1e090aaa-9541-4f0b-98ef-3b2dd2857c0d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-149/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02152-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 27.11; 122.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo GailiÅ«no ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Litas prie lito“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ atsakovų akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir Å¡ios įmonės vadovo A.

R. atžvilgiu. Trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėByloje kilo ginčas dėl aiÅ¡kinimo ir taikymo teisės normų, apibrėžiančių juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus.IeÅ¡kovas UAB „Litas prie lito“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė pradėti atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ veiklos tyrimÄ ir, nustačius, kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovo A.

R. veikla yra netinkama, paÅ¡alinti jį iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktorius, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, siekia iÅ¡imtinai asmeninių interesų tenkinimo, nes priiminėja neteisėtus sprendimus, kurie daro žalÄ bendrovei. Be to, direktorius vengia atskleisti ieÅ¡kovui kaip bendrovės akcininkui, reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie bendrovės veiklÄ , vienasmeniÅ¡kai priima sprendimus, virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ .

Direktorius vienasmeniu sprendimu leido sau nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio iÅ¡mokėti 152 624 Lt priedų bei premijų prie darbo užmokesčio, tai yra per 2007 m. A. R. buvo iÅ¡mokėta 45 121 Lt; per 2008 m. – 47 191 Lt; per 2009 m. – 46 822 Lt; per 2010 metų pirmÄ jį ketvirtį – 13 490 Lt. Priedai ir premijos buvo iÅ¡mokėti, nesant jokio direktorių paskyrusio bendrovės valdymo organo - valdybos, sprendimo, kas privaloma vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, 2002 m. rugpjūčio 23 d.

Vyriausybės nutarimo Nr. 1341 1.5, 1.6., 3 punktais, bendrovės įstatų 2, 5 ir 15 punktais. Be to, bendrieji sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai draudžia bendrovės vadovui iÅ¡simokėti sau darbo užmokestį ar jo dalis, vadovas taip pat negali savęs skatinti. 2010 m. balandžio 7 d. valdybos posėdyje direktorius pripažino, kad jam priedai buvo skiriami administracijos vadovybės sprendimu už praėjusio mėnesio rezultatus. Tuo tarpu bendrovėje toks valdymo organas neveikia. 2010 m. gegužės 13 d. valdybos sprendimu Nr. VP-6 buvo patvirtinti bendrovės papildomo apmokėjimo (priedų, paÅ¡alpų ir vienkartinių piniginių iÅ¡mokų mokėjimo) nuostatai vadovaujantiems darbuotojams.

Direktorius neteisėtai naudojasi jam asmeniÅ¡kai suteiktu automobiliu bei asmeninio vairuotojo paslaugomis, vežant direktorių į namus, į darbÄ bei asmeniniais reikalais. Automobilio suteikimas naudotis atitinkamam darbuotojui yra laikytinas Å¡io darbuotojo skatinimu bei Å¡io darbuotojo darbo sÄ lygų nustatymu, todėl sprendimus dėl automobilio bei vairuotojo paslaugų suteikimo bendrovės vadovui turėjo priimti valdyba (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d.). 2010 m. spalio 11 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į direktorių su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡samius duomenis apie tai, koks darbo užmokestis, priedai, paÅ¡alpos ir vienkartinės piniginės iÅ¡mokos kiekvienÄ mėnesį direktoriui buvo iÅ¡mokėtos laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio.

Šiuos duomenis buvo atsisakyta pateikti nesant objektyvių priežasčių. Pakartotinai šis prašymas buvo pateiktas ir per 2010 m. spalio 28 d. vykusį valdybos posėdį. Direktorius, būdamas taip pat ir valdybos pirmininku, atsisakė pateikti duomenis. Siekiant išvengti interesų konflikto, direktoriaus buvo paprašyta nedalyvauti valdybos posėdyje, svarstant su jo asmeniu susijusius klausimus, tačiau direktorius atsisakė išeiti iš posėdžio, pažeisdamas bendruosius lojalumo bendrovei įsipareigojimus.

Dar kartÄ reikalavimas direktoriui pateikti minėtus duomenis buvo pristatytas laikantis iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. IeÅ¡kovui kyla pagrįstų įtarimų dėl bendrovės naudojamo turto ir lėšų, kurias pavesta tvarkyti direktoriui, teisėtumo ir efektyvumo. 2010 m. spalio 8 d. valdybos narys T. S. kreipėsi su praÅ¡ymu pateikti bendrovės sutartis su bankais ir kitomis kredito įstaigomis dėl indėlių nuo 2003 m. iki Å¡io praÅ¡ymo pateikimo dienos. 2010 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. 5S-160 direktorius atsisakė Å¡iuos duomenis pateikti, tokiu bÅ«du pažeisdamas bendrovėje galiojančio valdybos darbo reglamento 43 punktÄ , kuris imperatyviai numato valdybos nario teisę susipažinti su Å¡ia informacija.

VadovÄ kontroliuojančio kolegialaus valdymo organo - valdybos nario teisėtų interesų nepaisymas laikytinas akivaizdžiai netinkamu pareigų vykdymu bei viena iÅ¡ prielaidų veiklos tyrimui pradėti. Pakartotinai praÅ¡ymas buvo pateiktas 2011 m. liepos 19 d., tačiau iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos direktorius duomenų nepateikė. Nors įtariamus netinkamus veiksmus (neveikimÄ ) atsakovas atliko veikdamas kaip vienasmenis valdymo organas (vadovas), tačiau tuo pačiu neteisėtumÄ didina ir aplinkybės, jog A.

R. iki 2011 m. balandžio 21 d. ėjo ir bendrovės valdybos nario bei valdybos pirmininko pareigas. Akivaizdu, jog einant kolegialaus bei vadovÄ kontroliuojančio organo pirmininko pareigas, egzistuoja daugiau priemonių netinkamai veiklai vykdyti. Tuo labiau, kad Å¡i aplinkybė apsunkina ieÅ¡kovo teisę susipažinti su reikalingais bendrovės dokumentais ir pačiam iÅ¡tirti kylančias abejones. Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti.

Nurodė, kad ši įmonė įsteigta 1994 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 270 „Dėl Statistikos departamento Respublikinio skaičiavimo centro reorganizavimo (suskaidymo)“. Įmonės steigėjas - Lietuvos Statistikos departamentas. Įmonės kapitalas padalintas į 32 674 paprastas vardines akcijas, iš jų valstybei priklauso 16 883 (51,67 procentai) akcijų. Įmonė priskirta valstybės kontroliuojamų įmonių grupei. 2008 m. gegužės mėnesį ieškovas UAB „Litas prie Lito“ nupirko iš fizinių asmenų dalį akcijų. 2011 m. gegužės 6 d.

UAB „Litas prie lito“ turėjo 12 077 paprastas vardines akcijas arba 36,96 procentų visų įmonės akcijų. Lemiamas vaidmuo, priimant sprendimus įmonės valdymo organuose, priklauso valstybės akcijų valdytojui - Lietuvos Statistikos departamentui. Ä®monės turtas (nuosavas kapitalas) panaudojamas efektyviai. Ä®monės nuosavas kapitalas 2009 m. buvo 3 861 237 Lt, o 2010 m. - 4 197 424 Lt. 2009 m. įmonė gavo grynojo pelno 428 512 Lt, o 2010 m. – 559 626 Lt. Ä®monės nuosavo kapitalo grÄ Å¾a 2009 m. buvo 11,1 procento, o 2010 m. - 13,3 procento.

Ambicinga kapitalo grÄ Å¾a Ūkio ministerijos duomenimis tokio pobÅ«džio bendrovėse 8-11 procentų. Ä®monės valdyba 2003 m. gegužės 23 d. posėdyje patvirtino „Papildomo apmokėjimo (priedų, paÅ¡alpų ir vienkartinio piniginių iÅ¡mokų mokėjimo) nuostatus“, kuriuose pagal tam tikrÄ Ä¯vykdytų rodiklių sistemÄ buvo galima priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti papildomÄ darbo užmokestį (kintamÄ jÄ dalį). IÅ¡ nuostatų 10-13 punktų matyti, kad visiems darbuotojams paskaičiuotas pagal nustatytus rodiklius papildomas darbo užmokestis (kintamoji dalis) dar kartÄ yra apsvarstomas administracijos - vadovybės posėdyje, kad galima bÅ«tų tiksliai nustatyti papildomo apmokėjimo (kintamosios dalies) dydžius.

Taigi, administracijos - vadovybės posėdyje buvo svarstomas ne papildomo darbo užmokesčio (kintamosios dalies) skyrimo klausimas, bet jo teisingas paskirstymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo pakeitimo“ įmonės valdyba 2010 m. liepos 20 d. patvirtino „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“, kuriuose patikslinta papildomo darbo užmokesčio (kintamosios dalies) nustatymo mokėjimo tvarka.

Įmonėje kiekvienais metais yra atliekamas nepriklausomas auditas. Atliktuose audituose už 2007-2010 m. pažeidimų dėl darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo nenustatyta. Tiek pagal įmonės valdybos 2003 m. gegužės 23 d. posėdyje patvirtintus „Papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinio piniginių išmokų mokėjimo) nuostatus“, tiek pagal įmonės valdybos 2010 m. liepos 20 d. patvirtintus „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“ papildomas darbo užmokestis (kintamoji dalis) apskaičiuojamas pagal patvirtintus rodiklius ir abiem atvejais nereikalaujama atskiro valdybos sprendimo, tačiau ieškovas teigia, kad pirmu atveju yra papildomo apmokėjimo pažeidimai.

Įmonės valdybos 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje, tvirtinant „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“, dalyvavo ir už juos balsavo du UAB „Litas prie lito“ deleguoti vadybos nariai. Įmonė turi 3 transporto priemonės, visos jos naudojamos įmonės veiklos tikslais. Įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose valdybos posėdyje 2004 m. lapkričio 23 d., nurodyta, kad bendrovės vadovas turi teisę darbo reikalais naudotis tarnybiniu transportu, apmokant bendrovės lėšomis.

Ä®monės direktorius asmeniniais tikslais įmonės automobiliu nesinaudoja. Ä®monės vadovo atlyginimo pastovioji dalis nustatyta valdybos 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje, o kintamoji dalis patvirtinta valdybos 2010 m. gegužės 13 d. ir 2010 m. liepos 20 d. posėdžiuose, remiantis „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatais“. Remiantis Å¡ių nuostatų 2.3-2.4 punktais informacija apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį (kintamÄ jÄ dalį) pateikiama valdybos nariams, įskaitant ir UAB „Litas prie lito“ deleguotus valdybos narius. 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdyje UAB „Litas prie lito“ direktorius A.

S., kuris nėra valdybos narys, reikalavo, kad valdybos pirmininkas pasiÅ¡alintų iÅ¡ posėdžių salės, su kuo nesutiko valdybos nariai, deleguoti valstybės atstovaujamo akcininko - Lietuvos statistikos departamento. Pagal Ä®monės valdybos darbo reglamento 43 punktÄ iÅ¡ bendrovės gautus dokumentus, o taip pat kitÄ informacijÄ apie bendrovės veiklÄ , valdybos nariai turi teisę naudoti tik tiek, kiek tai reikalinga valdybos nario pareigoms atlikti. Valdyba nebuvo įpareigojusi T. S. atlikti kokiÄ nors funkcijÄ susijusiÄ su praÅ¡yme minimos informacijos panaudojimu.

UAB „Litas prie lito“ pretenzija dėl duomenų nepateikimo svarstyta 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdyje ir konstatuota, kad pasielgta teisingai. Ä®monės vadovui darbo užmokestis (kintamoji dalis) priskaičiuojamas pagal įmonės valdybos priimtus nutarimus, todėl įmonės vadovas yra tik tokių nutarimų vykdytojas. Darbo užmokesčio priskaičiavimo procesas iÅ¡ viso nelaikytinas įmonės vadovo veikla. IeÅ¡kovas turi galimybę inicijuoti Å¡io klausimo bei automobilio naudojimo tvarkos pakeitimÄ , įmonės valdybai priimant naujus nutarimus.

IeÅ¡kovas turi teisę gauti informacijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir jeigu mano, kad jo teisės pažeistos, gali kreiptis į teismÄ dėl įpareigojimo pateikti jam informacijÄ . Valstybei priklausančių akcijų valdytojas - Lietuvos Statistikos departamentas, vadovaudamasis 2007 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 567 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarose akcinėse bendrovėse“ analizuoja bendrovės veiklÄ bei padeda užtikrinti teisėtų sprendimų priėmimÄ .

Lietuvos Statistikos departamentas niekada neturėjo pretenzijų įmonės vadovui dėl klausimų, kurie keliami ieÅ¡kinyje.Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktorius A. R. bei trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydami jį atmesti. Nurodė iÅ¡ esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ savo atsiliepime.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo UAB „Litas prie lito“ pareiÅ¡kimÄ .

Teismas nustatė, kad 2009 m. bendrovė gavo grynojo pelno 428 512 Lt, o 2010m. – 559 626 Lt. Trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas, kuris patikėjimo teise valdo 51,67 procento visų bendrovės akcijų, nurodė, jog bendrovės veikla yra pelninga, veiklos rezultatai geri. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas nusprendė, kad neįmanoma bendrovei gauti pelno, to nesiekiant. Todėl teismas ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu, kad bendrovės vadovas nesiekia bendrovės pelno, atsisakė pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ .

Teismas iš liudytojo G. P. paaiškinimų nustatė, kad liudytojas yra vežęs bendrovės direktorių į namus. Ieškovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo konstatuota, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Riešėje, užfiksuotas automobilis RENAULT Laguna, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad bendrovės valdymo organų sprendimu direktoriui būtų leista nemokamai naudotis šiuo bendrovės turtu.

Teismas iÅ¡ Å¡ių įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad direktorius važiavimui į namus, o galimai ir važiavimui į darbÄ , naudojosi bendrovės automobiliu, už kÄ jis turi apmokėti iÅ¡ asmeninių lėšų. Tačiau teismas nusprendė, kad toks bendrovės automobilio ir vairuotojo naudojimas negali bÅ«ti vertinamas kaip neefektyvus bendrovės turto panaudojimas. PrieÅ¡ingai, apmokant už šį turtÄ , tai bÅ«tų vertinama kaip efektyvus turto naudojimas. Bendrovės valdyba 2004 m. lapkričio 23 d., nuspręsdama, kad darbo reikalais bendrovės vadovas turi teisę naudotis automobiliu bendrovės lėšomis, nesvarstė, ar važiavimas namo ir iÅ¡ namų į darbÄ yra darbo reikalai.

Pelno siekiančioje bendrovėje transporto panaudojimo klausimas turėtų bÅ«ti svarstomas bendrovės naudai, tai yra direktoriui apmokant už naudojimÄ si transportu. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog direktorius pasinaudojo transportu nemokamai, nesant Å¡iuo klausimu bendrovės sprendimo, negali bÅ«ti pagrindu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ . IeÅ¡kovas turi galimybę inicijuoti Å¡io klausimo svarstymÄ bendrovės visuotiniame ar valdybos susirinkime ir tik tuo atveju, jei bendrovė leistų direktoriui naudotis automobiliu nemokamai važiavimui iÅ¡ darbo ir į darbÄ , bÅ«tų pagrindas svarstyti, jog bendrovės valdymo organai priima sprendimus, leidžiančius turtÄ naudoti neefektyviai.

Teismas, įvertinęs faktÄ , kad Å¡io klausimo svarstymo nekėlė ieÅ¡kovas kaip bendrovės akcininkas, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra iÅ¡naudotos neteisminės galimybės bendrovės turto efektyvesniam naudojimui, todėl Å¡ie direktoriaus veiksmai negali bÅ«ti pagrindu pradėti visos juridinio asmens veiklos tyrimÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasinaudoti teismine tvarka ginčyti neteisėtus valdybos veiksmus dėl atsisakymo suteikti informacijÄ . IeÅ¡kovui nepateikus duomenų, kad teismas bÅ«tų pripažinęs atskirus bendrovės valdymo organų veiksmus neteisėtais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nenurodė motyvų dėl atsakovo veiklos netinkamumo (CK 2.126 str. 2 d).

Valdybos darbo reglamento 43 punkte numatyta teisė valdybos nariui gauti informacijÄ , tuo tarpu T. S., kuris prašė pateikti informacijÄ , nėra valdybos narys bei jam valdyba nebuvo pavedusi atlikti kokiÄ nors funkcijÄ , susijusiÄ su praÅ¡yme minimos informacijos panaudojimu. Tuo IeÅ¡kovo kaip akcininko teisių pažeidimas, negaunant informacijos, nebuvo nurodytas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas turi galimybę kreiptis į aukÅ¡tesnį bendrovės valdybos organÄ - visuotinį susirinkimÄ , jog bÅ«tų svarstomas klausimas dėl iÅ¡mokėtų priedų pagrįstumo.

Pagrindiniam bendrovės akcininkui iÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ , kad bendrovės nuostatuose buvo įtvirtintos visiems bendrovės darbuotojams, įskaitant ir direktorių, papildomo darbo užmokesčio mokėjimo nuostatos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad papildomas atlyginimas buvo mokamas ir direktoriui pagal Å¡ių nuostatų reikalavimus. Todėl teismas atsisakė pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ tuo pagrindu, kad direktorius prašė paskaičiuoti jam priedÄ pagal bendrovės valdybos patvirtintus nuostatus (CK 2.124 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai             IeÅ¡kovas UAB „Litas prie lito“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo tenkinti. PareiÅ¡kėjas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais: įstatymo leidėjas nėra numatęs, jog juridinio asmens veiklos tyrimÄ galima pradėti tik tuomet, jei juridinis asmuo dirba nepelningai arba akcininkas nėra iÅ¡naudojęs kitų teisminės gynybos priemonių, pavyzdžiui, valdybos sprendimų apskundimo (CK 2.125 str.).

Tuo tarpu vadovo naudojimasis automobiliu bei priedų iÅ¡simokėjimas, neturint valdybos sprendimo, neabejotinai sumažino bendrovės pelnÄ ;teismas, nuspręsdamas, kad bendrovė dirba pelningai, neatsižvelgė į nepriklausomo auditoriaus UAB „Tezaurus auditas“ 2011 m. spalio 21 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame konstatuota, kad iÅ¡ lentelės duomenų negalima padaryti iÅ¡vados apie kapitalo grÄ Å¾os rodiklio teisingumÄ bei nurodyta, kad bendrovė kapitalo grÄ Å¾os rodiklį apskritai apskaičiavo neteisingai.

Tuo tarpu atsakovų pateikti paaiÅ¡kinimai apie pelningumÄ yra subjektyvus, nes jie turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi;teismas nustatė, kad vadovo naudojimasis automobiliu neatlygintinai, naudos įmonei neatnešė bei padarė žalÄ . Tuo tarpu juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas ir yra nustatyti, ar bendrovės vadovo veikla tinkama, o ne spręsti klausimus ateityje;2003 m. gegužės 23 d. valdybos posėdyje patvirtintų apmokėjimų nuostatų 10 punkte buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog pasiÅ«lymus dėl konkretaus priedo dydžio kiekvienam darbuotojui pateikia skyriaus vadovas.

Vadinasi, Å¡ie nuostatai negali bÅ«ti taikomi vadovui. Valstybės kontroliuojamų bendrovių atlyginimas bei priedai nustato steigėjų ir valdybos sprendimais (Akcinių bendrovių įstatymas, 2002 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1341 1.5, 1.6., 3 p., bendrovės įstatų 2, 5 ir 15 p.).pagal teismų praktikÄ juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, kai kyla įtarimų dėl juridinio asmens veiklos arba kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla tinkama. IeÅ¡kovas tinkamai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra mažasis akcininkas ir nedisponuoja visais įmonės duomenimis.

Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodo, kad bendrovė veikia pelningai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas 2 bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsavo prieÅ¡ įstatų pakeitimÄ , dėl ko atsakovas negavo 200 000 Lt metinių pajamų. IeÅ¡kovas buvo pareikalavęs, kad atsakovas suteiktų 2 000 000 Lt paskolÄ iÅ¡ apyvartinių lėšų UAB „LipnÅ«s produktai“, kurios direktoriumi yra tas pats asmuo kaip ir ieÅ¡kovo deleguotas atsakovo valdybos narys - T.

S.. IeÅ¡kovas taip pat reikalavo, kad atsakovas už 24 mėnesių paslaugas sumokėtų jam 100 000 Lt. UAB „Tezaurus auditas“ auditorius R. B., kuris pateikė paaiÅ¡kinimus, yra ieÅ¡kovo 1 paprastosios vardinės akcijos savininkas. Visuotinai žinoma, kad kapitalo grÄ Å¾a yra paskaičiuojama grynÄ jį pelnÄ padalinant iÅ¡ nuosavo kapitalo. Tuo tarpu auditorius neatkreipė dėmesio, kad Finansų ministerijos 2011 m. vasario 15 d. raÅ¡te per klaidÄ yra pateikta atvirkÅ¡tinė kapitalo grÄ Å¾os paskaičiavimo proporcija.

Bendrovės direktoriaus važiavimas automobiliu namo buvo tik epizodinio pobÅ«džio, kuomet jis grįžo pasiimti įmonės dokumentų. Automobilis nupirktas 2000 m. ir yra visiÅ¡kai nusidėvėjęs. Bendrovės valdyba tikslino rodiklių, kuriais remiantis iÅ¡mokami priedai, sistemÄ dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. nutarimu patikslino rekomendacijas dėl kintamų priedų skaičiavimo, nurodydama, kad sumažinamas pastovios atlyginimo dalies dydis ir padidinamas kintamos dalies apmokėjimo dydis.

Bendrovės valdyba turi teisę nustatyti bendrovės vadovui darbo užmokestį konkrečia pinigine iÅ¡raiÅ¡ka arba tvarkÄ , kaip darbo užmokestis yra apskaičiuojamas (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 2 d.). Bendrovėje kiekvienais metais atliekamas auditas, kurio metu nebuvo nustatyti ieÅ¡kovo minimi pažeidimai. Be to, Lietuvos statistikos departamentas analizuoja bendrovės veiklÄ ir padeda užtikrinti teisėtų sprendimų priėmimÄ .Trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti.

Nurodo iÅ¡ esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ . Papildomai nurodo, kad neturi informacijos apie iÅ¡vadÄ pateikusio auditoriaus UAB „Tezaurus auditas“ kompetencijÄ ir neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Pažymi, kad bendrovės valdyba 2010 m. spalio 28 d. posėdyje svarstė ieÅ¡kovo 2010 m. spalio 11 d. raÅ¡tÄ bendrovei ir bendrovės 2010 m. spalio 20 d. atsakymÄ bei pripažino, kad nėra pagrindo dėl bendrovės vadovui iÅ¡mokėtos kintamosios dalies patikrinimo organizuoti auditÄ .

Tuo tarpu ieškovo deleguoti valdybos nariai šio sprendimo neginčijo.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskirasis skundas netenkinamas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010, aiškindamas CK 2.124 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad: „juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje išvardintų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai [...].

Teismas sprendžia, ar praÅ¡yme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ , bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų“. Taigi, teismui sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretÅ«s juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai nagrinėjami antrajame juridinio asmens tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų iÅ¡vadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) tyrimo, iÅ¡klausius Å¡alių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK 2.131 str. 1 d.).

Tuo tarpu pirmajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape yra vertinami tik juridinio asmens vykdomos ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, tai yra įvairūs ekonominiai rodikliai, kuriems tendencingai blogėjant arba kuriems nesant iki galo aiškiems (atskleistiems), kyla pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens valdymo organo ar nario vykdomos veiklos tinkamumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2273/2011). Vadinasi, juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumas laikomas įrodytu tuomet, kai pareiškimo padavimo stadijoje yra tendencingai blogėjantys arba neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai ir kyla pagrįstų abejonių, jog tai sukėlė būtent juridinio asmens valdymo organo (nario) veikla.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2005 m. – 2010 m. finansinių rodiklių matyti, kad atsakovo veikla nėra nuostolinga, jo rodikliai tendencingai neblogėja, o prieÅ¡ingai – jis vykdo aktyviÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ , gauna stabilias pajamas, nemaÅ¾Ä pelnÄ bei kapitalo grÄ Å¾Ä (b.l. 181, t. 1). IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti UAB „Tezaurus auditas“ atsakymai į ieÅ¡kovo pateiktus klausimus, kuriuose auditorius nurodo, kad negali patikrinti atsakovo finansinių rodiklių apie kapitalo grÄ Å¾Ä teisingumo, bei nurodo, kad kapitalo grÄ Å¾a yra paskaičiuota ne pagal tokiÄ formulę, kuri nurodyta 2011 m. vasario 15 d.

Finansų ministerijos raÅ¡te (b.l. 182, t. 1; b.l. 14-15, t. 2), nepaneigia fakto, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2005 m. – 2010 m. laikotarpyje veikė pelningai ir jos pelnas staiga kardinaliai nei karto nebuvo sumažėjęs. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus A. R. veiksmai mažina bendrovės pelnÄ , kaip netinkamÄ direktoriaus veiksmÄ nurodė faktÄ , kad pastarasis nepateikė ieÅ¡kovui duomenų apie bendrovės indėlius nuo 2003 m. (b.l. 48-49, t. 1).

Tačiau ieškovas nepateikė jokių argumentų kaip bendrovės investicinė veikla arba bendrovės direktoriaus kaip juridinio asmens valdymo organo priimti sprendimai investuojant bendrovės lėšas galimai neigiamai paveikė bendrovės pelno rodiklius arba sukėlė neaiškumų dėl bendrovės pelno rezultatų. Be to, ieškovas neįvardino jokių konkrečių atsakovo direktoriaus veiksmų ar kokių nors pagrįstų abejonių dėl jo veiksmų teisėtumo, priimant sprendimus dėl bendrovės investicijų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ duomenis apie pelningumÄ bei galimai netinkamÄ atsakovo direktoriaus veiklÄ investavimo srityje. IeÅ¡kovas kaip dar vienÄ juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindÄ nurodė faktÄ , kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktorius A. R. laikotarpyje nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio nepagrįstai iÅ¡simokėjo sau 152 624 Lt darbo užmokesčio (b.l. 1-6, 48-49, 203-211, t. 1).

Taigi, iÅ¡ paties ieÅ¡kovo 2011 m. liepos 15 d. atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriui A. R. pateikto raÅ¡ytinio reikalavimo bei paties ieÅ¡kinio faktinio pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovas kaip vienÄ esminių juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų nurodo atsakovo direktoriaus kaip valdymo organo galimai neteisėtus veiksmus, kurie tiek paties reikalavimo, tiek pareiÅ¡kimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikimo teismui metu jau buvo atlikti ir nėra tęstinio pobÅ«džio.

Be to, Å¡iuos veiksmus pripažinus neteisėtais, bÅ«tų aiÅ¡kus tiek žalos padarymo faktas bendrovei, tiek jos dydis (152 624 Lt) (CK 2.87 str., 6.246 - 6.249 str.). AtitinkamÄ iÅ¡vadÄ galima daryti ir dėl kito ieÅ¡kovo nurodyto fakto kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindo - atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus A. R. naudojimosi bendrovės automobiliu asmeniniais tikslais. PaaiÅ¡kėjus, jog direktorius neturėjo teisės Å¡iuos veiksmus atlikti, pastaraisiais neteisėtais veiksmais bendrovei padarytos žalos konkretų dydį taip pat galima bÅ«tų nustatyti ir paskaičiuoti (CK 2.87 str., 6.246 - 6.249 str.).

IÅ¡ nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų, tai yra nepateikė jokių pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) vykdomos veiklos netinkamumo, kuri įtakotų juridinio asmens veiklos rezultatų pablogėjimÄ ar neaiÅ¡kumÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ finansiniai rezultatai yra teigiami bei aiÅ¡kÅ«s, o ieÅ¡kovas įvardino konkrečius jau atliktus juridinio asmens vadovo veiksmus, kuriuos laiko neteisėtais, bei nurodė konkrečiÄ bendrovei tokiais vadovo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str., 6.246 - 6.249 str.).

Vadinasi, ieÅ¡kovas kelia juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimÄ , kuriam iÅ¡nagrinėti nėra jokio pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ â€“ tai yra paskirti specialių žinių turinčius ekspertus tam, kad jie iÅ¡tirtų juridinio asmens finansinę bÅ«klę bei nustatytų kaip ir kiek jÄ galimai paveikė juridinio asmens valdymo organo ar jo nario sprendimai, nes pareiÅ¡kimo pateikimo momentu to nustatyti, neturint specialių žinių, neįmanoma (CK 2.126 – 2.130 str.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas, teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o ne dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų panaikinimo ir/ar žalos atlyginimo, pasirinko netinkamÄ savo galimai pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo bÅ«dÄ teisme (CK 1.138 str.) bei atitinkamai neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų egzistavimo (CK 2.124 str., 2. 126 str.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus konkrečių veiksmų neteisėtumÄ ir žalos padarymo faktÄ kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus apibrėžiančioms teisės normoms (CPK 12 ir 178 str.).Kadangi apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.), teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo nustatytas atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus konkrečių veiksmų neteisėtumas, pagrįstumo.

Nepaisant to, teisėjų kolegija dar karta pažymi jau aukščiau nutartyje prieitÄ iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant, ar pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ , jokie konkretÅ«s juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai nėra vertinami ir nėra nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-590/2008).Teisėjų kolegija apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo UAB „Litas prie lito“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau ginÄÄ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai.

Taigi, teisėjų kolegija pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties dalies negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieÅ¡kovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Teisėjai                                                     Alė Bukavinienė                                                                 Algirdas GailiÅ«nas                                                                 Egidijus Žironas