybę ir nurodė, kad pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ turi ieÅ¡kovas, kuri, nagrinėjamu atveju, nebuvo įvykdyta (CPK 178 straipsnis).

Teismas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, kurių jie gali imtis nesant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendė, kad ji neįrodė ir antros bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sÄ lygos, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikus įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus ar neveikimÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ir Å¡iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta. Taigi, konstatuotina, jog teismas pagrįstai bei teisėtai nustatė, jog nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinos sÄ lygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo atskiro praÅ¡ymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl atsakovo A.

P. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau kaip argumentÄ iÅ¡skyrė, jog teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad vertinant tai, jog kitų atsakovų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos – naikintinos ir atsakovo A. P. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos vertinimu, nurodytas apeliantės argumentas nepaneigia Å¡ios teismo iÅ¡vados, nes pirma – atsakovas A. P. pateikė praÅ¡ymÄ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, antra, teismas, spręsdamas dėl Å¡io praÅ¡ymo pagrįstumo, rėmėsi minėtomis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų J.

M. ir UAB „Vildeta“ atžvilgiu bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės A. P. atžvilgiu, trečia, įvertino, kad ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis nėra tikėtinai pagrįsti, todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino ir panaikino jo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę – nustatė ir teisingai įvertino visas reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti turinčias faktines aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, pritaikė proceso teisės normas ir pagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalimi atsakovo A.

P. atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti Å¡iÄ teismo nutartį, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, – nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kiti atskirajame skunde, o taip pat atsiliepimuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡sprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimÄ , priklausomai nuo to, koks yra bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas.

Ä®statymas nenumato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimÄ , bÅ«tų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo iÅ¡sprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų rengiant atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar atsiliepimus į šį skundÄ atlyginimo klausimas turės bÅ«ti sprendžiamas priimant sprendimÄ byloje, todėl atsakovės J. M. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje proceso stadijoje nenagrinėtini.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Romualda Janovičienė