1e0990ce-e2e7-4027-8712-02287b97d2bb · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-100-618/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14015-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. vasario 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Å imanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovių Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės, J.

D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, R.

G., N. B., J. D., J. P., O. L. V., D. A. (D. A.), A. L., M. Z. dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, T. P., A. S., V. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gegužės 25 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) įpareigoti atsakovÄ D. A. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ pertvarkyti statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr. 1), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

2) įpareigoti atsakoves J. P., J. D., N. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr. 2), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

3) įpareigoti atsakovę O. L. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr. 3), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

4) per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovui D. A. neatlikus 1 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti jį kaltų asmenų – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

5) per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovėms J. P., J. D., N. B. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti jas kaltų asmenų – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

6) per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovei O. L. V. neatlikus 3 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti jÄ kaltų asmenų – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

7) nustatyti, kad atsakovui D. A. neįvykdžius 4 punkte nustatyto įpareigojimo ir nepaÅ¡alinus statybos padarinių, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti Inspekcija nugriaudama statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovo D. A. lėšomis;

8) nustatyti, kad atsakovėms J. P., J. D., N. B. neįvykdžius 5 punkte nustatyto įpareigojimo ir nepaÅ¡alinus statybos padarinių, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti Inspekcija nugriaudama statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovų J. P., J. D., N. B. lėšomis;

9) nustatyti, kad atsakovei O. L. V. neįvykdžius 6 punkte nustatyto įpareigojimo ir nepaÅ¡alinus statybos padarinių, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti Inspekcija nugriaudama statomÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), O. L. V. lėšomis.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo atsakovÄ D. A. per 24 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus; įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡duoti atsakovui D.

A. gyvenamojo namo statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal pertvarkytus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus; įpareigojo atsakoves J. P., J. D., N. B. per 24 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus Å«kinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus;

įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡duoti atsakovams J. P., J. D., N. B. Å«kinio pastato statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal pertvarkytus Å«kinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus; įpareigojo atsakovę O.

L. V. per 24 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus Å«kinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus; įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡duoti atsakovei O.

L. V. Å«kinio pastato statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal pertvarkytus Å«kinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus; kitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. įpareigoti per 24 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti projektinius dokumentus, o ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos įpareigota iÅ¡duoti statybÄ leidžiančius dokumentus, pakeitė ir iÅ¡dėstė taip: įpareigojo atsakovÄ D. A. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr.

1) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; įpareigojo atsakoves J. P., J. D., N. B. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr.

2) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; įpareigojo atsakovę O. L. V. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr.

3) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalys, kuriomis patikslintas ieškinys atmestas (dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikintos ir byla dėl šių dalių perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo V. B. praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo, 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 papildomÄ nutartį rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad paliekama nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintas ieÅ¡kinys dėl atsakovui V. B. pareikÅ¡tų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-816-971/2022 atsakovo V. B. procesinė padėtis pakeista iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų.

6. Apeliacinės instancijos teismui perdavus dalį bylos iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis (patikslinto ieÅ¡kinio 4 – 9 reikalavimai) ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė savo reikalavimų (neiÅ¡spręstų) netikslino ir laikėsi 2020 m. gegužės 25 d. patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos pozicijos.

Dėl kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai, ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti griaunami / išardomi (duomenys neskelbtini) esantys statiniai, pastatyti teismo sprendimu panaikinto statybos leidimo pagrindu, pripažintini: Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija; Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (vietoje buvusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento);

KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos; detalųjį planÄ parengęs architektas R. G.; statinio projektuotojai – projekto dalių vadovai, J. L. ir M. Z.; detaliojo plano užsakovas ir vienas iÅ¡ statytojų V. B.. Lėšos, skiriamos statybos padariniams Å¡alinti, savo esme yra žala, taigi sprendžiant dėl kaltų asmenų nustatymo įvertintini jų neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir pasekmių. Å iuo atveju statytojo žala bus laikomi padarinių Å¡alinimo kaÅ¡tai.

Neteisėti veiksmai teritorijų planavimo ir statybos srityje buvo nustatyti teismų sprendimais, be to, patikslintame ieškinyje taip pat nurodomi kaltais traukiamų asmenų neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad būtent dėl neteisėto teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06, buvo išduotas neteisėtas statybos leidimas ir jo pagrindu pastatyti statiniai.

Šiuo atveju teismo sprendimu panaikintas statybos leidimas buvo neteisėto detaliojo plano pasekmė. Todėl kaltų asmenų, kurių lėšomis šalintini neteisėtos statybos padariniai, nustatymas pirmiausia paremtas šių asmenų veiksmais ir įtaka neteisėto detaliojo teritorijų planavimo procese. Be to, prie asmenų, kurių lėšomis šalintini neteisėtos statybos padariniai, priskirtini ir statinių projektuotojai, kurių veikla projektuojant ginčo statinius, nepaisant tuometinės Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNNP planavimo schema) sprendinių ir imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir juos pažeidžiant, taip pat prisidėjo prie neteisėtų statinių sukūrimo.

Dėl Neringos savivaldybės ir savivaldybės administracijos atsakomybės ieškovė pažymėjo, kad Neringos savivaldybės institucijos, priimdamos neteisėtus administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo ir statybos nagrinėjamoje teritorijoje, netinkamai vykdė joms pavestas pareigas, neatsižvelgė į tai, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

Be to, Neringos savivaldybės ir savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas iÅ¡ esmės patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieÅ¡taravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant Å¡ios institucijos iÅ¡duotomis planavimo sÄ lygomis, užtraukia minėtos institucijos atsakomybę, įskaitant pareigÄ dengti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo (griovimo) iÅ¡laidas, jeigu statiniai nebus pertvarkyti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teises ir pareigas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, todėl Å¡i institucija traukiama kaltu asmeniu vietoje buvusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dalyvavo ankstesnėse bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, taigi Å¡iai įstaigai (jos teisių ir pareigų perėmėjai) minėti teismo sprendimai taip pat turi prejudicinę galiÄ . KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau ir – Direkcija), derindama minėtÄ detalųjį planÄ , taip pat neprieÅ¡taravo jo sprendiniams, pažymėdama tai 2000 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmas Direkcija neužtikrino, kad jos sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo neprieÅ¡tarautų aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, o veikla, susijusi su teritorijų planavimu ir statinių statyba KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bÅ«tų vykdoma griežtai laikantis KNNP planavimo schemos sprendinių. BÅ«tent Direkcijai tenka dalis atsakomybės už neteisėtÄ detalųjį planÄ , o kartu ir pareiga atlyginti neteisėtos statybos, kurios vykdymo pagrindas pirmiausia buvo sukurtas Å¡iuo detaliuoju planu, likvidavimo iÅ¡laidas.

KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieÅ¡taravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant Å¡ios institucijos iÅ¡duotomis planavimo sÄ lygomis, užtraukia minėtos institucijos atsakomybę, įskaitant pareigÄ dengti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo (griovimo) iÅ¡laidas, jeigu statiniai nebus pertvarkyti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Detaliojo plano sprendiniams buvo pritarta, nors rengiant detalųjį planÄ nesivadovauta Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsniu, nustačiusiu planuojant nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje tvarkymo, pritaikymo ar statybos darbus prievolę atlikti istorinius – urbanistinius tyrimus.

Be to, nebuvo parengta ir nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės U12 – Juodkrantės gyvenvietės pagrindiniame dosjė nurodyta individuali teritorijos regeneravimo programa, kuriÄ reikėjo parengti, norint regeneruoti ir sutvarkyti urbanistinės vertybės teritorijÄ . KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, kaip KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėjas, taip pat laikytinas atsakingu asmeniu, kurio lėšomis turėtų bÅ«ti dengiamos statinių griovimo iÅ¡laidos.

Å i įstaiga taip pat dalyvavo ankstesnėse bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, taigi Å¡iai įstaigai (jos teisių ir pareigų perėmėjai) minėti teismo sprendimai taip pat turi prejudicinę galiÄ . Teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ parengė architektas R. G.. BÅ«tent jis, rengdamas detaliojo plano sprendinius bei vykdydamas kitas detaliojo planavimo procedÅ«ras, pasiraÅ¡ydamas ant parengto detaliojo plano, tiek pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tiek ir vykdydamas institucijų iÅ¡duotas detaliojo planavimo sÄ lygas, kuriose tiesiogiai buvo įraÅ¡ytas reikalavimas rengiant detalųjį planÄ vadovautis KNNP planavimo schema, privalėjo užtikrinti, kad parengto detaliojo plano sprendiniai neprieÅ¡tarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, t. y.

KNNP planavimo schemai ir atitiktų šio planavimo dokumento sprendinius, tačiau ši pareiga iš esmės buvo įvykdyta netinkamai, tai patvirtina ir administracinės bylos Nr. I-263-162/2009 medžiaga. Todėl R. G. taip pat turi atlyginti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas, kurios atsirado dėl neteisėtai parengto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo. Gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, vadovas buvo J.

L., o projekto dalies vadovas M. Z.. Statinio projekto vadovai J. L. ir M. Z. pasiraÅ¡ydami ant parengto techninio projekto dalių, kartu prisiėmė ir atsakomybę, kad statinio projektas parengtas laikantis atitinkamų reikalavimų, įskaitant ir KNNP planavimo schemos sprendinius. Rengiant gyvenamojo namo su Å«kiniu pastatu ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), statinio projektÄ buvo privalu užtikrini jo atitiktį tuo metu galiojusios KNNP planavimo schemos sprendiniams, tačiau Å¡io reikalavimo buvo nesilaikyta, todėl neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti Å¡alinami taip pat ir statinio projekto vadovų J.

L. ir M. Z. lėšomis. IeÅ¡kovės teigimu, tarp Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, paminėtų valstybės institucijų, detaliojo plano rengėjo, statinio projekto rengėjų – projekto vadovų, detaliojo plano užsakovo ir statytojo V. B. veiksmų ir neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo bei atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Jeigu nurodyti asmenys savo veiksmais bÅ«tų užtikrinę teisėtumÄ detaliojo planavimo, statybos leidimo iÅ¡davimo teisiniuose santykiuose, savo sprendimus bÅ«tų grindę teisės aktų normomis ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais bÅ«tų pasielgę apdairiai ir rÅ«pestingai, statiniai nebÅ«tų buvę pastatyti ir nereikėtų spręsti jų padarinių Å¡alinimo klausimų.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti asmenys savo veiksmais prisidėjo prie statybos padarinių atsiradimo, šių asmenų lėšomis turėtų būti dengiami būsimi statinių griovimo kaštai, jei statiniai nebus įteisinti. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad negalima atskirti atsakovų atsakomybės, tiek vienas, tiek kitas atsakovas dalyvavo procese, susijusiame su detaliojo planavimo dokumento rengimu. Detaliojo planavimo procesas buvo vientisas procesas, visus kaltus asmenis sieja bendri veiksmai, pradedant užsakovo V.

B. veiksmais inicijavus detaliojo planavimo procesÄ , dalyvaujant jo rengimo procedÅ«rose, vietos savivaldos ir valstybės institucijų veiksmais, nustatant sÄ lygas detaliojo dokumento rengimui, detaliojo dokumento rengėjui rengiant planavimo dokumentÄ , institucijoms jį tikrinant, ir baigiant detaliojo plano patvirtinimu, kuris atvėrė keliÄ statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui bei statinių statybai.

7. Atsakovas R. G. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį jam atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi architektas R. G. negali bÅ«ti sutapatinamas nei su individualia R. G. architektÅ«ros firma, nei su UAB „(duomenys neskelbtini)”. Nurodyti subjektai yra iÅ¡registruoti iÅ¡ Juridinių asmenų registro, R. G. nėra Å¡ių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas.

Tai reiÅ¡kia, kad nėra teisinio pagrindo R. G. traukti atsakovu nurodytoje byloje argumentuojant, kad R. G. buvo detaliojo plano rengėjas. Nekyla ginčo dėl to, kad R. G. buvo detaliojo plano architektas, tačiau architektas neatsako tokia pačia apimtimi kaip rengėjas. Architekto atsakomybė, pagal aktualų reglamentavimÄ , gali bÅ«ti realizuota per Lietuvos architektų rÅ«mų organų priimtus sprendimus dėl architekto etikos ar kvalifikacijos. Be to, pagal taikytinÄ reguliavimÄ detaliojo plano rengėjas neatsako už žalÄ , atsiradusiÄ po detaliojo plano įsigaliojimo.

Patikslintas ieÅ¡kinys, net ir konstatavus rengėjo atsakomybę (kas bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįsta), atsakovui R. G. visais atvejais turi bÅ«ti atmetamas kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Administracinėje byloje dėl detaliojo plano ir kitų aktų panaikinimo atsakovas nedalyvavo, todėl prejudicinės galios priimti sprendimai atsakovo atžvilgiu neturi. Be to, atsakovo teigimu, detalusis planas parengtas kokybiÅ¡kai ir neprieÅ¡tarauja teisės aktams bei teritorijų planavimo dokumentams. Å iuo atveju neegzistuoja detaliojo plano rengėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pažymėjo ir tai, kad nėra pagrindo kalbėti apie solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę.

8. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovės J. D. ir J. P. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad Å¡iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alia gyvenamojo namo pastatyti daugiau nei 1 priklausinį ir imperatyviai numato, kad turi bÅ«ti iÅ¡ardytos jungtys tarp pastatų. Tai reiÅ¡kia, kad nėra bÅ«tinybės nugriauti atsakovėms priklausantį Å«kinį pastatÄ , nes sklype gali stovėti daugiau nei 1 priklausinys.

Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai, iÅ¡dėstyti 5 ir 8 punktuose, negali bÅ«ti tenkinami atsakovių atžvilgiu, nes tai prieÅ¡tarautų Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punkto imperatyvui – griauti pastatÄ galima tik tada, kai jo statyba pagal teisės aktus yra negalima, minėti reikalavimai yra neproporcingi. Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi Statybos įstatymo 33 straipsniu. IÅ¡ ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių dėl institucijų kaltės inter alia iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , akivaizdu, kad institucijos yra kaltos dėl netinkamo teritorijų planavimo ir statybos teisės aktų taikymo ir juos vykdant atliktų procedÅ«rinių pažeidimų, bet ne atsakovės. Atsakovės yra sÄ Å¾iningai turtines teises į pastatÄ Ä¯giję asmenys, atsakovės neprisidėjo prie panaikintų pastatų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo, todėl pritaikius ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ griežčiausiÄ poveikio priemonę – Å«kinio pastato nugriovimÄ â€“ bÅ«tų neproporcingai suvaržytos jų teisės, o jos turėtų patirti pačias griežčiausias poveikio priemones, nors yra nekaltos ir savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie padarytų teisės normų pažeidimų.

Å iuo atveju atsakovės neprisidėjo prie panaikintų pastatų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo, statybų pagal panaikintus statybÄ leidžiančius dokumentus padarinių (jungtis tarp gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato) visuomenės interesams mastas yra itin mažas, esamiems reikalavimams prieÅ¡tarauja tik balkonas, jungiantis pastatÄ su gyvenamuoju namu. Duomenų apie kitus Å«kinio pastato teisės aktų reikalavimų neatitikimus byloje nėra, nors joje dalyvauja visos suinteresuotos institucijos.

Dėl to taikyti Å«kinio pastato nugriovimo poveikio priemonę, esant galimybei iÅ¡ardyti balkonÄ ir taip užtikrinti reikalavimÄ dėl jungties iÅ¡ardymo, nėra teisinio pagrindo.

9. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai nėra registruoti KultÅ«ros vertybių registre, tačiau patenka į kultÅ«ros paveldo vietovės – Juodkrantės gyvenvietės, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 2067, teritorijÄ . Atsakovė įvertinusi pirmosios nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. liepos 2 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus KultÅ«ros vertybių registre registruotos Juodkrantės gyvenvietės duomenis, pradeda registruotos Juodkrantės gyvenvietės apskaitos duomenų tikslinimo procedÅ«ras dėl nustatytų kultÅ«ros paveldo vietovės urbanistinės struktÅ«ros statinių priskyrimo kitų statinių kategorijai.

Å iuo atveju, atsakovė pažymėjo, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nustatytų paveldosaugos reikalavimų nepažeidžia (iÅ¡skyrus apraÅ¡ytas jungtis tarp statinių). Tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo. IeÅ¡kovė nepateikė bei neįrodė atsakovės atsakomybės laipsnio, kokie konkretÅ«s veiksmai sÄ lygojo galbÅ«t neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo iÅ¡davimÄ , kokie konkretÅ«s paveldosaugos reikalavimai yra pažeidžiami Å¡iuo metu.

Atsakovės pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. liepos 2 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statiniams suteiktas urbanistinės struktūros statinių statusas, t. y. jie tapo urbanistinės vietovės – Juodkrantės gyvenvietės – vertingosiomis savybėmis. Tuo pagrindu yra draudžiama urbanistinės struktūros statinius griauti.

10. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pažymėjo, kad pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nekelia teismų atsakomybės klausimo, nenurodo jokių neteisėtų teismo veiksmų, todėl trečiasis asmuo neturėtų dalyvauti tokio pobÅ«džio byloje.

11. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , padarinių Å¡alinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), be įstatymų reglamentavimo privalo vadovautis ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu bei bendruoju planu. Teismas remdamasis Å¡iuose teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintais teritorijų tvarkymo sprendiniais, kuriais nustatyta, kaip turi bÅ«ti tvarkomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), turi priimti sprendimÄ , kuriuo leistų statytojui / turto savininkui per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalis.

12. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu jam perduoto nagrinėti iÅ¡ naujo patikslinto ieÅ¡kinio dalį tenkino iÅ¡ dalies. Kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo pripažino Neringos savivaldybę ir Neringos savivaldybės administracijÄ , kurių atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų; Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų;

Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų. Atsakovui D. A. per teismo nustatytÄ terminÄ neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d.

Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr.

1) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigojo D. A. proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovėms J. P., J. D., N. B. per teismo nustatytÄ terminÄ neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d.

Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr.

2) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigojo J. P., J. D., N. B. proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei O. L. V. per teismo nustatytÄ terminÄ neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d.

Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas Nr.

3) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigojo O. L. V. proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nustatė, kad, atsakovui D. A. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepaÅ¡alinus statybos padarinių, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.

Nustatė, kad atsakovėms J. P., J. D., N. B. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepaÅ¡alinus statybos padarinių, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.

Nustatė, kad, atsakovei O. L. V. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepaÅ¡alinus statybos padarinių, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), proporcingai pagal nustatytÄ atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės paliko galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 13.1. Teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovės atstovų argumentus dėl solidariosios kaltų asmenų atsakomybės atmetė. Nurodė, kad pripažinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ neteisėtu ir bÅ«tinumÄ paÅ¡alinti tokios neteisėtos statybos padarinius nugriaunant pastatytÄ statinį, atitinkami asmenys gali bÅ«ti įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. 13.2.

Teismas nurodė, kas statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas gali bÅ«ti įpareigotas nugriauti statinį, pastatytÄ pagal neteisėtÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Å i pareiga, be kita ko, apima iniciatyvos, organizacinius, įskaitant sÄ naudų apskaičiavimo, faktinio statinio nugriovimo organizavimo, komunikavimo su teismo sprendimu nustatytais kaltais dėl tokios neteisėtos statybos asmenimis dėl finansavimo pareigos įvykdymo ir kt. tokios pareigos įgyvendinimo aspektus.

Å i pareiga nurodytiems asmenims kyla nepriklausomai nuo to, ar ir kokiu laipsniu bus nustatyta paties statytojo (užsakovo), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo kaltė dėl neteisėtos statybos. 13.3. Teismas nurodė, kad teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę, Å¡ių padarinių paÅ¡alinimo iÅ¡laidas (pareiga kompensuoti padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas ar jų dalį).

Nors Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiesiogiai neįvardija (neapibrėžia) kaltų asmenų (nepateikia jų sÄ raÅ¡o), sisteminė Statybos įstatymo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra kompetentingi subjektai, dalyvaujantys statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24, 26 dalys). 13.4. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi bÅ«ti Å¡alinami neteisėtos statybos padariniai, pripažintini:

Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija; KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija; Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (vietoje buvusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento); KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos; detalųjį planÄ parengęs architektas R. G.; statinio projektuotojai – projekto dalių vadovai J. L. ir M. Z.. Dalis atsakovų nurodė, kad turi bÅ«ti sprendžiamas ir pačios ieÅ¡kovės, kaip Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, taip pat užsakovo (statytojo) V.

B. atsakomybės klausimas. Po Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo šioje byloje netikslino ieškinio, neįrodinėjo atsakovų (kaltais pripažintinų asmenų) dalinės atsakomybės, teismui sprendžiant, jog nėra pagrindo solidariosios atsakomybės taikymui, teigė, jog tokiu atveju kalti asmenys turėtų atsakyti lygiomis dalimis, nes ieškovė neturi objektyvių duomenų dėl kiekvieno asmens kaltės laipsnio. 13.5. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad Neringos savivaldybės institucijos, priimdamos minėtus neteisėtus administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo ir statybos nagrinėjamoje teritorijoje, netinkamai vykdė joms pavestas pareigas, numatytas Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9, 11 ir 13 punktuose ir kituose norminiuose teisės aktuose, neatsižvelgė į tai, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

Neringos savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti, kad jų priimami sprendimai dėl planavimų sÄ lygų iÅ¡davimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, ginčo statinių projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo neprieÅ¡tarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai. Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas iÅ¡ esmės patvirtintas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais, kuriais atliktas Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos elgesio ir veiksmų įvertinimas detaliojo planavimo ir statybos procese.

Sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieÅ¡taravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant Å¡ios institucijos iÅ¡duotomis planavimo sÄ lygomis, taip pat užtraukia minėtos institucijos atsakomybę. Nurodė, kad KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija neužtikrino, kad jos sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo neprieÅ¡tarautų aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, o veikla, susijusi su teritorijų planavimu ir statinių statyba KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bÅ«tų vykdoma griežtai laikantis KNNP planavimo schemos sprendinių.

Taigi teisės aktais jai nustatytas pareigas Direkcija taip pat vykdė netinkamai. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento, kurio teises ir pareigas perėmė KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, veiksmai pritariant ginčo detaliajam planui, kuris prieÅ¡taravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant Å¡ios institucijos iÅ¡duotomis planavimo sÄ lygomis, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad KultÅ«ros paveldo departamentas taip pat laikytinas atsakingu asmeniu (institucija), kurio lėšomis turi bÅ«ti dengiamos neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo (griovimo) iÅ¡laidos, jeigu statiniai nebus pertvarkyti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. 13.6.

Pažymėjo, kad kiekviena institucija veikia neperžengdama savo kompetencijos ribų, atitinkamai ir rengiant, derinant teritorijų planavimo dokumentus. Derinimo procedÅ«ros metu atsakingos institucijos turi patikrinti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, galiojančius aukÅ¡tesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, kitų teisės aktų reikalavimus, ar įvykdytos planavimo sÄ lygos ir kt.

BÅ«tent kompetentingos institucijos turi pareigÄ savo veiklÄ vykdyti taip, kad jų veiksmai ir sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. 13.7. Teismas konstatavo, kad reikalavimai atsakovui R. G. nepagrįsti, dėl jo atsakomybės pažymėjo, kad buvo sudarytos projektavimo darbų sutartys su individualia R. G. architektÅ«ros firma, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu ieÅ¡kovė nepagrįstai architektÄ R. G. tapatina su minėtais juridiniais asmenimis, atsakovas R. G. nėra Å¡ių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas R. G. nebuvo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos, kurioje panaikintas ginčo detalusis planas, šalimi, todėl administracinių teismų sprendimai jam nelaikytini prejudiciniais. 13.8. Dėl atsakovų J. L. ir M. Z. teismas nurodė, kad atsakovas J. L. mirė 2020 m. gruodžio 14 d., atsakovo procesines teises ir pareigas šioje civilinėje byloje perėmė jo sutuoktinė A. L.. Teismas pritarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendime nurodytiems argumentams, kad A.

L., bÅ«dama mirusiojo įpėdine ir priimdama jo palikimÄ , negali priimti asmeninių neturtinių palikėjo teisių ir pareigų, kurios yra susijusios iÅ¡skirtinai su palikėjo asmeniu. Nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei A. L. prisiimti atsakomybę už prievoles, atsiradusias iÅ¡ palikėjo J. L. asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, vykdant statinių projektavimo darbus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje konkrečiai nedetalizavo statinio projekto dalies vadovo M.

Z. civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurioms esant atsakovas turėtų pareigÄ finansuoti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimÄ . Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas M. Z. žinojo, kad valstybinės institucijos iÅ¡davė statybÄ leidžiančius dokumentus, kurie neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų keliamų reikalavimų. Nei J. L., nei M. Z. nebuvo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Å¡alimis ir negalėjo Å¡ioje byloje ginti savo interesų.

Atsižvelgiant į tai patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams A. L. ir M. Z. atmetė kaip nepagrįstus. 13.9. Sprendė ir dėl pačios ieÅ¡kovės atsakomybės. Nustatė, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumento, sudariusio prielaidas neteisėtai statybai, patikrinimÄ atliko ir 2000 m. gruodžio 29 d. teigiamÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ , kad teritorijų planavimo dokumento projektas gali bÅ«ti teikiamas tvirtinti, pateikė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teises ir pareigas, susijusias su teritorijų planavimu ir statybos valstybine priežiÅ«ra, perėmė Inspekcija.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, atlikdama patikrinimÄ , jokių detaliojo plano įstatymų reikalavimų, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimų, galiojančių savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendinių, kitų teisės aktų neatitikimų nenustatė. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo iÅ¡vada sudarė teisines sÄ lygas kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentÄ , kuris įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikintas kaip prieÅ¡taraujantis įstatymams, todėl teismo vertinimu pati ieÅ¡kovė netinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas, todėl ir ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų bÅ«ti vykdomas padarinių pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Å¡alinimas.

Teismo vertinimu Inspekcija, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo, žinodama įsiteisėjusiais teismų sprendimais esant konstatuotus Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėtus veiksmus, atsakovams Å¡ioje byloje keliant pačios Inspekcijos atsakomybės klausimÄ , turėjo suprasti ir tikimybę, kad dalis naÅ¡tos jai gali tekti kaip institucijai, perėmusiai Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijas. 13.10.

Spręsdamas dėl asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys atsakomybės laipsnio teismas atsižvelgė ne tik į teritorijų planavimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo procesuose dalyvavusių asmenų (institucijų) konstatuotus neteisėtus veiksmus, tačiau ir į tai, kad bÅ«tent minėti veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pasekmėmis – neteisėtai iÅ¡duotu statybÄ leidžiančiu dokumentu, ir į Å¡io priežastinio ryÅ¡io rūšį.

Teismo vertinimu, visus galutinius sprendimus, kurių prieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl statybos leidimo iÅ¡davimo ir kt.) priėmė Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija. BÅ«tent Å¡ios institucijos turėjo užtikrinti jų iÅ¡duodamų aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tačiau priimdamos minėtus aktus Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija (jos pareigÅ«nai) pažeidė (nesilaikė) tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o tai tiesiogiai lėmė neteisėto leidimo iÅ¡davimÄ ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimÄ (tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys).

Tuo tarpu kiti teismo nustatytų kaltų asmenų veiksmai tik netiesiogiai lėmė neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesÄ . Teismo vertinimu, jų veiksmai teismo prejudiciniais sprendimais panaikintų aktų priėmimÄ paveikė netiesiogiai ir mažesne dalimi (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys). Teismas nusprendė, kad nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytų kaltų dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo asmenų atsakomybė yra dalinė: atitinkamai atsakovų Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kaltės dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, o atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, ir ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kaltės dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro po 15 procentų.

Atsižvelgęs į nustatytÄ kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, atitinkamomis nustatytomis proporcijomis paskirstė ir neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo naÅ¡tÄ , t. y. jeigu atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys jiems Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, neteisėtai pastatyti statiniai turės bÅ«ti nugriauti panaudojant 40 procentų Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų ir po 15 procentų atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, ir ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos lėšų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 14. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimÄ . PraÅ¡o vietoje Inspekcijos kaltu asmeniu pripažinti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Inspekcijos; sumažinti valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atsakomybės laipsnį; kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos pripažinti R. G. arba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir (ar) R. G. architektÅ«ros firmÄ bei J. L. ir M. Z.. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Inspekcijos buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 14.1. Nurodė, kad teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo turėjo atsižvelgti į tai kaip buvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės reikalavimas ir koks buvo ieÅ¡kovės procesinis elgesys. Bylinėjimosi iÅ¡laidų sutapatinimas nėra aktualus pagrindinio teismo nustatyto statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do taikymui procentine iÅ¡raiÅ¡ka. Be to, tokia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tvarka, kai Inspekcija turi atlyginti atsakovams dalį jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pažeidžia ir CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ taisyklę, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Šiuo atveju teismas pritaikė visas Inspekcijos prašytas taikyti neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones ir tenkindamas ieškinio reikalavimus įpareigojo atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. iš esmės Inspekcijos ieškinys buvo patenkintas. Nors Inspekcija taip pat buvo pripažinta kaltu asmeniu, tačiau dėl to nė vienam iš nurodytų atsakovų atžvilgiu pareikšti Inspekcijos reikalavimai nebuvo atmesti. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik tada, jeigu teismas būtų nusprendęs netaikyti jokio neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo visiems atsakovams arba kuriam nors iš jų, ir jeigu būtų nusprendęs, kad dalis asmenų nėra pripažinti kaltais dėl neteisėtos statybos (šių asmenų atžvilgiu). 14.2.

Nurodė, kad teismas nevertino detalųjį planÄ parengusio architekto R. G., projektuotojų J. L. ir M. Z. kaltės ir atsakomybės sÄ lygų dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento. Teigia, kad net ir manydamas, kad R. G., kaip fizinis asmuo neturėtų atsakyti už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ arba R. G. architektÅ«ros firmos veiksmus, teismas turėjo analizuoti kokia Å¡iuo atveju bÅ«tų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ arba R. G. architektÅ«ros firmos atsakomybė dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento.

Vien tai, kad nurodyti asmenys yra likviduoti nereiÅ¡kia, kad jų atsakomybės dalį turi perimti kiti teismo kaltais pripažinti asmenys. PrieÅ¡ingai, teismas turi ne teisę, o pareigÄ nustatyti visus kaltus asmenis ir kiekvieno jų atsakomybės dalį, ypač kai nusprendė, jog Å¡iuo atveju taikytina dalinė atsakomybė. Sprendžiant dėl mirusio projektuotojo J. L. atsakomybės sutinka su teismo pozicija, kad mirusiojo sutuoktinei A. L. nėra pagrindo prisiimti atsakomybę už prievoles, atsiradusias iÅ¡ palikėjo J.

L. asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, vykdant statinių projektavimo darbus. Tačiau nurodo, kad toks aiškinimas negali būti pagrindu nevertinti J. L. kaltės ir atsakomybės dalies, siekiant nustatyti kokia apimtimi turėtų būti mažinama kitų kaltų asmenų atsakomybės dalis. Nagrinėjamu atveju teismo kaltais pripažintų asmenų atsakomybės dalis turėtų būti sumažinta tiek, kiek už neteisėtus veiksmus vykdant projektavimo darbus tos atsakomybės būtų tekę J.

L.. Nėra bÅ«tina Å¡iÄ atsakomybės dalį perkelti A. L., tačiau privalu tiksliai identifikuoti kitų asmenų atsakomybės proporcijas ir atitinkama dalimi jas sumažinti. Nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡ esmės nevertino Inspekcijos patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktų aplinkybių dėl detalųjį planÄ parengusio architekto R. G. (arba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, arba R. G. architektÅ«ros firmos) ir statinių techninį projektÄ parengusių asmenų – J. L. ir M. Z. kaltės ir atsakomybės sÄ lygų dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento.

Teismas pripažindamas, kad R. G. ir A. L. negali perimti kitų asmenų atsakomybės dalies, nepagrįstai Å¡iÄ atsakomybės dalį perkėlė kitiems kaltiems asmenims ir atitinkama dalimi jos nesumažino. 14.3. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo savo kaltės byloje, Inspekcijai nebuvo pareikÅ¡ta prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų. Teismas savarankiÅ¡kai nustatinėjo Inspekcijos kaltę, nutarė nesivadovauti pareiga iÅ¡ anksto informuoti proceso Å¡alis apie ketinimÄ peržengti ieÅ¡kinio ribas ir jas peržengus pripažinti Inspekcijos kaltę dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento.

Skundžiamu sprendimu pripažinęs, kad Inspekcija taip pat laikytina kaltu asmeniu, teismas turėjo pripažinti valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, o ne Inspekcijos, kaip institucijos, kaltę. Å iuo atveju teismas negali taikyti dvigubų standartų ir tÄ pačiÄ atstovavimo valstybei situacijÄ aiÅ¡kinti skirtingai: dalies valstybės institucijų atžvilgiu konstatuoti valstybės atstovavimo santykius, o dėl kitų institucijų to nenustatyti.

15. Atsakovės Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti dalį apeliacinio skundo dėl kaltų asmenų nustatymo; priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad teismas, nusprendęs taikyti dalinę atsakomybę, turėjo nustatyti visus kaltus asmenis ir turėjo spręsti dėl R. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar R. G. architektÅ«ros firmos) atsakomybės, taip pat dėl projektuotojų J.

L. bei M. Z. atsakomybės, o nesant galimybės taikyti atsakomybę R. G. ir J. L. teisių perėmėjai A. L., jų atsakomybės dalies negalėjo perkelti kietiems kaltais nustatytiems asmenims. Tokio pobÅ«džio bylose kiekvieno kalto asmens kaltė turi bÅ«ti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi dengti padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas. Aplinkybės dėl kiekvieno asmens kaltės dalies, neteisėtai iÅ¡duodant statybos leidimÄ ir be statybos leidimo statant statinius, yra fakto klausimas.

Teismas, nustatydamas dėl neteisėtų statybų kaltus asmenis, turėjo įvertinti, kaip (kokia apimtimi) valstybės ir savivaldybės institucijos, kiti kalti asmenys prisidėjo iÅ¡duodant statybos leidimÄ ir su juo susijusius dokumentus, kitas reikÅ¡mingas susijusias aplinkybes ir dėl to jiems tenkančiÄ neteisėtai pastatytų statinių griovimo iÅ¡laidų dalį. Teismas tinkamai neįvertino projektuotojams tenkančios atsakomybės. Projektuotojų J. L. ir M. Z. atsakomybė kyla iÅ¡ Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies įpareigojančios projektÄ parengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.703 straipsnio 1 dalies numatančios, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamÄ techninių dokumentų parengimÄ ar tyrinėjimo darbų atlikimÄ , taip pat už statinio statybos darbų perdirbimÄ dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų ir už darbų (dokumentų) trÅ«kumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatÄ , ar naudojant Å¡ių darbų pagrindu sukurtÄ objektÄ .

Byloje kaip J. L. teisių perėmėja dalyvavo A. L.. Ji civiliniame procese pakeitė atsakovÄ projektuotojÄ J. L.. Kadangi A. L. pakeitė procese dalyvavusį J. L., vadinasi teismas nutartimi įtraukdamas A. L. į bylÄ kaip atsakovę ir kaip J. L. teisių perėmėjÄ , iÅ¡ esmės jau buvo įvertinęs ir pripažinęs faktÄ , kad yra galimas materialinių subjektinių J. L. teisių perėmimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais pagrindais ir motyvais teismas sprendime padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

L. nėra J. L. prievolių perėmėja. Teismo motyvas, kad M. Z. nežinojo, kad institucijos iÅ¡davė neteisėtÄ statybų leidimÄ , nepagrįstas, nes bÅ«tent M. Z. yra nurodytas statybų leidime kaip projektÄ rengęs subjektas, pagal jo parengtÄ projektÄ statytojai siekė gauti statybų leidimÄ ir Å¡ios aplinkybės M. Z. neabejotinai buvo žinomos. Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija palaiko apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl R. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar R.

G. architektÅ«ros firmos) atsakomybės, pažymi, kad teisiÅ¡kai visiÅ¡kai nereikÅ¡minga yra teismo nustatyta aplinkybė, kad R. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar R. G. architektÅ«ros firma) nedalyvavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje dėl statybÄ leidžiančių dokumentų panaikinimo, kadangi bÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje yra sprendžiamas kaltų asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti Å¡alinami neteisėtos statybos padariniai, klausimas. R. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar R.

G. architektÅ«ros firmos) nedalyvavimas administracinėje byloje neeliminuoja jo atsakomybės už netinkamai parengtÄ detalųjį planÄ , kurio sprendiniai prieÅ¡taravo aukÅ¡tesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija sutinka ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad teismui konstatavus, kad kaltiems asmenims yra taikytina bÅ«tent dalinė atsakomybė, ir nustačius, kad J. L. dėl mirties, o R. G. architektÅ«ros firmai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant iÅ¡registruotoms iÅ¡ Juridinių asmenų registro jiems jokia kaltės dalis nenustatyta, Å¡iems subjektams tenkanti kaltės dalis negalėjo bÅ«ti perkalta kitiems kaltais pripažintais subjektams, įskaitant Neringos savivaldybę ir Neringos savivaldybės administracijÄ .

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakinga pripažintina ir pati ieÅ¡kovė, teismas, analogiÅ¡kai kaip ir kitų valstybinių institucijų atžvilgiu, turėjo pripažinti valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, o ne Inspekcijos, kaip atskiros institucijos, kaltę. Inspekcija byloje dalyvavo kaip ieÅ¡kovė, kaip savarankiÅ¡ka institucija, kuri įgyvendina savo kompetencijÄ ir teisės aktais suteiktus įgaliojimus. IeÅ¡kovė byloje nedalyvavo kaip atsakovės (valstybės) atstovė. Valstybei byloje atstovavo Aplinkos apsaugos departamentas, KurÅ¡ių Nerijos nacionalinio parko direkcija ir KultÅ«ros paveldo departamentas.

Atitinkamai ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas, nustatant jos kaltę laikyti, kad ji yra atsakovės atstovė, neturi teisinio pagrindo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų neteisingo paskirstymo.

16. Atsakovė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovės skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo ir vietoje Inspekcijos kaltu asmeniu pripažinti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Inspekcijos ir dėl R. G. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) R. G. architektÅ«ros firmos bei J. L. ir M. Z. pripažinimo kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos; praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalies dėl ieÅ¡kovės atsakomybės laipsnio sumažinimo.

Nurodo, kad teismas neargumentavo ir nepagrindė nustatyto institucijų atsakomybės laipsnio dydžio. IÅ¡ skundžiamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas nustatė bÅ«tent tokio dydžio atsakomybės laipsnį. Nurodo, kad didžiausias atsakomybės laipsnis už statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimÄ tenka ieÅ¡kovei, kadangi naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos atveju pareiga iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ yra priskirta ieÅ¡kovei. Ä® tai turėjo atsižvelgti ir teismas spręsdamas dėl kaltų asmenų atsakomybės proporcijų.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nebuvo siÅ«loma taikyti pačiÄ griežčiausiÄ neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo priemonę – statinių nugriovimÄ kaip pagrindinę ir vienintelę neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo priemonę. Nurodo, kad ieÅ¡kovės nurodyti skundo argumentai dėl valstybės atstovų byloje pagrįsti. Skundžiamu sprendimu pripažinęs, kad ieÅ¡kovė taip pat laikytina kaltu asmeniu, teismas turėjo pripažinti valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, o ne Inspekcijos, kaip institucijos, kaltę.

Teismas negali taikyti dvigubų standartų ir tÄ pačiÄ atstovavimo valstybei situacijÄ aiÅ¡kinti skirtingai: dalies valstybės institucijų atžvilgiu konstatuoti valstybės atstovavimo santykius, o dėl kitų institucijų to nenustatyti.

17. Atsakovės J. P. ir N. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; teismo nuožiÅ«ra spręsti dėl kalto asmens pakeitimo, vietoje ieÅ¡kovės kaltu asmeniu pripažįstant Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos; priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo paskirstytos neteisingomis proporcijomis, o tokios pozicijos nepagrįstumÄ patvirtina byloje nustatytų faktinių duomenų sisteminė analizė.

Nors sprendime bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas motyvuotas atsakovų kaltės laipsniu, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad teismas turėjo teisę priteisti ir didesnes iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei tai padarė sprendimu. IeÅ¡kovė siekia paneigti fundamentaliÄ Å¡alies procesinę teisę gauti iÅ¡laidų atlyginimÄ net ir tokiais atvejais, kai Å¡alis į teismo procesÄ Ä¯traukiama nesant jos kaltės (bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos) ir priversta ginti savo nuosavybės teisę, kuri ribojama dėl kitų asmenų, įskaitant ir ieÅ¡kovę, kaltės. Toks teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidas traktavimas apsunkina savo teises ginančio savininko teisę į teisminę gynybÄ ir sukuria nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ valstybės institucijoms, kurios savo procesinėmis teisėmis gali naudotis visiÅ¡kai be jokios atsakomybės, reikÅ¡damos reikalavimus ir žinodamos, kad jų atmetimo atveju nebus jokių pasekmių.

Toks aiÅ¡kinimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. NesutikimÄ su sprendimo dalimi, kuria iÅ¡spręsta dėl kaltų asmenų atsakomybės laipsnio, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindžia deklaratyvia sprendimo kritika, apsiribojančia aiÅ¡kinimais, kad teismas neįvertino visų asmenų kaltės, dėl ko ieÅ¡kovės kaltės laipsnis turėjo sumažėti. IeÅ¡kovė neteikia jokių argumentų dėl to, koks turėtų bÅ«ti nustatytas jos nurodomų asmenų kaltės laipsnis.

Tai suponuoja, kad Å¡is argumentas yra nepagrįstas iÅ¡ esmės. Be to, sekant ieÅ¡kovės logika, mažinant jos ir kitų kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, bÅ«tų sukurta teisiÅ¡kai nepagrįsta situacija, kuomet dalis statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidų (taigi ir žalos) kiltų bÅ«tent atsakovėms, kurios yra sÄ Å¾iningos turto įgijėjos ir kurių kaltė nebuvo nustatyta. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovės siekiamu rezultatu bÅ«tų pažeistos atsakovių teisės. Be to, tokio reikalavimo (dėl kitų asmenų kaltės nustatymo) neįmanoma patenkinti negrÄ Å¾inus bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, ko ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nepraÅ¡o.

Apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad kaltu asmeniu turėtų būti pripažįstama Lietuvos valstybė, atstovaujama ieškovės ir jį atitinkantis apeliacinio skundo reikalavimas, atsakovių nuomone, nedarys jokios reikšmingos įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl atsakovės neprieštarauja, kad dėl šio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas spręstų savo nuožiūra.

18. Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieÅ¡kovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovių skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra; priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas R. G. turi atsakyti jau ne kaip fizinis asmuo, o kaip R. G. architektÅ«ros firmos savininkas, yra keičiamas ieÅ¡kinio pagrindas, kadangi ieÅ¡kiniu buvo įrodinėjama R.

G. kaip fizinio asmens atsakomybė. IeÅ¡kovės argumentacija patvirtina, kad su minėtomis teismo iÅ¡vadomis ieÅ¡kovė sutinka, nes įrodinėja, kad R. G. atsako ne kaip specialistas, bet kaip detalųjį planÄ pradėjusios rengti R. G. architektÅ«ros firmos ar detalųjį planÄ parengusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas. Å ių argumentų ir aplinkybių ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme apskritai nenurodė, iÅ¡ esmės jais negali remtis teikdama apeliacinį skundÄ .

Teismas konstatavo, kad atsakovas R. G. nebuvo detaliojo plano rengėjas ir jam, kaip detaliojo plano architektui (specialistui), nekyla detaliojo plano rengėjui tenkanti atsakomybė. nepriklausomai nuo to, ar ieškovės nurodomi subjektai, t. y. R. G. architektūros firma ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ar nėra išregistruoti (likviduoti) iš juridinių asmenų registro, ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo atsakomybei patikslinto ieškinio reikalavimų kontekste, nes atsakovas nėra šių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu siekia įrodyti R. G. architektÅ«ros firmos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkančios atsakomybės dalį, atitinkama dalimi sumažinant kitų kaltų asmenų atsakomybės proporcijÄ , vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, Å¡ie subjektai privalėjo dalyvauti nagrinėjamos bylos procese, o jie nedalyvavo.

19. Atsakovė J. D. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o kaltu asmeniu pripažinti Lietuvos valstybę atstovaujamÄ Inspekcijos; padidinti ir nustatyti valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atsakomybės laipsnį 100 proc.; kaltu asmeniu dėl neteisėtos statybos, kurio lėšomis turi bÅ«ti vykdomas padarinių pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ Å¡alinimas, pripažinti valstybę, atstovaujamÄ Inspekcijos; pakeisti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Inspekcijos buvo priteista dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti visas atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimÄ . Kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo pripažinti Neringos savivaldybę, Neringos savivaldybę, atstovaujamÄ Neringos savivaldybės administracijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 19 proc.; Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ atsakovų: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 19 proc.;

KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 19 proc.; KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 19 proc.; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 19 proc.; projektuotojus M. Z., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 2,5 proc. ir M. L. teisių perėmėjÄ A. L., kurios kaltės laipsnis sudaro 2,5 proc. Pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 20.1.

Nurodė, kad teismas apsiribojo tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau nustatytų prejudicinių faktų perraÅ¡ymu dėl kaltais pripažintų asmenų atliktų neteisėtų veiksmų. Sprendime tik deklaratyviai nurodė koks subjektas, kada ir kokį sprendimÄ (administracinį aktÄ ) priėmė, tačiau, nustatydamas atsakingų asmenų kaltės laipsnį, teismas realiai jokios neteisėtų veiksmų analizės neatliko, nevertino tokių neteisėtų veiksmų tarpusavio sÄ sajumo, nenustatinėjo ir nevertino priežastinio ryÅ¡io.

Toks neiÅ¡samus ir nevisapusiÅ¡kais valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų (jų tarpusavio sÄ sajumo) tyrimas, lėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kaltės laipsnis sudaro 40 proc. 20.2. Teismo argumentas, kad galutinius sprendimus priėmė Neringos savivaldybės (administracijos) institucijos (pareigÅ«nai), nėra ir negali bÅ«ti tinkamas ar pakankamas argumentas lemiantis didesnį kaltės laipsnį. Tai, kad savivaldybės pareigÅ«nai savo administraciniais aktais įformino priimtus sprendimus, nėra pagrindas taikyti Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai didesnę atsakomybę, lyginant su kitomis valstybinėmis institucijomis, kurios bÅ«tent pagal joms įstatymais ir teisės aktais deleguotÄ specifinę kompetencijÄ turėjo pareigÄ tinkamai vykdyti savo funkcijas, susijusias tiek su teritorijų planavimu, tiek su statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimu. 20.3.

Kaltomis pripažintos kitos atsakovės – valstybinės institucijos galėjo (bet pirmiausia ir privalėjo) pagal joms teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir priskirtÄ kompetencijÄ nederinti ginčo detaliojo plano dėl jo neatitikties KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), neteikti teigiamos iÅ¡vados dėl detaliojo plano tvirtinimo, neiÅ¡duoti projektavimui sÄ lygų, nederinti parengto projekto, dėl ko Neringos savivaldybės institucijos (ir pareigÅ«nai) nebÅ«tų priėmusios neteisėtų administracinių aktų. 20.4.

Nors Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos aktai ir buvo priimti kaip galutiniai, tačiau, jų priėmimui įtakÄ iÅ¡ esmės padarė pagal teisės aktais suteiktÄ specialiÄ kompetencijÄ veikiančių valstybinių institucijų priimti sprendimai, t.y. detaliojo plano sprendinių suderinimas, teigiamos iÅ¡vados dėl detaliojo plano pateikimas, taip pat nuolatinės statybų komisijos, į kurios sudėtį įėjo ir valstybinių institucijų atstovai, protokolas. Teismas Å¡ių atsakingų valstybinių institucijų kompetencijos, jų veiksmų ir priimtų sprendimų įtakos galutiniams Neringos savivaldybės institucijų sprendimams, neanalizavo ir nevertino, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad tik Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais.

Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad valstybinių institucijų neteisėti veiksmai tik netiesiogiai lėmė statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimÄ ir dėl to jų atsakomybė yra mažesnė, o Neringos savivaldybės institucijų didesnė. Atsakingų valstybės institucijų veiksmai lygia dalimi turėjo įtakos priimant neteisėtus sprendimus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, kaip tÄ nurodė ir ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, t.y. kad visos atsakingos institucijos turėtų atsakyti lygiomis dalimis. 20.5.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad projektuotojai J. L. (jo teisių perėmėja A. L.) ir M. Z. nepripažinti atsakingais asmenimis, kurių lėšomis turėtų bÅ«ti taip pat Å¡alinami neteisėtos statybos padariniai. Dėl J. L. atsakomybės nurodo, kad jo teisių perėmėja A. L. galėjo priimti asmenines neturtines palikėjo turtines teises ir pareigas. J. L. turtinė prievolė dėl netinkamai parengto projekto ir jo pagrindu iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento, paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius nėra iÅ¡imtinai susijusi su jo asmeniu ir gali bÅ«ti paveldėta.

Teismo argumentas, kad M. Z. nežinojo, kad institucijos iÅ¡davė neteisėtÄ statybų leidimÄ neturi teisinės reikÅ¡mės, nes bÅ«tent M. Z. yra nurodytas statybų leidime kaip projektÄ rengęs subjektas. Projektuotojų atsakomybė turėtų sudaryti 5 proc. 20.6. Nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kaltės laipsnio (dydžio). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo atsakingų asmenų solidariÄ jÄ atsakomybę, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakingi asmenys turėtų atsakyti lygiomis dalimis.

Tačiau teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis sudaro ne lygiÄ dalį su kitomis institucijomis, o 40 proc., nors valstybinių institucijų kaltės laipsnis tik po 15 proc., o projektuotojų kaltė iÅ¡ viso nenustatyta. IeÅ¡kovė jokiame procesiniame dokumente neprašė nustatyti bÅ«tent tokio kaltės laipsnio. Teismas peržengė byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir savo iniciatyva nustatė, kad Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kaltės laipsnis bendrai sudaro net 40 proc. 20.7.

Teismas nustatė bendrÄ Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kaltės laipsnį (40 proc.), tačiau nenurodė, ar Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybė Å¡ia apimtimi (40 proc. dalyje) yra solidari, ar vis tik dalinė, o jei dalinė, tai kokiomis dalimis atsakomybė tenka Neringos savivaldybei, o kokia Neringos savivaldybės administracijai. 20.8. Sumažinus Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnį atitinkamai praÅ¡o perskaičiuoti paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Atsakovė J. D. atsiliepimu į atsakovės Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ nurodo, kad iÅ¡ dalies sutinka su skundo reikalavimais. Nurodo, kad atsakovo J. L. turtinė prievolė dėl netinkamai parengto projekto ir jo pagrindu iÅ¡duoto statymÄ leidžiančio dokumento, paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius nėra iÅ¡imtinai susijusi su jo asmeniu ir gali bÅ«ti paveldėta. Nesutinka, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės. Sutinka, kad ieÅ¡kovės kaltės laipsnis turėtų bÅ«ti didesnis nei 15 proc. Atitinkamai turėtų bÅ«ti priteista didesnė bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atsakovei.

22. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad nesutinka su atsakovės Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad visų institucijų veiksmai lygia dalimi turėjo įtakos priimants neteisėtus sprendimus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, jog visos atsakingos institucijos turėtų atsakyti lygiomis dalimis. Å iuo atveju derinančios institucijos iÅ¡nagrinėjo detaliojo plano projektÄ ir pagal savo kompetencijos ribas nustatė, kad vieni ar kiti sprendiniai prieÅ¡tarauja / neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Kadangi nebuvo nustatyti aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, departamentas pritarė detaliajam planui. Ne departamento kompetencija buvo tikrinti ar ginčo pastatų architektÅ«riniai sprendiniai prieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai.

23. Atsakovas KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į atsakovės J. D. ir Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės apeliacinius skundus nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad detaliojo planavimo dokumento, sudariusio prielaidas neteisėtai statybai, patikrinimÄ atliko ir teigiamÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ , kad teritorijų planavimo dokumento projektas gali bÅ«ti teikiamas tvirtinti, pateikė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teises ir pareigas, susijusias su teritorijų planavimu ir statybos valstybine priežiÅ«ra, perėmė ieÅ¡kovė.

Nurodo, kad teismas, paskirstydamas atsakomybės laipsnį, nepagrįstai ieškovei nustatė tokį patį atsakomybės laipsnį kaip ir kitoms institucijoms. Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės skunde nepagrįstai tapatinamas Neringos savivaldybės, ieškovės ir kitų valstybės institucijų atsakomybės laipsnis. Nurodo, kad egzistuoja ieškovo ir atsakovo sutaptis, kadangi ieškinys pareikštas ir dėl pačios institucijos dokumento galiojimo. Ieškovui ir atsakovui sutampant, prievolė nebegali galioti, nes ieškovo ir atsakovo sutapimas yra aplinkybė, prieštaraujanti prievolinio teisinio santykio bruožams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta, atsakovams neatlikus veiksmų dėl statinių įteisinimo, juos įpareigoti kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinius, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, kadangi susidaro situacija, kai įpareigoti asmenys gali nesiimti veiksmų, o tiesioginę finansinę naÅ¡tÄ patirs nurodytieji kaltieji asmenys, o asmenys, kurie privalėjo atlikti veiksmus, realiai jokių iÅ¡laidų nepatirs. Nurodo, kad nepagrįstai perkeliama atsakomybės naÅ¡ta asmenims, kurie realiai negali daryti įtakos už sprendimo vykdymÄ atsakingų asmenų veiksmams ir kartu visiÅ¡kai eliminuojama statytojo (užsakovo) atsakomybė ir jos pasekmės Å¡alinant statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ pasekmes.

24. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai pagrindė atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumÄ , kuris patvirtintas ir įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 nutartimi. Neringos savivaldybės institucijos priimdamos neteisėtus administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo ir statybos nagrinėjamoje teritorijoje netinkamai vykdė joms pavestas pareigas, numatytas Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9, 11 ir 13 punktuose ir kituose norminiuose teisės aktuose, neatsižvelgė į tai, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, todėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimas turi bÅ«ti vykdomas Administracijos bei Neringos savivaldybės lėšomis, nustatant 40 procentų atsakomybės laipsnį.

Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siÅ«lymas, t. y. nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planÄ . Ä®galiota savivaldybės institucija, priimdama sprendimÄ dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiÅ¡kai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos iÅ¡vados sprendžia tvirtinti ar ne detalųjį planÄ . Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų įtaka detaliojo planavimo procesui negali bÅ«ti tapati Neringos savivaldybės institucijų ir kitų valstybės institucijų vaidmeniui ir įtakai detaliojo planavimo procesui.

Nurodo, kad nesutinka, kad atsakomybė dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento turi bÅ«ti nustatyta tik Neringos savivaldybei arba Neringos savivaldybės administracijai, o ne abiem subjektams. Neringos savivaldybei tenkanti atsakomybės dalis turi apimti ir jos institucijÄ â€“ Neringos savivaldybės administracijÄ , bendrai joms tenkanti atsakomybės dalis neturi bÅ«ti mažinama.

25. Atsakovės J. P. ir N. B. atsiliepimu į atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimo dalis dėl kaltų asmenų atsakomybės laipsnio yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovių pateikti argumentai nepatvirtina, kad jų atsakomybės proporcija turėtų bÅ«ti mažesnė.

26. Atsakovė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su skunde iÅ¡dėstytais argumentais dėl atsakomybės laipsnio pakeitimo (sumažinimo). Sprendime teismas analizavo visų institucijų, kurios dalyvavo detaliojo plano procedÅ«rose, atsakomybės laipsnį. Teismas, spręsdamas dėl asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, atsakomybės laipsnio atsižvelgė ne tik į teritorijų planavimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo procesuose dalyvavusių asmenų (institucijų) konstatuotus neteisėtus veiksmus, tačiau ir į tai, kad bÅ«tent minėti veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pasekmėmis – neteisėtai iÅ¡duotu statybÄ leidžiančiu dokumentu, ir į Å¡io priežastinio ryÅ¡io rūšį.

Teismas pagrįstai vertino, jog visus galutinius sprendimus, kurių prieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl statybos leidimo iÅ¡davimo ir kt.) priėmė atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija. BÅ«tent Å¡ios institucijos turėjo užtikrinti jų iÅ¡duodamų aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tuo tarpu kiti teismo nustatytų kaltų asmenų veiksmai tik netiesiogiai lėmė neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesÄ .

Teismas pagrįstai vertino, kad Å¡ių asmenų veiksmai teismo sprendimais panaikintų aktų priėmimÄ paveikė netiesiogiai ir mažesne dalimi (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys).

27. Atsakovė J. D. apeliaciniu skundu prašo:

1. Ä®pareigoti Klaipėdos apylinkės teismÄ iÅ¡dėstyti 2022 m. spalio 10 d. sprendimo įvykdymo tvarkÄ arba priimti papildomÄ sprendimÄ â€“ atitinkamÄ Ä¯pareigojimÄ institucijoms (inspekcijai ar savivaldybei) vykdant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žteismas 4) įpareigoja kompetentingas institucijas pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai bÅ«tina), iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų“.

Jei toks įpareigojimas nebÅ«tų paskirtas bÅ«tina iÅ¡dėstyti, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti vykdoma nutarties nuostata „gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€œ, jei tokia prievolė iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ kompetentingai institucijai 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nenumatyta ir iki kokio visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti.

2. IÅ¡dėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, koreguoto Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, dalies, kad kiekvienas iÅ¡ trijų pastatų savininkų statytojų atsakovų įpareigoti reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ atskirai kiekvienam pastatui, nors pagal KNNP parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punktÄ Å¾vejo sodybai kaip viena valdai turi bÅ«ti rengiama viena pertvarkyta projektinė dokumentacija visiems trims pastatams įvykdymÄ arba iÅ¡aiÅ¡kinti atsižvelgiant į minėtÄ KNNP parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatÄ .

3. IÅ¡dėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, koreguoto Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, įpareigojimo „...pertvarkyti statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, Å«kinį pastatÄ ...“ , o ne paÅ¡alinti statybos padarinius arba iÅ¡aiÅ¡kinti įvykdymÄ , kai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendime konstatuojama: „...atstatomi Å«kinis ir gyvenamasis pastatai apjungiami bendro stogo konstrukcija prieÅ¡tarauja urbanistikos paminklo teritorijoje numatytam rėžimui...“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartyje nurodoma: „...atstatomi bendra stogo konstrukcija,...pažeidžia KNNPP schemos reikalavimus“.

4. PaÅ¡alinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, koreguoto Klaipėdos apygardos teismo 2011 d. lapkričio 11 d. nutartimi nurodymÄ â€žÄ¯pareigoti atsakovus...pertvarkyti statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , statomÄ Å«kinį pastatÄ , kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, Å«kinį pastatÄ ...“ neatitiktį Statybos įstatymo 33 straipsniui „2. teismas:

3) leidžia pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį“, t.y. pertvarkyti statinio dalį – pašalinti jungtį tarp gyvenamojo namo ir gretimo pastato (priklausinio).

5. Numatyti vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis) įpareigojimus kaltiems asmenims atlyginti atsakovėms patirtas iÅ¡laidas (žalÄ ).

6. Valstybei atstovaujančiÄ InspekcijÄ 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pripažinus kaltu asmeniu dėl neteisėtos statybos padarinių atsiradimo, jos patikslintÄ ieÅ¡kinį, kaip paduotÄ netinkamo (neteisėto) ieÅ¡kovo atmesti dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sutapties.

7. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos, atstovaujamos inspekcijos (teismui atmetus jos kaip neteisėtos ieÅ¡kovės 2020 m. gegužės 25 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį) teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pripažintos asmeniu, kaltu dėl neteisėtos statybos padarinių atsiradimo, atsakomybės laipsnis sudaro 100 procentų.

8. Atsakovei J. D. iš ieškovės priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodytas 2022 m. rugsėjo 19 d. teismui pateiktame prašyme, t.y. 2 634,30 Eur ir 47 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir žyminius mokesčius už teiktus atskiruosius skundus dėl nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

9. IeÅ¡kovę pripažinus kaltu asmeniu dėl neteisėtos statybos padarinių atsiradimo jos patikslintÄ ieÅ¡kinį, kaip paduotÄ netinkamo (neteisėto) ieÅ¡kovo atmetus dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sutapties, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, ieÅ¡kovę pripažinti dalyvaujančiu byloje asmeniu, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , įpareigoti atlyginti patirtus nuostolius, paskirti ieÅ¡kovei iki 5 000 Eur baudÄ .

10. Teismui atmetus ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį kaip paduotÄ netinkamo ieÅ¡kovo ir atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime 2009 m. rugsėjo 4 d. konstatuoti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai paÅ¡alinti (žemės dalyje prie esamo pastato įrengta žalioji juosta, Å«kinį ir gyvenamÄ jį pastatus sujungiant bendra stogo konstrukcija paÅ¡alinta), vadovaujantis CPK 149 straipsniu panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovėms pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

28. Atsiliepimu į atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ atsakovė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija praÅ¡o atsakovės J. D. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, byloje panaikinus statybos leidimÄ ir taikant neteisėtos statybos teisinius padarinius, turi bÅ«ti nustatomi dėl neteisėtos statybos leidimo iÅ¡davimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumÄ ir sudarė pagrindÄ nugriauti tokius statinius.

Tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti sprendžiamas neteisėtos statybos ir (ar) statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ padarinių Å¡alinimo klausimai, kiekvieno kalto asmens kaltė turi bÅ«ti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jie turi dengti padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas. Teismas, spręsdamas dėl kaltų asmenų atsakomybės laipsnio atsižvelgė ne tik į teritorijų planavimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo procesuose dalyvavusių asmenų (institucijų) konstatuotus neteisėtus veiksmus, tačiau ir į tai, kad bÅ«tent minėti veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pasekmėmis – neteisėtai iÅ¡duotu statybÄ leidžiančiu dokumentu.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad institucijų atsakomybė yra dalinė. Pagal nustatytÄ kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, atitinkamomis proporcijomis paskirstoma ir neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo naÅ¡ta.

29. Atsiliepimu į atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ atsakovės J. P. ir N. B. nurodo, kad palaiko atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ .

30. Atsiliepimu į atsakovės J. D. skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės J. D. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovė, praÅ¡ydama nustatyti atitinkamus įpareigojimus institucijoms iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡ naujo kelia klausimÄ , kuris Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi jau buvo iÅ¡spręstas. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad inspekcija negali bÅ«ti įpareigota iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Pažymi, kad kitais atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais praÅ¡ymais „iÅ¡dėstyti“ ir „paÅ¡alinti“ apeliuojama ne į Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu iÅ¡spręstus klausimus, o reiÅ¡kiama kritika įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarčiai ir negali bÅ«ti apeliacijos dalyku.

Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo sutikti, kad Å¡iuo atveju yra ieÅ¡kovo ir atsakovo sutaptis. Vadovaujantis įstatymų nuostatomis bÅ«tent inspekcijai suteikta teisė kreiptis į teismÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo, jeigu statybÄ leidžiančio dokumento galiojimas teismo sprendimu panaikinamas pagal inspekcijos ar prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prieÅ¡ save nereiÅ¡kė jokių reikalavimų, taip pat nebuvo pareikÅ¡ti jokie prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai.

Ta aplinkybė, kad teismas nusprendė kaltu dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo asmeniu laikyti ir ieÅ¡kovę, ieÅ¡kovo ir atsakovo sutapties atveju galėtų reikÅ¡ti tik tai, kad teismas neturėjo nustatinėti ieÅ¡kovės atsakomybės sÄ lygų ar jos dalies, bet tai nėra pakankamai priežastis laikyti, kad visų reikalavimų atžvilgiu egzistuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo sutaptis. Nesutinka su tuo, kad ieÅ¡kovės atsakomybės laipsnis turėtų bÅ«ti 100 procentų.

31. Atsiliepimu į atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ atsakovės Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracija praÅ¡o atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nurodo, kad iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovės atsakomybės laipsnis turėtų sudaryti 100 proc. Laikosi pozicijos, kad pirmiausia ir iÅ¡imtinai dėl neteisėtos statybos padarinių atsakingos yra valstybinės institucijos, tarp jų ir pati ieÅ¡kovė, kuri turėdama vykdyti valstybinę teritorijų planavimo procedÅ«rų teisėtumo kontrolę ir priežiÅ«rÄ , Å¡ios savo funkcijos tinkamai neįgyvendino, nes iÅ¡davė detaliajam planui teigiamÄ iÅ¡vadÄ , dėl ko vėliau detalusis planas buvo patvirtintas Neringos savivaldybės taryboje, o detaliojo plano pagrindu buvo iÅ¡duotos projektavimo sÄ lygos, suderintas projektas bei iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad yra ieÅ¡kovo ir atsakovo sutaptis, kadangi, pagal kasacinio teismo praktikÄ , susiklosčiusi teisinė situacija, kada pati ieÅ¡kovė yra iÅ¡ dalies atsakinga už neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimÄ , nėra pagrindas atmesti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tačiau tokiu atveju teismas gali sprendimu nustatyti ieÅ¡kovo kaltę (atsakomybės laipsnį). Pritaria atsakovės pozicijai, kad be ieÅ¡kovės, atsakingos (lygiomis dalimis) turi bÅ«ti ir kitos valstybinės institucijos.

Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡sakyta aiÅ¡ki ieÅ¡kovės pozicija, kad taikant dalinę atsakomybę, kalti asmenys (subjektai) turi atsakyti lygiomis dalimis, teismas be jokio pagrindo (nesant ieÅ¡kovės reikalavimo) savo iniciatyva konstatavo, kad Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis sudaro ne lygiÄ dalį su kitomis institucijomis, o net 40 proc., nors kitų valstybinių institucijų kaltės laipsnis tik po 15 proc., o projektuotojų kaltė iÅ¡ viso nenustatyta.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl atsakovės sÄ naudų, patirtų rengiant projektinę dokumentacijÄ ir sumokant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) 91 straipsnyje numatytÄ Ä¯mokÄ . Nurodo, kad ginčo ribas nustato reikalavimus reiÅ¡kiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikÅ¡ti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiÅ¡kė. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais atsakovė J.

D. taip pat praÅ¡o iÅ¡dėstyti 2022 m. spalio 10 d. sprendimÄ arba priimti papildomÄ sprendimÄ nustatant įpareigojimÄ ieÅ¡kovei ir savivaldybei iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o jei toks įpareigojimas nebus nustatytas, iÅ¡aiÅ¡kinti, iki kokio teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos pateiktų naujų įrodymų 34. Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija kartu su apeliaciniu skundu pateikia ir raÅ¡ytinius įrodymus – sutartį dėl Neringos savivaldybei priklausančių lėšų dalies grÄ Å¾inimo vykdant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. 1144. Teikdamos Å¡iÄ sutartį atsakovės pažymi, kad tarp Lietuvos Respublikos ir Neringos savivaldybės jau buvo susiformavusi praktika, kad Neringos savivaldybė panaÅ¡iais atvejais atlygina 25 proc. kaÅ¡tų.

Nurodo, kad Å¡i sutartis teikiama bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka dėl to, kad toks poreikis pateikti raÅ¡ytinius įrodymus atsirado tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teismo sprendimu buvo konstatuota Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos 40 proc. kaltė. To nesitikėjo nei Neringos savivaldybė, nei Neringos savivaldybės administracija. PraÅ¡o raÅ¡ytinius įrodymus priimti, kadangi Å¡ių įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, padės bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai.

Kartu su apeliaciniais skundais kartu su Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai buvo išsiųsti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

35. CPK 314 straipsnis numato dvi iÅ¡imtis iÅ¡ bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

36. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamÄ , bet turintį tokiÄ bylai svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nuo kurios priklausytų bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas, įrodymÄ bÅ«tų nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų bÅ«ti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė.

Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reikalaujanti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtakÄ ginčo iÅ¡sprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios Å¡alies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė teikiamų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos bÅ«tinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Atsakovių argumentas, kad Å¡ios 2016 m. sutarties jos negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes nesitikėjo ir objektyviai negalėjo tikėtis tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, nėra Civilinio proceso kodekse numatytas pagrindas, dėl kurio apeliacinis teismas turėtų priimti ir vertinti šį dokumentÄ .

Atsakovės nenurodė jokių priežasčių dėl kurių Å¡ių įrodymo neteikė pirmosios instancijos teismui. Todėl atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir apeliacinės instancijos teismas jų nevertins. Dėl faktinių bylos aplinkybių 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenkantis į saugomÄ , KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko, UNESCO pasaulio paveldo teritorijÄ , nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

SklypÄ valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valdo ir naudoja pastatų savininkai atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B. ir O. L. V.. Å iame sklype stovi statiniai – gyvenamasis namas, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui D. A., Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantis atsakovėms J. P., J. D., N. B., Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei O.

L. V.. Ginčo pastatų statyba buvo atlikta pagal 2004 m. balandžio 15 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . Statybos leidime nurodoma, kad atliekama nauja statyba (Klaipėdos apygardos teismo administracinės bylos Nr. I-263-152/2009 I tomas, b. l. 54). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mai (buvęs pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009, nusprendė panaikinti Å¡iuos pastatų statybÄ leidžiančius dokumentus:

1) Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“;

2) Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. lapkričio 4 d. patvirtintÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ gyvenamojo namo su Å«kiniu pastatu ir priklausiniais projektavimui, adresu (duomenys neskelbtini);

3) Neringos savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus 2004 m. balandžio 15 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 18 gyvenamojo namo su priklausiniais naujai statybai adresu (duomenys neskelbtini);

4) Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. 181 ,,Dėl pritarimo infrastruktÅ«ros plėtojimo sutarčiai“; 5) 2012 m. spalio 21 sutartį Nr. 13 ,,Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, sudarytÄ tarp Neringos savivaldybės ir T. P., A. S., N. B. ir V. B. (I tomas, b. l. 14–31). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1112/2010, sprendimÄ paliko nepakeistÄ (II tomas, b. l. 13–33), tačiau, panaikinus administracinius aktus, liko neiÅ¡spręstas Å¡ių aktų pagrindu vykdytos statybos padarinių Å¡alinimo klausimas. Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 13 d. raÅ¡te Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodyta, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo ginčo statinių savininkai nesikreipė dėl naujų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo.

39. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi iÅ¡ naujo byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡imtinai tik dėl neteisėtų statybų padarinių Å¡alinimo (neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo) naÅ¡tos paskirstymo tarp kaltų asmenų. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis. Dėl statybos padarinių Å¡alinimo kaltų asmenų lėšomis ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu, reikÅ¡dama reikalavimus paÅ¡alinti statybos padarinius, prašė juos paÅ¡alinti konkrečių kaltų asmenų lėšomis – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, R.

G., J. L., M. Z.. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. papildoma nutartimi nurodyta, kad paliekama nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintas ieÅ¡kinys dėl atsakovui V. B. pareikÅ¡tų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dėl neteisėtų statybų kaltus asmenis, turėtų įvertinti, kaip (kokia apimtimi) valstybės institucijos prisidėjo prie statybos iÅ¡duodamos statybos leidimÄ ir su juo susijusius dokumentus, kitas reikÅ¡mingas su institucijų pareigų vykdymu (neveikimu) susijusias aplinkybes ir dėl jų Å¡ioms institucijoms tenkančiÄ neteisėtai pastatytų statinių griovimo iÅ¡laidų dalį.

Taip pat turėtų būti įvertinta, ar statytojai neprisidėjo prie sprendimų dėl neteisėtų statybas leidžiančių dokumentų priėmimo.

40. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimÄ apeliaciniais skundais skundžia ieÅ¡kovė, atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija, J. D.. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu formuluoja reikalavimus vietoje Inspekcijos kaltu asmeniu pripažinti valstybę, sumažinti atsakomybės laipsnį kaltais asmenimis pripažinus ir atsakovÄ R. G., R. G. architektÅ«ros firmÄ ir/ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija praÅ¡o pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ institucijų atsakomybės laipsnį, kaltais asmenimis pripažinti ir atsakovus M. Z. ir M. L. teisių perėmėjÄ A. L.; nustačius kitokius atsakomybės laipsnius, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė J. D. praÅ¡o ieÅ¡kovės atsakomybės laipsnį nustatyti 100 proc., atsakingomis pripažinti ir kitas institucijas, spręsti klausimÄ dėl atsakovės patirtų projektavimo ir kitų iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡dėstyti priimto teismo sprendimo vykdymÄ , įpareigoti iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo 41. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovė pripažinta kaltu asmeniu dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo ir nustatytas jos atsakomybės laipsnis, kuris sudaro 15 proc. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ peržengė ieÅ¡kinio ribas, kadangi prieÅ¡inio reikalavimo dėl ieÅ¡kovės kaltės nebuvo, ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir savo kaltės. Taip pat nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyti kalti asmenys, ir vietoje ieÅ¡kovės – Inspekcijos kaltu asmeniu pripažinti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ ieÅ¡kovės – Inspekcijos; sumažinti jos atsakomybės laipsnį, kaltais asmenimis pripažinti ir atsakovÄ R.

G. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba (ir) R. G. architektÅ«ros firmÄ bei J. L., M. Z.; panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumento, sudariusio prielaidas neteisėtai statybai, patikrinimÄ atliko ir 2000 m. gruodžio 29 d. teigiamÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ parengė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teises ir pareigas, susijusias su teritorijų planavimu ir statybos valstybine priežiÅ«ra, perėmė ieÅ¡kovė – Inspekcija. Atsižvelgdamas į tai teismas įpareigojo ieÅ¡kovę – InspekcijÄ atitinkama dalimi prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo kompensavimo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė kvestionuoja tik pačios pareigos jai nustatymÄ , tačiau neteikia argumentų dėl paties statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo kompensavimo dydžio nustatymo, nurodo, kad nepagrįstai atsakomybės dalis buvo perkelta kitiems kaltiems asmenims, kurie taip pat nebuvo pripažinti kaltais ir dėl to atitinkamai nebuvo sumažintas ir ieÅ¡kovės atsakomybės laipsnis.

43. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, panaikinęs statybos leidimÄ ir taikantis statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ teisinius padarinius (Å¡alinimo tvarkÄ ), turi nustatyti dėl neteisėto statybos iÅ¡davimo kaltus asmenis, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumÄ ir sudarė pagrindÄ nugriauti tokius statinius, t. y. statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai Å¡alinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

44. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ atveju, skirtingai nuo savavaliÅ¡kos statybos, padariniai Å¡alinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Å¡iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebÅ«tinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis Å¡alinami statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

45. IeÅ¡kovė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vykdo įstatyme jai nustatytas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamÄ veiklÄ , skirtÄ Ä¯statymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimÄ , įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tokio pobÅ«džio bylose veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiÅ¡ko juridinio asmens, interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 metų birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2020).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas susidariusios situacijos aplinkybes, t. y. tai, kad ieÅ¡kovė perėmė apskričių virÅ¡ininkų funkcijas, kad ji, esant ginčams dėl apskričių virÅ¡ininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiÅ«ros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiÅ«ros funkcijas, yra įgaliota atstovauti valstybei, ir tai, kad ieÅ¡kovė tokio pobÅ«džio bylose veikia valstybės interesais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent ieÅ¡kovei, kaip apskrities virÅ¡ininko funkcijas perėmusiam subjektui, turi tekti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo kompensavimo dalis, proporcinga Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos kaltės laipsniui.

47. PareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo, teismas turėjo pagrindÄ dalį naÅ¡tos priskirti ir Inspekcijai kaip Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijas perėmusiai institucijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 34 punkte suformuluotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, taikant neteisėtos statybos teisinius padarinius, turi bÅ«ti nustatomi dėl neteisėto statybos iÅ¡davimo kalti asmenys, nustatomas jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo.

Taigi, teismas privalėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti nurodytus klausimus net ir nesant pareikÅ¡to atitinkamo Å¡alių reikalavimo. Dėl to nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad, paskirsčius statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo naÅ¡tÄ visiems kaltiems asmenims, buvo pažeistas Civilinio proceso kodekse nustatytas draudimas sprendime peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas. IeÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo, turėjo suprasti ir tikimybę, kad dalis naÅ¡tos jai gali tekti kaip institucijai, perėmusiai Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijas.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo motyvai, susiję su ieškinio ribomis ir skundžiamu sprendimu nustatyta procentine ieškovės atsakomybės išraiška, aplinkybė, kad teismas vietoje patikslintame ieškinyje nurodytos vienos civilinės teisinės atsakomybės rūšies – solidariosios atsakomybės taikė dalinę atsakomybę, tėra tik materialinės teisės normų aiškinimo skirtumas ir tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas ar procesinės teisės normų pažeidimas (CK 6.5, 6.6, 6.7, 6.245 straipsniai, CPK 274 straipsnis).

49. Pripažinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ neteisėtu ir bÅ«tinumÄ paÅ¡alinti tokios neteisėtos statybos padarinius nugriaunant pastatytÄ statinį, atitinkami asmenys gali bÅ«ti įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Visų pirma, statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas gali bÅ«ti įpareigotas nugriauti statinį, pastatytÄ pagal neteisėtÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Å i pareiga, be kita ko, apima iniciatyvos, organizacinius, įskaitant sÄ naudų apskaičiavimo, faktinio statinio nugriovimo organizavimo, komunikavimo su teismo sprendimu nustatytais kaltais dėl tokios neteisėtos statybos asmenimis dėl finansavimo pareigos įvykdymo ir kt. tokios pareigos įgyvendinimo aspektus. Å i pareiga nurodytiems asmenims kyla nepriklausomai nuo to, ar ir kokiu laipsniu bus nustatyta paties statytojo (užsakovo), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo kaltė dėl neteisėtos statybos.

50. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio bylose kaip nagrinėjamoji toje pačioje byloje turi bÅ«ti sprendžiami tiek neteisėtos statybos ir (ar) statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ padarinių Å¡alinimo, tiek kaltų asmenų, kurių lėšomis turi bÅ«ti Å¡alinami padariniai, nustatymo klausimai, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, siekiant iÅ¡vengti neproporcingos naÅ¡tos asmenims, teisėjų kolegijos nuomone, kiekvieno kalto asmens kaltė turi bÅ«ti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi dengti padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).

PrieÅ¡ingu atveju atsakovams, kaip solidariesiems skolininkams dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidų dengimo, galėtų tekti neproporcinga naÅ¡ta dengti savo lėšomis visas padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas, o po to tektų CK 6.279 straipsnyje nustatyta tvarka reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ kitiems dėl neteisėtos statybos kaltiems asmenims.

51. Teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę, Å¡ių padarinių paÅ¡alinimo iÅ¡laidas (pareiga kompensuoti padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas ar jų dalį). Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) expressis verbis neįvardija (neapibrėžia) kaltų asmenų (nepateikia jų sÄ raÅ¡o), sisteminė Statybos įstatymo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra kompetentingi subjektai, dalyvaujantys statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese.

52. Kompetentingų institucijų įgalinimai statybos leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese iÅ¡ esmės reguliuojami Statybos įstatymo 27 straipsniu, apibrėžiančiu statybÄ leidžiančius dokumentus. Å is straipsnis įtvirtina ir Å¡iai bylai aktualias teisinio reguliavimo nuostatas. Pavyzdžiui, Å¡io straipsnio 30 dalis nustato, kad bylose dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui; to paties straipsnio 32 dalis nustato, kad už statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo tvarkos pažeidimus pagal kompetencijÄ atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektÄ (jam raÅ¡tu pritarti) ir įgalioti iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis, nustato, be kita ko, kad bylose dėl iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui, ir Å¡iuos dokumentus iÅ¡davę subjektai.

53. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymÄ statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese turinčių tiek pritarimo funkcijÄ , tiek ir konkretaus dokumento iÅ¡davimo funkcijÄ . BÅ«tent Å¡ios institucijos ir yra atsakingos už iÅ¡ankstinę statybos priežiÅ«rÄ ir statybÄ leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir Å¡io dokumento teisėtumÄ . Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nepriklausomai nuo to, kad tik statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektÄ , atsakovais dėl iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, iÅ¡davę statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet ir subjektai, pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui.

54. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymÄ statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese turinčioms tiek pritarimo funkcijÄ , tiek ir konkretaus dokumento iÅ¡davimo funkcijÄ . Å i pareiga yra apibrėžta specialiu įstatymu ir ji skirta tam pačiam neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo tikslui pasiekti – atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Å ios pareigos naÅ¡ta, tenkanti konkrečiam leidimÄ iÅ¡davusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastÄ iÅ¡duodant statybos leidimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas ar jų dalį tenka kompetentingoms institucijoms, dalyvavusioms statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese, bÅ«tent Å¡ios institucijos ir yra atsakovai byloje sprendžiant klausimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių paÅ¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo.

55. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, nėra pagrindo taikyti CK 6.271 straipsnio, nustatančio valstybės ir savivaldybės civilinę atsakomybę už valdžios institucijos veiksmus ir įtvirtinančio griežtosios valstybės ir savivaldybės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, modelį, todėl nėra pagrindo taikyti ir žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo, kuris be kita ko, reguliuoja ir atstovavimo valstybei klausimus CK 6.271 straipsnio taikymo atveju.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatydamas ieÅ¡kovės kaltės dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento laipsnį 15 procentų, pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis). Nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį reiÅ¡kė valstybės vardu, o teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentus dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo nustatant ir ieÅ¡kovės atsakomybės laipsnį dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo.

57. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, nurodė, kad patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovams R. G., M. Z. ir J. L. nepagrįsti, yra neįrodyti ir atmestini. IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ir pripažinti kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo ir atsakovus R. G., M. Z. ir J. L., taip pat ir A. G. architektÅ«ros firmÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde neįvardija, koks atsakomybės laipsnis turėtų bÅ«ti nustatytas atsakovams. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovui R. G. atsakomybė kyla kaip individualiosios įmonės savininkui, nurodo, jog teismas turėjo analizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar R. G. architektÅ«ros firmos atsakomybę dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento, o vien tai, kad Å¡ios įmonės likviduotos nereiÅ¡kia, kad jų atsakomybės dalį turi priimti kiti kaip kalti nustatyti asmenys.

58. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas R. G. nebuvo detaliojo plano rengėjas ir jam, kaip detaliojo plano architektui, nekyla detaliojo plano rengėjui tenkanti atsakomybė. Teismas skundžiamame sprendime įvertinęs atsakovo R. G. veiksmus detaliojo planavimo ir statinių projektavimo procese, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai atsakovo veiksmus tapatino su juridiniais asmenimis – R. G. architektūros firma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes atsakovas R. G. nėra šių juridinių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas.

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. balandžio 20 d. sutarties pagrindu R. G. architektÅ«ros firma pradėjo ginčo detaliojo plano rengimo darbus. Vėliau detaliojo plano rengimo darbus perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Detalusis planas buvo Neringos miesto savivaldybės patvirtintas rengėju nurodant bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė, be atsakovo R. G., taip pat dar iÅ¡skyrė du atsakomybės subjektus R. G. architektÅ«ros firmÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Argumentams, kad kaltais asmenimis turi bÅ«ti nustatyti ir atsakovas R. G., ir R. G. architektÅ«ros firma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįsti, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodo, kad teritorijų planavimas bei statyba yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ne vienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o taip pat privatÅ«s asmenys, pažymi, kad ir detalųjį planÄ rengusi įmonė gali bÅ«ti pripažinta kaltu asmeniu dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. e2A-2377-756/2021 detaliojo plano rengėjo atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, o minimoje byloje buvo sprendžiama dėl turtinės žalos, kuri atsirado dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

60. Kasacinio teismo praktika dėl detaliojo plano rengėjo atsakomybės nebuvimo Statybos įstatymo 33 straipsnio prasme yra aiÅ¡kiai suformuluota. Nei pagal Statybos įstatymÄ , nei pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ detaliojo plano sprendinius parengę asmenys nėra laikomi kompetentingomis institucijomis, dalyvaujančiomis statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 43 punktas; 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019, 49 punktas).

62. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo padarytais iÅ¡aiÅ¡kinimais spręsdamas dėl detaliojo plano rengėjo atsakomybės už teritorijų planavimo ir statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumÄ . Atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovo R. G. atsakomybės, jo veiksmus kaltės aspektu vertino pakankamai detaliai. Sutiktina, kad detaliojo plano rengėjams teisinis reguliavimas nustato atitinkamus reikalavimus, bÅ«tent jie yra labiausiai įsigilinę į atitinkamo dokumento turinį, ilgiausiai dalyvauja detaliojo plano rengimo procese laiko prasme, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jiems yra patikėtos tam tikros valstybinės funkcijos.

Teritorijų planavimo ir statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumÄ privalo užtikrinti kompetentingos institucijos. Institucijų veiksmai ir sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus, tokia situacija, kai institucijoms trÅ«ksta kompetencijos teisėtiems sprendimams priimti vertintina kaip valstybės klaida. Valstybės klaidos negali bÅ«ti taisomos privačių asmenų sÄ skaita.

63. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde minimi subjektai – R. G. architektÅ«ros firma ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiu procesiniu statusu nagrinėjamoje civilinėje byloje nedalyvavo. Taigi, kad minėtos įmonės ar jų procesinių teisių perėmėjų prisiimtų atitinkamÄ atsakomybės laipsnį, Å¡ie subjektai pirmiausiai turėjo dalyvauti bylos nagrinėjime.

64. Nesutikdama su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu ieÅ¡kovė nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas atsižvelgiant į tai, kaip buvo iÅ¡spręsti pagrindiniai ieÅ¡kovo reikalavimai ir koks buvo ieÅ¡kovo procesinis elgesys, o ne pagal nustatytÄ kaltų asmenų atsakomybės laipsnį. Nesutinka, kad ieÅ¡kovė turi atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovėms, kurių atžvilgiu ieÅ¡kovės reikalavimai iÅ¡ esmės buvo patenkinti. PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

65. BendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

66. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad viena iÅ¡ Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygų – teismo sprendimas, priimtas Å¡alies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas). Ji paaiÅ¡kėja teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus (priimant) sprendimÄ dėl ginčo esmės. Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

67. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nurodė, kad, skirstydamas Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į kaltais ir atsakingais dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo pripažintų asmenų (institucijų) atsakomybės laipsnį. IeÅ¡kovė taip pat pripažinta kalta dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duota leidimÄ , nustatytas jos atsakomybės laipsnis 15 proc. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pagrįstai jas paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieÅ¡kinio reikalavimams.

Dėl atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo 68. Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo analizuoti institucijų ir privačių asmenų atsakomybės laipsnį ir proporcingai spręsti dėl statybos padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo individualizuojant kaltės laipsnį. Apeliaciniame skunde analizuoja kitų institucijų atliktus detaliojo plano derinimo veiksmus ir nurodo, kad institucijoms suderinus detaliojo plano sprendinių atitiktį teisėms aktams, taisyklės nenumatė jokio kito atsakovių elgesio modelio kaip tik patvirtinti detalųjį planÄ .

IÅ¡ atsakovių skundų argumentų galima suprasti, kad atsakovės mano, kad jų atsakomybės laipsnis turėtų bÅ«ti mažesnis atsižvelgiant į tai, kad kitos institucijos taip pat derino detalųjį planÄ ir jam pritarė. PraÅ¡o nustatyti institucijų atsakomybės laipsnį, kuris sudaro 19 proc. Taip pat praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nustatyti, kad kaltas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo yra ir projektuotojas M. Z., kuriam praÅ¡o nustatyti atsakomybės laipsnį 2,5 proc., A.

L. teisių perėmėja A. L., kuriai praÅ¡o nustatyti atsakomybės laipsnį 2,5 proc. Pakeitus sprendimo dalį dėl atsakomybės laipsnio, pakeisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovui R. G. buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti, teisėtumo.

69. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).

Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompetentingos institucijos, priimdamos sprendimÄ dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiÅ¡kai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos iÅ¡vados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planÄ ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. AS17-285-2007, 2013 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. AS-444-72-13).

71. Byloje panaikinus statybos leidimÄ ir taikant teisinius padarinius turi bÅ«ti nustatomi dėl neteisėto statybos iÅ¡davimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumÄ ir sudarė pagrindÄ nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 ).

72. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dėl to, kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiÅ¡kai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad bÅ«tų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalÄ atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006).

73. Kasacinis teismas yra nustatęs, kad pagrindÄ taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemones, turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti iÅ¡laidas už statybos padarinių Å¡alinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

74. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teisės į statinį praradimo padarinių, kai teismine tvarka pripažįstama, kad asmuo prarado teisę statyti statybÄ leidžiančiame dokumente nurodytus statinius, esminę reikÅ¡mę turi subjektų, dėl kurių kaltės prarasta tokia teisė, ir jų atsakomybės laipsnio nustatymas, nuo kurio priklauso teisės į statinius praradimo padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymas. Tokiais atvejais atsižvelgtina į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijÄ , kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigÅ«nų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

Å ie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, neturėtų bÅ«ti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir iÅ¡vengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizikÄ turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr.

EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ byloje Lelas prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 55555/08; 2009 m. birželio 11 d. sprendimÄ byloje Trgo prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 35298/04; kt.). EŽTT yra nurodęs, kad sÄ Å¾iningai besielgiantis asmuo iÅ¡ principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigÅ«nų, kurie, panaÅ¡u, turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, nebent iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiÅ¡kiai iÅ¡plaukia arba asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigÅ«nas stokojo įgaliojimų „teisiÅ¡kai susaistyti valstybę“ (žr.

EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo Lelas prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 55555/08, 74 par.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019, 49 punktas).

75. Teritorijų planavimo ir statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procesas yra nuoseklus iÅ¡ tam tikrų kompetentingų subjektų atliekamų veiksmų susidedantis sisteminis procesas, kuriame kiekvienas subjektas vykdo atitinkamas jam teisės aktais priskirtas funkcijas ir turi atitinkamÄ atsakomybę. Kiekvieno subjekto veiksmai Å¡iame procese tam tikra apimtimi turi įtakos galutiniam Å¡io proceso rezultatui – atitinkamo detaliojo plano patvirtinimui ir statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, visus galutinius sprendimus, kurių prieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl statybos leidimo iÅ¡davimo) priėmė Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija.

Kaip visiÅ¡kai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent Å¡ios institucijos turėjo užtikrinti jų iÅ¡duodamų aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kitų institucijų atlikti veiksmai tik netiesiogiai lėmė neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesÄ . Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais, kuriuose Å¡ių institucijų elgesio vertinimas atliktas analizuojant jų veiksmus detaliojo planavimo ir statybos procese.

76. VisiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Neringos savivaldybės institucijos, vykdydamos Vietos savivaldos įstatymu joms priskirtÄ sias savivaldybių funkcijas, privalėjo užtikrinti, kad jų priimami sprendimai dėl planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo neprieÅ¡tarautų teisės aktams. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos institucijos ir darbuotojai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl priėmė neteisėtus sprendimus, tiesiogiai nulėmusius neteisėtas statybas, dėl kurių padarinių šalinimo išlaidų paskirstymo ir sprendžiamas ginčas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktam įrodymų vertinimui dėl atsakovės Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės ir atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl nustatyto 40 proc. atsakomybės laipsnio atsakovėms Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai pakeitimo.

77. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybės sÄ lygas (priežastinį ryšį ir atsakomybės laipsnį), pritaria sprendimui pripažinti atsakoves Neringos savivaldybę ir Neringos savivaldybės administracijÄ kaltais asmenimis ir nustatyti jų atsakomybės laipsnį – 40 procentų. Apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovėms Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai tenkanti atsakomybės naÅ¡tos dalis dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo turėtų bÅ«ti proporcingai paskirstyta tarp visų institucijų, be kita ko, nusprendžiant ir dėl projektuotojų M.

Z. ir M. L. teisių perėmėjos A. L. atsakomybės laipsnio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip neadekvatų siekį iÅ¡vengti atsakomybės ir atmeta kaip neatitinkančius Å¡ios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos. Tai, kad teritorijų planavimo ir statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumÄ privalo užtikrinti kompetentingos institucijos, o ne privatÅ«s asmenys – detaliojo plano rengėjai, kad valstybės klaidos negali bÅ«ti taisomos privačių asmenų sÄ skaita, aptarta nutarties 62 punkte, pasisakant dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų.

78. Dėl kitų kaltų asmenų, t.y. projektuotojo J. L. teisių perėmėjos A. L. ir M. Z. atsakomybės nustatymo atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija nurodo, kad Å¡ioje byloje jų kaltės laipsnis turi bÅ«ti nustatytas ir jis turi bÅ«ti 2,5 proc., nurodo, kad tai, jog M. L. ir M. Z. nedalyvavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės. Pažymi, kad M. L. teisių perėmėja A. L. paveldėjo J. L. turtinę prievolę dėl netinkamai parengto projekto ir jo pagrindu iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento, paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius nėra iÅ¡imtinai susijusiu su jo asmeniu ir gali bÅ«ti paveldėta.

Nurodo, kad neturi teisinės reikÅ¡mės ir tai, kad atsakovas M. Z. nežinojo, kad institucijos iÅ¡davė neteisėtÄ statybų leidimÄ , nes bÅ«tent jis yra nurodytas statybos leidime kaip projektÄ rengęs subjektas, jam turėjo bÅ«ti žinoma, kad projekto sprendiniai pažeidė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio KNNP planavimo schemÄ , reikalavimai jam turėjo bÅ«ti žinomi. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. L. negalėjo perimti mirusio A. L. asmeninių neturtinių teisių ir pareigų, kurios yra susijusios su mirusio asmeniu.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas M. Z. žinojo, kad valstybės institucijos iÅ¡davė statybÄ leidžiančius dokumentus, kurie neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų keliamų reikalavimų.

79. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo. Kaip nurodyta pirmiau Å¡ioje nutartyje, sisteminė Statybos įstatymo analizė patvirtina, kad kaltų asmenų sÄ voka Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste apima kompetentingas institucijas, dalyvavusias statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese (pagal įstatymÄ statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese turinčioms tiek pritarimo funkcijÄ , tiek ir konkretaus dokumento iÅ¡davimo funkcijÄ ).

80. Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija nesutinka su teismo vertinimu, kad kitų institucijų veiksmai tik netiesiogiai lėmė neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesÄ , kad jų veiksmai teismo prejudiciniais sprendimais panaikintų aktų priėmimÄ paveikė netiesiogiai ir mažesne dalimi. Pažymi, kad tai, jog savivaldybės pareigÅ«nai savo administraciniais aktais tvirtino priimtus sprendimus, nėra pagrindas taikyti Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai didesnę atsakomybę, lyginant su kitomis institucijomis, kurios bÅ«tent pagal joms įstatymais ir teisės aktais deleguotÄ specifinę kompetencijÄ turėjo pareigÄ tinkamai vykdyti savo funkcijas, susijusias su teritorijų planavimu, su statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimu.

Nurodo, kad kaltomis pripažintos valstybinės institucijos ne tik galėjo, bet ir privalėjo pagal joms teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir priskirtÄ kompetencijÄ nederinti detaliojo plano, neteikti teigiamos iÅ¡vados dėl detaliojo plano tvirtinimo, neiÅ¡duoti projektavimui sÄ lygų, nederinti parengto projekto, dėl to Neringos institucijos nebÅ«tų priėmusios neteisėtų administracinių aktų. Apeliaciniame skunde atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija akcentuoja, kad visos institucijos privalo atsakyti lygiomis dalimis.

81. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad detalųjį planÄ derinančios institucijos neperžengdamos savo kompetencijos ribų nenustatė, kad detaliojo projekto sprendiniai prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad institucijų atsakomybė dalinė, dėl kaltės dydžio nurodė, kad dėl žalos atsiradimo kalti asmenys turi atsakyti nelygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad visus galutinius sprendimus, kurių prieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnės galios teisės aktams buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priėmusioms Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai tenka didžiausia atsakomybės naÅ¡ta dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, kadangi kitų institucijų veiksmai turėjo tik netiesioginės įtakos neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesui.

82. Apeliaciniame skunde nurodydamos ir įrodinėdamos neteisingÄ pirmosios instancijos teismo kaltės laipsnio nustatymÄ , atsakovės pažymi, kad teismas neatliko realaus jų veiksmų vertinimo ir dėl to Å¡i sprendimo dalis nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovių pozicija. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendimas iÅ¡ tiesų yra grindžiamas teismų nustatytais prejudiciniais faktais. Atsakomybės laipsnis, kurį turi prisiimti institucijos, bÅ«tent ir nurodytas ir nustatytas toks, įvertinus sprendimų realų poveikį atsiradusiems padariniams.

Pirmosios instancijos teismo buvo vertinama kompleksinė procedūra, suskirstyta į įvairius derinimo ir tvirtinimo etapus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos nustatytas 40 proc. atsakomybės laipsnis yra neproporcingas, per didelis. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodyta, kad galutinius sprendimus, kurie sukūrė tiesioginius teisinius padarinius, priėmė būtent atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija.

Atsakovių atsakomybė negali bÅ«ti tapati kitų institucijų, kurios taip pat dalyvavo ir priėmė tarpinius sprendimus, atsakomybei. BÅ«tent galutiniai atsakovių veiksmai sukėlė padarinių atliekant funkcijas, kurios joms numatytos ir įtvirtintos įstatyme, sprendimų teisinė reikÅ¡mė bÅ«tent ir lėmė 40 proc. atsakomybės laipsnio nustatymÄ . BÅ«tent Å¡ios institucijos turėjo užtikrinti jų iÅ¡duodamų aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neringos savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti, kad jų priimami sprendimai dėl planavimų sÄ lygų iÅ¡davimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, ginčo statinių projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo neprieÅ¡tarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai.

Kiti teismo nustatytų kaltų asmenų veiksmai turėjo tik netiesioginės įtakos neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo priėmimo procesui. Kitų institucijų veiksmai, pasireiÅ¡kę teigiamos patikrinimo iÅ¡vados teikimu, pritarimu projekto derinimo protokolams, specialiųjų sÄ lygų ginčo detaliojo plano rengimui iÅ¡davimu, teismo prejudiciniais sprendimais panaikintų aktų priėmimÄ lėmė netiesiogiai ir mažesne dalimi (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys).

83. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė nustatyti solidariÄ jÄ kaltų dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo asmenų atsakomybę, nurodė, kad kalti asmenys turėtų atsakyti lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartyje padarytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad turi bÅ«ti nustatinėjamas atsakingų asmenų kaltės laipsnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovų nesieja bendri veiksmai, jie kiekvienais veikė savarankiÅ¡kai pagal jiems priskirtÄ jų kompetencijÄ , todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog, nesant kito atsakovo veiksmų, bÅ«tų buvusi sukelta tokia pati žala.

84. Apeliaciniame skunde atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi motyvus, kuriais nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad nustatydamas atsakovėms 40 proc. atsakomybės laipsnį, nors atsakomybė neturėtų būti didesnė nei 19 proc., pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

85. Atsakovėms Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai nepagrindus apeliacinio skundo argumentų dėl neteisingo atsakomybės laipsnio nustatymo, nėra pagrindo kvestionuoti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl atsakovės J. D. apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo 86. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo ne tik Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, bet ir kitų pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo pagrindus.

Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o nustatyti, kad ieÅ¡kovės kaltė yra 100 proc., o tai nustačius, ieÅ¡kinį atmesti; nurodo, kad atsakingos už statybos padarinių Å¡alinimÄ yra ir kitos valstybinės institucijos; pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl atsakovės sÄ naudų rengiant projektinę dokumentacijÄ ir kt.; neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas; praÅ¡o iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ arba priimti papildomÄ sprendimÄ nustatant įpareigojimÄ iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

87. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė dalinę atsakomybę institucijų, tarp jų ir ieškovės, nuspręsdamas, kad ieškovės atsakomybės laipsnis sudaro 15 proc. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja prieš tai nurodyto vertinimo sprendžiant dėl institucijų atsakomybės laipsnio. Kaip ir minėta, institucijų, kurių atsakomybės laipsnis nustatytas pirmosios instancijos teismo, atlikti veiksmai lėmė tai, kad detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti ir Neringos institucijų, tačiau, pabrėžtina, ne tik jų, bet ir pačios ieškovės, kuri perėmė Klaipėdos apskrities viršininko teises ir pareigas.

Kaip nustatyta, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinusi parengtÄ detalųjį planÄ , pateikė teigiamÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ , kad parengtÄ detalųjį planÄ galima tvirtinti nustatyta tvarka. Taigi, sutiktina su atsakovės J. D. apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, tačiau, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nustatyta, dėl ieÅ¡kovės kaltės buvo sprendžiama ir nustatyta, kad jos atsakomybės laipsnis yra 15 proc.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susiklosčius teisinei situacijai, kai pati ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies atsakinga už neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimÄ , nėra pagrindo atmesti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Tačiau, kaip ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, spręsta dėl ieÅ¡kovės kaltės laipsnio ir jis nustatytas.

88. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakingos už neteisėtų statybos padarinių Å¡alinimÄ yra ir kitos institucijos, t. y. KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija, taip pat nurodoma, kad atsakovu turėjo bÅ«ti patraukta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

89. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, KultÅ«ros paveldo departamento, R. G., M. Z. ir A. L. solidariÄ jÄ atsakomybę. Dėl solidariosios atsakomybės pozicija buvo keičiama po Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, pažymint, kad ji dalinė. IeÅ¡kovė nurodė, kad manant, kad atsakomybė dalinė, atsakingi asmenys turi atsakyti lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas atsakomybės laipsnį, nustatė, kad institucijų kaltė – po 15 proc., o Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos – 40 proc. Atsakovų R. G., M. Z., A. L. kaltės pirmosios instancijos teismas nenustatė. Ieškovė neprašė atsakove įtraukti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, jos kaltų veiksmų ir atsakomybės laipsnio neįrodinėjo, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo savo iniciatyva spręsti dėl šios institucijos įtraukimo atsakovu byloje, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

90. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės skundo argumentus dėl jos patirtų sÄ naudų parengiant projektinę dokumentacijÄ ir sumokant Žemės įstatymo numatytÄ Ä¯mokÄ kompensavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės J. D. prieÅ¡ieÅ¡kinis civilinėje byloje nebuvo pateiktas. Jokių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl projektinės dokumentacijos rengimo sÄ naudų ar Žemės įstatyme numatytų įmokos kompensavimo atsakovė nereiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teismas, nesant tokių pareikÅ¡tų reikalavimų, neturėjo jokio pagrindo juos spręsti.

91. Atsakovė taip pat praÅ¡o iÅ¡dėstyti 2022 m. spalio 10 d. sprendimo vykdymÄ arba priimti papildomÄ sprendimÄ nustatant įpareigojimÄ ieÅ¡kovei ir savivaldybei iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o jei toks įpareigojimas nebus nustatytas iÅ¡aiÅ¡kinti, iki kokios teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat praÅ¡o iÅ¡dėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi, vykdymÄ .

92. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, kadangi atsakovė nereiÅ¡kė tokių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Å ia nutartimi teismas įpareigojo atsakovus D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. per 24 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti esamus pastatus, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

93. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos nebuvo teisingai paskirstytos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 600,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, 1 512,50 Eur, 25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrė apeliacinės instancijos teisme, taip pat mokėti žyminiai mokesčiai už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas, atskirieji skundai buvo atmesti, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo atsakovei nebuvo priteistos. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, iÅ¡laidos, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovei buvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes ieÅ¡kovės kaltės laipsnis buvo nustatytas 15 proc. Taigi, ir Å¡ie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami.

94. Dėl kitų atsakovės J. D. apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, teisėjų kolegija nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 95. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

96. Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 364,45 Eur.

97. Atsakovas R. G. teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus. Atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Prašė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 1 829,52 Eur.

98. Atsakovės N. B. ir J. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos, J. D. apeliacinius skundus. Pateikė duomenis, kad patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro po 1 694 Eur.

99. Atmetus atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, atsakovėms jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai). 100. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų R. G., N. B., J. P. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, taip pat įvertinus konkrečios bylos, kurioje teikiamas Å¡is praÅ¡ymas, sudėtingumÄ , byloje sprendžiamų teisinių klausimų pobÅ«dį, teikiant teisines paslaugas reikalingų teisės taikymo žinių kompleksiÅ¡kumÄ ir specialių žinių reikalingumÄ , atsiliepimų į apeliacinius skundus apimtį, nusprendžia atsakovų R.

G., N. B., J. P. praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme tenkinti. 101. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiama į tai, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovui R. G. atmesti, apeliacinį skundÄ pateikė tik ieÅ¡kovė. Atsakovas R. G. teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus.

Atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«rÄ . IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo ji prašė spręsti ir dėl atsakovo R. G. atsakomybės laipsnio, prašė atmesti. Teikdamas praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nurodė, kad patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas praÅ¡o atlyginti tik iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pateikti mokėjimo pavedimai, kurie patvirtina apmokėjimÄ už teisines paslaugas.

Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas, kuriuo ji prašė dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo pripažinti kaltu ir atsakovÄ R. G. atmestas, atsakovo R. G. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos tik iÅ¡ ieÅ¡kovės. 102. Sprendžiant klausimÄ dėl atsakovių N. B. ir J. P. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, vertinama tai, kad apeliacinis procesas vyksta pagal ieÅ¡kovės, atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos, J.

D. apeliacinius skundus. Atsakovės N. B. ir J. P. pateikė atsiliepimus į atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ , jais pritarė atsakovės J. D. apeliaciniam skundui ir prašė jį tenkinti; teikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , juo prašė apeliacinį skundÄ atmesti; teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , juo prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o klausimÄ dėl kalto asmens pakeitimo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsakovės N. B. ir J. P. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro atsiliepimų į ieškovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus. Iš pateikto prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad atsakovės N. B. ir J. P. nurodo, kad kiekviena patyrė po 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų rengiant atsiliepimus į ieškovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus.

Pateikti mokėjimo pavedimų duomenys patvirtina, kad už teisines paslaugas apmokėta. Nenurodyta, kad bÅ«tų patirta bylinėjimosi iÅ¡laidų rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovių N. B. ir J. P. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos lygiomis dalimis. Dėl bylos procesinės baigties 103.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė, atsakovės Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija ir J. D. nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti remiantis apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovės ir atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos, J.

D. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovo R. G. naudai 1 829,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovės N. B. naudai 847 Eur, iš atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakovės N. B. naudai iš viso 847 Eur, t.y. po 423,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovės J. P. naudai 847 Eur, iš atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakovės J.

P. naudai iš viso 847 Eur, t.y. po 423,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Šimanskienė Danutė Žvinklytė